Civilinė byla Nr. 2S-491-661/2019

Teisminio proceso Nr.2-68-3-38451-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4.

 (S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo V. N. 2018-12-03 skundas dėl antstolio A. B. patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2018-11-12 patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-18-42-14737 dalį, kuria nustatyta, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškomos iš gyvenamojo namo su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini).

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

2.1       Nurodė, kad 

2.2       Vykdomojoje byloje pateiktos pareiškėjo areštuoto turto vidutinės rinkos vertės įrodo, jog antstolis, sudarydamas turto arešto aktą, ir areštuodamas pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, neviršijo vykdomajame rašte nurodytos išieškotinos kompensacijos dydžio kartu su vykdymo išlaidomis, t. y. 155 899,82 Eur. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti 2018-11-12 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, nėra teisinio pagrindo, kadangi antstolis nepažeidė CPK 681 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų areštuoto turto įkainojimui.

2.3       Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paiešką ir taikyti areštą, turto realizavimą, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, reikalauti pateikti informaciją apie turimą turtą ir kitus veiksmus, t. y. imtis atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad antstolio priimtas patvarkymas yra teisėtas ir ji panaikinti nėra teisinio pagrindo.

2.4       Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba darbo vietą. Pagal šio straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi, išieškotojas pagal įstatymą turi teisę pasirinkti vykdymo vietą. Pagal teritorialumo principą, antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas neturi pagrindo teigti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą būtų pažeisti CPK 662-674, 675-690 straipsnių reikalavimai. Taigi antstolis veikė CPK 664 straipsnio reikalavimų ribose.

3.       Pareiškėjas V. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3892-845/2019 ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2018-11-12 patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S-18-42-14737 dalį, kuria nustatyta, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškomos iš gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Savo skundą grindžia šiomis aplinkybėmis.

3.1       Pareiškėjas neskundė Patvarkymo dalies, kuria nustatyta turto vertė, o skundė tik tą Patvarkymo dalį, kuria nustatyta, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškomos iš Gyvenamojo būsto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini).

3.2       Nepaisant to, kad dėl turto vertės ginčo tarp Pareiškėjo ir Antstolio nebuvo, Teismas pasisakė dėl CPK 681 str., reglamentuojančio turto įkainojimą, pacitavo teismų praktiką, kurioje kalbama apie turto įkainojimą, ir nusprendė, kad „panaikinti 2018-11-12 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, nėra teisinio pagrindo, kadangi Antstolis nepažeidė CPK 681 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų areštuoto turto įkainojimui.“

3.3       Pareiškėjo Skunde iš viso nebuvo keliamas klausimas dėl Antstolio raginimo vykdyti sprendimą, Antstolio teisės atlikti turto paiešką, taikyti areštą, reikalauti pateikti informacija ir t.t.. Patvarkymas taip pat nėra susijęs su aukščiau išvardintomis Antstolio teisėmis, todėl yra absoliučiai neaišku, kodėl Teismas išvardindamas kokius veiksmus turi teisę atlikti Antstolis, daro išvadą, kad Antstolio Patvarkymas yra teisėtas.

3.4       Klausimo, kuris buvo keliamas Pareiškėjo Skunde, t.y., turto išieškojimo eilės nustatymo, Teismas iš esmės nenagrinėjo, nepasisakė dėl Pareiškėjo pateiktų argumentų šiuo klausimu, nemotyvavo savo sprendimo.

3.5       Teismas nemotyvavo, kodėl esant įrodymų, jog Pareiškėjas valdo N. Š. (duomenys neskelbtini) (bendrąja nuosavybės teise), kas yra ne kas kita kaip fondas valdantis vertybinius popierius, t.y., Pareiškėjas turi vertybinių popierių, iš kurių turėtų būti išieškoma antrąja eile, bei kito nekilnojamojo turto, Antstolio sprendimas išieškoti iš Gyvenamojo būsto, kuriame Pareiškėjas gyvena ir iš kurio turėtų būti išieškoma paskutine eile, yra teisėtas, ir nepateikdamas absoliučiai jokių motyvų nusprendė, kad Antstolis veikė CPK 664 str. ribose.

4.       Suinteresuotas asmuo B. M.R. S. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis.

4.1       Apelianto pasirinkta taktika skųsti absoliučiai kiekvieną Antstolio veiksmą vykdomojoje byloje Nr. 0042/18/01462 reiškia išimtinį siekį bet kokia kaina, įskaitant įžūliai agresyvų skundų teikimą bei teismų klaidinimą ir manipuliavimą išvengti skolos išieškojimo iš Apelianto turto. Kreditoriaus Argumentai tuo klausimu buvo ne kartą pateikti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose šioje ir eilėje kitų pirmos bei apeliacinės instancijose teismuose nagrinėtų bylų, susijusių su minėtos vykdomosios bylos procesu.

4.2       Atskirajame skunde siekiama klaidinti, kad išieškojimą reikia vykdyti jį nukreipiant ne į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau esą iš (duomenys neskelbtini) šeimos patikos ((duomenys neskelbtini) family Trust) sutarties. Teismas pagrįstai patvirtino, ką nustatė ir Antstolis, jog (duomenys neskelbtini) šeimos patikos teisės ir pareigos visiškai nesusijusios su Lietuvos Respublikos jurisidikcija, kurioje veikia Antstolis. Be to, pati (duomenys neskelbtini) šeimos patika nėra joks turtas, tai tik civilinė sutartis, pagal kurią buvo perduotos patikėtinių nuožiūra valdyti ir disponuoti šeimos lėšos 2003­02­28. 

4.3       Antstolis, vadovaudamasi CPK 662 straipsnio 3 dalimi, laikydamasis CPK 664 ir 665straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Apeliantas šioje byloje naiviai siekia įtikinti Teismą, kad jis pats esą turi nuspręsti, iš kokio turto bus išieškoma, net ir nepateikdamas jokių duomenų apie realų kitą konkretų jo turtą, kurio Antstolis "neranda".

4.4       Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad Antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, atsižvelgiant į išieškomis sumos dydį, kito turto (buto P. S. g. ir garažo) neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl, vadovaujantis CPK 662 straipsnio 4 dalimi, išieškojimas pagrįstai, kaip patikrinęs Nutartyje nustatė Teismas, yra vykdomas iš paskesnės eilės turto ­ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) realizavimo.

5.       Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas

6.       Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės dėl to, kad teismas joje klausimo kuris buvo keliamas pareiškėjo Skunde, t.y., turto išieškojimo eilės nustatymo, iš esmės nenagrinėjo, nepasisakė dėl Pareiškėjo pateiktų argumentų šiuo klausimu, nemotyvavo savo sprendimo.

8.       Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9.       Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

11.       Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje motyvuotai atsakė į apelianto argumentus susijusius su turto išieškojimo eilės nustatymu. Teismas atsakydamas į šį argumentą nurodė, kad:

11.1                      Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba darbo vietą. Pagal šio straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi, išieškotojas pagal įstatymą turi teisę pasirinkti vykdymo vietą. Pagal teritorialumo principą, antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas neturi pagrindo teigti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą būtų pažeisti CPK 662-674, 675-690 straipsnių reikalavimai. Taigi antstolis veikė CPK 664 straipsnio reikalavimų ribose.

12.       Pažymėtina, kad būtent CPK 664 str. ir reglamentuoja išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumą. Nors šie pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstyti motyvai nėra išplėtoti, tačiau jie pakankamai aiškiai atsako į apelianto keliamas dvejones dėl antstolio veiksmų (ne) teisėtumo laikantis CPK 664 str. reikalavimų.

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai nurodo, kad Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje, pagal antstoliui priskirtą veiklos teritoriją (CPK 590 str. 1 d., 3d.). Antstolis negali nukreipti išieškojimo į kitoje valstybėje, t.y. už Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ribų esantį turtą, nes kaip jau minėta, tai peržengtų antstolio veiklos teritoriją, bei Lietuvos teismų jurisdikcijos ribas.

14.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis nesurado Lietuvoje esančio pirmesnės CPK 664 str. nustatytos eilės skolininkui priklausančio turto. Pats skolininkas nei teismui, nei antstoliui tokių duomenų taip pat nepateikė, todėl antstolis pagrįstai skolos išieškojimą nukreipė į surastą ir aprašytą turtą t.y. nekilnojamąjį turtą esantį Lietuvos Respublikoje.

15.       Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teismo pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

16.       Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

17.       Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                             Alvydas Barkauskas