Pranešėjas Artūras Ridikas              Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-719/2014

Teisėjas Giedrius Avinas              Proceso Nr. 1-49-1-00221-2013-6

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant: prokurorei Sigitai Kairienei,

gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

n u s t a t ė :

S. S. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 16 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš miegančio nukentėjusiojo A. P. kelnių kišenės pagrobė 100 eurų bei 200 litų ir padarė nukentėjusiajam 545 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad jo sveikatos būklė yra prasta, nes jam reikia daryti širdies operaciją. Taip pat jis išsigydė priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir nori gyventi dorą gyvenimą, todėl lanko kursus dėl neįgalių asmenų socialinės reabilitacijos, įsidarbinimo ir adaptacijos gyvenime. Taip pat jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl to, ikiteisminio tyrimo metu parašė nuoširdų prisipažinimą, būdamas laisvėje atlygintų nedidelę žalą nukentėjusiajam. Atsižvelgęs į tai nuteistasis prašo suteikti jam šansą pasitaisyti ir paskirti švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo S. S. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę S. S. apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (jis nuteistas 6 kartą), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi) ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir pagrobto turto vertę. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas nesunkus, tyčinis ir baigtas nusikaltimas), į S. S. asmenybę (jis yra recidyvistas, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus; nusikaltimo padarymo metu S. S. turėjo 12 galiojančių administracinių nuobaudų, iš jų 3 už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (57–63 b.l.); apeliantas yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (23 b.l.); anksčiau jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas (17 b.l.)). Šis teistumas S. S. nėra pirmas – prieš tai jis buvo nuteistas 5 kartus, jų tarpe ir už svetimo turto pagrobimus. Anksčiau jam ne kartą buvo paskirtos švelnesnės bausmės – 2004 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtos baudos, 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu – areštas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame S. S. įtariamas padaręs BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (neteisėtas disponavimas narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis turint tikslą jas platinti) (24–36, 39–56, 100–131 b.l.). Visos šios aplinkybės S. S. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, kad S. S. yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga kitiems visuomenės nariams asmenybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė jam BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kuris savo trukme yra mažesnis už BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos bausmės vykdymas padės sulaikyti S. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Taigi, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo S. S. paskirta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga, ji atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo apie sunkią jo sveikatos būklę. Iš byloje esančios epikrizės kopijos matyti, kad S. S. turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki 2013-08-29 ir nuo 2013-10-29 iki 2013-10-31 buvo hospitalizuotas. Taip pat jis serga lėtine kepenų liga (96–99 b.l.). Tačiau byloje nėra jokių dokumentų (pažymų, ekspertizės aktų ar kt.), kurie patvirtintų, kad apeliantas serga liga, dėl kurios jis negali atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokių dokumentų S. S. apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems nuteistųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Todėl S. S. sveikatos būklė laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir realaus jos atlikimo pagrindų neeliminuoja.

S. S. savo prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę taip pat grindžia tuo, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parašė nuoširdų prisipažinimą. Tačiau apylinkės teismas pripažino šias aplinkybes apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiu gailesčiu dėl to) ir, įvertinus S. S. paskirtos bausmės griežtumą, akivaizdžiai matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į ją. Todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes ir dar labiau sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl atsižvelgti į nuteistojo skunde deklaruojamą norą gyventi dorai ir atlyginti žalą nukentėjusiajam šiuo metu jokio pagrindo nėra.

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – priklausomybės narkotinėms medžiagoms išsigydymas ir kursų apie neįgalių asmenų socialinę reabilitaciją, įsidarbinimą ir adaptaciją gyvenime lankymas – rodo teigiamus pokyčius nuteistojo gyvenime, tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės esminės įtakos tinkamam bausmės individualizavimui neturi, todėl remtis jomis ir sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė bausmės S. S. paskyrimo klausimą. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas               Artūras Ridikas

Teisėjai               Valdas Petras Meidus

              Evaldas Vanagas