Civilinė byla Nr. e2-881-910/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00118-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.5.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planas ir restruktūrizavimo plano patikslinimas restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ restruktūrizavimo byloje, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Velseka“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės (toliau – RŽŪB ) „Karužiškiai“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorius A. G. (toliau – ir nemokumo administratorius) pateikė teismui tvirtinti RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo plano projektą ir patikslintą restruktūrizavimo plano projektą.

2.       Nurodė, kad po to kai, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1098-553/2021patvirtino kreditorės UAB „Velseka“ papildomą finansinį reikalavimą, iškilo poreikis patikslinti teismui pateiktą tvirtinti restruktūrizavimo planą, numatant jame dviejų papildomų žemės sklypų pardavimą tam, jog būtų gauta papildomų pajamų kreditorių reikalavimams tenkinti. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad dėl pritarimo bendrovės restruktūrizavimo planui balsavo dvi kreditorių grupės: 1) kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka ir 2) kiti kreditoriai. Pirmoji kreditorių grupė patikslintam restruktūrizavimo planui pritarė 55,04 proc. balsų dauguma („už“ balsavo hipotekos kreditoriai UAB „Žvalguva“ ir VSDFV; „prieš“ – UAB „Velseka“). Antroji kreditorių grupė patikslintam restruktūrizavimo planui nepritarė, t. y. „prieš“ balsavo 72,99 proc. visų antros grupės kreditorių (UAB „Velseka“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

3.       Nemokumo administratoriaus teigimu, faktinė bendrovės veikla ir jos gyvybingumas bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 1111 straipsnio nuostatos sudaro pagrindą teisme patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą, nors jam ir nepritarė viena kreditorių grupė. Restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104, 105, 106 ir 110 straipsnių reikalavimus. Terminas restruktūrizavimo planui pateikti tvirtinti nėra praleistas – restruktūrizavimo planas teismui tvirtinti pateiktas 2024 m. gegužės 3 d. Teismui dar nespėjus išnagrinėti restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimo, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį, kuria patvirtintas UAB „Velseka“ finansinis reikalavimas, iškilo poreikis patikslinti parduodamo turto sąrašą ir finansinių reikalavimų tenkinimo informaciją. Teismo dar nepatvirtintas restruktūrizavimo planas buvo patikslintas tiek, kad būtų išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtinto UAB „Velseka“ fiansinio reikalavimo tenkinimo klausimas. Bendrovės restruktūrizavimo planui pritarė pirmoji kreditorių grupė – kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka. Antroje kreditorių grupėje neigiamą sprendimą nulėmė dviejų kreditorių – UAB „Velseka“ bei VMI – balsai. Restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad jam nepritarančių kreditorių grupės kreditorių reikalavimai būtų tenkinami pagal JANĮ 94 straipsnį – įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti reikalavimai bus tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Kreditorių reikalavimus numatyta patenkinti 100 proc. Reikalavimų tenkinimo grafikas gali būti keičiamas kreditorių iniciatyva tikslinant reikalavimų tenkinimo grafiką, tačiau tokių prašymų iki šiol nebuvo gauta. Be to, šiuo atveju nė viena iš restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupių negaus didesnės sumos, nei teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtino RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planą ir restruktūrizavimo plano patikslinimą ketverių metų laikotarpiui nuo restruktūrizavimo plano ir jo patikslinimo patvirtinimo dienos.

5.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad restruktūrizavimo planui nepritarta, nes kreditorių susirinkimo metu antrosios grupės kreditoriai restruktūrizavimo planui nepritarė („prieš“ balsavo 72,99 proc. antrosios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos).

6.       Teismas nurodė, kad bendrovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė duomenis, jog yra sumokėjusi mokesčius valstybės biudžetui einamąsias prievoles, atsiradusias po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šiuo metu yra įvykdžiusi prievolę mokėti einamuosius mokesčius į valstybės biudžetą. Aplinkybes, kad bendrovė sumokėjo einamuosius mokesčius, neturi skolų darbuotojams, teismas įvertino kaip patvirtinančias, jog bendrovė gali tęsti veiklą. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju yra reikšminga tai, jog bendrovės veiklą veikia pajamų sezoniškumas, todėl vien tai, kad pagrindinės pajamos gaunamos pardavus užaugintą žemės ūkio produkciją, nesudaro pagrindo vertinti, jog bendrovė nėra gyvybinga ir negali gauti pajamų iš savo veiklos.

7.       Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plane yra pateiktas ekonominis restruktūrizavimo priemonių vertinimas.

8.       Teismas sutiko su nemokumo administratoriaus ir bendrovės argumentais, kad kreditorės UAB „Velseka“ naudai įkeistų žemės sklypų pardavimas pirmaisiais restruktūrizavimo metais, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai yra dirbami ir juose auginamos grūdinės kultūros, reikštų didelius nuostolius ne tik restruktūrizuojamai žemės ūkio bendrovei, bet ir jos kreditoriams.

9.       Teismas pažymėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), prieš priimdama sprendimą išmokėti išmokas už deklaruotus žemės plotus, patikrina ne tik duomenis, nurodytus deklaracijose, bet ir natūroje dirbamų žemės sklypų plotą, atitiktį pateiktų deklaracijų duomenims. Byloje nėra duomenų, kad NMA būtų priėmusi sprendimą neišmokėti išmokos bendrovei dėl to, jog deklaracijose nurodyti duomenys nesutampa su bendrovės dirbamais ir deklaruojamais žemės sklypų plotais. Išmokos bendrovei už 2023 metus buvo išmokėtos.

10.       Teismas nustatė, kad bendrovė pajamas už užaugintą derlių gaus iki vėlyvo rudens, šiuo metu bendrovė yra išrašiusi sąskaitų dėl 39 280,72 Eur.

11.       Palyginęs trejų paskutiniųjų metų balanso duomenis, teismas nustatė, kad šie duomenys patvirtina, jog bendrovės nei turimas turtas, nei numatomos ar gaunamos pajamos nėra labai sumažėjusios. Teismas įvertino, kad pateikti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog bendrovės restruktūrizavimo procesas gali būti veiksmingas ir užtikrinti skolininkės bei kreditorių interesų pusiausvyrą.

12.       Teismas padarė išvadą, kad pateiktas bendrovės restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104, 105, 106 ir 110 straipsnių reikalavimus. Pagal planą nė viena iš restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupių negaus didesnės sumos, nei yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo byloje. Restruktūrizavimo planu yra užtikrinama, kad šiam planui nepritarančių kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal JANĮ 94 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės gali būti realiai įgyvendinamos.

13.       Dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti teismas nurodė, kad nors formaliai yra praėjęs šešių mėnesių terminas, per kurį turi būti patvirtinamas restruktūrizavimo planas, tačiau svarbu įvertinti tai, jog restruktūrizavimo plano projektas tvirtinti teismui buvo pateiktas nustatytu terminu, plano patvirtinimo klausimas atidėtas dėl papildomų duomenų pateikimo, be to, atidėjus teismo posėdį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, buvo galutinai išspręstas ginčijamo kreditorės UAB „Velseka“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plano tvirtinimą ir patikslinimą nulėmė objektyvios priežastys, todėl nėra pagrindo vertinti, kad restruktūrizavimo planas pateiktas tvirtinti praleidus įstatymo nustatytą terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Apeliantė (kreditorė) UAB „Velseka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti RŽŪB „Karužiškiai“ vadovo 2024 m. gegužės 6 d. prašymą patvirtinti RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planą ir RŽŪB „Karužiškiai“ vadovo bei nemokumo administratoriaus 2024 m. rugpjūčio 9 d. prašymą tvirtinti RŽŪB „Karužiškiai“ patikslintą restruktūrizavimo planą ir RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas turėjo atsisakyti tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą ir patikslintą restruktūrizavimo planą. Kai VMI ir apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė laiku nevykdo mokestinių prievolių, bendrovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė paaiškinimus, jog padengė nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusią skolą valstybės biudžetui. Tačiau bendrovė einamąsias mokesčių įmokas sumokėjo jau po to, kai VMI apie tai informavo teismą ir atkreipė teismo dėmesį į tai, kad, esant tokioms aplinkybėms, turi būti sprendžiama dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas. Einamųjų įmokų skolos sumokėjimas nepakeičia paties fakto, kad bendrovė tinkamai ir laiku nemokėjo einamųjų įmokų.

