Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-124-300/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00635-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate užregistruotas pranešimas apie tai, kad 2020 m. kovo 5 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) mokyklos, tarp kiemų, R. P. vairuojamas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė į gatvę išbėgusią keturiolikmetę G. D..

2.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu nuspręsta nepradėti administracinės teisenos, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad eismo įvykis kilo dėl pačios nukentėjusiosios G. D. neatsargumo, nes ji išėjo (išbėgo) į gatvę iš už kliūties (šiukšlių konteinerių), trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, ir tai lėmė šio įvykio kilimą.

3.       Nesutikdama su atsisakymu pradėti administracinę teiseną G. D. atstovė pagal įstatymą V. D. padavė skundą, kurį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino, panaikino Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą ir bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad eismo įvykio vietos schemoje nepažymėta nukentėjusiosios buvimo vieta, jos judėjimo kryptis, tiksli vieta, kur ji kirto kelią, taip pat nėra aiški šiukšlių konteinerių buvimo vieta. Įvertinus nuotraukose užfiksuotų šiukšlių konteinerių dydį, teismui kilo pagrįstų abejonių, ar jie tikrai galėtų užstoti nukentėjusiąją G. D. ir ar vairuotoja R. P. iš tikrųjų neturėjo galimybės laiku jos pastebėti ir išvengti susidūrimo. R. P., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, važiuodama gyvenamojo namo kiemu, prie pat ugdymo įstaigos, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo būti itin atidi ir rūpestinga, laikytis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), kuriose numatyta prievolė važiuoti neviršijant leistino greičio, laikytis dešinės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Kelio atkarpa, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis, nepažymėta jokiomis kelio linijomis, joje nėra šaligatvio ir pėsčiųjų perėjos, prie pat kelio yra mokykla, kur pertraukų metu vaikai gali išbėgti į kelią. Negalima konstatuoti, kad būtent G. D. veiksmai, jai netikėtai išbėgant į gatvę, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Neatmetama galimybė, kad KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, t. y. techniniu požiūriu įvykį lėmė galbūt jų abiejų veiksmai. Šias aplinkybes galėtų nustatyti byloje paskirta ekspertizė eismo įvykio aplinkybėms nustatyti. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad R. P. blaivumas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, kurio patikros sertifikatas yra negaliojantis. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė konstatavo, kad nukentėjusiajai G. D. galbūt padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 1 dalies 2 punktu sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 567 ir 569 straipsnių reikalavimus, nes nesurinko šioje byloje svarbių įrodymų, nutarimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną priimtas iš esmės neatlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir palikti Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą nepakeistą.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. D. pažeidė KET 48.4 punkte numatytus atsargumo reikalavimus, nes ji neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, išbėgo į gatvę iš už kliūties, dėl to buvo kliudyta pravažiuojančio automobilio. Nesutinkama su teismo išvada, kad G. D. veiksmai nebuvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, bei daroma prielaida, kad galbūt KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai. Skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad transporto priemonės vairuotoja, važiuodama gyvenamojo namo kiemu, netoli ugdymo įstaigos, privalėjo būti itin atidi ir rūpestinga, laikytis KET, kuriose numatyta prievolė neviršyti leistino greičio, laikytis dešinės kelio pusės, atsižvelgti į važiavimo sąlygas ir kt., tačiau šiuo atveju tokios teismo prielaidos, kad R. P. būtų pažeidusi KET, nepatvirtintos jokiais patikimais duomenimis, byloje nėra duomenų, kad vairuotoja būtų viršijusi leistiną greitį – priešingai, liudytojų teigimu, transporto priemonės vairuotoja važiavo labai lėtai, apie 15 km per valandą greičiu, nes ką tik buvo įsukusi iš kito kiemo, tai iš dalies patvirtina ir G. D. medicininė diagnozė. Aplinkybė, jog R. P. blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas buvo negaliojantis, savaime nesudaro pagrindo abejoti jos blaivumu ir tvirtinti, kad ji galbūt kalta dėl eismo įvykio, kadangi vairuotoja iš įvykio vietos nesišalino, nevengė atsakomybės, pati, neleidusi mergaitei eiti namo, iškvietė pagalbą, apie įvykį informavo nukentėjusiosios tėvus. Šiuo atveju grąžinant bylą tyrimui papildyti, surinkti papildomų objektyvių duomenų, paneigiančių šias teismo prielaidas, nėra galimybės. Skunde teigiama, kad teismas, neapklausęs eismo įvykį registravusių pareigūnų ir įvykio liudytojų Ū. Z. ir R. L., nepanaikinęs byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai panaikino Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai.

