Pavadinimas: [2015-06-22][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-396-611-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-396-611/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
DnB NORD bankas	112029270	pareiškėjas

Kategorijos:

KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas:
Vykdomieji dokumentai, jų pateikimas ir priėmimas vykdyti

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Civilinė byla Nr. 3K-3-396-611/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12097-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 129.15

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys: antstolis V. M., skolininkė I. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolio V. M. 2014 m. vasario 14 d. patvarkymą „Dėl atsisakymo priimti vykdymui“ ir priimti vykdyti vykdomuosius raštus Nr. 21-455/1995 ir 24-455/1995. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2014 m. vasario 14 d. pateikė antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininkės I. V. Antstolis 2014 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė priimti vykdyti vykdomuosius raštus Nr. 2M55/1995 ir 24-201/1997 nurodydamas, kad vykdomieji dokumentai bankui grąžinti 2007 m. balandžio 17 d., todėl praleistas penkerių metų senaties terminas. Pareiškėjas mano, kad antstolis nepagrįstai atsisako priimti vykdomuosius dokumentus. Vykdomieji raštai išieškotojui buvo grąžinti 2007 m. balandžio 14 d. jų neįvykdžius, todėl pagal CPK 607 straipsnio 3 dalį senaties terminas šiems vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos – nuo 2007 m. balandžio 17 d. Pagal tuo metu galiojusią CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatą (2003 m. sausio 1 d. straipsnio redakcija) buvo nustatytas dešimties metų senaties terminas. Dėl to išieškotojui netaikytinos nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios sutrumpintą penkerių metų senaties terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad nepriimta specialaus teisės akto, reglamentuojančio CPK 606 straipsnio 2 dalies pakeitimo įgyvendinimą, todėl ši norma turi būti įgyvendinama pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Pagal šią normą pareiškėjo pateikiamiems vykdyti vykdomiesiems dokumentams taikytinas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantis penkerių metų pateikimo vykdyti senaties terminas. Dėl to antstolio atsisakymą priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti teismas pripažino teisėtu.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad antstolis V. M. 2014 m. balandžio 2 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė priimti vykdyti vykdomuosius raštus Nr. 21-455/1995 ir 24-455/1995 dėl skolų išieškojimo iš I. V. išieškotojo AB DNB banko naudai; antstolis nurodė, kad praleistas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti penkerių metų senaties terminas. Kolegija pažymėjo, kad galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą ribojama tam tikru terminu. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Naujas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Pakartotinį kartą teikiant vykdomąjį dokumentą antstolių kontorai, taikytinos pateikimo dieną galiojančio CPK normos. CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista, tačiau nėra specialaus teisės akto, reglamentuojančio šio straipsnio pakeitimo, nustatant penkerių metų senaties terminą, įgyvendinimą, todėl ji įgyvendintina pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį. Dėl to pareiškėjo pateikiamiems vykdyti vykdomiesiems dokumentams taikytina vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantis penkerių metų pateikimo vykdyti senaties terminas. Vykdomieji raštai pateikti vykdyti antstoliui 1999 m. spalio 20 d., o 2007 m. balandžio 17 d. antstolio patvarkymu grąžinti išieškotojui su aktais, kuriuose nurodytas išieškojimo negalimumas. Bankas 2014 m. vasario 19 d. pakartotinai pateikė antstoliui vykdomuosius raštus, t.y. jau galiojant CPK 606 straipsnio 2011 m. birželio 21 d. redakcijai, todėl pasibaigus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam penkerių metų senaties terminui. Šiuo atveju negali būti taikomas 10 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, nes šis terminas negaliojo nei vykdomo teismo sprendimo įsiteisėjimo (termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti eigos pradžios metu), nei vykdomojo rašto išdavimo, nei jo pateikimo vykdyti metu.

Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kolegija dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakė, nes jie neturi reikšmės procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 606 straipsnio, įsigaliojusio 2011 m. spalio 1 d., nuostatą. Bankui vykdomieji dokumentai išduoti ir pateikti vykdyti pagal 1964 m. CPK nuostatas. Šie dokumentai išieškotojui grąžinti 2007 m. balandžio 17 d. jų neįvykdžius, taigi, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis).

Pagal bendrąją taisyklę civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki CPK įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus CPK (nesvarbu, ar jie pirmą ar pakartotinį kartą teikiami vykdyti), vykdomi pagal CPK; šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus CPK, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki CPK įsigaliojimo (2003 m. sausio 1 d.). Kadangi vykdomieji dokumentai grąžinti išieškotojui 2007 m. balandžio 7 d., tai terminas pateikti vykdomuosius dokumentus skaičiuotinas pagal Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį.

Be to, vykdomieji dokumentai išieškotojui grąžinti galiojant CPK 606 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. red.) nuostatai, pagal kurią vykdomieji dokumentai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi iki 2003 m. sausio 1 d. pirmiau minėtas 3 metų senaties terminas (pagal 1964 m. CPK) nebuvo suėjęs, tai taikytas 10 metų senaties terminas. Šiuo atveju CPK 606 straipsnio pakeitimas (2011 m. spalio 1 d. redakcija) netaikytinas. Taigi, teismai nepagrįstai taikė CPK 606 straipsnio (2011 m. redakcija) nuostatas, nes senaties terminai vykdomiesiems dokumentams pateikti dar nebuvo suėję. Nors jų pateikimo vykdyti metu galiojo nauja CPK 606 straipsnio redakcija, kurioje nustatytas 5 metų senaties terminas, tačiau ši redakcija taikytina tiems sprendimams, kurie įsiteisėja ar yra grąžinami išieškotojui po minėto CPK pakeitimo įsigaliojimo.

2. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant aiškiai reglamentuotos 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 dėl CPK 606 straipsnio pakeitimo įgyvendinimo tvarkos, teismai neatsižvelgė į bendrąjį teisės principą, jog įstatymas, sunkinantis asmens padėtį, neturi atgalinio veikimo galios. Teismai nepasisakė dėl banko tiek skunde, tiek atskirajame skunde nurodyto šio bendrojo teisės principo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas apskritai visus kitus skundo argumentus laikė teisiškai nereikšmingais. Kasatorius mano, kad 2011 m. birželio 21 d. CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, įsigaliojusiu 2011 m. spalio 1 d., pakeitus CPK 606 straipsnio 2 dalį, t. y. nuo 10 metų iki 5 metų sutrumpinus terminą vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti, buvo pasunkinta išieškotojų padėtis. Dėl to teismai, taikydami šią nuostatą kasatoriui atžvilgiu, pažeidė bendrąjį teisės principą, kad įstatymas, sunkinantis asmens padėtį, atgal negalioja. Be to, teismai nesivadovavo praktika dėl teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu. Konstitucinis Teismas šiuo klausimu yra konstatavęs, kad teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, jog teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendroji taisyklė: įstatymas atgaline tvarka negalioja. Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas). Įstatymų leidyboje atgaline tvarka galiojančių įstatymo normų priėmimas yra išimtis. Tai įvyksta, kai apie įstatymo galiojimą atgaline tvarka yra nurodyta įstatyme arba kai priimami įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys bausmę ar administracinę nuobaudą. Kitose teisės srityse retroaktyvaus įstatymo priėmimas gali neigiamai paveikti asmenų teises. Šiuo atveju civilinių bylų procesas vyksta pagal teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Grąžinus bankui neįvykdytus dokumentus, nuo 2007 m. balandžio 17 d. iš naujo skaičiuojamas 10 metų terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti, t. y. vykdomųjų dokumentų grąžinimo metu galiojo CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostata dėl 10 metų termino vykdomiesiems dokumentams pateikti. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nenustatytas nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusių CPK 606 straipsnio nuostatų retroaktyvus taikymas.

3. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog nepažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Todėl šiuo atveju turi būti ginamas teisėtas lūkestis, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Taigi, teismų nutartys, kuriomis be teisinio pagrindo pakeistas vykdomųjų dokumentų grąžinimo metu galiojusio CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatų taikymas, pažeidė išieškotojo teisę pasinaudoti teise pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti per įstatymo nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakyta priimti suinteresuoto asmens I. V. atsiliepimą į pareiškėjo kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio, 347 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė teisės normas.

Dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo

Kasatorius kelia klausimą dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos (nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos) aiškinimo ir taikymo, konkrečiai dėl nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio 5 metų termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normose nustatytos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisyklės procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo. Minėto Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam CPK (galiojančiam nuo 2003 m. sausio 1 d.), taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo CPK įsigaliojimo. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, byla Nr. 3K-3-100/2013; kt.). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojančių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu.

Tačiau CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Šio principo išimtys paprastai būna retos ir konkrečiai nustatomos įstatyme, o viena tokių minėto principo išimčių yra pirmiau aptartas Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Kadangi Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos buvo skirtos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioms civilinio proceso teisės normoms įgyvendinti ir kadangi jos sudaro išimtį iš bendrojo CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto galiojimo laike principo, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, jos negali būti taikomos nagrinėjamos bylos situacijai (CPK 606 straipsnio 2 dalies normą pakeitus 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr.XI-1480). Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė, T. 1., Justitia, Vilnius, 2003, 120 psl.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Kasatorius vykdomuosius raštus pateikė antstoliui priverstinai vykdyti 2014 m. vasario 19 d., todėl jų pateikimui vykdyti turi būti taikoma nurodytą datą (2014 m. vasario 19 d.) galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vykdomieji raštai kasatoriui neįvykdyti buvo grąžinti 2007 m. balandžio 17 d., todėl tiek antstolis, kuriam kasatorius pateikė vykdyti vykdomuosius raštus, tiek bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad kasatorius vykdomuosius raštus pateikė praleidęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris jam skaičiuojamas nuo vykdomųjų raštų grąžinimo dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus kasacinio skundo argumentus, kad kasatoriui turėjo būti taikoma iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustačiusi 10 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, vykdomųjų raštų kasatoriui grąžinimo momentas nelemia, kokios redakcijos (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios ar galiojančios nuo 2011 m. spalio 1 d.) CPK 606 straipsnio 2 dalies norma turi būti taikoma vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti metu.

Atitinkamai kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasatoriaus kasacinio skundo argumentus, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma dėl 5 metų senaties termino turi būti taikoma tik po minėto CPK pakeitimo įsigaliojimo įsiteisėjusiems ar grąžintiems išieškotojui teismo sprendimams, nes toks kasatoriaus pateikiamas aiškinimas prieštarauja CPK 3 straipsnio 8 dalies normai. Kasatoriaus kasaciniame skunde deklaruojami teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie iš tikrųjų yra labai svarbūs teisėje, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus kasacinio skundo argumentais dėl teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų reikšmingumo siekiant užtikrinti teisinės valstybės vertybes. Iš tikrųjų, nesant 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 pakeistos CPK 606 straipsnio 2 dalies normos įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo tvarkos ir nuo 2011 m. spalio 1 d. sutrumpėjus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminui iki penkerių metų, gyvenime gali susidaryti situacija, kad, 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 daliai, penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti jau gali būti pasibaigęs arba būti prie pabaigos, kas neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos aplinkybės ir susidariusi teisinė situacija lemia būtinybę užtikrinti pirmiau aptartų principų užtikrinimą tokiais atvejais. Tai gali būti padaroma pasinaudojant CPK 608 straipsnyje nustatyta teise, išieškotojui CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, o CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnis 3 dalis).

Byloje yra pareikšta teisėjo G. Kryževičiaus atskiroji nuomonė. Ji išdėstyta raštu ir pridėta prie bylos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 6,27 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. 112029270) valstybės naudai 6,27 Eur (šešis Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.