14.2.                      Yra ir kitas savarankiškas pagrindas nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą. Bendrovė ir su ja susijusi UAB „Ekovika“ įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Be to, Panevėžio apygardos teisme yra gautas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Ekovika“ iškėlimo; bendrovė ir UAB „Ekovika“ yra valdomos to paties asmens – R. G..

14.3.                      Byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia teigti, kad bendrovės patikslintame restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Bendrovė, kuri neva siekia išsaugoti gyvybingumą, nevykdo įstatymo reikalavimų – Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentų. Restruktūrizavimo plane duomenys apie gautinas pajams nėra pagrįsti. Bendrovės trumpalaikį turtą sudarančios debitorinės skolos taip negali būti laikomos bendrovės turtu, juo labiau, kad bendrovė jų priverstine tvarka neišieško. Bendrovės pagrindinė veikla remiasi žemės ūkio produkcijos auginimu ir pardavimu, tačiau apeliantė yra į bylą pateikusi įrodymus, kad NMA deklaruoti pasėliai tam tikruose žemės sklypuose neauginami. Bendrovė šios informacijos nepaneigė, tačiau teismas šį argumentą atmetė vien tuo pagrindu, kad bendrovei buvo išmokėtos išmokos už 2023 m. Papildoma vežimo paslaugų veikla, kaip rodo bendrovės pateikti duomenys, negeneruoja reikšmingų pajamų.

14.4.                      Bendrovė neatitinka restruktūrizuojamam asmeniui keliamų reikalavimų, t. y. nėra gyvybinga. Dėl to restruktūrizavimo proceso tęsimas yra žalingas kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Restruktūrizavimo planas ir patikslintas restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, grupėje tik dėl to, kad už jį balsavo UAB „Žvalguva“ – bendrovės kreditorė, kurios reikalavimus numatyta tenkinti pirmaisiais restruktūrizavimo metais. Kitų bendrovės kreditorių reikalavimai bus padengti tik ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais. Restruktūrizavimo plane ir patikslintame restruktūrizavimo plane nesilaikyta JANĮ 94 straipsnyje įtvirtinto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.

14.5.                      Priešingai nei nurodė teismas, bendrovės restruktūrizavimo plane nėra pateikto ekonominio ir teisinio restruktūrizavimo priemonių pagrįstumo vertinimo. Nors restruktūrizavimo plane yra skyrius 5.3 „Restruktūrizavimo priemonių pagrįstumo vertinimas“, tačiau jame pateikta informacija apsiriboja bendrovės vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus teiginiais bei neatitinka tokio vertinimo reikalavimų. Pajamų prognozės nėra pagrįstos objektyviais ir neginčijamais duomenimis.

14.6.                      Teismo išvada, kad terminas bendrovės restruktūrizavimo planui pateikti teismui tvirtinti nebuvo praleistas, prieštarauja objektyviems duomenims. Nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d., tad terminas restruktūrizavimo planui pateikti turėjo sueiti 2024 m. kovo 23 d.; šis terminas buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 24 d. Prašymas patvirtinti restruktūrizavimo planą teismui buvo pateiktas tik 2024 m. gegužės 6 d. Su 2024 m. rugpjūčio 9 d. prašymu patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą nebuvo pateiktas bendrovės dalyvių sprendimas dėl patikslinto restruktūrizavimo plano. Kai apeliantė 2024 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pasisakė dėl šio esminio trūkumo, bendrovės vadovas 2024 m. rugsėjo 1 d. pateikė 2024 m. liepos 22 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo protokolą Nr. 07/22-01, tačiau dėl jame esančių parašų autentiškumo kilo abejonių. Teismas nevertino šių aplinkybių.

15.       Restruktūrizuojamos RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo administratorius A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pridėti prie bylos naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Bendrovės veikla yra specifinė, todėl ir pajamų gavimas yra specifinis. Tačiau nei skundžiamos nutarties priėmimo dieną, nei šiuo metu bendrovė neturi pradelstų mokestinių prievolių ir skolų darbuotojams. Bendrovės turto ir skolų santykis yra teigiamas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumą. Nors balansinis grynojo pelno nuostolis buvo 112 540 Eur, tačiau pagrindinė veikla buvo pelninga. Bendrovė tęsia veiklą, jos pardavimo pajamų ir pardavimo sąnaudų santykis yra teigiamas, todėl galima teigti, kad bendrovė yra moki ir gali vykdyti teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo nutraukti bendrovės restruktūrizavimo procesą.

15.2.                      Bendrovės skolos UAB „Ekovika“ už transporto priemonių nuomą susidarė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdant ūkinę komercinę veiklą. Tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias bendrovė turi mokėti restruktūrizavimo proceso metu, ir nėra svarbu, kaip atsiskaitoma – ar tiesioginiu mokėjimu, ar kitais įstatymų leidžiamais būdais, tarp jų – ir įskaitymu.

15.3.                      Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, bendrovė yra pajėgi restruktūrizuotis.

16.       Restruktūrizuojama RŽŪB „Karužiškiai“ atsiliepime į atskirąjį skundą (pateiktas du kartus reg. Nr. DOK-5143 ir Nr. DOK-5142) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pridėti prie bylos naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, bendrovė yra moki. Ji nei bylos nagrinėjimo metu, nei šio atsiliepimo rengimo metu neturi pradelstų mokestinių prievolių, susijusių su einamaisiais įsipareigojimais, nėra neįvykdytų (pradelstų) įsipareigojimų darbuotojams. Apeliantės nurodyta praktika dėl skirtingų aplinkybių šiuo atveju nėra aktuali. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1098-553/2021 pateiktas nagrinėjamam ginčui aktualus išaiškinimas, kad JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas turėtų būti taikomas tik tada, kai įmonė akivaizdžiai nevykdo (ir negali įvykdyti) mokestinių prievolių, t. y. kai nėra pagrindo manyti, jog ji einamuosius mokėjimus sumokės.

16.2.                      Skundžiama nutartis, kuria nuspręsta patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą, atitinka tiek jos kreditorių daugumos interesus (tik du kreditoriai siekia bendrovės bankroto ir balsavo „prieš“ restruktūrizavimo plano tvirtinimą), tiek formuojamą teismų praktiką ir teisės doktriną, prioritetą teikiančią būtent gyvybingos įmonės restruktūrizavimo, o ne bankroto procesui.

16.3.                      Apeliantė neįrodinėjo bendrovės finansinės padėties esminio pasikeitimo, lyginant su situacija, buvusia 2023 m., kai Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-690-798/2023, konstatavo bendrovės mokumą ir finansinių sunkumų laikinumą.

16.4.                      Bendrovės skolos UAB „Ekovika“ už transporto priemonių nuomą susidarė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdant ūkinę komercinę veiklą. Tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo proceso metu, ir nėra svarbu, kaip atsiskaitoma – ar tiesioginiu mokėjimu, ar kitu įstatymų leidžiamu būdu, taip pat ir įskaitymu.

