Civilinė byla Nr. 2 – 159- 445 / 2012
Teisminio proceso Nr.2-51-3-01051-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija
34.1.,34.2. , 34.3.,128.1.,128.19.
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 17 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei pagal įstatymą L. M., atstovui advokatui G. V., suinteresuotam asmeniui B. M., suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aušrai Bačinskienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. M., M. M. juos atstovaujant atstovei pagal įstatymą L. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atstatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims, prašydami atstatyti terminą palikimui po palikėjos A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjų K. M., M. M. tėvas D. M. mirė 1999-12-19. Pareiškėjų senelė, o D. M. motina A. M. mirė 2003-12-19. Po palikėjos mirties liko jos turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), 10 ha miško sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 8.64 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Po palikėjos mirties, pareiškėjai, veikdami per įstatyminę atstovę, nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tėvo mirties metu vaikams buvo : K. M. buvo vieneri metai, o M. M. treji metai. Pareiškėjai veikdami per savo įstatyminę atstovę neturėjo informacijos apie palikimą, kiti paveldėtojai su jais nebendravo. Gavus notaro pranešimą dėl palikimo atsiradimo, pareiškėjai kreipėsi dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo B. M. 2009-04-15 teismo sprendimu nusistatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos A. M. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Tačiau B. M. nuslėpė aplinkybes dėl paveldėjimo D. M., kaip pareiškėjų suinteresuotų asmenų, paveldint atstovavimo teise.
Pareiškėjai turi teisę paveldėti atstovavimo teise tą dalį palikimo, kuri būtų priklaususi mirusiam jų tėvui paveldint pagal įstatymą.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM , Varėnos rajono 1-jo notarų biuro notaras atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo.
Suinteresuotas asmuo B. M. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimo netenkinti.
Pareiškėjo atstovai pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pareiškime nurodytu pagrindu ir motyvais.
Suinteresuoto asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti nepilnaemčių vaikų interesais.
Suinteresuotas asmuo B. M. prieštaravo pareiškimo tenkinimui, motyvuodamas tuo, kad jis vienas tvarkė motinos A. M. nuosavybės teisės dokumentus, rūpinosi palikimu ir jam kiti įstatyminiai įpėdiniai perleido savo dalis į šį palikimą.
Pareiškimas tenkintinas.
A. M. mirė 2003-12-19 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimas (b.l.4).
Pareiškėjų tėvas yra D. M. ir tokias aplinkybes patvirtina jų gimimo liudijimo duomenys ( b.l. 8,9).
D. M. mirė 1999-02-15 ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo duomenys ( b.l. 5).
D. M. gimimo liudijime motina įrašyta A. M. ( b.l. 7). Tai pagrindžia jo gimystės ryšį.
Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-317-445/2009 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina :
palikėjos A. M. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l.5);
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-03-19 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės A. M. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), perkeliant nuosavybės teises į žemės sklypą Varėnos rajone ( b.l. 9-10). A. M. vardu nekilnojamo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į 10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ( b.l.12).
2009-04-15 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. M., a.k. (duomenys neskelbtini), po motinos A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2003-12-19, priėmė jai priklausantį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Nustatant šį juridinę reikšmę turintį faktą B. M. nenurodė ir suinteresuotu asmeniu neįtraukė D. M. teisių perėmėjų po jo mirties.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą ( CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai ( nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu. Palikėja mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą . Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą ( CK 5.2 str., 5.3 str.,5.11 str.).
Palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str. 3 d.).
2009-04-15 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis B. M., neįtraukdamas suinteresuotais visų asmenų dėl kurių teisių ir pareigų nurodomos aplinkybės sprendime.
Proceso atnaujinimo pagrindu yra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų ( CPK 366 str.1 d. 7 p.).
Įpėdinių pagal įstatymą eiliškumas nurodytas CK 5.11 str. Pirmos eilės paveldėtojai yra palikėjo vaikai (įvaikiai) – CK 5.11 str.1 d.1 p.
Palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui ar motinai paveldinti pagal įstatymą ( CK 5.12 str.).
Pagal pareiškėjų atstovų, suinteresuoto asmens aiškinimus paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, nustačius, kad yra daugiau asmenų, turinčių teisę į paveldėjimą. Taigi nėra šiuo metu nėra pagrindo ginčyti priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kai sprendžiama dėl pareiškėjų teisių, t.y. dėl termino palikimui priimti pratęsimo, ir tokį pagrindą numato įstatymas.
Pareiškėjai neatliko veiksmų, numatytų CK 5.50 str. 2 d., palikimui priimti. Tačiau CK 5.50 str. nustatytas terminas palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 str. 1 d.).
