Civilinė byla Nr. 3K-7-190/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 34.5; 73.2.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 8 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko, Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties ir Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti įpėdiniui, kai dėl eismo įvykio žalos patyrusiems asmenims draudimo bendrovė išmoka draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimus žalos padariusio asmens įpėdiniui, aiškinimo ir taikymo klausimas (CK 5.63 straipsnis).

Ieškovas 2008 m. vasario 22 d. padavė ieškinį ir prašė teismo: 1) pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą kreditorių reikalavimams atsakovei (palikimą priėmusiai įpėdinei) pareikšti; 2) priteisti iš atsakovės 20 607,56 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir 500 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad V. V. 2006 m. birželio 28 d. Plungės rajone, kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi 90“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo abiejų automobilių vairuotojai, sužalotas automobilio „Mazda 323“ keleivis, apgadinti abu automobiliai. Dėl eismo įvykio 2006 m. birželio 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. balandžio 12 d. nutarimu nutrauktas žuvus įvykio kaltininkui. Žuvusio už žalą atsakingo asmens V. V. įpėdinė yra atsakovė pagal Plungės rajono 2–ojo notarų biuro notarės G. D. 2006 m. liepos 20 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Eismo įvykio metu galiojo V. V. ir ieškovo 2006 m. birželio 6 d. sudaryta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2007 m. spalio 24 d. ieškovas tretiesiems asmenims išmokėjo draudimo išmokų, kurių bendra suma yra 20 607,56 Lt (2007 m. balandžio 26 d. išmokėta 2396 Lt S. B. už automobilio remontą; 2007 m. gegužės 11 d. – 1042,80 Lt S. A. už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo; 2007 m. gegužės 15 d. ir 2007 m. birželio 1 d. –  870,52 Lt ir 800 Lt R. V. už laidojimo išlaidas; 2007 m. birželio 14 d. – 6376,13 Lt S. B. už žalą (negautas pajamas) ir 575,46 Lt T. B. už neturtinę žalą; 2007 m. birželio 14 d. – 575,46 Lt S. B. už neturtinę žalą; 2007 m. birželio 27 d. – 3500 Lt R. V. už nuostolius (paminklą); 2007 m. rugpjūčio 16 d. – 2916,55 Lt VSDFV Mažeikių skyriui už žalą (S. B. ir T. B. išmokėtas našlaičių pensijas); 2007 m. spalio 24 d. – 1554,64 Lt VSDFV Mažeikių skyriui už žalą (išmokėtas našlaičių pensijas). Notarė 2007 m. gegužės 18 d. raštu informavo ieškovą apie žuvusio V. V. paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo aplinkybes. Ieškovas 2007 m. rugsėjo 11 d., 2007 m. spalio 17 d., 2007 m. lapkričio 15 d. ir 2008 m. sausio 2 d. išsiuntė pretenzijas atsakovei dėl tretiesiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atsisakė pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti arba ieškiniui teisme paduoti. Teismas padarė išvadą, kad nurodytą terminą ieškovas praleido, nes apie V. V. palikimo bylos užvedimą ir paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei išdavimą sužinojo 2007 m. gegužės 18 d., bet pretenzijas įpėdinei pareiškė tik 2007 m. rugsėjo 11 d. Termino praleidimo priežasčių teismas nepripažino svarbiomis, nes ieškovas laiku nepareiškė pretenzijų dėl savo aplaidumo (beveik penkis mėnesius delsė pareikšti pretenzijas, nes buvo vasaros metas, daug darbuotojų atostogavo, todėl ir notarė galėjo atostogauti). Ieškovo argumentą, kad ginčijamo termino pradžia turi būti laikoma paskutinė draudimo išmokos išmokėjimo diena, t. y. 2007 m. spalio 24–oji, teismas pripažino nepagrįstu, nes, teismo vertinimu, ieškovas iš viso neįgijo reikalavimo teisės į mirusio draudėjo įpėdinę, nes subrogacija civilinės atsakomybės draudimo atveju negalima (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra atsakovės kreditorius ir įgijo teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (jo įpėdiniai), nes V. V. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti palikėjo įpėdiniams prasidėjo ne nuo palikimo atsiradimo momento (2007 m. birželio 28 d.), bet nuo tada, kai draudikas įgijo reikalavimo teisę, t. y. išmokėjo pirmąją draudimo išmoką (2007 m. balandžio 26 d.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į teismą kreipęsis 2008 m. vasario 22 d. ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Klaipėdos apygardos teismas pabrėžė, kad ir pats ieškovas pripažino, jog praleido nurodytą terminą, bet prašo jį pradėti skaičiuoti nuo 2007 m. spalio 24 d., t. y. nuo paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas nurodytą terminą laikė ieškinio senaties terminu ir taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jį ieškovas praleido ne dėl svarbių priežasčių. Klaipėdos apygardos teismas įvertino, kad Plungės rajono apylinkės teismas termino praleidimo priežasčių svarbumą analizavo pagal visus kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktus kriterijus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį ir Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė CK 5.63 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad draudimo išmokos buvo mokamos keliems nukentėjusiesiems ir skirtingu laiku, neteisingai įvertino tik pirmos draudimo išmokos išmokėjimo datą, neatsižvelgdami į kitų draudimo išmokų mokėjimo datą. Dėl to kasatorius taip pat nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, jog sprendžiant praleisto trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti atnaujinimo galimybę turi būti įvertinta tai, kad galimybės pareikšti reikalavimą nebuvo iki tol, kol draudikui atsirado reikalavimo teisė, nes tokiu atveju trijų mėnesių terminas skaičiuotinas ne nuo palikimo atsiradimo momento, bet nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. nutartis civilinėje byloje UAB DK „Baltic polis“ v. B. K. ir kt. , byla Nr. 3K-3-300/2006).
2. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai aiškino CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą ir nepagrįstai laikė jį tik ieškinio senatimi, nors šis terminas gali būti procedūrinis arba ieškinio senaties terminas priklausomai nuo to, kam pareikštas reikalavimas – įpėdiniui ar teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl termino pratęsimo, byla Nr. 3K-3-347/2006). Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad teismai nevertino to, kad kasatorius pirmiausia reikalavimą pareiškė įpėdiniui.
3. Teismai neatsižvelgė į tai, kad apie mirusio kalto asmens įpėdinį kasatorius sužinojo tik 2007 m. rugsėjo 7 d., gavęs notarės raštą. Teismai netinkamai įvertino faktą, kad kreipimasis į notarą savaime reiškia, jog kasatorius žinojo, kad paveldėjimo  teisės liudijimas išduotas būtent atsakovei.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo paskirtis – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (Teismų įstatymo 18 straipsnis). Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka yra ypatinga, išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės forma, leidžiama tik įstatymo numatytais atvejais (CPK 352, 358 straipsniai). Skirtingai nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, kur nagrinėjami ir sprendžiami tiek teisės, tiek fakto klausimai, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, teisminio nagrinėjimo dalykas keičiasi, tai lemia specialų teismo (kasacinį) procesą. Pagal CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės, bet ne fakto klausimus. Be to, kasacinis teismas, tikrindamas skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisėtumą, remiasi žemesnės instancijos teismo sprendime ar nutartyje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 358 straipsnio 1 dalis). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais. Šioje byloje esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 straipsnis), aiškinimu bei taikymu, taip pat nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos, formuluojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje  civilinėje byloje UAB DK „Baltic polis“ v. B. K., G. K., byla Nr. 3K-3-300/2006.

Dėl pareigos atlyginti palikėjo padarytą žalą paveldėjimo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada turi būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4  dalį teismas gali pratęsti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nagrinėjamo ginčo atveju palikėjo prievolė atlyginti žalą jos patyrusiems asmenims atsirado įvykus eismo įvykiui (deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250, 6.263, 6.270 straipsniai), t. y. prievolės atsiradimo palikėjui ir jo mirties momentai sutampa. Kadangi palikėjas eismo įvykio metu žuvo, tai nurodyta prievolė su visu palikėjo turtu perėjo atsakovei – palikimą priėmusiai įpėdinei (CK 5.1, 5.50, 5.67 straipsniai). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v.  J. A. V., byla Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti palikimo iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga atlyginti šio eismo įvykio metu padarytą žalą, nes ji yra turtinė prievolė (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Tokios nuostatos taip pat laikomasi kasacinio teismo praktikoje, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir leidimo išdavimo, byla Nr. 3K-3-12/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009). Taigi atsakovei, kaip įpėdinei, priėmusiai palikimą, perėjo palikėjo civilinės atsakomybės prievolė (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti

Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti bei tenkinti. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai trijų mėnesių termino pradžia laikė pirmosios draudimo išmokos išmokėjimo dieną. Iš CK 5.63 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šios teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, bet ne pakeisti šio termino skaičiavimo pradžią, kuri aiškiai nustatyta įstatyme (CK 5.63 straipsnio 1 dalyje). Be to, pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Pažymėtina, kad toks pat trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo momento nustatytas palikimui priimti, jo atsisakyti, paveldėjimo teisės liudijimui išduoti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis, 5.67 straipsnis). Palikimo atsiradimo momentas svarbus ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, nuo palikimo atsiradimo momento priklauso tai, ar įpėdinis nepraras teisės paveldėti, ar sutuoktinis nepraras paveldėjimo teisės, ar asmuo nepraras teisės gauti testamentinę išskirtinę, ar atsiras paveldėjimas atstovavimo teise, ar pereis prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę, ar galios testamentinė išskirtinė, koks yra maksimalus palikimo valdymo terminas, ar bendrasis sutuoktinių testamentas galės būti panaikinamas (CK 5.6 straipsnio 2, 3 dalys, 5.7, 5.10, 5.12 straipsniai, 5.23 straipsnio 4, 6 dalys, 5.40 straipsnis, 5.46 straipsnio 1, 3 dalys) ir kt. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo  turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą, kad būtų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai būtų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų. Dėl to sistemiškai aiškinant paveldėjimo teisės normas, darytina išvada, kad  CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjo, dėl kalto draudžiamojo įvykio, įpėdiniui, turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, bet ne nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Remdamasi nurodytais argumentais išplėstinė teisėjų kolegija nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB DK „Baltic polis“ v. B. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-300/2006, išdėstytu išaiškinimu, kad draudikui, kaip palikėjo kreditoriui, išmokėjusiam draudimo išmoką, terminas reikalavimams įpėdiniui pareikšti skaičiuotinas ne nuo palikimo atsiradimo momento, bet nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises neviršijant išmokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo išmokų ribų. Pažymėtina, kad maksimali draudimo išmoka negali viršyti draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Draudimo suma nulemia maksimalias draudimo išmokos ribas, kurios draudikui yra žinomos draudiminio įvykio atsiradimo momentu, nagrinėjamo ginčo atveju sutampančiu su palikimo atsiradimo momentu.

Nagrinėjamo ginčo atveju eismo įvykis įvyko, palikėjas mirė ir palikimas atsirado 2006 m. birželio 28 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams įpėdinei (atsakovei) pareikšti atsirado 2006 m. birželio 28 d. ir baigėsi 2006 m. rugsėjo 28 d. Kasatorius pretenziją atsakovei pateikė tik 2007 m. rugsėjo 11 d., t. y. reikalavimą įpėdinei pareiškė ne per tris mėnesius, bet per keturiolika su puse mėnesio nuo palikimo atsiradimo dienos ir įstatyme nustatytą terminą praleido beveik vienerius metus. Taigi draudikas, kaip palikėjo kreditorius, netinkamai pasinaudojo teise informuoti atsakovę, kaip palikėjo įpėdinę, apie pretenzijas į paveldimą turtą, nes praleido trijų mėnesių terminą tokiems reikalavimams pareikšti. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismų turi būti vertintinos būtent tokio termino praleidimo priežastys, o ne šio termino skaičiavimo pradžia, kuri nustatyta įstatyme.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies termino pratęsimo

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje teismui suteikta teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).

