Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1190-530/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06526-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo G. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimu G. Ū. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutine subendrinta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams už tai, kad 2014-08-30 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko važiuodamas atbulas atsitrenkė į dalinai ant šaligatvio stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, o nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, pasišalino. Šiais veiksmais G. Ū. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 234 punktų reikalavimus.
Apeliaciniu skundu G. Ū. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-07 nutarimą ir taikyti ATPK 301 str. įtvirtintas nuostatas, paskiriant baudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Neturėjo jokio tikslo būti nenustatytas, nepatrauktas administracinėn atsakomybėn ar, kad liktų neatlyginta žala. Supratęs, kad kliudė kitą transporto priemonę gera valia išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo bei apgadintą automobilius, parašė raštelį, kuriame nurodė savo telefono numerį, įsipareigojimą atlyginti žalą, ir užkišo jį už apgadinto automobilio priekinio stiklo valytuvo. Dėl įtempto darbo grafiko pareiškėjui surasti nukentėjusio asmens nepavyko. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog žalą padaręs asmuo buvo nustatytas tyrimo metu, tačiau pareiškėjas su tokiu teiginiu nevisiškai sutinka. Nurodo, kad save pats įvardijo parašydamas bei užkišdamas raštelį už priekinio stiklo valytuvo, ką patvirtina apgadinto automobilio savininko ranka rašytas paaiškinimas policijai. Pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi pas draudimo bendrovės darbuotojus ir įformino įvykį. Apgadinto automobilio savininkas laukia draudimo išmokos, su ja sutinka, pretenzijų G. Ū. neturi. Pareiškėjas pabrėžia, jog darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, o vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe. Netekus vairuotojo pažymėjimo, netektų ir darbo, nes darbdavys šiuo metu negali pasiūlyti kito darbo. Iš gaunamo darbo užmokesčio G. Ū. padeda išlaikyti savo bedarbį brolį. Be to, pareiškėjas nurodo, jog jam yra nustatyta abiejų pėdų patologija, dėl ko negali dirbti sunkaus fizinio ir stovimo darbo.
Atsiliepimu į G. Ū. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka ir mano, kad nuobauda paskirta teisingai ir pagrįstai. Nurodo, jog ATPK 301 str. taikytinas tik išimtiniais atvejais ir mano, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro visumos lengvinančių aplinkybių. Vadovaujantis išdėstytu prašo palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
G. Ū. apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. Ū. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Ginčo dėl pažeidimų kvalifikavimo nėra, nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. ar nebuvo teisėto pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti baudą be papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo, priimamas atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).
Skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina tai, kad G. Ū. savo kaltės neneigia, jis ją pripažįsta nuo įvykio pradžios visiškai ir akivaizdu jog nuoširdžiai gailisi. Automobiliu avariją padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jo automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, buvo išlipęs iš automobilio, siekdamas įvertinti susidariusią situaciją parašė raštelį, kuriame nurodė savo kontaktinius duomenis ir pažadėjo atlyginti žalą, jį užkišo už apgadinto automobilio priekinio stiklo valytuvo. Šias apelianto nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjęs asmuo teigdamas, jog pretenzijų neturi ir pripažįsta, jog iš namų per langą matė, jog už automobilio priekinio stiklo valytuvo buvo užkištas raštelis, tačiau galvojo, jog tai reklaminis lankstinukas, o atėjęs prie automobilio, raštelio neberado. V. V. priklausantis automobilis apgadintas nežymiai, savininkas laukia draudimo išmokos, kuri jį tenkina, o pretenzijų G. Ū. neturi. Eismo įvykio metu kitų eismo dalyvių saugumui grėsmė nekilo. G. Ū. veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią pripažino ir pirmos instancijos teismas, t.y., jog pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. G. Ū. davė nuoseklius paaiškinimus tiek policijos pareigūnams, tiek pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu. Be to, nors pažeidėjas yra baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti pažeidimai nėra labai šiurkštūs, anksčiau skirtos piniginės baudos nėra didelės, jos visos sumokėtos, taigi, galima daryti išvadą, kad G. Ū. daro išvadas iš savo klaidų, jam taikytos nuobaudos pasiekia administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Nors apelianto nurodytos aplinkybės – vairuotojo pažymėjimo poreikis darbe, pėdų patologija, nėra kažkuo išskirtinės ar ypatingos, tačiau, vertinant susidariusių aplinkybių visumą, matyti, jog pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas egzistuoja. Byloje nėra duomenų, kad pažeidėjas stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., priešingai, matyti, jog eismo įvykį sukėlęs G. Ū. nevengia administracinės atsakomybės, neginčija pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio – tokie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo ar dėl kitų veiksnių.
Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. Ū. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 3000 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs visumą bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą, pavyzdžiui, iki vienerių metų, arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, G. Ū. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams – naikintina, paskiriant G. Ū. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt baudą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirtiną nuobaudą, nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, todėl nutarimas keistinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
G. Ū. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą pakeisti:
G. Ū. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą sušvelninti – vadovaujantis ATPK 301 str., skirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę nuobaudą paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Giačaitė