5.       Atsiliepimu į skundą V. D. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

6.       Apeliacinis teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra ištirtos visos 2020 m. kovo 5 d. eismo įvykio aplinkybės, todėl nepagrįstai Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

7.       Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu gali būti atsisakoma padėti administracinio nusižengimo teiseną.

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. kovo 5 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) mokyklos, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. P. vairuojamas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė į gatvę išbėgusią keturiolikmetę G. D.. Po eismo įvykio mergaitė buvo pristatyta į ligoninę, ten jai diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas. Iki 2020 m. kovo 30 d., t. y. penkias dienas, mergaitė buvo gydoma ligoninėje, vėliau išleista į namus.

9.       Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, tiriant šio eismo įvykio aplinkybes nenustatyta ir eismo įvykio schemoje nepažymėta susidūrimo vieta, mergaitės judėjimo kryptis, konteinerių buvimo vieta, neišmatuotas konteinerių aukštis, nenustatytas mergaitės ūgis, taip pat netirta, kokiu atstumu automobilio vairuotoja pastebėjo pėsčiąją ar ji turėjo objektyvią galimybę išvengti susidūrimo su pėsčiąja, sumažinti neigiamas susidūrimo pasekmes. Siekiant daryti išvadą, kad G. D. sudarė neišvengiamą kliūtį, būtina visa tai nustatyti. Nenustačius šių teisiškai reikšmingų eismo įvykio aplinkybių, negalima nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo būtina sąlyga eismo įvykio kilti.

10.       Neretai eismo įvykis kyla dėl daugiau nei vieno įvykio dalyvio padarytų KET pažeidimų, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad vieno eismo dalyvio KET pažeidimas savaime nešalina kito eismo dalyvio atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 20 punktas ir joje nurodyta teismų praktika). Pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju visiškai nebuvo analizuojami automobilio vairuotojos veiksmai, tik konstatuojama, kad G. D. pažeidė KET reikalavimus, nes į važiuojamąją dalį išėjo (išbėgo) neįsitikinusi, kad nebus trukdoma transporto priemonių eismui, kad ji yra gerai matoma, t. y. jos neužstoja kokia nors kliūtis. Vien tai, kad automobilio vairuotoja nepasišalino iš eismo įvykio vietos, padėjo mergaitei iškviesdama medikus, informavo nukentėjusios mergaitės motiną apie įvykį, savaime nereiškia, kad R. P. nepažeidė jokių KET reikalavimų. Nagrinėjamu atveju automobilio vairuotoja R. P. nurodė, kad pamačiusi mergaitę stabdė, tačiau mergaitė vis tiek koja užkliuvo už automobilio ir pargriuvo. O liudytojos Ū. Z. ir R. L. teigė, kad automobilis kliudė per gatvę bėgančią mergaitę. Taigi iš šių paaiškinimų nėra visiškai aiškus eismo įvykio mechanizmas: judanti transporto priemonė kliudė per gatvę einančią (bėgančią) mergaitę ar pati mergaitė užkliuvo už sustojusio automobilio. Nors pati automobilio vairuotoja bei liudytojos tvirtina, kad automobilis važiavo nedideliu greičiu, apygardos teismas pažymi, kad KET 127 punktas, kuriame nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, reiškia ne tik draudimą viršyti leistiną greitį, tačiau ir pareigą pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Šiuo konkrečiu atveju eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, gyvenamųjų namų teritorijoje, šalia ugdymo įstaigos, todėl neretai per pertrauką, po pamokų per šią gatvę vaikšto vaikai (nes ten nėra pėsčiųjų takų bei pėsčiųjų perėjos), tai reiškia, kad tokioje vietovėje vairuotojai turi būti itin atidūs.

11.       Atsižvelgiant į tai, kad minėtiems administracinio nusižengimo tyrimo trūkumams pašalinti reiktų atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą teisme, pagrįstai apylinkės teismas panaikino Institucijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai. Apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas