Baudžiamoji byla Nr. 1-957-817/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36956-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.3.; 1.2.14.6.1. 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Linai Sadovskai, Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant prokurorams Irinai Pavliukevič, Dainiui Kunigėliui,

kaltinamajam J. G.,

kaltinamajam D. R.,

nukentėjusiajam T. V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą bei elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą (BK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai);

2)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudėta subendrinant ją su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

3)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos) ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

5)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir jam paskirta subendrinta galutinė 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

6)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir jam paskirta subendrinta galutinė 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jam paskirta BK 87 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo metu: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje; dalyvauti savipagalbos grupėse; dalyvauti psichologo konsultacijose; taip pat paskirta BK 84 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

7)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 9 punktais, jam paskirtos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šios pareigos: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su nukentėjusiuoju R. Z.. Laisvės atėmimo bausmė jos vykdymo atveju paskirta atlikti pataisos namuose (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje,

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. G. bendrininkavo, parengdamas nusikalstamą veiką – svetimo turto pasisavinimą, ir jai vadovaudamas, o būtent: 2018 m. liepos 15 d., apie 12.00 val., susitikęs su D. R. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ir, pasiūlęs užsidirbti pinigų, davė jam paspirtukų nuomotojų (duomenys neskelbtini) kontaktus, nurodė jam savo vardu išnuomoti elektrinį paspirtuką ir jį vėliau perduoti jam realizavimui, po ko D. R. 2018 m. liepos 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjęs 20 Eur paros nuomos mokestį, savo vardu pasirašė su T. V. elektrinio paspirtuko „Xiaomi M365“ 400 Eur vertės, nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo minėtą paspirtuką grąžinti iki 2018 m. liepos 16 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu terminu elektrinio paspirtuko negrąžino, paspirtuką iš karto perdavė realizuoti J. G., kuris tą pačią dieną pardavė minėtą paspirtuką V. F., tokiu būdu J. G. organizavo svetimo T. V. priklausančio 400 Eur vertės turto pasisavinimą. Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje.

D. R. pasisavino svetimą turtą, o būtent: 2018 m. liepos 15 d., apie 12.00 val., susitikęs su J. G. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlęs užsidirbti pinigų, davė jam paspirtukų nuomotojų kontaktus, nurodė jam savo vardu išnuomoti elektrinį paspirtuką ir šį vėliau perduoti jam realizavimui, po ko D. R. 2018 m. liepos 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjęs 20 Eur paros nuomos mokestį, savo vardu pasirašė su T. V. elektrinio paspirtuko „Xiaomi M365“ 400 Eur vertės, nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo minėtą paspirtuką grąžinti iki 2018 m. liepos 16 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nustatytu terminu elektrinio paspirtuko negrąžino, paspirtuką iš karto perdavė realizuoti J. G., kuris tą pačią dieną pardavė minėtą paspirtuką V. F., tokiu būdu D. R. pasisavino svetimą T. V. priklausantį 400 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2018 m. liepos 15 d. važiavo į „A.“ ir susitiko seną pažįstamą, vardu R., kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų su paspirtuku. Kaltinamasis pasakė, kad jis savo vardu paspirtuko nenuomos, nes nenori turėti problemų su teismais. Tuomet jis atsiminė, kad yra D. R., kuris kažkada jam buvo sakęs, jog jam (D. R.) reikia pinigų. Kaltinamasis pasakė D. R., kad yra žmogus, kuris gali suteikti galimybę užsidirbti jam pinigų atlikus darbą. D. R. sutiko. Kaltinamasis susitiko su D. R. ir viską jam paaiškino, o būtent: kad reikės išsinuomoti paspirtuką, kuris nebus grąžintas savininkui, o vėliau jis bus parduotas. D. R. su tuo sutiko, be to, jam buvo pasakyta, kad už tai bus baudžiamoji byla. D. R. taip elgtis niekas nevertė. Kaltinamasis susitiko su D. R. ir R. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, D. R. ir R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo paspirtuko nuomos vieta. D. R. išsinuomojo paspirtuką punkte ir atėjęs perdavė minėtą paspirtuką R.. Vėliau kaltinamasis, D. R. ir R. nuvažiavo i (duomenys neskelbtini), nes ten turėjo atvažiuoti jo draugas pirkėjas, tačiau pirkėjas neatvažiavo. Tada buvo ieškoma, kam parduoti paspirtuką, tačiau taip ir nerado. R. pasakė D. R., kad jis važiuotų namo, o kai jie ras pirkėją, paskambins jam (D. R.). Kaltinamasis paskambino V. F.. Kai šis atvažiavo, kaltinamasis jam paaiškino visą situaciją, t. y., kad paspirtukas yra vogtas ir kaltinamasis pardavė paspirtuką V. F.. Už paspirtuką buvo prašoma 150 Eur, tačiau jis buvo parduotas už 120 Eur. Vėliau kaltinamasis paskambino D. R. ir jam pasakė, kad jis (kaltinamasis) pardavė paspirtuką, jog gali jie susitikti, bet nepamena, kur susitarė susitikti. Kaltinamasis padavė pinigus R., kupiūros buvo 100 Eur ir 20 Eur. T. R. nuėjo į kioską iškeisti gautus pinigus, nes juos reikėjo pasidalinti, tačiau jis taip ir negrįžo, o jie (kaltinamasis ir D. R.) negavo pinigų už parduotą paspirtuką. Kaltinamasis buvo kaip tarpininkas. Kaltinamasis ir D. R. turėjo gauti po 30 Eur, o R. – 60 Eur. Kaltinamasis V. F. civilinį ieškinį pripažino visiškai, žadėjo grąžinti jam 120 Eur. Teigė, kad nenori daugiau daryti naujų nusikalstamą veikų, nori gyventi normaliai, atsiprašė nukentėjusiojo už tokius savo veiksmus, prašė skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Kaltinamasis D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad jam paskambino J. G., kuris jo paklausė, ar jam (D. R.) reikia pinigų. Kaltinamasis pasakė, kad jam reikia pinigų ir jie susitikimo (duomenys neskelbtini). J. G. pasiūlė jam (D. R.) išsinuomoti paspirtuką, davė kontaktus susiskambinti. Kaltinamajam reikėjo išnuomoti paspirtuką, vėliau jį perduoti jiems (J. G. ir R.), kurie parduos paspirtuką ir kaltinamajam grąžins pinigus. Nurodė, kad kai J. G. ir R. parduos paspirtuką, kaltinamasis gaus 60 Eur. Kaltinamasis D. R. su tuo sutiko, nes nežinojo, kad taip greitai viskas bus išaiškinta. Kaltinamasis D. R. nuomos punkte išsinuomojo paspirtuką. Nuomos sutartyje nurodė savo paso duomenis. Sutartis buvo pasirašyta jo paties parašu, jis sumokėjo 20 Eur. Pasirašydamas nuomos sutartį, suvokė, kad paspirtukas nebus grąžintas. Paspirtukas buvo perduotas J. G. ir R.. Kadangi reikėjo laukti ilgai, kaltinamasis išvažiavo namo, jam buvo pasakyta, kad J. G. jam paskambins, kai bus parduotas paspirtukas. Jis jam paskambino ir pasakė, kad pardavė paspirtuką, tačiau R. dingo su jam paduotais pinigais už paspirtuką ir pinigų negaus. Kaltinamasis R. nepažinojo, nuotraukose nepažino, jeigu pamatytų R., atpažintų. Kaltinamasis savo elgesį vertina blogai, suprato, kad tai yra neteisėta veikla, kad dėl to žmonės nukentės. Taip padarė neapgalvojęs, nes reikėjo pinigų. V. F. civilinį ieškinį pripažino visiškai, sutiko atlyginti jam 120 Eur. Teigė, kad iki šio nebuvo teistas. Nurodė, kad, jei teismas pripažintų jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, sutinka atlikti viešuosius darbus. Atsiprašė nukentėjusiojo už tokius savo veiksmus, teigė, kad daugiau nebenusikals.

Nukentėjusysis T. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad paspirtukas jam buvo grąžintas. V. F. atvežė jam paspirtuką, ištraukė iš bagažinės ir jis (T. V.) įsitikino, kad tai buvo jo paspirtukas, kuris buvo išnuomotas prieš kelias valandas. V. F. nukentėjusiajam pasakė, kad jis važiuotų kartu su juo į tą vietą, kur jis (V. F.) nusipirko paspirtuką, tačiau tų žmonių, kurie pardavė paspirtuką, jie neberado. V. F. pasakė, kad jis sumokėjo 120 Eur už paspirtuką. V. F. pasiūlė šią sumą dalintis per pusę, jie tuos 120 Eur pasidalino tarpusavyje per pusę. Tuomet jie (T. V. ir V. F.) nuvažiavo į policiją.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. G. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta iš dalies. Jis nurodė, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 13 val., jis sutiko (duomenys neskelbtini) savo pažįstamą, vardu R., jo vardas R., pavardės nežino, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai, kiek žino, jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė J. G. užsidirbti pinigų. Pasakė, kad reikia, jog J. savo vardu išsinuomotų paspirtuką, jį parduotų ir pinigus pasidalintų. J. G. su šiuo pasiūlymu nesutiko. Tuomet R. paklausė, gal J. G. turi kokių nors pažįstamų, kurie gali jiems padėti. J. G. prisiminė, kad turi pažįstamą D. R., kuriam reikia pinigų, nes jam gimė vaikas. Jis paskambino D., jam viską paaiškino ir jis sutiko. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), R. jam viską papasakojo, D. sutiko. Tuomet jie visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur nuomoja elektrinius paspirtukus, adresą nurodė R.. Su R. jie liko lauke, D. nuėjo į vidų, nežino, ar R. jam sakė, kokį paspirtuką konkrečiai reikia nuomotis. D., išėjęs iš patalpų, padavė paspirtuką R.. Jis suprato, kad jis (D.) sumokėjo savo 20 Eur už nuomą. Jie tryse nuvažiavo autobusu į (duomenys neskelbtini), nes R. nurodė ten važiuoti. (duomenys neskelbtini), jie palaukė R. kliento, bet jis neatvyko. R. ieškojo, kam parduoti tą paspirtuką, bet nerado. Tuomet R. išsiuntė D. namo, o jie pasiliko, tada J. G. atsiminė, kad turi pažįstamą V. F. ir paskambino jam, pasiūlė jam pirkti paspirtuką, bet neaiškino, kad jis yra išnuomotas. V. atvažiavo, jie susitiko prie (duomenys neskelbtini). R. prie jo priėjęs nebuvo, jis pardavė minėtą paspirtuką V. už 120 Eur ir išvažiavo. Grįžęs pas R., padavė jam minėtus pinigus, paskambino D., davė pakalbėti su juo R.. R., nuėjęs toliau, pasikalbėjo su D., grįžęs atidavė telefoną, bet nieko neaiškino. J. G. pasakė, kad eis pirkti cigarečių, o R. nuėjo iškeisti pinigus. R. sakė, kad D. duos 60 Eur, o jiems po 30 Eur. R. negrįžo, J. G. jam skambino, bet jis nekėlė, vėliau išjungė telefoną. Paskambino D., viską jam paaiškino. Po to įvykio R. jis nematė. Jam labai gaila, kad taip įvyko (b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis J. G. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta iš dalies. Jis lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, prašė jais vadovautis. Dėl įvykio labai gailisi, nori atlyginti žalą, bet šiuo metu neturi piniginių lėšų (b. l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. R. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta. Nurodė, kad jis iki įtarime nurodyti įvykio susipažino su J. G. per bendrus pažįstamus. Nežinojo, kad jis (J. G.) yra linkęs nusikalsti. Jie apsikeitė telefono numeriais. Kiek pamena, J. G. 2018 m. liepos 15 d., apie 12 val., jam paskambino ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko (duomenys neskelbtini). J. atėjo su savo draugu, kurio vardu nepamena, negali pasakyti, ar J. G. jį vadino R., nes to nepamena. Tas vaikinas atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, tamsių, trumpų plaukų. J. pasiūlė D. užsidirbti pinigų. D. R. sutiko, nes jam tuo metu reikėjo pinigų. J. pasakė, kad D. R. reikės su savo dokumentu išsinuomoti paspirtuką, J. jame pakeis kažkokias detales, paspirtuką grąžins ir jam už tai pasiūlė 60 Eur. D. R. sutiko. Jie tryse autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį paspirtukų nuomos punktą. J. su tuo vaikinu liko lauke. D. R. su savo dokumentu nuėjo į nuomos punktą, išsirinko elektrinį paspirtuką, nežiūrėjo koks jo modelis, pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir pasirašė nuomos sutartį 1 parai, sumokėjo savo 20 Eur. Pasiėmęs paspirtuką, lauke paspirtuką perdavė J. ir jo draugui. D. R. pats išvažiavo savo reikalais, o J. pasakė, kad pinigus jam duos tos pačios dienos vakarą, paskambins. Ką jie darė su paspirtuku, D. R. nežino. J. paskambino vakare, bet J. pasakė, kad tas vaikinas, kuris buvo su juo, pasiėmęs paspirtuką, dingo. Jokių pinigų D. R. negavo. Tą vaikiną, kuris buvo su J., jis matė pirmą kartą. Dėl įvykio gailisi, supranta, kad pasielgė blogai. Jis suprato, kad J. pakeis detales, bet jis patikino, kad nieko blogo tame nebus. Mano, kad juo pasinaudojo (b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis D. R. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta. Prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Jam labai gaila, kad taip atsitiko, jis asmeniškai nieko blogo nenorėjo, jo manymu, juo pasinaudojo, tuo labiau, kad dar jis patyrė 20 Eur turtinę žalą. Norėtų atlyginti žalą, bet šiuo metu neturi darbo, yra registruotas darbo biržoje, turi (duomenys neskelbtini)  vaiką (b. l. 62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. V. parodė, kad jis užsiima paspirtukų nuoma. 2018 m. liepos 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pas jį atvažiavo asmuo, vardu D. R., kuris norėjo išsinuomoti paspirtuką, kurio vertė yra 400 Eur. T. V. sudarė daikto nuomos sutartį, paėmęs nuomininko asmens tapatybės kortelę sutikrino jo duomenis, paėmė iš jo 20 Eur nuomos kainą, perdavė jam paspirtuką ir jis išvažiavo. Jis buvo be automobilio. 2018 m. liepos 15 d., apie 17.30 val., jam paskambino asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad gali jam parduoti paspirtuką, skelbimą rado „SKELBIU.LT“, kur yra nurodyta, kad T. V. superka sugedusius paspirtukus. Jis pasakė, kad turi paspirtuką naują, važiuojantį ir parduotų jį už 300 Eur. T. V. pasakė vyrui, kad jam tinka jo pasiūlymas ir, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Po 15 minučių minėtas asmuo atvažiavo. T. V. išėjo į lauką ir vyras iš savo BMW automobilio bagažinės išsitraukė paspirtuką ir jį parodė jam. T. V. apžiūrėjo paspirtuką ir atpažino, kad tai yra jo paspirtukas, kurį jis išnuomojo D. R.. T. V. atpažino savo paspirtuką pagal šiuos požymius: vairo mechanizmo detalė yra neoriginali, kurią keitė, nuo vairo yra likusios nuklijuotos jo reklaminio lipduko „R.“ žymės, taip pat įjungus „Bluetooth“, jame rodo jo firminį „R.“ ženklą ir, galimai, rėmo viduje yra popieriaus lapas su jo vardu, pavarde ir telefonu. T. V. pasakė asmeniui, kad tai yra jo paspirtukas, kuris buvo išnuomotas kitam žmogui. Žmogus pasakė, kad paspirtuką nusipirko, tačiau, pabandę skambinti pardavėjui, pastarasis ragelio nekėlė. Buvo nuvažiavę į vietą, kur pardavinėjo paspirtuką, tačiau ten nieko nerado, todėl jis iškvietė policiją. Iš kur asmuo gavo jo paspirtuką, ar jį pavogė iš nuomininko, ar nuomininkas jį pardavė, T. V. pasakyti negalėjo, todėl prašė išsiaiškinti aplinkybes. Paspirtuko nuomininkui skambino kelis kartus, pastarasis ragelio nekėlė. Paspirtukas priklauso jam asmeniškai. Jei paspirtuko negrąžintų, jam būtų padaryta 400 Eur žala (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. F. parodė, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 14 val., jam paskambino pažįstamas J. ir pasiūlė pirkti paspirtuką. Paklausė jo, iš kur jis jį turi ir ar jis nevogtas. Jis pasakė, kad paspirtuką parduoda jo draugas, kuriam skubiai reikia pinigų. J. SMS atsiuntė paspirtuko modelį. Pagal tai sužinojo, kad tas paspirtukas kainuoja brangiau. Po to interneto tinklalapyje www.skelbiu.lt rado žmogų, kuris superka paspirtukus. Paskambino jam, norėdamas susitarti dėl paspirtuko pardavimo. Jis pasakė, kad jeigu jis veikiantis – galės už jį sumokėti iki 300 Eur. V. F. paskambino J., pasakė, kad pirks siūlomą paspirtuką ir jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Kažkur apie 17 val. jie su J. susitiko. V. F. patikrino paspirtuką, juo pravažiavo. Viskas su juo pasirodė tvarkoje, sumokėjo už jį 120 Eur. J. į susitikimą atvažiavo vienas. V. F. paskambino tam žmogui, kuris superka el. paspirtukus ir jie susitarė, kad V. F. privažiuos su juo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs parodė paspirtuką pirkėjui, bet pirkėjas pasakė, kad čia jo paspirtukas ir jis yra išnuomotas žmogui. T. V. F. paskambino J. ir pasakė, kad jis pardavė vogtą paspirtuką ir V. F. nori atgauti pinigus. J. pasakė, kad reikia susitikti toje pačioje vietoje. V. F. kartu su pirkėju nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į vietą, bandė prisiskambinti J., bet jis nekėlė ragelio, o po to net jį užblokavo. Tuomet kartu su paspirtuko šeimininku V. F. grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) ir iškvietė policijos pareigūnus. Patyrė 120 Eur žalą (b. l. 27).

