Administracinė byla Nr. I-521-243/2015

               Proceso Nr. 3-63-3-01524-2014-4

               Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjai R. B., pareiškėjos atstovui A. E., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Skuodaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2014-11-12 sprendimo Nr. (31.1)-RS-1097 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

pareiškėja R. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-12 raštą (sprendimą) Nr. (31.1)-RS-1097, kuriuo atsakyta į jos 2014-10-29 prašymą ir nepateiktas susipažinimui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja 2015-02-05 atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t.y. pateikti susipažinimui V. V.-P. paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, nes šis paaiškinimas jai tapo žinomas. Pareiškėja nurodo, jog 2014-08-07 parašė tarnybinį pranešimą dėl Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. elgesio. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-08-19 įsakymu Nr. AD1-2469 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, kuri 2014-10-06 pateikė išvadą Nr. P20-36, jog siūlo pripažinti, kad V. V.-P. tarnybinio nusižengimo nepadarė. Nurodo, jog V. V.-P. Komisijai 2014-08-27 pateikė paaiškinimą Nr. P20-35, su kuriuo pareiškėja 2014-10-29 prašė leisti susipažinti, tačiau ginčijamu 2014-11-12 atsakymu Nr. (31.1)-RS-1097 jos prašymas nepatenkintas. Argumentuoja, jog paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo yra tyrimo medžiagos dalis, todėl ji turi teisę su juo susipažinti, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija varžo jos teises ir siekia, kad ji negalėtų apskųsti Komisijos išvados bei nesilaiko viešumo principo (b.l. 3-4, 61).

Pareiškėja ir jos atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 8 ir 21 punktuose įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę susipažinti su kitų valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, ir tarp tokių subjektų nėra nurodytas asmuo, pagal kurio pateiktą oficialią informaciją pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pažymi, jog pateikti paaiškinimą yra valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė, bet ne pareiga. Nurodo, jog pareiškėjai 2014-10-14 raštu Nr. (31.1)-RS2-1001 išsiųsta Komisijos 2014-10-06 išvada Nr. P20-36 bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-10 įsakymas Nr. P1-1129 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kurių pareiškėja neskundė (b.l. 14-16).

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-12 rašto (sprendimo) Nr. (31.1)-RS-1097 (b.l. 10) teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja R. B., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei 2014-08-07 pateikė tarnybinį pranešimą dėl Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. elgesio (b.l. 25-28). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-19 įsakymu Nr. AD1-2469 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – Komisija) (b.l. 39), 2014-09-19 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. P20-32 V. V.-P. pranešta apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą (b.l. 40). Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus vedėja V. V.-P. 2014-08-27 pateikė paaiškinimą dėl nusižengimo Nr. P20-35 (b.l. 41-44). Komisijos 2014-10-06 išvadoje Nr. P20-36 konstatuota, jog V. V.-P. tarnybinio nusižengimo nepadarė (b.l. 45-47) ir tai pripažinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-10 įsakymu Nr. P1-1129 (b.l. 18). Apie tarnybinio patikrinimo rezultatus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-10-14 raštu Nr. (31.1)-RS2-1001 informuota pareiškėja, jai pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados ir Administracijos direktoriaus  2014-10-10 įsakymo Nr. P1-1129 kopijos (b.l. 19). Pareiškėja 2014-10-28 prašymu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje gautu 2014-10-29, prašė pateikti jai Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. 2014-08-27 paaiškinimą dėl nusižengimo Nr. P20-35 (b.l. 9). Ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-12 raštu (sprendimu) Nr. (31.1)-RS-1097 atsisakyta tai padaryti. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės susipažinti su jos inicijuoto tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

Vertinant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Ginčijamame rašte yra išdėstytas institucijos sprendimas pareiškėjos prašomos informacijos nepateikti ir nurodyti tokio nepateikimo motyvai. Informacijos, susijusios su viešojo administravimo subjekto funkcijų vykdymu, pateikimas (nepateikimas) laikytinas atitinkamo subjekto veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje, yra reglamentuotas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo. Aktas, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pateikti pageidaujamą informaciją, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje aptartus individualaus administracinio akto požymius, todėl ginčas dėl jo panaikinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą nagrinėtinas administraciniame teisme.

Atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 28-30 straipsniai apibrėžia tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus bei asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas. Detaliau šiuos klausimus reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (2012-10-24 redakcija, galiojanti nuo 2012-11-01), kurių 8 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui arba Komisijai, jeigu ji sudaryta, rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Taisyklių 9 punkte įtvirtintos kitos valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisės: teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (komisijai ar jos nariui), apskųsti tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (komisijos ar jos nario) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Taisyklių 21 punkte nurodytas dar vienas subjektas, turintis teisę susipažinti su kitų valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, teikti pasiūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir dalyvauti komisijos darbe. Tokią teisę pagal taisyklių 21 punktą turi ir valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai. Iš aptartų Taisyklių nuostatų matyti, jog Taisyklėse yra įtvirtinta būtent tikrinamo valstybės tarnautojo teisė teikti paaiškinimus dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo bei su juo susijusią informaciją ir dokumentus, taip pat susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, išvada ir jos motyvais. Tuo tarpu kitiems asmenims (išskyrus valstybės tarnautojus, kurie yra profesinių sąjungų atstovai (Taisyklių 21 punktas)), kurie nepatenkinti atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatais, nei susipažinimo su atlikto tyrimo medžiaga, nei patikrinimo rezultatų apskundimo teisė nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta. Tai savo praktikoje pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1148/2014; 2013-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2013-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-542/2013, 2013-10-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1017/2013; 2012-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2493/2012; 2012-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1148/2014 pažymėjo, jog valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Iš bylos duomenų matyti, jog ši pareiškėjos, kaip asmens, inicijavusio tarnybinį patikrinimą, teisė nėra pažeista. Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jos inicijuoto tarnybinio patikrinimo rezultatus, jai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-10-14 raštu Nr. (31.1)-RS2-1001 pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados ir Administracijos direktoriaus  2014-10-10 įsakymo Nr. P1-1129 kopijos (b.l. 19), o ginčijamu 2014-11-12 raštu (sprendimu) Nr. (31.1)-RS-1097 jos prašymas išnagrinėtas laikantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintos tvarkos ir terminų (b.l. 10). Pareiškėjai argumentuojant dėl viešumo principo pažeidimo, pažymėtina, jog ne bet kokia pareiškėjos pageidaujama informacija jai turi būti teikiama. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas, pagal kurio reikalavimus turi būti viešinama (įstaigos interneto svetainėje skelbiama) informacija (nuasmeninti duomenys) apie įstaigoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas. Pareiškėjos teiginiai, jog prašyta pateikti informacija (Informavimo ir e. Paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. paaiškinimas dėl tarnybinio nusižengimo) yra susijusi su pareiškėjos asmeniu, nepagrįsti, nes ne pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis tyrimas ir  jo rezultatai pareiškėjos teisių ir pareigų neįtakoja. Dėl šios priežasties taip pat dėl to, kad tarnybinis tyrimas nėra ginčo šioje byloje dalykas, teismas nepasisako dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su šio patikrinimo procedūra ir rezultatais.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuojama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-12 raštas (sprendimas) Nr. (31.1)-RS-1097 yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde išdėstytais motyvais. Be to, pareiškėja yra gavusi V. V.-P. paaiškinimą, todėl tokia situacija lemia, kad byloje keliamo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas nebegali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Ginčo dėl teisės nebeliko, todėl išnyko ir galimi pagrindai dėl reikalavimo patenkinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz., 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3039/2012, 2013-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013, 2014-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-844/2014, 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-376/2014). Pareiškėjos R. B. skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pateikti jai susipažinimui V. V.-P. paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau šio reikalavimo atsisakė 2015-02-05, nes veiksmai atlikti iki teismo posėdžio (b.l. 61). Pareiškėja turi teisę atsisakyti skundo (ABTĮ 52 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog pažeidžiamos kieno nors teisės ar  įstatymų saugomi interesai atsisakius nuo skundo dalies. Atsisakymas nuo skundo dalies priimtinas. Administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėja  prašė priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo yra nepagrįstas ir netenkintinas, o antrasis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu, ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.  Prašymas netenkintinas.  Tačiau iš 2014-11-27 mokėjimo nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, jog pareiškėja sumokėjo 41,70 Eur (144 Lt) žyminį mokestį (b.l. 12). Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 Eur žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinama, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu reikia pagal įstatymą. Pareiškėjai grąžintina 13,70 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

atmesti pareiškėjos R. B. skundą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-11-12 sprendimo Nr. (31.1)-RS-1097 panaikinimo,

nutraukti bylą dalyje pagal R. B. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

grąžinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,70 Eur ( trylika eurų 70 ct) per daug sumokėto žyminio mokesčio, kurio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

nepatenkinti pareiškėjos R. B. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.    

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                                                                         Vida Stonkuvienė

                                                                                                                Eglė Kiaurakytė

                         Laimutė Jokubauskaitė