Civilinė byla Nr. e2-1116-877/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17322-2020-9 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.16.11.2; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant V. M., J. Š.,

dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovei advokatei S. K.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos sutarties pratęsimo bei Kauno miesto savivaldybės priešieškinį A. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė A. J. (toliau - ieškovė) 2020 m. spalio 29 d. ieškiniu prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę (toliau – atsakovė) pratęsti 2017 m. lapkričio 8 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. SRK-0727 bei priteisti išlaidas už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

1.1.        Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kurios 2017 m. spalio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1 -1536 buvo išnuomotos trejų metų laikotarpiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu. Sutarties 21 punkte numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutarties sąlygas ir atitinkančiu paramos būstui išsinuomoti, nuomojant socialinį būstą sąlygas, sutartis pratęsiama. Nors atsakovės gaunama senatvės šalpos pensijos vidurkis yra 140 Eur, ji tvarkingai prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, neturi skolų. Būdama 64 metų amžiaus, serga onkologine liga, buvo operuota, yra po chemoterapinio bei spindulinio gydymo. 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti sutartį dar trejų metų terminui, tačiau, nors ji ir atitinka visas sąlygas, kurios keliamos asmeniui, kuriam išnuomojamas būstas, atsakovė atsiuntė įspėjimą, kad pasibaigus sutarties terminui atlaisvintų butą.

1.2.        Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį, pažymėjo, kad tinkamai vykdė sutartį. Ieškovės teigimu, jai susidarė įspūdis, kad atsakovė yra diskriminuojama dėl romų tautybės. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovei nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos, negauti jokie kaimynų skundai. Socialiniai darbuotojai atvyko į būstą tik ieškoti priežasčių iškeldinimui, tačiau tuo metu, kai jai dėl ligos ir taikyto gydymo buvo reikalinga pagalba, nė vienas darbuotojas nebuvo atėjęs. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra apie 140 Eur per mėnesį, onkologai rekomendavo nenaudoti pieno ir mėsos produktų, todėl jų ir nelaiko šaldytuve, kurį tikrino atvykę socialiniai darbuotojai. Nurodė, kad pasirinko gydytis Klaipėdos ligoninėje, nes tokiems ligoniams yra rekomenduojamas buvimas prie jūros. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė laisva pasirinkti gydymo įstaigą, jos išvykimas gydymosi laikui iš būsto negali būti traktuojamas kaip sutarties pažeidimas, ieškovei judėjimo laisvė nėra apribota.

2.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti.

2.1.        Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šalys sutartimi apibrėžė nuomos sutarties terminą bei numatė galimybę, bet ne atsakovės pareigą atnaujinti nuomos sutartį. Ieškovė akceptavo nuomos sutarties 4.16 punkto sąlygą- pasibaigus sutarčiai per 14 kalendorinių dienų grąžinti socialinį būstą, todėl atsakovė pagrįstai ieškovę informavo raštu, kad atlaisvintų patalpas. Ieškovė, sudarydama socialinio būsto terminuotą nuomos sutartį, galėjo protingai numanyti, kad jog pasibaigus jos terminui, sutartis gali būti ir nepratęsta.

3.       2020 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto savivaldybė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iškeldinti A. J. iš gyvenamųjų patalpų, esančių K(duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