T. V. 2018 m. rugpjūčio 3 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras norėjo parduoti paspirtuką „Xiaomi M365“, kurį 2018 m. liepos 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), išnuomojo D. R.. Paspirtuko vertė 441 Eur. Paspirtukas jam buvo grąžintas, todėl turtinės žalos nepatyrė. Civilio ieškinio nereikš (b. l. 3).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie nusikalstamą veiką 2018 m. liepos 15 d. duomenys (b. 4).

Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „VYTIS“ vyriausiojo patrulio E. V. 2018 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytos 2018 m. liepos 25 d. įvykio faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo iškviesti policijos pareigūnai į įvykio vietą (b. l. 5).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018 m. liepos 15 d. buvo apžiūrimas kiemas, šaligatvis bei gatvė, adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Vieta užfiksuota foto nuotraukomis (b. l. 6-7, 8).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018 m. liepos 15 d. buvo apžiūrima automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad aikštelė stebima vaizdo stebėjimo kameros. Vieta užfiksuota foto nuotraukomis (b. l. 9-10, 11).

V. F.

2018 m. liepos 15 d. atlygintinė daikto nuomos sutartis patvirtina, kad nuomotojas T. V. išnuomojo elektroninį paspirtuką „Xiaomi M365“ D. R. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 16 d. už 20 Eur mokestį (b. l. 16-18).

2018 m. liepos 26 d. pakvitavimas patvirtina, kad T. V. 2018 m. liepos 26 d. buvo grąžintas elektroninis paspirtukas „Xiaomi M365“ su jo įkrovikliu (b. l. 14).

V. F.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. D. R. buvo pateiktos 6 asmenų fotonuotraukos. Fotonuotraukoje Nr. 3 jis atpažino kaltinamąjį J. G. (b. l. 36-37).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 2 – ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2018 m. spalio 8 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. spalio 8 d. D. R. buvo parodyta R. T. nuotrauka, kuris vadinamas pravarde „R.“. D. R. minėto asmens, kaip asmens, kuris 2018 m. liepos 15 d. buvo su J. G., neatpažino (b. l. 55).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-13-693/2013, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018). Pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-303/2017).

Bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, ir kaltinamojo D. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodytos. Tokia išvada darytina ir byloje surinktus, ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 12.00 val., J. G. susitiko su D. R. ir, pasiūlęs jam užsidirbti pinigų, davė jam paspirtukų nuomotojų (duomenys neskelbtini) kontaktus, nurodė D. R. savo vardu išnuomoti elektrinį paspirtuką ir jį vėliau perduoti jam realizavimui, po ko D. R. 2018 m. liepos 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens tapatybės kortelę ir sumokėjęs 20 Eur paros nuomos mokestį, savo vardu pasirašė su T. V. elektrinio paspirtuko „Xiaomi M365“ 400 Eur vertės, nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo minėtą paspirtuką grąžinti iki 2018 m. liepos 16 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu terminu elektrinio paspirtuko negrąžino, paspirtuką iš karto perdavė realizuoti J. G., kuris tą pačią dieną pardavė minėtą paspirtuką V. F.. Šias aplinkybes pripažįsta patys kaltinamieji J. G. ir D. R.. Be to, jas patvirtino nukentėjusiuoju apklaustas T. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. R. pasirašė elektroninio paspirtuko nuomos sutartį su joje numatytais įsipareigojimais, tačiau tą patį paspirtuką vėliau jam atvežė ir siūlė įsigyti V. F.. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. F. nurodė, jog J. G. pardavė jam elektroninį paspirtuką už 120 Eur, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė nukentėjusiajam T. V.. Be to, pagal į bylą pateiktą 2018 m. liepos 15 d. atlygintinę daikto nuomos sutartį, pasirašytą tarp kaltinamojo D. R. ir nukentėjusiojo T. V., nuomotojas T. V. išnuomojo elektroninį paspirtuką „Xiaomi M365“ D. R. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 16 d. už 20 Eur mokestį. Kaltinamasis D. R. neneigia, kad pasirašė šį dokumentą ir patvirtino, jog  jau pasirašydamas minėtą sutartį neketino paspirtuko grąžinti, o perdavė jį realizuoti J. G..

Kaip matyti iš bylos, kaltinamieji J. G. ir D. R. apklausiami teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Tokie kaltinamųjų parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Iš T. V. protokolo – pareiškimo apie įvykdytą nusikalstamą veiką matyti, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo pasisavintas paspirtukas „Xiaomi M365“, kuris 2018 m. liepos 15 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotas (patikėtas) D. R. (b. l. 3). Kaltinamajame akte nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie nusikalstamą veiką 2018 m. liepos 15 d. duomenys (b. 4); Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „VYTIS“ vyriausiojo patrulio E. V. 2018 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 5); nukentėjusiojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 20), liudytojo V. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 27) bei jo 2018 m. liepos 15 d. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 12), taip pat byloje esantys įvykio vietų apžiūros protokolai, foto nuotraukos (b. l. 6-7, 8, 9-10, 11); 2018 m. liepos 15 d. atlygintinė daikto nuomos sutartis (b. l. 16-18); asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas (b. l. 36-37) bei kita byloje esanti medžiaga.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad J. G. bendrininkavo, parengdamas nusikalstamą veiką – svetimo turto pasisavinimą, ir jai vadovaudamas, o būtent: 2018 m. liepos 15 d., apie 12.00 val., susitikęs su D. R. (duomenys neskelbtini), ir, pasiūlęs užsidirbti pinigų, davė jam paspirtukų nuomotojų (duomenys neskelbtini) kontaktus, nurodė jam savo vardu išnuomoti elektrinį paspirtuką ir jį vėliau perduoti jam realizavimui, po ko D. R. 2018 m. liepos 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjęs 20 Eur paros nuomos mokestį, savo vardu pasirašė su T. V. elektrinio paspirtuko „Xiaomi M365“ 400 Eur vertės, nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo minėtą paspirtuką grąžinti iki 2018 m. liepos 16 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu terminu elektrinio paspirtuko negrąžino, paspirtuką iš karto perdavė realizuoti J. G., kuris tą pačią dieną pardavė minėtą paspirtuką V. F., tokiu būdu J. G. organizavo svetimo T. V. priklausančio 400 Eur vertės turto pasisavinimą. Taip pat pirmiau aptartų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad D. R. pasisavino svetimą turtą, o būtent: 2018 m. liepos 15 d., apie 12.00 val., susitikęs su J. G. (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlęs užsidirbti pinigų, davė jam paspirtukų nuomotojų kontaktus, nurodė jam savo vardu išnuomoti elektrinį paspirtuką ir šį vėliau perduoti jam realizavimui, po ko D. R. 2018 m. liepos 15 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), pateikęs savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sumokėjęs 20 Eur paros nuomos mokestį, savo vardu pasirašė su T. V. elektrinio paspirtuko „Xiaomi M365“ 400 Eur vertės, nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo minėtą paspirtuką grąžinti iki 2018 m. liepos 16 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nustatytu terminu elektrinio paspirtuko negrąžino, paspirtuką iš karto perdavė realizuoti J. G., kuris tą pačią dieną pardavė minėtą paspirtuką V. F., tokiu būdu D. R. pasisavino svetimą T. V. priklausantį 400 Eur vertės turtą.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad J. G. ir D. R. nurodytas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia ir J. G. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, o D. R. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu V. F. 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 120 Eur turtinės žalos (b. l. 29) ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 – ojo policijos komisariato 2 – ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 30).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje nustatyta, kad D. R. pasisavino T. V. jam perleistą elektroninį paspirtuką „Xiaomi M365“ pagal 2018 m. liepos 15 d. nuomos sutartį, o J. G., organizavęs ir vadovavęs šiai veikai,  šį iš D. R. gautą paspirtuką pardavė V. F. už 120 Eur. Paaiškėjus, kad šis elektroninis paspirtukas „Xiaomi M365“  priklauso T. V., jis buvo grąžintas jo savininkui T. V., o V. F. dėl to patyrė turtinę žalą. Dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo byloje ginčas nekilo. Nors kaltinamieji J. G. ir D. R. sutiko ne tik su ieškiniu, bet ir jo dydžiu, tačiau nukentėjusysis T. V. teisme nurodė, kad jis sumokėjo V. F. 60 Eur, taip kompensuodamas jam dalį už paspirtuką išleistos sumos. T. V. F. turtinė žala iš dalies buvo atlyginta paties nukentėjusiojo T. V., kuris byloje civilinio ieškinio dėl 60 Eur turtinės žalos nereiškė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, jį sumažinant iki 60 Eur (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į J. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pasisavintas turtas buvo grąžintas, tačiau tai padaryta ne kaltinamojo iniciatyva), į J. G. kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į padarytos nusikalstamos veikos tikslus (padarytas savanaudiškas nusikaltimas, siekiant lengvai gauti pinigų pardavus pasisavintą turtą), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas yra baigtas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), baustas administracine tvarka (b. l. 67-68), net 7 kartus teistas (taip pat ir už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turiniams interesams) (b. l. 69-74), nusikalstamą veiką įvykdė (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie kaltinamojo psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad jis būtų įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei kaltinamojo J. G. elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo, t. y. jis itin intensyviai darė nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turiniams interesams, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų nepadarė, veiką įvykdė (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtina mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 50 straipsnis). Teismo vertinimu, pagal J. G. ir jo padaryto nusikaltimo apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu prašė jam bausmės vykdymą atidėti, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu J. G. paskirta galutine subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė neatitiks BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimų, be to, įvertinant J. G. daromų nusikalstamų veikų intensyvumą, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas J. G. negali būti atidėtas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu J. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 9 punktais, J. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos šios pareigos: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su nukentėjusiuoju R. Z.. Laisvės atėmimo bausmė jos vykdymo atveju paskirta atlikti pataisos namuose (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, J. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu subendrino skiriamą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau neįskaitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytų laikotarpių. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės bausmės laiką įskaitytini  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendyje nurodyti į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpiai: laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 11 d. 10.29 val. iki 2015 m. gegužės 12 d. 11.51 val., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (b. l. 43).

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas D. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į D. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turiniams interesams, pasisavintas turtas grąžintas), į D. R. kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į padarytos nusikalstamos veikos tikslus (padarytas savanaudiškas nusikaltimas, siekiant lengvai gauti pinigų pardavus pasisavintą turtą), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas yra baigtas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), vedęs, turi (duomenys neskelbtini) vaiką, nedirbantis (b. l. 101), registruotas darbo biržoje (b. l. 102), baustas administracine tvarka (b. l. 103-104), anksčiau neteistas (b. l. 105). Byloje duomenų apie kaltinamojo psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad jis būtų įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei kaltinamojo D. R. elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo, t. y. jis anksčiau neteistas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuriuos kaltinamasis sutiko atlikti. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas viešųjų darbų bausmės vidurkis (BK 46 straipsnis). Teismo vertinimu, pagal D. R. ir jo padaryto nusikaltimo apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (b. l. 50).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. G. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir  paskirti J. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Į J. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 11 d. 10.29 val. iki 2015 m. gegužės 12 d. 11.51 val., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. N1-1061-957/2016, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį bei pastaruoju nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinio ieškovo V. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. F. solidariai iš J. G. ir D. R. 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti D. R. kad:

1.       Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-45 straipsniai.

Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Ieva Gavelytė-Kalytienė