Civilinė byla Nr. 2-739/2014

         Procesinio sprendimo kategorija: 101.; 122.2.         

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties, kuria teismas sumažino S. Č. 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. B2-446-513/2014 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dic Baltic“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje vykdomos įmonės bankroto procedūros.

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino prašymą dėl baudos suinteresuotam asmeniui panaikinimo, teisėtumas.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Dic Baltic“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“. Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi taikytas supaprastintas bankroto procesas ir patvirtinti finansiniai reikalavimai, 2013 m. birželio 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nustatant, kad likvidavimo procedūros turi būti baigtos iki 2014 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi BUAB „Dic Baltic“ buvusiems vadovams I. G., S. Č. ir E. R. paskyrė po 3000 Lt baudos už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui.

S. Č. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama panaikinti jai paskirtą 3000 Lt baudą, nes UAB „Dic Baltic“ akcijas 2012 m. lapkričio 22 d. pardavė I. G., pagal dokumentų perdavimo aktą perdavė ir visus bendrovės dokumentus. Prašė atsižvelgti, kad jokių bendrovės dokumentų ji neturi, taip pat nebuvo gavusi ir teismo reikalavimo juos pateikti. Apie tai, kad antstolė vykdo teismo nutartį išieškoti baudą ir kad jos sąskaitoms taikytas areštas, sužinojo 2013 m. gruodį grįžusi iš Airijos, todėl prašė atnaujinti terminą prašymui paduoti.

BUAB „Dic Baltic“ bankroto administratorius UAB „Finresta“ su prašymu nesutinka, nes bendrovė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo žinojo mažiausiai prieš mėnesį iki pareiškimo gavimo teisme 2012 m. gruodžio 20 d., pareiškėjo R. J. pakartotinis raginimas sumokėti skolą bendrovei buvo siunčiamas 2012 m. rugsėjo 17 d. Bankroto administratorius mano, kad akcijos galbūt buvo perleistos fiktyviai, turint tikslą išvengti atsakomybės, nes su naujuoju akcininku susisiekti nepavyko ir po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo akcijos dar kartą buvo perleistos Latvijos piliečiui E. R., su juo taip pat susisiekti nepavyko. Bankroto administratoriui perduoti tik bendrovės dokumentai ir antspaudas, o pagal 2011 m. balansą bendrovė turėjo 131 566 Lt vertės ilgalaikio materialaus turto, kuris administratoriui neperduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi atnaujino terminą prašymui dėl paskirtos baudos pateikti ir prašymą tenkino iš dalies: sumažino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi S. Č. paskirtą 3000 Lt baudą iki 1000 Lt.

Teismas nustatė, kad S. Č. yra verslininkė, kadangi ji buvo vienintelė UAB „Dic Baltic“ (įsteigta 2011 m. vasario 23 d.) akcininkė ir įmonės vadovė. Remdamasis CK 2.4 straipsniu teismas sprendė, kad verslininkui keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad įmonei ir jos vadovei S. Č. buvo žinoma apie UAB „Dic Baltic“ buvusio darbuotojo finansinį reikalavimą ir jo įspėjimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti, kad įmonė skolinga darbuotojams 38 824 Lt darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų ir kad įmonei tokiu atveju keltina bankroto byla, ir privalėjo pati kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Šiuo atveju laiku ir tinkamai informuota apie tai, kad buvęs darbuotojas ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pareiškėja nesiėmė priemonių išsaugoti 131 566 Lt vertės įmonės turtą, 2012 lapkričio 22 d. už 1 000 Lt pardavė UAB „Dic Baltic“ akcijas nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam I. G.. Prie prašymo pridėtas 2012 m. perduodamų dokumentų sąrašas nepatvirtina, kad pareiškėja perdavė naujajam akcininkui 131 566 Lt vertės įmonės turtą ar dokumentus apie jo buvimo vietą, be to, perduodamų dokumentų sąrašas nebuvo pateiktas nei teismui, nei įmonės bankroto administratoriui, nors pareiškėja buvo informuota apie dokumentų reikalavimą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neperdavė įmonės turto nei naujajam akcininkui I. G., nei bankroto administratoriui, todėl bauda jai buvo skirta pagrįstai. Teismas atsižvelgė į faktą, kad pareiškėja yra nėščia ir paskirtos baudos dydį sumažino iki 1000 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. Č. nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi, prašo panaikinti paskirtą 1000 Lt baudą arba ją sumažinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja, parduodama UAB „Dic Baltic“ paprastąsias vardines akcijas, perdavimo- priėmimo aktu perdavė visus bendrovės dokumentus, visą įmonės kilnojamąjį r nekilnojamąjį turtą, ką patvirtina rašytiniai įrodymai. 2012 m. lapkričio 22 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti, teismine tvarka nenuginčyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra fiktyvi. Netrukus po akcijų pardavimo pareiškėja išvyko į Airiją, faktai apie tolesnius akcijų perleidimus pareiškėjai nėra žinomi.
2. Pareiškėjai nebuvo žinoma apie bankroto bylos įmonei iškėlimą, taip pat apie teismo įpareigojimą pateikti dokumentus.
3. Pareiškėja pateikė teismui 2012 m. lapkričio 22 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad ji nebėra įmonės akcininkė bei vadovė.
4. Pareiškėjos finansinė padėtis sunki: nekilnojamojo turto neturi, po įmonės pardavimo buvo išvykusi į Airiją, šiuo metu gyvena Lietuvoje, niekur nedirba, gauna tik nedarbo draudimo išmokas, laukiasi kūdikio, yra vieniša mama. Todėl teismo prašo, jeigu būtų nuspręsta, kad bauda paskirta pagrįstai, sumažinti ją atsižvelgiant į pareiškėjos turtinę padėtį.