Bylą nagrinėję teismai teisingai pažymėjo, kad, esant draudimo teisiniams santykiams, viena iš šalių – draudikas yra specifinis civilinių santykių subjektas. Draudikas yra ūkio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš draudimo sutarties šalių (draudiko) ekonominę padėtį. Dėl to jam taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šis svarbus ekonominis ir teisinis požymis yra esminis draudimo teisiniuose santykiuose. Vienos svarbiausių draudiko pareigų yra pareiga operatyviai ištirti su draudiminiu (draudžiamuoju) įvykiu susijusias aplinkybes, nustatyti žalos (draudimo išmokos dydį) ir operatyviai išmokėti draudimo išmoką (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnis; Draudimo įstatymo 82 straipsnis). Tik tinkamai įvykdžius nurodytas pareigas būtų įgyvendintas draudimo sutarties tikslas – laikantis konkrečios draudimo sutarties sąlygų užtikrinti teisėtą draudimo interesą, kuriam buvo suteikta draudimo apsauga (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų įvertintos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežastys, svarbu nustatyti, ar draudikas tinkamai įvykdė pareigą ištirti draudiminį įvykį. Paminėtina, kad reikalavimas privalomai apdrausti transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę yra nustatytas įstatyme (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnis). Ši draudimo rūšis turi viešąjį pobūdį. Privalomojo draudimo sutarties viešasis pobūdis reiškiasi tuo, kad draudikas, vykdantis privalomojo draudimo veiklą, neturi teisės atsisakyti sudaryti sutartį su tokią pareigą turinčiu draudėju (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad, gavęs naudos gavėjo pretenziją, draudikas privalo veikti greitai, ištirti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, surinkti ir išanalizuoti dokumentus apie nukentėjusiuosius, kaltininką, sugadintą turtą, taip pat dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą. Atsakingas draudikas nedelsdamas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir atlikti kitus veiksmus, būtinus nustatyti eismo įvykio priežastis, už draudiminį įvykį atsakingą asmenį, nukentėjusius trečiuosius asmenis bei padarytos žalos dydį. (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnis). Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per trisdešimt dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalis). Įstatyme nustatytas trisdešimties dienų terminas reiškia, kad tokio termino pakanka draudėjui pateikti dokumentus ir informaciją apie draudžiamąjį įvykį, o draudikui – pradėti ir baigti draudžiamojo įvykio administravimo procedūras. Užsitęsus draudžiamojo įvykio tyrimui, draudikas privalo informuoti draudėją apie tyrimo eigą kas trisdešimt dienų. Darytina išvada, kad draudėjas pagrįstai tikisi būti informuotas ne tik apie tai, kad vyksta draudiminio įvykio tyrimas, bet ir gauti informaciją apie tyrimo eigą, t. y. kokius administravimo veiksmus atliko ir ketina atlikti draudikas.

Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies antrojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikė draudikui teisę reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalomai pateiktų turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Jei draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kasatorius, būdamas draudimo bendrovė, juridinis asmuo, turintis darbuotojų–teisininkų, negali gintis negalėjimu ir nesugebėjimu surasti palikėjo įpėdinių kaip priežastimi, užkertančia kelią tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas bei įstatymuose nustatytas pareigas. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai protingai tikėtis, kad asmuo neatsisako reikalavimų. 

Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko ir jo kaltininkas žuvo 2006 m. birželio 28 d., bet kasatorius už žalos padarymą atsakingo asmens įpėdinę pradėjo aiškintis tik 2007 m. gegužės 10 d. ir pretenzijas jai pradėjo reikšti nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties turinio matyti, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai atsisakė pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, bet netinkamai aiškino nurodytą teisės normą, tačiau toks netinkamas teisės normos aiškinimas taikymas neturėjo įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Dėl to, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama galioti, bet kitais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.