Pareiškėjai yra mažamečiai, todėl jų teisės realizuojamos per įstatyminę atstovę – motiną L. M.. Ji nurodo, kad po sutuoktinio mirties su sutuoktinio broliais ir seserimi nebendravo, kadangi vyras nusižudė, o artimieji jai dėl to reiškė pretenzijas. Apie tai, kokį nekilnojamąjį turtą turi A. M. ji nežinojo, nes tokių žinių jai nesuteikė kiti įstatyminiai įpėdiniai.
2011-11-28 gavusi notaro pranešimą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu, kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atstatymo buvo paduotas 2011-12-15 ( b.l. 2), o pranešimas notaro siųstas 2011-11-28 ( b.l. 28). Pareiškėjų gyvenamoji vieta yra su motina kitoje vietoje, negu palikimo atsiradimo vieta ( pareiškėjai gyvena Vilniaus m., o palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini)). Palikėjos A. M. mirties dieną ( 2003-12-19) pareiškėjai K. M. buvo 6 metai ( gim. (duomenys neskelbtini)), o M. M. – 8 m. ( gim. (duomenys neskelbtini)), taigi vaikų teisių realizavimas priklausė nuo įstatyminės atstovės elgesio, o ne nuo pačių vaikų valios išraiškos. Išskirtinis dėmesys yra skiriamas nepilnamečių vaikų interesams, kai nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai realizuoti savo teisių.
Nors suinteresuotas asmuo B. M. prieštarauja dėl to, kad palikimą priimtų pareiškėjai, tačiau ir jis dėl palikimo priėmimo fakto į teismą kreipėsi tik 2009-02-06, t.y. ne iš karto po motinos mirties arba terminu, nustatytu CK 5.50 str. 3 d.
Daroma išvada, kad pareiškėjai, turintys teisę paveldėti atstovavimo teise, dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių įstatymo nustatytu terminu nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui, kadangi sąžiningai nežinojo aplinkybių dėl palikimo atsiradimo po A. M. mirties. Suinteresuotas asmuo B. M. nurodo, kad jis tvarkė nuosavybės teisių A. M. atkūrimo reikalus, t.y. pareiškėjų įstatyminė atstovė nedalyvavo nuosavybės teisių, kaip palikimo atsiradimo, procese.
Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-01-30 atsakyme nurodyta, kad A. M. nuosavybės teisių atkūrimas Varėnos rajone baigtas 2009-01-22 apskrities viršininko administracijos sprendimu, o tai reiškia, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas) buvo galutinai nustatytas į įteisintas jau po palikėjos mirties. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad dėl taip atsiradusio palikimo buvo galima kreiptis, kai nuosavybės teisės buvo pripažintos palikėjai, o tik po to atsirado pagrindas nuosavybei atsirasti pagal paveldėjimo teisinius santykius.
Pareiškėjai, kaip paveldėtojai atstovavimo teise, nėra atsisakę nuo palikimo. Paveldimi materialūs dalykai ( nekilnojamas turtas) , todėl kol pareiškėjai nežinojo apie tokių aplinkybių egzistavimą, tai neturėjo ir pagrindo kreiptis pas notarą. Kad pareiškėjai nežinojo apie tokio palikimo atsiradimo pagrindą aplinkybės yra realios, tai patvirtina šalių paaiškinimai, kad nuosavybės teisės į palikėjos turtą buvo atkurtos jau po palikimo atsiradimo dienos.
Įstatyminis įpėdinis, turėjęs išlaidų nustatant palikimą, palikėjo laidojimo išlaidų ir t.t., turi teisę reikšti reikalavimus kitiems įstatyminiams įpėdiniams ar paveldėtojams atstovavimo teise, proporcingai paveldimo palikimo daliai.
Terminas palikimui priimti pratęsiamas, jeigu prižįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui, jeigu ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai ( CK 5.57 str.1 d.). Suinteresuotas asmuo B. M. nesutinka su pareiškėjų palikimo priėmimu.
Kai terminas yra praleistas, jis yra atnaujinamas, nustačius, kad praleistas dėl svarbių priežasčių.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5. 57 str. 1,3 d., CPK 442 str. 1 d. 13 p., 443, 578 str.1 d., teismas
n u t a r i a :
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti ir pratęsti praleistą Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti po palikėjos A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2003-12-19, palikėjos vaikaičiams K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), paveldint atstovavimo teise po tėvo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 1999-02-15, praleidus įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių.
Nustatyti, kad K. M. a.k. (duomenys neskelbtini), M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), juos atstovaujant įstatyminei atstovei motinai L. M. turi teisę atlikti veiksmus palikimui priimti, paveldint atstovavimo teise, per tris (3) mėnesius po nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo jos priėmimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Dalis Žilionis