16.5.                      Apeliantės argumentai dėl bendrovės galimybių restruktūrizuotis yra paviršutiniški ir nepagrįsti. Apeliantė nenurodo, kuri iš restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ir pajamų dalis yra nepagrįstos. Prognozuojamos pardavimo pajamos visiškai atitinka ankstesnių laikotarpių pardavimo pajamas, kurias bendrovė generuodavo nevykdydama transporto veiklos. Apeliantės keliamos abejonės dėl bendrovės dirbamų žemės plotų ir užaugintos žemės ūkio produkcijos pirkėjos UAB „Drivekta“ nepajėgumo atsiskaityti už nupirktą produkciją yra visiškai nepagrįstos ir deklaratyvios.

16.6.                      Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl bendrovės finansinių duomenų teisingumo, finansinių rodiklių tikrumo, restruktūrizavimo plano duomenų prieštaringumo yra nauji, jie nebuvo nurodyti restruktūrizavimo planą tvirtinusiam pirmosios instancijos teismui. Be to, 2023 m. finansinės ataskaitos valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre yra įregistruotos, nėra restruktūrizavimo plano duomenų prieštaravimų, o finansiniai rodikliai atspindi realią finansinę situaciją ir pagrindžia numatomas finansinių sunkumų įveikimo priemones.

16.7.                      Už restruktūrizavimo plano patvirtinimą balsavo visi susirinkime dalyvavę bendrovės kreditoriai, išskyrus apeliantę ir VMI. Taigi, tiek restruktūrizavimo planas, tiek restruktūrizavimo procesas kitų kreditorių interesus atitinka ir jų yra palaikomas. Restruktūrizavimo planas, priešingai nei teigia apeliantė, neprieštarauja JANĮ 94 straipsniui. Apeliantės teiginys, kad jos reikalavimas bus tenkinamas tik ketvirtaisiais restruktūrizavimo proceso metais, neatitinka tikrovės, nes jos reikalavimus numatyta tenkinti tiek pirmaisiais, tiek antraisiais, tiek ketvirtaisiais restruktūrizavimo proceso metais. Nė viena iš restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupių negaus didesnės sumos, nei teismo patvirtinta finansinių reikalavimų suma.

16.8.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, bendrovės restruktūrizavimo plane yra numatytas priemonių ekonominis bei teisinis pagrindimas, kuris atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktą.

16.9.                      Apeliantės pozicija dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti teismui tvirtinti praleidimo yra grindžiama kitais argumentais, nei tie, kuriais apeliantė rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, JANĮ 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas maksimalus 6 mėnesių restruktūrizavimo plano pateikimo terminas nebuvo praleistas. Be to, priimdamas ir patvirtindamas restruktūrizavimo planą ir spręsdamas jo patvirtinimo klausimą, teismas įvertino tiek jo pateikimo savalaikiškumą, tiek aplinkybes, dėl kurių plano tvirtinimas užtruko. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nepažeidė imperatyvių teisės normų.

16.10.                      Nė vienas iš bendrovė dalyvių nekvestionuoja savo parašo 2024 m. liepos 22 d. neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo protokole Nr. 07/22-01. Dokumentas yra galiojantis, kol nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

17.       Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko apeliantės UAB „Velseka“ atskirąjį skundą ir jame išdėstytus argumentus bei prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti bendrovės vadovo 2024 m. gegužės 6 d. prašymą patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą ir bendrovės vadovo bei nemokumo administratoriaus 2024 m. rugpjūčio 9 d. prašymą patvirtinti bendrovės patikslintą restruktūrizavimo planą, bendrovės restruktūrizavimo bylą nutraukti.

18.       Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 4 d. duomenis bendrovė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos yra skolinga 462,75 Eur einamųjų mokesčių. Kai sistemingai nemokami einamieji mokėjimai, privalu svarstyti dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo, o ne dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo.

19.       Kreditorius V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, prašo jį patenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, bei nutraukti bendrovės restruktūrizavimo procesą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Bendrovės restruktūrizavimo planą teismas patvirtino nepagrįstai, nes yra net du JANĮ 114 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta: 1) bendrovė laiku nemoka einamųjų įmokų; 2) bendrovė įvykdė įskaitymus su UAB „Ekovika“.

19.2.                      Akivaizdu, kad bendrovės vykdomos veiklos ir turto pardavimo pajamų nepakaks einamosioms įmokoms mokėti ir iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusiems įsipareigojimams padengti. Bendrovės pajamos iš žemės ūkio veiklos yra nepagrįstos, transporto veikla neprisideda prie finansinės padėties gerinimo, bendrovė neišieško skolų iš debitorių, vienas iš skolininkų bankrutuoja, o kitam skolininkui ir toliau parduodama produkcija, nors šis turi ilgalaikę skolą, nėra ieškoma naujų pirkėjų. Abejonių kelia ir tai, ar parduoti numatyta produkcija bus užauginta.

19.3.                      Teismas, nepaisydamas byloje esančių duomenų apie bendrovės finansinę padėtį bei elgesį restruktūrizavimo procese, nutartį priėmė remdamasis tik bendrovės pateiktais, tačiau nepagrįstais duomenimis bei skaičiavimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

20.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planas ir restruktūrizavimo plano patikslinimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė juridinių asmenų nemokumo teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo plano tvirtinimą.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo 

23.       Bendrovė 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir atnaujintus duomenis apie skolų biudžetui nebuvimą, prašo priimti 2024 m. lapkričio 18 d. mokesčių SODRAI bei VMI sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, 2024 m. lapkričio 17 d. apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų duomenis, 2024 m. lapkričio 19 d. PPAIS sistemos duomenis – informaciją apie apskaičiuotą paramos sumą, deklaruojamus plotus.

24.       Prašymą priimti papildomus naujus įrodymus grindžia tuo, kad pateikti įrodymai yra reikšmingi ginčui dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo išnagrinėti, nes patvirtina, jog bendrovė bylos nagrinėjimo metu neturi skolų valstybės biudžetui.

25.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

26.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi yra priimti bendrovės ir nemokumo administratoriaus su atsiliepimais į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai, kitiems dalyvaujantiems asmenims nustatytas terminas nuomonei dėl priimtų naujų įrodymų pateikti. Bendrovė 2024 m. lapkričio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose pasisako ne dėl 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi priimtų naujų įrodymų, tačiau teikia papildomus naujus įrodymus. Priėmus bendrovės pateiktus papildomus naujus įrodymus, kiltų būtinybė sudaryti galimybę kitiems proceso dalyviams pasisakyti dėl jų (CPK 17 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Tai neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bendrovė yra pateikusi į bylą duomenis apie vykdomus atsiskaitymus su valstybės biudžetu, kurie, be kita ko, buvo pridėti prie bylos 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas netenkina bendrovės prašymo pridėti prie bylos 2024 m. lapkričio 19 d. pateiktus papildomus naujus įrodymus.

Dėl esminių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

28.       Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-240-828/2023 atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023  m. gegužės 30 d. nutartį iškelti bendrovei  bankroto bylą ir restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo bendrovei klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-349-755/2023 (dabartinis Nr. eB2-128-589/2024) iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė A. G.; nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. (1 t., b. l. 188–192).                       

30.       Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – kreditorės UAB „Velseka“ hipoteka užtikrintas 106 117,76 Eur (77 803,52 Eur skola, 28 314,24 Eur palūkanos, delspinigiai) ir antrosios eilės 238 854,45 Eur (152 196,48 Eur skola, 86 657,97 Eur palūkanos, delspinigiai) finansiniai reikalavimai (4 t., b. l. 109–110). Bendrovė iškėlė ginčą dėl UAB „Velseka“ finansinio reikalavimo ir prašė atsisakyti tvirtinti UAB „Velseka“ finansinio reikalavimo dalį dėl 114 972,21 Eur, sumažinti hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą iki 50 000 Eur, sumažinti antrosios eilės finansinį reikalavimą iki 143 837,48 Eur (4 t., b. l. 115–120). Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino neginčijamus UAB „Velseka“ finansinius reikalavimus – 50 000 Eur užtikrintą hipoteka ir 143 837,48 Eur antrosios eilės, ginčijamo UAB „Velseka“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą (5 t.,  b. l. 66–69). Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (5 t., b. l. 161–162).

31.       Bendrovės nemokumo administratorius 2024 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planui pateikti tvirtinti teismui (5 t., b. l. 99–100; 2024 m. kovo 1 d., reg. Nr. DOK-1331). Šis prašymas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teisėjo 2024 m. kovo 4 d. rezoliucija patenkintas ir terminas restruktūrizavimo planui pateikti tvirtinti pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo prašymo patenkinimo dienos.

32.       Bendrovės nemokumo administratorius 2024 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą dėl RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuriam kreditoriai nepritarė (6 t., b. l. 45–47; 2024 m. gegužės 3 d. reg. Nr. DOK-2409).

33.       Iš su prašymu pateikto RŽŪB „Karužiškiai“ 2024 m. gegužės 2 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo tęsinio Nr. 1KAR-T nustatyta, kad kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Restruktūrizavimo plano svarstymas ir tvirtinimas“ spręsta dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir nutarta nepritarti RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planui. Pirmojoje kreditorių grupėje balsavę kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, planui pritarė: „už“ balsavo 69,72 proc. (115 122,77 Eur), „prieš“ – 30,28 proc. (50 000 Eur); antrojoje kreditorių grupėje balsavę kiti paveikiami kreditoriai planui nepritarė: „už“ balsavo 39,26 proc. (151 028,51 Eur), „prieš“ – 54,58 proc. (210 001,24 Eur) (6 t., b. l. 48–53).

34.       Į bylą pateiktas RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planas, kuriame pateikta informacija apie: juridinį asmenį (1 dalis); prievolių vykdymą, teismines bylas ir įsipareigojimus (2 dalis); juridinio asmens finansinę būklę (3 dalis); juridinio asmens sunkumus, restruktūrizavimo tikslus ir trukmę (4 dalis); juridinio asmens verslo (pertvarkymo) planą (5 dalis); kreditorius ir jų reikalavimų tenkinimą (6 dalis); restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmatą (7 dalis). Planas pasirašytas direktoriaus R. G. (6 t., b. l. 79–99).

35.       Iš byloje esančio RŽŪB „Karužiškiai“ 2024 m. balandžio 4 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 04/04-1 matyti, kad bendrovės dalyviai restruktūrizavimo planui pritarė – „už“ balsavo 100 proc. (6 t., b. l. 100–101, 102).

36.       Bendrovės vadovas 2024 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, kuriuo prašė, vadovaujantis JANĮ 1111 straipsnio 2 dalimi, patvirtinti RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planą ir sudaryti galimybes bendrovei sėkmingai restruktūrizuotis (6 t., b. l. 123–127; 2024 m. gegužės 6 d., reg. Nr. DOK-2442).

37.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-195-589/2024 patvirtino UAB „Velseka“ pirmosios eilės finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka, – 62 366,47 Eur skolą, 9 281,16 Eur palūkanas ir 5 198,54 Eur delspinigius, nustatė, kad 12 366,47 Eur skolos ir 1 635,40 Eur palūkanų reikalavimas tenkinamas neviršijant RŽŪB „Karužiškiai“ 2007 m. sausio 9 d. hipotekos sutartimi įkeisto turto vertės, ir antrosios eilės finansinį reikalavimą – 167 103,68 Eur skolą, 22 051,62 Eur palūkanas ir 11 623,98 Eur delspinigius (6 t. b. l. 139–148).

38.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-504-467/2024 pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo byloje patvirtino šiuos kreditorės UAB „Velseka“ finansinius reikalavimus: pirmosios eilės finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka, – 12 066,47 Eur skolą, 25 327,06 Eur palūkanas ir 6 642,28 Eur delspinigius, nustatė, kad 12 066,47 Eur skolos ir 1 512,82 Eur palūkanų reikalavimas tenkinamas neviršijant RŽŪB „Karužiškiai“ 2007 m. sausio 9 d. hipotekos sutartimi (identifikavimo kodas Nr. 04120070000156) įkeisto turto vertės; antrosios eilės finansinį reikalavimą – 23 566,20 Eur skolą, 65 620,54 Eur palūkanas ir 20 792,18 Eur delspinigius (7 t., b. l. 95-111).

39.       Nemokumo administratorius ir bendrovės vadovas 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateikė teismui bendrą prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą, kuriuo prašė teismo, sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, vertinti (tvirtinti) patikslintą bendrovės restruktūrizavimo planą (2024 m. rugpjūčio 13d., reg. Nr. DOK-4196). Prašyme nurodyta, kad restruktūrizavimo plano patikslinimą nulėmė objektyvios priežastys – vienos iš kreditorių –UAB „Velseka“ – papildomų finansinių reikalavimų patvirtinimas (reikalavimas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-504-467/2024) (8 t., b. l. 106–110).

40.       Iš su prašymu pateikto RŽŪB „Karužiškiai“ 2024 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo tęsinio Nr. 2KAR nustatyta, kad kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo spręsta dėl bendrovės patikslinto restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir nutarta nepritarti patikslintam restruktūrizavimo planui. Pirmojoje kreditorių grupėje balsavę kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, planui pritarė: „už“ balsavo 55,04 proc., „prieš“ – 44,96 proc.; antrojoje kreditorių grupėje balsavę kiti paveikiami kreditoriai planui nepritarė: „už“ balsavo 7,73 proc., „prieš“ – 72,99 proc.

41.       Į bylą yra pateiktas RŽŪB „Karužiškiai“ 2024 m. liepos 22 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 07/22-1,

42.       Iš 2024 m. lapkričio 15 d. pateikto į bylą patikslinto restruktūrizavimo plano matyti, kad bendrovės restruktūrizavimo planas patikslintas tiek, kiek jis susijęs su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-504-467/2024 patvirtintu kreditorės UAB „Velseka“ finansiniu reikalavimu, t. y. numatyta, kokiais terminais ir iš kokių resursų bus dengiama papildomai patvirtinto finansinio reikalavimo suma (2024 m. lapkričio 15 d., reg. Nr. DOK-4572).

43.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planą ir restruktūrizavimo plano patikslinimą ketverių metų laikotarpiui nuo restruktūrizavimo plano ir jo patikslinimo patvirtinimo dienos, motyvuodamas tuo, kad: 1) pateiktas restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104, 105, 106 ir 110 straipsnių reikalavimus; 2) nė viena iš restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupių negaus didesnės sumos, nei yra patvirtinti kreditorių reikalavimai restruktūrizavimo byloje; 3) restruktūrizavimo planu yra užtikrinama, kad planui nepritarančių kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal JANĮ 94 straipsnio nuostatas; 4) nors žemės ūkio bendrovė ketina tęsti pagrindinę veiklą ir nenumato kardinalių veiklos pokyčių, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų bei atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka; 5) restruktūrizavimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės gali būti realiai įgyvendinamos; 6) nėra pagrindo vertinti, kad restruktūrizavimo planas pateiktas tvirtinti praleidus terminą.

44.       Apeliantė (kreditorė) UAB „Velseka“ atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodama tuo, kad: 1) teismas turėjo atsisakyti tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą ir patikslintą planą, nes bendrovė laiku nemoka einamųjų mokėjimų, po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atliko įskaitymus; 2) patikslintame restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumą, išsaugoti gyvybingumą bei išvengti bankroto; 3) bendrovė neatitinka restruktūrizuojamam asmeniui keliamų reikalavimų, t. y. nėra gyvybinga, todėl restruktūrizavimo proceso tęsimas yra žalingas kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams; 4) teismas nevertino visų apeliantės ir kitų bendrovės kreditorių pateiktų argumentų bei įrodymų, kurie savaime lemia restruktūrizavimo bylos nutraukimą, o kitus argumentus įvertino nukrypdamas nuo teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos išaiškinimų.

45.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi priėmė bendrovės ir bendrovės nemokumo administratoriaus su atsiliepimais į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus, pasiūlė kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti nuomonę dėl priimtų naujų įrodymų

46.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VMI 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė nuomonę dėl priimtų naujų įrodymų ir naujausią informaciją apie restruktūrizuojamos bendrovės pinigines prievoles valstybei. Apeliantė UAB „Velseka“ 2024 m. lapkričio 21 d. taip pat pateikė nuomonę dėl bendrovės ir nemokumo administratoriaus pateiktų naujų įrodymų.

47.       Apeliantė UAB „Velseka“ 2024 m. lapkričio 21 d. pateiktoje nuomonėje, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgusi į bendrovės pateiktus įrodymus, jog yra įskaityti einamieji mokėjimai, nepalaiko atskirojo  argumentų dėl įskaitymų prieštaravimo JANĮ 28 straipsnio nuostatoms. Esant tokiai apeliantės pozicijai, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bendrovės atliktų įskaitymų vertinimu.

Dėl restruktūrizavimo plano ir patikslinto restruktūrizavimo plano tvirtinimo pagal JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies nuostatas  

48.       Restruktūrizavimo planas yra esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuriame apibrėžiama juridinio asmens būklė, finansiniai sunkumai bei jų mastas, restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslai ir pats restruktūrizavimo procesas, priemonės, kuriomis siekiama atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą bei gyvybingumą. Reikalavimai restruktūrizavimo planui yra reglamentuojami JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis).

49.       Teisės doktrinoje restruktūrizavimo planas apibrėžiamas kaip pagrindinis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuris nustato restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslus, patį procesą ir kurio įgyvendinimas laiku yra svarbus atkuriant juridinio asmens veiklą bei gyvybingumą, todėl šio dokumento patikros procedūros negali būti išskaidytos taip, kad neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų bei pagrindinių principų (R. Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 314).

50.       Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).

51.       JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nebuvo įgyvendinti JANĮ 1023, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujos finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių interesus; 4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; 5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; 6) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

52.       JANĮ 1111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) įgyvendinti šio įstatymo 104, 105, 106 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) restruktūrizavimo plano projektui pritarė: a) kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė arba b) kitų kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, taip pat įvertinus ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertinę išraišką juridinio asmens pardavimo atveju; 3) restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad jam nepritariančių restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal šio įstatymo 94 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą; 4) nė viena restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupė pagal restruktūrizavimo planą negautų didesnės sumos, negu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.

53.       JANĮ 112 straipsnyje nurodyta, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas.

54.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, jog būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

55.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).

56.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės kreditorių 2024 m. gegužės 2 d. susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl restruktūrizavimo plano svarstymo ir patvirtinimo buvo priimtas sprendimas RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo planui nepritarti. Iš pateikto į bylą kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad planui pritarė pirmosios grupės kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, o antrosios grupės kreditoriai – kiti kreditoriai – planui nepritarė (žr. nutarties 33 punktą). Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-504-467/2024 išsprendus ginčą dėl UAB „Velseka“ finansinio reikalavimo dalies, atsirado poreikis patikslinti bendrovės restruktūrizavimo planą. Patikslintam restruktūrizavimo planui kreditorių susirinkimas taip pat nepritarė: pirmosios grupės kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, pritarė patikslintam planui, o antrosios grupės kreditoriai – kiti kreditoriai – patikslintam planui nepritarė (žr. nutarties 40 punktą). Bendrovės dalyviai pritarė tiek bendrovės restruktūrizavimo planui, tiek jo patikslinimui (nutarties 35, 41 punktai). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundžiama nutartimi patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą ir restruktūrizavimo plano patikslinimą ketverių metų laikotarpiui.

Dėl JANĮ 110 straipsnyje nustatyto termino restruktūrizavimo planui pateikti tvirtinti (ne)praleidimo

57.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą ir jo patikslinimą, nes restruktūrizavimo planas teismui pateiktas praleidus JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

58.       Pagal JANĮ 110 straipsnio 1 dalį nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta JANĮ 106, 107 arba 1111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu, jeigu tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą, tačiau bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 110 straipsnio 3 dalis).

59.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. (žr. nutarties 29 punktą). Taigi JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pateikti restruktūrizavimo plano projektą turėjo sueiti 2024 m. kovo 23 d. Bendrovės nemokumo administratoriaus 2024 m. kovo 1 d. prašymu, bylą nagrinėjančio teisėjo 2024 m. kovo 4 d. rezoliucija terminas pateikti restruktūrizavimo planą pratęstas vienam mėnesiui. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pratęstas terminas restruktūrizavimo planui pateikti baigėsi 2024 m. balandžio 24 d. Bylos duomenimis, nemokumo administratorius prašymą patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą JANĮ 1111 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė 2024 m. gegužės 3 d. (žr. nutarties 32 punktą).

60.       Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti apeliantės pozicijai, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektas teismui pateiktas tvirtinti praleidus JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

61.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog bendrovės nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 24 d. pateikė teismui informaciją dėl RŽŪB „Karužiai“ restruktūrizavimo plano pateikimo teismui, nurodydamas, kad 2024 m. balandžio 22 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu, be kita ko, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo spręsta dėl pritarimo bendrovės restruktūrizavimo plano projektui ir, kreditorių siūlymu, nutarta susirinkimą sustabdyti, padaryti 10 dienų pertrauką, susirinkimą tęsti 2024 m. gegužės 2 d. ir toliau svarstyti darbotvarkės ketvirtąjį klausimą dėl pritarimo bendrovės restruktūrizavimo plano projektui (6 t., b. l. 1. 2–4). Iš 2024 m. balandžio 22 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad pasiūlymas atidėti klausimo svarstymą buvo susijęs su nemokumo administratoriaus pateiktais atsakymais į kreditorės UAB „Velseka“ užklausą dėl bendrovės restruktūrizavimo plano projekto. Bylos duomenimis, kreditorė UAB „Velseka“ užklausą, kurioje suformulavo 20 klausimų, pateikė 2024 m. balandžio 16 d. (6 t. b. l. 115–117); nemokumo administratorius paaiškinimą (atsakymus į kreditorės UAB „Velseka“ užklausą) pateikė 2024 m. balandžio 19 d. (6 t.,  b. l. 118–120). Iš byloje esančio 2024 m. gegužės 2 d. bendrovės pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo tęsinio Nr. 1KAR-T (6 t., b. l. 48–53) matyti, kad kreditoriai priėmė sprendimą restruktūrizavimo plano projektui nepritarti, o prašymą dėl bendrovės restruktūrizavimo plano patvirtinimo nemokumo administratorius teismui pateikė 2024 m. gegužės 3 d., t. y. kitą dieną po pirmojo kreditorių susirinkimo pabaigos. Jau nurodyta, kad bendrovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. gegužės 6 d. rezoliucija prašymą priėmė, o 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymą paskyrė nagrinėti 2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

62.       Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės kreditorių susirinkimas pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą svarstė 2024 m. balandžio 22 d., t. y. dar nepasibaigus JANĮ 110 straipsnyje nustatytam terminui, tačiau, kreditorių pasiūlymu, sprendimo priėmimas buvo atidėtas 2024 m. gegužės 2 d., o 2024 m. gegužės 2 d. kreditoriams priėmus sprendimą dėl bendrovės restruktūrizavimo plano (jam nepritarus), prašymas dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo JANĮ 1111 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismui pateiktas 2024 m. gegužės 3 d., t. y. nedelsiant, kitą dieną po bendrovės kreditorių pirmojo susirinkimo pabaigos. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad bendrovės restruktūrizavimo planas teismui pateiktas tvirtinti nepažeidus JANĮ 110 straipsnio 3 dalyje numatyto maksimalaus 6 mėnesių restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti termino.

63.       Įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 6 d. rezoliucija pagrįstai priėmė bendrovės nemokumo administratoriaus 2024 m. gegužės 3 d. pateiktą prašymą dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo JANĮ 1111 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas priimti bendrovės restruktūrizavimo planą, neatsižvelgus į pirmiau aptartus susiklosčiusios situacijos ypatumus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikštų pernelyg formalų JANĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, kuris nesuderinamas su juridinio asmens restruktūrizavimo instituto tikslais, be kita ko, neatitiktų ir restruktūrizuotis siekiančios bendrovės kreditorių interesų.     

Dėl einamųjų mokesčių mokėjimo

64.       Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą ir restruktūrizavimo plano patikslinimą, nes bendrovė tinkamai ir laiku nemoka einamųjų mokesčių, tai yra savarankiškas pagrindas netvirtinti restruktūrizavimo plano (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas) ir nutraukti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

65.       Pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių. JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių. Tai reiškia, kad pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių. Taigi veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

66.       Lietuvos apeliacinio teismo yra pažymėta, kad JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas turėtų būti taikomas tada, kai įmonė akivaizdžiai nevykdo (ir negali įvykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju yra aktualu ne tik nustatyti visų ar dalies mokesčių nesumokėjimo faktą, bet svarbu įvertinti ir galimybes pasiekti susitarimą su mokesčių administratoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1098-553/2021).

67.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorė VMI 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė į bylą informaciją, jog bendrovė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra skolinga 18 805,16 Eur mokesčių (2024 m. rugpjūčio 21 d., reg. Nr. DOK-4273). Bendrovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė į bylą įrodymus, kad mokesčius yra sumokėjusi (9 t., b. l. 4, 5–9, 10–20). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad bendrovė neturi skolų darbuotojams (9. t., b. l. 21, 160). Kreditorė VMI 2024 m. spalio 3 d. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad bendrovė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra skolinga 462,75 Eur mokesčių. Bendrovė su 2024 m. spalio 11 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad mokesčius valstybei yra sumokėjusi (9 t., b. l. 161–164). Kreditorė VMI 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė duomenis, kad bendrovė yra skolinga 1 097,48 Eur mokesčių (767,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka (mokestinis laikotarpis 2024 m. rugsėjo 1 d.–2024 m. rugsėjo 30 d.; 330 Eur žemės mokesčio nepriemoka (mokestinis laikotarpis 2024 m. sausio 1 d.–2024 m. gruodžio 31 d.). 

68.       Aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė mokesčius valstybei moka, tačiau vėluodama. Valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos nėra, nenustatyta bendrovės neįvykdytų (pradelstų) įsipareigojimų darbuotojams.

69.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje yra teisinga ir proporcinga atsižvelgti į tai, kad bedrovės galimybėms laiku įvykdyti pinigines prievoles turėjo įtakos vykdomos žemės ūkio veiklos specifika, patiriamų veiklos išlaidų ir gaunamų pajamų sezoniškumas. Nors tai besąlygiškai nepateisina einamųjų mokesčių mokėjimo vėlavimo, tačiau, įvertinus bendrovės dedamas pastangas restruktūrizuotis, taip pat atsižvelgus į restruktūrizavimo proceso prioritetinį pobūdį, nurodytos aplinkybės šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje nevertintinos kaip sudarančios pakankamą pagrindą netvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano, vadovaujantis JANĮ 111 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ir nutraukti restruktūrizavimo bylą pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, einamųjų mokesčių mokėjimo vėlavimas negalėtų būti toleruojamas, nepaisant bendrovės vykdomos žemės ūkio veiklos specifikos.

Dėl bendrovės gyvybingumo

70.       Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad bendrovė neatitinka restruktūrizuojamam asmeniui keliamų reikalavimų, t. y. nėra gyvybinga, todėl restruktūrizavimo proceso tęsimas yra žalingas kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė pakankamo pagrindo pritarti šiems atskirojo skundo argumentams.

71.       JANĮ 2 straipsnio 6 dalyje juridinio asmens gyvybingumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

72.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). 

73.       Doktrinoje pažymima, kad gyvybingumas yra ne tik teisinė, bet ir ekonominė sąvoka, kuri siejama su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu. Gyvybingumas apibrėžiamas dviem aspektais – per finansinį gyvybingumą (angl. financial viability) ir ekonominį gyvybingumą (angl. economically viable) (Remigijus Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Finansinis gyvybingumas reiškia, kad bendrovė geba savo turtu padengti turimus finansinius įsipareigojimus (balanso testas). Laikoma, kad bendrovė patiria finansinių sunkumų, kai jos turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti, taip pat, kai bendrovė vis dar techniškai moki, tačiau susiduria su nemokumo tikimybe. Ekonominis gyvybingumas reiškia, kad skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5). Bendrovės ekonomines problemas rodo tai, kad yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, taigi vien skolų patenkinimas bendrovės finansinių problemų niekaip neišspręstų (Douglas G. Baird, „Bankruptcy's Uncontested Axioms“, Yale Law Journal 573 (1998)). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad ekonominiai sunkumai lemia ir finansines problemas, tačiau finansinių sunkumų patirianti bendrovė gali būti vertinama ir kaip ekonomiškai perspektyvi (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

74.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-690-798/2023, ištyręs ir įvertinęs bendrovės turtinę padėtį bei vykdomą veiklą, padarė išvadą, kad bendrovei gali būti keliama restruktūrizavimo byla, nes ji turi finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga ir nėra likviduojama dėl bankroto. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

75.       Iš bendrovės restruktūrizavimo plano ir patikslinto restruktūrizavimo plano matyti, kad ŽŪB „Karužiškiai“ yra nuo 1992 metų žemės ūkio sektoriuje veikianti žemės ūkio bendrovė, kuri deklaruoja dirbamą žemę bei gauna NMA išmokas. Bendrovės pagrindinė veikla yra augalininkystė – javų auginimas, bendrovė dirba 130 ha žemės. Bendrovėje dirba 2–3 darbuotojai, darbo užmokestis mokamas laiku (restruktūrizavimo plano 1 dalis „Bendra informacija apie juridinį asmenį“).

76.       Iš bendrovės restruktūrizavimo plano ir patikslinto restruktūrizavimo plano 3 dalies „Juridinio asmens būklė“ matyti, kad, 2024 m. vasario 29 d. duomenimis, bendrovės turimo turto vertė – 1 684 661 Eur, iš jo ilgalaikio turto – 584 042 Eur (materialus turtas – 584 041 Eur vertės); trumpalaikio turto vertė – 1 100 619 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 822 979 Eur (pirkėjų skolos – 104 466 Eur, kitos gautinos sumos – 718 513 Eur); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 506 124 Eur. Iš byloje esančios 2024 m. rugsėjo 30 d. turto ir įsipareigojimų ataskaitos matyti, kad bendrovė tęsia veiklą, jos turto (1 777 394 Eur) ir įsipareigojimų (711 802 Eur) santykis yra teigiamas; pardavimo pajamų (190 873 Eur) ir pardavimų savikainos (142 623 Eur) santykis taip pat yra teigiamas (9 t., b. l. 110–111).

77.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad bendrovės restruktūrizavimo plane, patikslintame restruktūrizavimo plane nėra paaiškinta, kas yra bendrovės 2024 m. vasario 29 d. balanso 2.4 papunktyje nurodytos „kitos gautinos sumos“ – 718 513 Eur. Kita vertus, iš bendrovės balanso, kitų byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė turi 584 041 Eur vertės materialaus turto, jo vertė viršija bendrovės balanse nurodytas mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus (506 124 Eur). Aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad bendrovės finansinė būklė, lyginant su 2022 ir 2023 metais, nėra iš esmės pasikeitusi.

78.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad, įvertinus byloje esančius duomenis, šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo teigti, jog bendrovė nėra gyvybinga ir jai negali būti vykdomas restruktūrizavimo procesas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bendrovės restruktūrizavimo plane numatytų priemonių pagrįstumo

79.       Atskirajame skunde apeliantė remiasi ir tuo, kad bendrovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

80.       Pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktą teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimo plane turėtų būti išsamiai aprašyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir (ar) veiksmais bus pasiekti juridinio asmens ilgalaikiai strateginiai ir detalūs pagrindžiami tikslai, užtikrintas juridinio asmens gyvybingumas ir atkurtas mokumas. Nurodytos priemonės turi būti suformuluotos ir pateiktos nedeklaratyviai, t. y. priemonės (ekonominės, techninės, organizacinės ir kt.) turi būti ekonomiškai pagrįstos ir realios, praktiškai įgyvendinamos, tokios, kad padėtų atkurti juridinio asmens mokumą ir sumažintų įsiskolinimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024).

81.       Iš byloje esančių bendrovės restruktūrizavimo plano ir patikslinto restruktūrizavimo plano projektų turinio nustatyta, kad bendrovė, siekdama įveikti finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais, numato toliau vykdyti pagrindinę – žemės ūkio – veiklą, be to, išnaudodama turimą automobilių parką, vykdyti papildomą krovinių vežimo veiklą; gauti pajamų iš turimų aikštelių nuomos; gauti NMA išmokas už deklaruotus dirbamos žemės plotus; plano įgyvendinimo trukmė – 4 metai.

82.       Restruktūrizavimo plano 5.1 dalyje „Priemonės finansiniams sunkumams įveikti“ nurodyta, kad finansiniams sunkumams įveikti bendrovė imsis tokių priemonių: 1) vykdys einamąją veiklą ir uždirbs pajamas; 2) optimizuos pagrindinę veiklą – mažins sąnaudas, gerins produkcijos kokybę; 3) vykdys papildomą veiklą – išnaudos savo automobilių parką ir teiks krovinių vežimo paslaugas, nuomos turimą turtą. Taip pat numatytos išvestinės priemonės: 1) išnaudoti auginamų ir parduodamų grūdų kainų kilimą; 2) atsisakyti dalies bendrovės turto, kuris nėra gyvybiškai svarbus (numatyta parduoti 7 turtinius vienetus: grūdų sandėlį, 5 žemės sklypus ir puspriekabę); 3) atgauti apie 24,3 proc. visų gautinų sumų; 4) teikti deklaracijas NMA dėl išmokų už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus.

83.       Patikslinto restruktūrizavimo plano 5.3 dalyje „Restruktūrizavimo priemonių pagrįstumo vertinimas. Restruktūrizavimo laikotarpiu numatomos gauti pajamos“ numatyta, kad bendrovė planuoja gauti: 1) apie 99 000 Eur pajamų per metus iš pagrindinės žemės ūkio veiklos; 2) apie 6 000 Eur pajamų per mėnesį iš papildomos krovinių vežimo veikos, per metus – 42 000 Eur; 3) apie 400 Eur pajamų kas mėnesį iš turto nuomos, per metus – 4 800 Eur; 4) iš turto pardavimo – apie 332 500 Eur per visą restruktūrizavimo laikotarpį; 5) iš debitorių atgauti 24,3 proc. visų debitorių skolų, t. y. apie 200 000 Eur per visą restruktūrizavimo laikotarpį; 6) NMA išmokų – 22 000 Eur per metus, per visą restruktūrizavimo laikotarpį – 88 000 Eur.

84.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė yra pateikusi NMA deklaracijas apie dirbamą žemę, už 2023 metus yra gavusi 19 140,85 Eur išmokų (8 t., b. l. 3–5, 6–9). Į bylą pateiktos bendrovės sudarytos vežimo sutartys patvirtina, kad bendrovė vykdo papildomą krovinių pervežimo veiklą (8 t., b. l. 12–66). Iš byloje esančios UAB „Drivekta“ atsiskaitymų su bendrove laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 9 d. suvestinės ir pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad UAB „Drivekta“ bendrovei yra sumokėjusi 32 224,62 Eur (8 t., b. l. 67, 68–77). Iš byloje esančios UAB „Ekovikta“ atsiskaitymų su bendrove laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. suvestinės ir pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Ekovikta“ tarpusavio atsiskaitymų užskaitomis bei įmokomis yra padengusi 6 330 Eur skolos (8 t., b. l. 78, 79). Byloje esanti 2023 m. rugpjūčio 30 d. bendrovės ir UAB „Drivekta“ sudaryta grūdų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 23-08-30 ir jos pagrindu bendrovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina pajamas iš pagrindinės veiklos (8 t., b. l. 80–81, 82–84; 9 t., b. l. 33–39, 136–146). Į bylą yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros dėl bendrovės pajamų iš turimo turto nuomos (8 t., b. l. 85–90). Byloje esančioje UAB „Verslavita“ 2024 m. rugpjūčio 19 d. konsultacinio pobūdžio išvadoje nurodytos bendrovei priklausančių žemės sklypų vertės (9 t., b. l. 22–32), kurios yra artimos bendrovės restruktūrizavimo plane bei patikslintame restruktūrizavimo plane nurodytoms žemės sklypų vertėms.

85.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės restruktūrizavimo plane ir patikslintame restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra realios, bendrovė vykdo tiek pagrindinę žemės ūkio veiklą, tiek papildomas veiklas (turto nuomos, teikia krovinių vežimo paslaugas) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovės restruktūrizavimo plane ir patikslintame restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantė, pagal byloje esančius duomenis bendrovė šiuo metu yra pajėgi vykdyti (patikslintame) restruktūrizavimo plane numatytas priemones, siekti įveikti finansinius sunkumus ir atsiskaityti su savo kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl apeliantės (bendrovės kreditorės) teisių pažeidimo

86.       Atskirajame skunde apeliantė taip pat remiasi tuo, kad prašomu patvirtinti restruktūrizavimo planu yra pažeidžiamos jos, kaip bendrovės kreditorės, teisės, nes su ja numatyta atsiskaityti tik ketvirtaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais, nors su hipotekos kreditoriumi, pritarusiu restruktūrizavimo plano projektui ir jo patikslinimui, numatyta atsikaityti pirmaisiais restruktūrizavimo metais. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

87.       Bendrovės patikslinto restruktūrizavimo plano 5.1 dalyje numatyta, kad pirmaisiais restruktūrizavimo metais planuojama už 80 000 Eur parduoti grūdų sandėlį; antraisiais restruktūrizavimo metais – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 78 000 Eur; puspriekabę Krone SPD27, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 500 Eur; trečiaisiais restruktūrizavimo metais – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 35 000 Eur ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 34 000 Eur; ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 54 000 Eur ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 48 000 Eur kainą. Iš patikslinto restruktūrizavimo plano 3.2.1 papunktyje pateiktos informacijos apie bendrovės turtą matyti, kad pirmaisiais restruktūrizavimo metais planuojamas parduoti grūdų sandėlis yra hipoteka įkeistas kreditorei UAB „Žvalguva“; antraisiais restruktūrizavimo metais planuojamas parduoti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra hipoteka įkeistas apeliantei bei VSDFV; trečiaisiais restruktūrizavimo metais planuojamas parduoti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  hipoteka yra įkeistas apeliantei, o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka įkeistas apeliantei ir VSDFV; ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais planuojamas parduoti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka įkeistas apeliantei ir VSDFV, o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka įkeistas kreditorei UAB „Žvalguva“.