Atsakovo BUAB „Dic Baltic“ bankroto administratorius prašo teismo atmesti atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nutartis dėl bankroto bylos UAB „Dic Baltic“ iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. kovo 1 d. Bankroto administratorius iš karto informavo apeliantę apie šį faktą ir apie įmonės dokumentų ir turto perdavimą. Apeliantė telefoninio pokalbio metu nurodė visus dokumentus siųsti el. paštu įmonės vyriausiajai finansininkei A. B.. Todėl apeliantė klaidingai nurodo, jog jai apie bankroto bylos iškėlimą ir dokumentų reikalavimą nebuvo žinoma.
2. Pažymėtina, kad apeliantė telefoninių pokalbių metu nei karto neužsiminė, kad bendrovės akcijos ir vadovavimas yra perleisti kitam asmeniui, kad ji neturi jokių dokumentų, kad administratorius kreiptis dėl dokumentų ir turto perdavimo turėtų į naująjį akcininką ir vadovą.
3. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad apeliantė, žinodama sunkią įmonės finansinę padėtį ir tai, kad buvę bendrovės darbuotojai, neatsiskaičius su jais, inicijuos bankroto procesą, pardavė įmonės akcijas ir perleido vadovavimą asmeniui, kuris neturi gyvenamosios vietos ir su kuriuo iki šiol nepavyksta susisiekti.
4. Kaip matyti iš 2011 m. įmonės balanso, įmonė turėjo turto už 131 566 Lt. Įmonės turtas, sprendžiant iš byloje esančio perdavimo-priėmimo akto, naujajam akcininkui neperduotas, o perduoti tik dokumentai ir antspaudas. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad turtas liko apeliantės žinioje ir būtent ji šio turto neperdavė bankroto administratoriui. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, ji nesiėmė priemonių šį turtą išsaugoti ir pati, kaip įmonės vadovė, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Toks apeliantės elgesys neatitinka sąžiningos verslo praktikos, pažeidžia teisės aktų nuostatas bei kreditorių teises.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl baudos, skirtos už teismo įpareigojimų nevykdymą, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar kitaip nesąžiningai elgiasi. Kita vertus, ir Civilinio proceso bendrosios normos įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus (CPK 7 str.).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas nustato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą,  įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą.

Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organai privalo įvykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą ir perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą per teismo nustatytą terminą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės valdymo organų pasikeitimas neturi įtakos šios pareigos galiojimui. Kai pakeičiami bankrutuojančios įmonės valdymo organai, naujiesiems valdymo organams pereina ankstesnių valdymo organų teisės ir pareigos, tame tarpe ir pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Nors šią pareigą po įmonės valdymo organų pasikeitimo privalo įvykdyti naujieji valdymo organai, tačiau jie objektyviai tą gali padaryti tik tuo atveju, jei anksčiau veikę valdymo organai tinkamai perduoda naujiesiems valdymo organams bankroto administratoriui perduotiną įmonės turtą ir dokumentus. Kitaip tariant,  bankrutuojančios įmonės valdymo organai negali išvengti pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, perleisdami įmonę ar įmonės valdymą tretiesiems asmenims. Jeigu naujiesiems bankrutuojančios įmonės valdymo organams pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui atsiranda iki šių dokumentų ir turto perėmimo iš ankstesnių įmonės valdymo organų, bankroto administratorius dėl dokumentų ir turto turi teisę kreiptis tiesiogiai į anksčiau buvusius įmonės valdymo organus. Tai atitinka bankroto procese vyraujantį operatyvumo principą ir reikalavimą užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Taigi, teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, turi teisę nutartimi įpareigoti ne tik esamus, bet ir buvusius įmonės valdymo organus per nustatytą terminą bankroto administratoriui perduoti įmonės visus dokumentus ir turtą. Atitinkamai, įmonės valdymo organams, nevykdantiems pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, teismas turi teisę skirti aukščiau minėtą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyto dydžio baudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2013).

Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria už pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą jai paskirta bauda sumažinta nuo 3000 Lt iki 1000 Lt. Apeliantė įrodinėja, kad ji neturi pareigos perduoti BUAB „Dic Baltic“ bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, kadangi pardavė UAB „Dic Baltic“ akcijas, apie bankroto bylos iškėlimą nežinojo, šiuo metu ji laukiasi, o jos finansinė padėtis sunki.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja negalėjo nežinoti, kad jos vadovaujama įmonė skolinga darbuotojams        38 824 Lt darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, bei buvo tinkamai informuota apie buvusio darbuotojo kreditorinį reikalavimą bei jo įspėjimus dėl ketinimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Atskirojo skundo argumentus, kad apeliantė nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą ir pareigą perduoti dokumentus bei turtą, paneigia atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratoriaus nuosekliai nurodytos aplinkybės, kad apie šį faktą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2013 m. kovo 1 d.) apeliantei buvo pranešta telefonu, o ji, neužsimindama apie 2012 m. lapkričio 22 d. akcijų perleidimo sutartį, nurodė jai skirtus procesinius dokumentus perduoti įmonės vyriausiosios finansininkės A. B. elektroninio pašto adresu. Aplinkybę apie telefoninio pokalbio su apeliante metu gautą vyriausiosios finansininkės kontaktą bankroto administratorius nurodė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantė atskirajame skunde šios aplinkybės neneigia. Todėl, net ir darant prielaidą, kad apeliantės faktiškai nepasiekė informacija apie buvusio įmonės darbuotojo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie bankroto bylos iškėlimo faktą ir pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą atsiradimą apeliantė buvo informuota.

Apeliantė, kaip įmonės vadovė turėjo žinoti, kad nevykdant įstatyme nustatytos pareigos bei teismo įpareigojimo, iš to gali kilti neigiami teisiniai padariniai. Kaip minėta, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta pareiga per teismo nustatytą terminą perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui galioja ir buvusiam įmonės valdymo organui, o šios pareigos nevykdančiam tokiam įmonės valdymo organui teismas turi teisę skirti baudą. Pagal bendrąjį teisės principą įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl apeliantė, būdama įmonės vadovė, turėjo žinoti tiek apie tokią pareigą bankroto bylos iškėlimo atveju, tiek apie sankcijos už šios pareigos nevykdymą taikymo galimybę. Dar daugiau, apeliantė turėjo žinoti ir apie pareigą jai pačiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dic Baltic“ (ĮBĮ 5 str. 1 d. 2 p., 8 str. 1 d.). Pritariant pirmosios instancijos teismo vertinimui, taip pat pažymima, kad apeliantei, kaip verslininkei pagal CK 2.4 straipsnio 3 dalį keliami aukštesni reikalavimai, nei kitiems fiziniams asmenims.   

Gavusi teismo nutartį apie paskirtą baudą ir siekdama išvengti atsiradusių teisinių padarinių, apeliantė turėjo įrodyti, kad pareigos perduoti administratoriui dokumentus ir turtą ji nebeturi, nes visus perduotinus objektus perdavė I. G., kuriam pardavė įmonės akcijas. Tačiau apeliantė pateikė tik 2012 m. lapkričio 24 d. perduodamų dokumentų sąrašą, iš kurio matyti, kad naujajam akcininkui buvo perduoti dokumentai, įmonės apvalus antspaudas, banko generatorius ir buhalterinės apskaitos elektroninė laikmena. Tuo tarpu jokių duomenų apie perduodamą turtą apeliantė nepateikė, nors pagal 2011 m. balansą bendrovė turėjo 131 566 Lt vertės turto, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ji nesiėmė priemonių įmonės turtui išsaugoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta sankcija apeliantei pritaikyta pagrįstai, o argumentai apie jos nėštumą ir/ar sunkią finansinę padėtį vertintini tik sprendžiant dėl paskirtos baudos dydžio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jau atsižvelgė į aplinkybes, kuriomis remiasi apeliantė, ir jai paskirtą baudą sumažino nuo 3000 Lt iki 1000 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo paskirtą baudą dar labiau mažinti.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Artūras Driukas