Administracinė byla Nr. A2.6.-885-606/2014
(Proceso Nr. 4-06-3-00601-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
(S)
Registro objektas ROIK:07-14-8180004
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. kovo 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant pažeidėjui, išnagrinėjusi D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
2014-02-13 pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-02-09, 17.10 val., adresu J. Karoso g. 18, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, į kurį atsitrenkė ir apgadino, iš autoįvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
D. J. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs pažeidimą, nurodytą ATPK 130 str. 1 d., parodė, kad įvykio metu kliudė kitą automobilį, išlipo pažiūrėti, kokia padaryta žala. Po kokių 5-7 min. gavo taksi iškvietimą ir išvyko. Įvykis įvyko sekmadienį paryčiais, apgadinto automobilio savininkas pažeidėją susirado pirmadienį, kadangi įvykio vieta buvo filmuojama. Apgadinto automobilio savininkas prašė pinigų, atsisakė pildyti deklaraciją, po ko pažeidėjas pats nuvyko į policiją.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Konstatuotina, kad D. J. kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo. Pažeidėjas savo kaltės dėl šio pažeidimo neneigia. Tačiau pažeidėjas neprisipažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013; 2AT-7-3-2013).
Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, patvirtina D. J. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad asmuo atsako už šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą tuo atveju, kai pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje numatyta su įvykusiu eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareiga nedelsiant sustoti, pasilikti įvykio vietoje. Kelių eismo taisyklių 234 p. nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai duoda pagrindą daryti neabejotinai išvadai, kad D. J. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
D. J. nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti įrodymai, todėl pažeidėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nustatyta ir pats D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis po eismo įvykio praėjus vos kelioms minutėms pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijai apie eismo įvykį nepranešė, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 234 p., nors tam pateisinamos priežasties neturėjo. Nukentėjęs asmuo pats susirado pažeidėją, todėl kelia abejonių pažeidėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis nevengė atsakomybės ir nesiekė, kad būtų apsunkintas kaltininko nustatymas, nevengė pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Vien pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidėjas pasielgė neteisėtai, todėl tokie jo veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Pažeidėjas tam galimai turėjo tikslą, pvz. siekdamas nuslėpti savo neblaivumą eismo įvykio ir vairavimo metu, kadangi anksčiau jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad D. J. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl yra kaltas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Pažeidėjo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, schema, nuotraukomis, paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Už padarytus pažeidimus pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.
Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka, net septynis kartus už KET pažeidimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. J. skirtinos minimalios ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos nuobaudos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu galutinę nuobaudą D. J. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Edita Lapinskienė