Civilinė byla Nr. 2KT-47-196/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01019-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija

3.1.6.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su pareiškėjų J. G. ir D. Ž. pareiškimu dėl teisėjos R. A. bei visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-614-459/2018 nagrinėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-614-459/2018, kurioje pareiškėjai J. G. ir D. Ž. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai R. A. ir visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams.

Pareiškėjai pažymi, kad bylą nagrinėjanti teisėja elgiasi šališkai jų atžvilgiu, nes nagrinėdama bylą neužtikrina šalių lygiateisiškumo, atstovauja priešingai šaliai. Be to, visi Klaipėdos apygardos teismo procesiniai sprendimai buvo nepalankūs pareiškėjų atžvilgiu, todėl jų vertinimu byla negali būti išnagrinėta objektyviai ir nešališkai šiame teisme.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Susipažinus su pareiškėjų nušalinimo pareiškimu, matyti, kad nušalinimo pareiškime nėra konkrečiai nurodoma kokios aplinkybės, pareiškėjų vertinimu, sudaro pagrindą Klaipėdos apygardos teismui nušalinti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjai nepasitiki Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, nes jie yra priėmę nepalankių procesinių sprendimų jų atžvilgiu, nesudaro pagrindo teismui nušalinti. Pareiškėjams išaiškintina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nušalinimo pareiškimą teisėjai R. A. analogiškais argumentais jau buvo reiškę, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. vasario 7 d. nutartimi jis buvo atmestas, todėl dėl argumentų, susijusių su bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimu, nepasisakoma, nes nušalinimo pareiškimas laikytinas pakartotiniu (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad preziumuojamas teismų (teisėjų) nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-614-459/2018 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

n u t a r i a :

pareiškėjų J. G. ir D. Ž. pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos R. A. ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-614-459/2018 nagrinėjimo netenkinti.

Teisėjas,

Laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas                                 Konstantinas Gurinas