3.1.        Priešieškinyje nurodo, kad A. J. 2020-09-16 pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį 3 metams bei nurodė, kad Nuomos sutarties sąlygų nėra pažeidusi. Kauno miesto savivaldybės administracija išnagrinėjusi ieškovės prašymą 2020-10-06 raštu Nr. 60-6-1082 ieškovę informavo (įspėjo), kad pasibaigus Nuomos sutarties terminui ji privalo atlaisvinti socialinį būstą (duomenys neskelbtini), ir grąžinti jį per 14 kalendorinių dienų pasibaigus Nuomos sutarties terminui, remiantis Nuomos sutarties 4.16 papunkčiu. Nagrinėjamu atveju, šalys, sudarydamos Nuomos sutartį apibrėžė nuomos sutarties terminą (sutarties 1 p.) bei numatė galimybę, bet ne pareigą atnaujinti sutartį (sutarties 21 p.). Ieškovė akceptavo Nuomos sutarties 4.16 p. sąlygą - pasibaigus sutarčiai per 14 kalendorinių dienų grąžinti socialinį būstą, todėl atsakovė ieškovę informavo 2020-10-06 raštu Nr. 60-6-1082, kad atlaisvintų patalpas, kaip numatyta Nuomos sutartyje per 14 kalendorinių dienų. Todėl laikytina, kad Nuomos sutartimi šalys susitarė dėl terminuotos būsto nuomos ir jos termino, kuriam pasibaigus (jo nepratęsus), sutartis laikoma pasibaigusia. Atsižvelgiant j tai, kad šalių sudaryta terminuota Nuomos sutartis pasibaigė, ji nebuvo pratęsta, atsakovei neatlaisvinus socialinio būsto (duomenys neskelbtini), per 14 kalendorinių dienų po šios sutarties pasibaigimo, ji turi būti iškeldinta iš minėto socialinio būsto teismine tvarka.

3.2.        Teismo posėdžio metu ieškovė priešieškinio reikalavimus palaikė.

4.       Atsiliepime į priešieškinį atsakovė prašė jo netenkinti. Atsiliepime ir teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė nurodė šias aplinkybes:

4.1.        Ieškovė nurodė, kad laukė socialinio būsto eilėje 32 metus. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu. Tiek sutarties sudarymo metu, tiek dabar ieškovė atitinka įstatymo keliamus reikalavimus- yra 64 metų, pajamos neviršija įstatyme numatyto 106 valstybės remiamų pajamų (kurios 2020 m. yra 128 Eur per mėnesį) dydžio, neturi turto, viršijančio 129 dydžių valstybės remiamų pajamų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas visiškai. Priešieškinis atmetamas. 

5.       Iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6.        Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti 4 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 15 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 9 ir 11 dalimis, nusprendė išnuomoti 3 metams socialinį būstą A. J.- vieno kambario 37,89 kv. m. bendrojo ploto butą su 6,07 kv. m. rūsiu (duomenys neskelbtini).  2017 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto savivaldybė sudarė Socialinio būsto nuomos sutartį su ieškove, kuria jai trejiems metams (iki 2020 m. lapkričio 8 d.) buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 21 punkte nurodyta: „Pasibaigus Sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu Sutarties sąlygas ir atitinkančiu paramos būstui išsinuomoti, nuomojant socialinį būstą, sąlygas, sutartis pratęsiama.“ Ieškovė 2017 m. lapkričio 13 d. šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą.

7.       2020 m. rugsėjo 16 d. A. J. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pratęsimo dar trejiems metams.

8.       Atsakydama į šį ieškovės prašymą, atsakovė rašte Nr. 60-6-1082 nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 4.16 papunkčiu, ieškovė privalo atlaisvinti socialinį būstą ir grąžinti jį per 14 dienų pasibaigus Sutarčiai Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui, o būsto negrąžinus, bus keldinama nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

9.       Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2020 m. spalio 26 d. parengė raštą Nr. 2-91-1754. Rašte nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotoja siekė įvertinti A. J. socialinių paslaugų poreikį. Rašte nurodė, kad gyvenamojo būsto nuomos mokestis yra 26,41 Eur/mėn., šį mokestį A. J. moka nereguliariai, dažniausiai įmoką didesnę sumą (2020 m. vasario mėn. sumokėjo 166 Eur, rugpjūčio mėn. 158 Eur), skolų už komunalines paslaugas nėra. 2020 m. rugsėjo 15 d. apsilankymo metu bute buvo švaru ir tvarkinga, butas gražiai įrengtas, apstatytas šiuolaikiškais baldais. Kadangi bute nebuvo greitai gendančių maisto produktų, mažai asmeninių daiktų, susidarė įspūdis, kad moteris galimai bute gyvena nepastoviai. Nurodė, kad asmens situacija neaiški, nes gyvena ne pagal deklaruojamas pajamas.

10.       Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie A. J. išmokėtas išmokas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 2408 Eur, t. y. jos vidutinės mėnesinės pajamos nurodytu laikotarpiu sudarė 301 Eur/ mėn.

11.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, priimdamas 2020 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini),, įvertino pareiškėjos turtinę padėtį pagal 2020 m. spalio 14 d. metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 ir nustatė, kad A. J. metinės pajamos neviršija I pajamų lygio (4710 Eur), o turtas neviršija I turto lygio (60295 Eur).

12.       Iš pateiktų išrašų iš ieškovės medicinos dokumentų nustatyta, kad ieškovė serga onkologine liga- plaučio piktybiniu naviku (C34.1).  Nuo 2019 m. kovo 8 d. septyniolika dienų gydėsi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, o vėliau ieškovei nuo 2019 m. birželio 11 d. buvo taikyta adjuvantinė chemoterapija (3 kursai), nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. taikyta spindulinė terapija (25 kartai).

Dėl reikalavimo pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.  3K- 7- 110/2012 pažymėjo, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis.

14.       Gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos, išdėstytos CK XXXI skyriuje. Remiantis CK 6.575 straipsnio nuostatomis – šio skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, kai šios patalpos priklauso : 1) fiziniams asmenims; 2) valstybei ar savivaldybei; 3) juridiniams asmenims. Pagal CK 6.582 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Tame pačiame skyriuje reglamentuotos ir gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės, t. y. kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis). 

15.       CK 6.607 straipsnis reglamentuoja nuomininko pirmenybės teisę pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Minėtame straipsnyje numatyta galimybė nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarties terminui, pirmenybės teise sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Tačiau nuomininko pirmenybės teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms. Pagal CK 6.607 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą nuomininkas turi teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį esant tam tikroms sąlygoms: 1) tais atvejais, kai nuomininkas tinkamai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas; 2) pasibaigus nuomos sutarties terminui; 3) esant šalių susitarimui dėl kitų, naujų nuomos sutarties sąlygų. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį tokiomis pat arba kitomis sąlygomis arba apie atsisakymą pratęsti sutartį, jeigu tų patalpų ne trumpiau kaip vienerius metus jis nenumato nuomoti. Jeigu šios pareigos nuomotojas neįvykdo, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutartį, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis. Teismas pažymi, kad CK 6.607 straipsnio 2 dalis, nustatanti savaiminį terminuotos nuomos sutarties pratęsimą, esant įstatymo nurodytoms sąlygoms, gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai nuomininkas turi pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį, t. y. nustatomos CK 6.607 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos – tinkamas nuomos sutarties sąlygų vykdymas.

16.       Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – ir Įstatymas, PBĮIĮ). Pagal PBĮIĮ 9 straipsnio 1 dalį teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus: 1) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 62 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių); 2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

17.       Pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalį socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK ir šiuo įstatymu. Taigi tuo atveju, jeigu yra sudaroma terminuota socialinio būsto nuomos sutartis, CK 6.607 straipsnio nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į PBĮIĮ 9 straipsnį, nustatantį, kokie asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą. Tai reiškia, kad pagal CK 6.607 straipsnio 1 dalį pirmenybės teisę pratęsti terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį turės tik tie nuomininkai, kurie ne tik tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, bet taip pat atitinka PBĮIĮ keliamus reikalavimus dėl socialinio būsto nuomos.

18.       Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pagal 8 mėnesių vidurkį 2020 m. ieškovės pajamos kas mėnesį sudarė 301 Eur, t.y. per 12 mėnesių sudarytų  apie 3162 Eur. Pagal Vyriausybės nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo valstybės remiamos pajamos nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 125 Eur, 62 VRP dydžiai sudaro 7750 Eur, t. y. ieškovės gautos 2020 m. pajamos yra daugiau kaip 2 kartus mažesnės už nurodytas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 11 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Nors ieškovė nepateikė įrodymų iš apie visas gautas pajamas 2020 m., nurodė, kad jos pajamos kas mėnesį sudaro tik 146 Eur (teismas nustatė, kad antstoliai dalį jos gaunamų pajamų išieško vykdomosiose bylose), tačiau atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pagal ieškovės pajamas ji pagal PBĮIĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytą pajamų ir turto dydį turi teisę į socialinio būsto nuomą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, priimdamas 2020 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino pareiškėjos turtinę padėtį pagal 2020 m. spalio 14 d. metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 ir nustatė, kad A. J. metinės pajamos neviršija I pajamų lygio (4710 Eur).

19.       Pagal Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

20.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 360 patvirtintos Socialinės paramos koncepcijos 2 punktu – socialine parama siekiama sudaryti būtiniausias gyvenimo sąlygas asmenims (šeimoms, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitokios pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos, kad jie (jos) galėtų pasirūpinti savimi. Ieškovės pajamos 2020 m. sudarė apie 3162 Eur, du kartus mažiau nei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytas dydis, todėl vertinant socialinės paramos tikslų kontekste turi būti laikomos nepakankamomis pasirūpinti gyvenamosiomis patalpomis savo lėšomis.

21.       Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą, sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Pažymėtina, jog šalys, sudarydamos Savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį, apibrėžė nuomos sutarties terminą 3 metams, tačiau numatė, kad su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu Sutarties sąlygas ir atitinkančiu PBĮIĮ sąlygas, Sutartis pratęsiama. Pagal tokią sutarties 21 punkto formuluotę ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog pasibaigus jos terminui, Sutartis bus pratęsta tuo atveju, jei ji visą Sutarties laikotarpį tinkamai vykdys Sutarties sąlygas ir jos gaunamos pajamos bei turimas turtas atitiks PBĮIĮ reikalavimus. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovė gyvena ne pagal gaunamas pajamas, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstos. Tai, kad butas yra švarus ir tvarkingas, jame esantys baldai šiuolaikiški, bute nėra daug asmeninių daiktų ar šaldytuve nėra greitai gendančių produktų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pažeidė Sutarties sąlygas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė serga sunkia liga, o ieškovės naudojamas maistas ar nedidelis asmeninių daiktų kiekis nėra niekaip susijęs su netinkamu nuomos sutarties vykdymu, nors, teismo vertinimu, šiuo atveju labiau patvirtina aplinkybę apie menkas ieškovės pajamas. Socialinio darbuotojo rašte taip pat nurodoma, kad du kartus ieškovė yra sumokėjusi daugiau nuomos mokesčio, nei buvo reikalinga mokėti tą mėnesį, tačiau šis faktas taip pat nepatvirtina aplinkybės apie tai, kad ieškovė gauna dideles pajamas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nemokėjo laiku nuomos mokesčio ir dėl to buvo susidariusi skola, taip pat nėra duomenų apie įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Kaip matyti iš bylos dokumentų, dėl ligos ieškovė ne kartą gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tuo tikslu buvo išvykusi į Klaipėdą. Ši aplinkybė taip pat nesudaro nesudaro pagrindo išvadai apie Sutarties pažeidimą, kadangi įstatymai numato galimybę asmenims pasirinkti gydymo įstaigą. Byloje nėra duomenų, kad butas (duomenys neskelbtini), prarado socialinio būsto statusą. Šalių Sutartis buvo sudaryta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pagrindu, todėl atsakovė, priimdama sprendimą nepratęsti Sutarties, turėjo įvertinti ne tik Sutarties tinkamą vykdymą per visą jos laikotarpį, bet ieškovės atitiktį PBĮIĮ nuostatoms socialiniam būstui gauti. Akivaizdu, kad antrosios sąlygos dėl teismui neatskleistų priežasčių atsakovė nevertino, o priežastys, dėl kurių savivaldybės būstas ieškovei buvo suteiktas nuomos pagrindais, sutarties pasibaigimo dieną nėra išnykę, t. y. A. J. pajamos 2020 metais neviršijo PBĮIĮ nustatyto leistino pajamų dydžio. Aptarti įrodymai leidžia konstatuoti, kad ieškovė tinkamai vykdė Sutarties sąlygas ir baigiantis jos terminui atitiko paramos būstui išsinuomoti, nuomojant socialinį būstą sąlygas, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė pratęsti nuomos sutartį. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, 2017 m. lapkričio 8 d. socialinio būsto nuomos sutartis Nr. SRK-0727 pratęsiama tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis (CK 6.607 str. 1 d., PBĮIĮ 9 str., CPK 178 str.)

Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos – socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai

22.       Atsakovė prašo iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - gyvenamosios patalpos), su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsakovė nurodo, kad 2017-10-24 priėmė įsakymą Nr. A1-1536, kuriuo nusprendė išnuomoti 3 metams A. J. socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis minėtu įsakymu 2017-11-08 su A. J. sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. SRK-0727 (toliau - Nuomos sutartis). Nuomos sutarties 1 p. nustato, kad Kauno miesto savivaldybė (Nuomotojas) už mokestį įsipareigoja suteikti A. J. (Nuomininkas) Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis laikinai 3 metams (iki 2020-11-08) valdyti ir naudoti laisvą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini),, o Nuomininkas įsipareigoja naudotis šiuo socialiniu būstu pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir kitus Sutartyje nurodytus mokėjimus. Nuomos sutarties 21 p. numatyta, kad pasibaigus Sutarties terminui, su Nuomininku, tinkamai vykdžiusiu Sutarties sąlygas ir atitinkančiu paramos būstui išsinuomoti, nuomojant socialinį būstą, sąlygas, Sutartis pratęsiama. A. J. 2020-09-16 pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį 3 metams bei nurodė, kad Nuomos sutarties sąlygų nėra pažeidusi. Kauno miesto savivaldybės administracija išnagrinėjusi ieškovės prašymą 2020-10-06 raštu Nr. 60-6-1082 ieškovę informavo (įspėjo), kad pasibaigus Nuomos sutarties terminui ji privalo atlaisvinti socialinį būstą (duomenys neskelbtini), ir grąžinti jį per 14 kalendorinių dienų pasibaigus Nuomos sutarties terminui, remiantis Nuomos sutarties 4.16 papunkčiu.

23.       Atsakovė savo reikalavimą grindžia nuomos sutarties termino suėjimu.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018 26 punkte kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinį būstą suteikiančiam asmeniui (nuomotojui) (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą.

25.       Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

26.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrindamas taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019 39–44 punktus).

27.       Įvertinus ieškovės pažeidžiamumo laipsnį- pensinį jos amžių, sveikatos būklę, sunkią ligą, mažas pajamas, kito būsto neturėjimą, pareigingą nuomos mokesčio mokėjimą, tvarkingos kaimynystės užtikrinimą, atsakovės gyvenimą bute trejus metus, ir atsakovei niekaip nepagrindus ir nedetalizavus nuomininkės iškeldinimu siekiamo tikslo, nenurodžius galimų kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumo, griežčiausiai taikoma priemonė – būsto netekimas – vertintinas neproporcinga priemone ieškovės atžvilgiu, nesuderinama su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą.

28.       Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nuomininkės iškeldinimas šiuo metu neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, todėl priešieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos atmetamas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovei sukeliamų neigiamų pasekmių reikšmė yra daug kartų mažesnė, nei neigiamų pasekmių mastas atsakovei, nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinus ją nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir neatitiktų socialinio aspekto prioretiškumo. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos. 

 Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

29.       Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 16 d. sprendimu, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 284, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 188764867, pratęsti su A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 8 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tokiam pat terminui tomis pačiomis sąlygomis.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                    Rita Liukaitytė