88.       Jau nurodyta, kad patikslinto restruktūrizavimo plano 5.1 dalyje numatyta, jog viena iš priemonių finansiniams sunkumams įveikti yra bendrovės turto, kuris nėra gyvybiškai svarbus, pardavimas. Aptariamo plano 5.2 dalyje „Kreditorių pagalba juridiniam asmeniui“ nurodyta, kad bus siekiama, jog hipotekos kreditoriai UAB „Žvalguva“, VSDFV ir UAB „Velseka“ sutiktų, kad hipoteka įkeistas turtas būtų naudojamas bendrovės veikloje pajamoms uždirbti ir restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu neparduodamas, išskyrus 5.1 dalyje išvardintą numatomą parduoti turtą. Jau ne kartą pažymėta, kad bendrovės pagrindinė veikla yra žemės ūkio – grūdų auginimas ir pardavimas. Byloje esantys duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės turimi žemės sklypai yra apsėti grūdinėmis kultūromis, todėl sklypų realizavimas nenuėmus derliaus reikštų bendrovei ir jos kreditoriams didelius nuostolius. Pirmaisiais restruktūrizavimo metais numatytas parduoti UAB „Žvalguva“ hipoteka įkeistas grūdų sandėlis nėra toks svarbus bendrovės veikloje.

89.       Iš patikslinto restruktūrizavimo plano 6.2 dalies „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas restruktūrizavimo metu“ matyti, kad pirmaisiais restruktūrizavimo metais hipotekos kreditorės UAB „Žvalguva“ hipoteka užtikrintas reikalavimas būtų tenkinamas iš parduotino grūdų sandėlio ir veiklos pajamų pirmąja eile. Paaiškinta, kad, kaip minėta, ŽŪB „Karužiškiai“ neturi nereikalingos žemės ūkio technikos, kurią būtų galima parduoti ir patenkinti UAB „Žvalguva“ reikalavimus, todėl pasiūlyta atlikti ratinio traktoriaus John Deere, valstybinis Nr. 8511LE, nepriklausomą vertinimą ir UAB „Žvalguva“ reikalavimą tenkinti pirmaisiais restruktūrizavimo metais, neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ir galutinės reikalavimo sumos, įvertinus gautas pajamas iš parduoto grūdų sandėlio; pažymėta, kad iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepriklausomų ekspertų nustatyta šio traktoriaus rinkos vertė – 31 700 Eur. Hipotekos kreditoriaus VSDFV finansinis reikalavimas būtų visiškai padengtas pirmaisiais–antraisiais restruktūrizavimo metais iš parduotino hipoteka įkeisto žemės sklypo ir veiklos pajamų. Hipotekos kreditorės UAB „Velseka“ pirmojo etapo reikalavimas būtų tenkinamas pirmaisiais–antraisiais restruktūrizavimo metais iš veiklos pajamų ir  parduotino hipoteka įkeisto žemės sklypo lėšų; antrosios eilės pirmojo etapo reikalavimai kreditoriams bus visiškai padengti per pirmus–ketvirtus restruktūrizavimo proceso metus. Hipotekos kreditorės UAB „Velseka“ antrojo etapo reikalavimas ir antrosios eilės antrojo etapo kreditorių reikalavimai bus visiškai padengti ketvirtaisiais restruktūrizavimo proceso metais. Plane nurodyta, kad restruktūrizavimo laikotarpiu bus padengti visi hipoteka užtikrinti bei antrosios eilės kreditorių reikalavimai. Taip pat nurodyta, kad hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimas numatomas iš karto po hipoteka įkeisto turto pardavimo. 

90.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentų, kad jos hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas būtų patenkintas tik ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais. Bendrovės patikslintame restruktūrizavimo plane apeliantės reikalavimus numatyta tenkinti ir pirmaisiais (hipoteka užtikrintą reikalavimą – 2 001,95 Eur; antrosios eilės reikalavimą – 5 399,61 Eur), ir antraisiais (hipoteka užtikrintą reikalavimą – 61 577,34 Eur; antrosios eilės reikalavimą – 20 804 Eur), ir trečiaisiais (antrosios eilės reikalavimą – 85 820,41 Eur), ir ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais (hipoteka užtikrinto antrojo etapo reikalavimą – 30 456,52 Eur, antrosios eilės pirmojo etapo reikalavimą – 55 379,67 Eur bei antrosios eilės antrojo etapo reikalavimą – 86 592,752 Eur).

91.       Dėl atsiskaitymo su hipotekos kreditore UAB „Žvalguva“ patikslinto restruktūrizavimo plano 6.2 dalyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas restruktūrizavimo metu“ paaiškinta, kad šiai hipotekos kreditorei yra įkeisti grūdų sandėlis ir mechaninės dirbtuvės, be to, didžioji dalis žemės ūkio technikos. Grūdų sandėlis nėra gyvybiškai reikalingas bendrovės veikloje, tad jį numatyta parduoti pirmaisiais restruktūrizavimo metais ir gautomis lėšomis (planuojama gauti kaina – 80 000 Eur) numatyta atsiskaityti su hipotekos kreditore UAB „Žvalguva“. Dėl mechaninių dirbtuvių nurodyta, kad jos yra naudojamos bendrovės žemės ūkio technikai laikyti ir grūdams sandėliuoti, tad šio objekto pardavimas esmingai pažeistų bendrovės galimybes užtikrinti turto apsaugą ir remontą, nebeliktų galimybių saugoti derlių ir derėtis dėl geresnės jo kainos, todėl bendrovė būtų priversta nuomotis grūdų sandėlius arba parduoti derlių mažiausia kaina. Atsižvelgus į tai, numatyta pirmaisiais restruktūrizavimo metais parduoti grūdų sandėlį, o likusią UAB „Žvalguva“ reikalavimo (užtikrinto hipoteka, įkeitimu) dalį visa apimtimi tenkinti iš veiklos pajamų pirmąja eile. Plane paaiškinta, kad dėl to, jog siekiama išlaikyti UAB „Žvalguva“ hipoteka įkeistas mechanines dirbtuves, kurios itin reikalingos bendrovės veikloje, taip pat įkeistą žemės ūkio techniką, reikalingą vykdant pagrindinę žemės ūkio veiklą, numatyta šios kreditorės hipoteka ir įkeitimu užtikrintus reikalavimus tenkinti iš veiklos pajamų, neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų, pirmąja eile.

92.       Įvertinęs aptartų bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje, kai bendrovės veiklai restruktūrizavimo proceso metu vykdyti ir mokumui atkurti reikalingi žemės sklypai, bendrovės numatyta atsiskaitymo su kreditoriais, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka ir įkeitimu, tvarka nepripažintina pažeidžiančia apeliantės, kaip restruktūrizavimo planui nepritarusios kreditorės, teisėtus interesus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumų (žemės ūkio veikla užsiimančios bendrovės siekio restruktūrizavimo metu išlaikyti pagrindinei veiklai būtinus mechanines dirbtuves, žemės ūkio techniką, kurie yra įkeisti kreditorei UAB „Žvalguva“) nėra pagrindo pripažinti, jog restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas dėl to, kad jame nesilaikyta JANĮ įtvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumo.

93.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

94.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines ir teisines šalių ginčo aplinkybes bei šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje padarė pagrįstas išvadas dėl RŽŪB „Karužiškiai“ restruktūrizavimo plano ir patikslinto restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

95.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos, o pareiškėjos RŽŪB „Karužiškiai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.

96.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

97.       Byloje yra pateikti įrodymai, kad RŽŪB „Karužiškiai“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 404,08 Eur išlaidų už advokato pagalbą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2024 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AKS Nr. 8168, 2024 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą. Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 1 404,08 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nuostatas maksimali rekomenduojama atlyginti išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą suma – 878,56 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).

98.       Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti 1 404,08 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas suma viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalų rekomenduojamą atlyginti tokio pobūdžio išlaidų dydį, pareiškėjai iš apeliantės priteisiama 878 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.  

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

                Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

                Priteisti restruktūrizuojamai žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“, juridinio asmens kodas 168559125, iš uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“, juridinio asmens kodas 164817539, 878 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė