Civilinė byla Nr. e2-445-464/2023
Teisminio proceso numeris 2-55-3-00332-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) dėl paveldėto turto padalijimo, tretieji asmenys I. K., G. G., notarė Gražina Pocienė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kvaga“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė padalinti jos bei atsakovų A. G. ir V. G. paveldėtą turtą:
1.1. priteisti ieškovei iš atsakovų 12 900 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį pastato – garažo; 733,33 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį motociklo Suzuki, VL 1500; 366,67 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį automobilio Toyota Yaris; 133,33 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį lygiavamzdžio šautuvo Winchester; 250 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį lygiavamzdžio šautuvo E. Kettner; 100 Eur kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį lygiavamzdžio šautuvo TOZ1701; 100 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį graižtvinio šautuvo KO 44; 64 203,35 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį žiedo iš tauraus metalo su brangakmeniu;
1.2. priteisti ieškovei natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą, išmokant atsakovams 1 216,67 Eur piniginę kompensaciją už 2/3 turto dalį; žemės ūkio paskirties žemės sklypą, išmokant atsakovams 4 333,33 Eur piniginę kompensaciją už 2/3 turto dalį; 1/2 trijų kambarių buto su rūsiu dalį, išmokant atsakovams 39 000 Eur piniginę kompensaciją už 2/3 turto dalį; namų apstatymo ir apyvokos daiktus, buvusius mirusiojo faktinėje gyvenamojoje vietoje;
1.3. priteisiant ieškovei 1/3 dalį vardinių paprastųjų akcijų UAB „Libra“ ir 1/3 dalį vardinių paprastųjų akcijų UAB „Kalvarijų NT“;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji ir atsakovai yra 2020 m. gruodžio 10 d. mirusio V. G. vaikai, jo turto pagal įstatymą paveldėtojai, kurių santykiai yra blogi, jiems nepavyksta pasidalinti turto, o bendras jo naudojimas nėra įmanomas. Pasak ieškovės, atsakovas A. G. įsiveržė į jos namus, kuriuose gyveno su velioniu tėvu ir mama I. K., bei pasiėmė brangų turtą – žiedą. Be to, jis ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui gauti – kreipėsi į Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarę G. Pocienę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, jam buvo išduotas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau buvo sudarytas. Atsakovas V. G. taip pat pareiškė, kad priima mirusio tėvo turtą pagal turto apyrašą.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti palikimo atsiradimo vietos notarę G. Pocienę neišduoti atsakovams paveldėjimo teisės liudijimų iki bus išspręstas šis teisminis ginčas.
4. Nurodė, kad nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo gali būti pažeistos ieškovės turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, o teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Todėl būtina užtikrinti esamos faktinės ir (ar) teisinės padėties išsaugojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės K. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Įvertinęs tai, kad ieškovė aiškiai išdėstė ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas jo pagrindas bei nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas spręsti, kad tokio pobūdžio ieškinys negalėtų būti teikiamas, teismas pripažino jį preliminariai pagrįstu.
7. Kita sąlyga laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismo vertinimu, nėra įrodyta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai elgiasi ar elgsis nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, siekdami sukliudyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovų kreipimasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo negali būti laikomas nesąžiningu jų elgesiu, nes atsakovai taip įgyvendina savo, kaip įpėdinių, teises pagal įstatymą. Be to, ieškovė neprašė pripažinti, kad atsakovai prarado teisę paveldėti pagal įstatymą, ieškiniu taip pat nėra ginčijama ir paveldimo turto masė, o prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apriboti atsakovų teises, dėl kurių ginčo šioje byloje nėra.
8. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie pagrįstai leistų manyti, kad atsakovams išdavus paveldėjimo liudijimus jie neteisėtai disponuos turtu, sieks jį įkeisti, paslėpti ar bandys jį perleisti tretiesiems asmenims. Tarp visų ginčo šalių turtas yra paveldimas lygiomis dalimis, o tai suponuoja turto, kaip bendrosios nuosavybės, statusą, įpareigojantį bendraturčius prieš sudarant kokius nors sandorius dėl savo turimos dalies turte informuoti ir kitus bendraturčius. Duomenų, sudarančių pagrindą prezumpcijai, kad atsakovai gali kaip nors pažeisti įstatyme nustatytą informavimo pareigą, nėra.
9. Kadangi ieškovė neįrodė grėsmės, kad galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę, teismas prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė K. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina jų elgesys pasisavinus brangų palikėjo žiedą bei jo neįtraukus į paveldimo turto apyrašą. Atsakovai siekia dirbtinai sumažinti žiedo vertę.
10.2. Ieškovė turi pagrįstų abejonių dėl atsakovų sąžiningumo pasidalinant turtą, todėl paduodama ieškinį ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, gali būti pažeistos ieškovės turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, o teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Todėl būtina imtis priemonių esamos situacijos išsaugojimui.
11. Atsakovai A. G., V. G. ir trečiasis asmuo G. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
11.1. Ieškovė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovų nesąžiningumą. Šiuo metu ginčo šalys turtą yra paveldėjusios lygiomis dalimis, jie visi naudojasi šiuo turtu lygiomis dalimis, įskaitant ir žiedą, kurio didelės vertės ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė.
11.2. Ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kodėl reikia taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir kaip jos užtikrins sprendimo įvykdymą.
11.3. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstai leistų manyti, kad atsakovams išdavus paveldėjimo liudijimus jie neteisėtai disponuos turtu, sieks jį įkeisti, paslėpti ar bandys jį perleisti tretiesiems asmenims. Be to, notaras ir negali atlikti jokių veiksmų, kadangi dėl paveldimo turto kilęs ginčas, todėl prašomos taikyti priemonės yra beprasmės ir perteklinės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus atitinkamą prašymą pateikusio asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
13. Kita vertus, prašomos konkrečioje byloje taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, antraip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020).
14. Vadinasi, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti bylos šalis turi pareigą ne tik įrodyti CPK 144 straipsnio 1 dalyje aptartas sąlygas, bet ir pasirinkti tokios rūšies laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtį – eliminuoti būtent toje byloje dėl ieškinio dalyko priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jeigu tokią riziką galima įžvelgti. Tik nustačius visų šių aplinkybių visumą galėtų būti priimtas procesinis sprendimas apriboti tam tikras priešingos šalies teises, taikyti prašomus suvaržymus.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė K. G. neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovų nesąžiningumo, kuris galėtų būti pagrindu spręsti dėl jų veiksmų, siekiant apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą. Pirmosios instancijos teismas padarė ir tokią išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo sąsajumo reikalavimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apelianto prašomos taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos rūšies laikinosios apsaugos priemonės – palikimo atsiradimo vietos notarės įpareigojimą neišduoti atsakovams paveldėjimo teisės liudijimo iki bus išspręstas nagrinėjamoje byloje kilęs šalių ginčas – nėra susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimu, todėl vien ši aplinkybė yra savaime pakankama prašymui atmesti. Todėl ir atskirajame skunde dėstomi teiginiai dėl atsakovų nesąžiningumo ir galimų jų ketinimų imtis veiksmų paveldėto turto masei mažinti, teisiškai neaktualūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl prašomų taikyti priemonių netikslingumo, nes jos negali užtikrinti ieškinio, jeigu jis būtų patenkintas, įvykdymo.
17. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 13 straipsnis). Apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi prašydama padalinti jos ir atsakovų paveldėtą turtą, kuris liko po jų tėvo mirties. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad ji ir kiti įpėdiniai nesutaria dėl turto pasidalijimo natūra, todėl ji ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama šį ginčą išspręsti, pakeičiant įstatyme numatytą paveldėjimo tvarką, priteisiant konkrečias turto dalis kiekvienam iš paveldėtojų bei nustatant mokėtinas kompensacijos dalis. Taigi, šiuo atveju apeliantė siekia pasinaudoti CK 5.70 straipsnio 1 dalyje numatyta jos kaip paveldėtojos teise, susijusia su paveldėto turto padalijimu.
18. Atitinkamai, pareiškus tokio pobūdžio reikalavimą galėtų būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios padėtų užtikrinti ieškinio dėl turto padalijimo vykdymą. Paveldėjimo procedūros stabdymas, kai ginčo pagrindas ir yra jos rezultate įgyto turto pasidalijimas natūra, nekvestionuojant paveldėtojams tenkančių dalių, nėra būtinas teismo sprendimo tinkamo įvykdomo užtikrinimui, juolab nesant ginčo ir dėl paveldimo turto masės (sudėtinių dalių). Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir (ar) jo išdavimo sustabdymas nėra tiesiogiai susijęs su pareikštu ieškiniu dėl paveldėto turto padalinimo.
19. Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį (CPK 137 straipsnio 6 dalis). Tokia aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad net ir nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet esant viešame registre įrašui apie kilusį ginčą dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, jų perleidimo ar vertės sumažinimo rizika iš esmės nekyla. Dar daugiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dalis bendrai keliems asmenims priklausančio turto, vadovaujantis CK 4.79 straipsnio 2 dalimi, gali būti perleista tik pranešus apie tai visiems to turto savininkams. Vadinasi, atsakovai be apeliantės žinios negalės perleisti turto, o ji, gavusi tokią informaciją, galės imtis atitinkamų veiksmų.
20. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė, kaip jos prašomi taikyti ribojimai užtikrintų teismo sprendimo dėl paveldėto turto padalijimo įvykdymą ar eliminuotų jo neįvykdymo grėsmę, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Todėl vien dėl šios priežasties negali būti konstatuota sprendimo neįvykdymo rizika, nepriklausomai nuo atsakovo sąžiningumo ar nesąžiningumo. Atitinkamai, su atsakovų elgesio vertinimu susiję skundžiamos teismo nutarties ir atskirojo skundo argumentai, kaip neaktualūs, neaptariami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė