Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-04][nuasmeninta nutartis byloje][II-8-305-2019].docx
Bylos nr.: II-8-305/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Aplinkos apaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 304766622 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga (ANK 235-319 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?Nuorašas

Administracinio teisės nusižengimo byla Nr. II-8-305/2019

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00247-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4

 (S)

 

img1 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2019 m. sausio 04 d.

Vilkaviškis

 

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant tyrimą atlikusios institucijos atstovui L. B., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. G. ir jo atstovui advokatui Laimutei Bagdzevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G. skundą dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-655-2018

 

Teismas

n u s t a t ė:

 

           Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto L. B. 2018-09-18 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR-N-655-2018, ROIK: 180901539447, V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2018-09-04 d. 16.00 val. savo sodybos ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) laikė nemėgėjų žvejybos įrankius – 14 vnt. statomų tinklų (pažeidžiant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Alpinkos ministro Įsakymu Nr. D1-14, 10.2 p. ), dėl ko pagal LR ANK 291 str. 6 d. jam paskirta minimali 60 eurų bauda su 3 vienetų statomų kaproninių ir 11 vienetų statomų iš valo tinklų konfiskavimu.

V. G. prašo administracinio teisės nusižengimo byloje panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto L. B. 2018-09-18 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-655-2018, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisė nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių teisės nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 291 str. 6 d. ir paskirta 60 eurų baudą ir grąžinti du konfiskuotus tinklus.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovė teismui pateiktu atsiliepimu ir paaiškinimu teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė V. G. skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutikdami su R. G. skundu mano, kad jo kaltė, dėl įvykdyto administracinio nusižengimo numatyto LR ANK 291 str. 6 d. įrodyta ir priimtas skundžiamas nutarimas, pagrįstas administracinio nusižengimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o minimali nuobauda su poveikio priemone 14 vnt. tinklų konfiskavimu už minėtą pažeidimą paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad 2018-09-04 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. specialistas E. B. surašė V. G. administracinio nusižengimo protokolą Nr. PAM 0003511, už tai, kad jis 2018-09-04 d. 16.00 val. savo sodybos ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)laikė nemėgėjų žvejybos įrankius – 14 vnt. statomų tinklų.

Pateiktame skunde nurodoma, kad V. G. nesutinka su padarytu pažeidimu. V. G. atsisakė pasirašyti ant nutarimo teigdamas, jog vadovaudamiesi paskalomis, pareigūnai neteisėtai atliko jo statomų tinklų inventorizacija ir išėmė juos, bei nepagrįstai jį nubaudė.

Mėgėjų žvejybos taisyklių 10.2 p. yra pasakyta, kad draudžiama laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius, išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymu, tinkliniai žvejybos įrankiai, išskyrus bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti, samtelius masalui ar žuvims iš vandens išimti, laikomi ne mėgėjų žvejybos įrankiais.

Teismas su tinka su institucijos nuomone, kad pareiškėjas savo sodyboje laikė 14 statomų žvejybinių tinklų. Todėl darytina išvada, kad jis laikė tokius žvejybos įrankius, kuriuos laikyti draudžia teisės aktai.

Tačiau draudimas laikyti tinklinius žvejybos įrankius nėra absoliutus, pavyzdžiui statomus žvejybinius tinklus galėtų laikyti asmuo, kuris turi teisę vykdyti verslinę žvejybą. Tačiau verslinės žvejybos įrankiai turi būti teisėtai įsigyti ir turi būti paženklinti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o to pareiškėjas nebuvo padaręs. 

Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. AV-297 „Dėl prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarkos aprašo patvirtinimo" 24 p. yra išvardinti atvejai, kuriais asmenys turi teisę gauti ne mėgėjų žvejybos įrankių įsigijimo leidimą, o 24.4 p. įvardinta, kad tokį leidimą turi teisę gauti privačių vandens telkinių savininkai. Aprašo 29 p. nurodyta, kad įsigijimo leidimas išduodamas vienam pirkimui ir galioja ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

Pareiškėjas, būdamas dalies ežero savininkas, turėjo Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. kovo 24 d. išduotą leidimą, kuriuo jam buvo leista iš prekybos leidimą turinčio asmens įsigyti du statomuosius tinklus iki 50 m ilgio, ne mažesnio kaip 40 mm akių dydžio. Tačiau V. G. per visą leidimo galiojimo laiką, t. y. nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. legaliai neįsigijo jam leidžiamų įsigyti dviejų statomųjų tinklų ir jų nepažymėjo plombomis, kaip tai reglamentuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. D1-383 „Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo".

Aprašo 39 p. pasakyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiam Kontrolės pareigūnui pareikalavus, asmuo, turintis neplombuotus Žvejybos įrankius, privalo pateikti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas šiuo atveju neturėjo ir nepateikė tinklų pirkimo dokumentų, įrodančių ir patvirtinančių teisėtą jų įsigijimą. Be to, nors leidimas V. G. buvo išduotas įsigyti 2 statomuosius tinklus, pas jį surasta ir konfiskuota net 14 vnt. statomų tinklų, iš kurių nei vienas nebuvo pažymėtas plombomis ir nei vieno įsigijimo jis negalėjo teisėtai pagrįsti.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimas administracinio teisės nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas, o V. G. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. 

LR ANK 291 str. 6 d. pasakyta, kad neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų, o LR ANK 291 str. 8 str. nurodyta, kad už LR ANK 291 straipsnio 4, 6, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Kadangi pareiškėjo neteisėtai laikomi draudžiami žvejybos įrankiai (14 vnt. statomų žvejybinių tinklų) laikytini nusižengimo padarymo įrankiu, jie, kaip to reikalauja įstatymas, ir buvo konfiskuoti.

Kaip matyti iš skundo, R. G. jam inkriminuotą teisės nusižengimą neigia padaręs, teigdamas, jog jo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn, įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.

Siekiant asmenį, laikiusi tinklus, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį, būtina nustatyti, kad toks asmuo sąmoningai ir savo tinklus laikė ir yra kaltas dėl šio pažeidimo.

Šioje byloje R. G. nurodė, kad du tinklus turėdamas leidimą pirko Lenkijoje. Juos nusipirko tinkamai tai neįforminęs, be pirkimą-pardavimą patvirtinančių dokumentų. Žinojo, kad tie tinklai parduodami nelegaliai, nes apie tai jam pasakė tinklus parduodamas lenkas pardavėjas. Kadangi neturėjo tinklų pirkimo dokumentų negalėjo jų tinkamai įregistruoti. Be to, ilgą laiką sirgo ir dėl to laikų nespėjo tinkamai pažymėti tinklus plombomis. Kiti pas jį rasti tinklai nėra tinkami žvejybai, dalis tinklų ne jo, tačiaus kieno neįvardinti negali. Be to, pareigūnai neturėdami tam teisės, surašė administracinio nusižengimo protokolą, vėliau ir nubaudė, o priimtas nutarimas dėl to negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 

Šioje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. Įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Administracinio teisės nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

  Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva. Šioje byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog R. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įrodo: administracinio teisės nusižengimo protokolas (b.l. 5-8), nutarimas ( b.l. 12), leidimu įsigyti žvejybos įrankius ( b.l. 10-11), ANK byla Nr. 55 ( b.l. 19-27), tarnybinis pranešimas (b. l. 29-30), R. G. paaiškinimas raštu (b. l. 28), liudytojų R. S. ir E. B. parodymai, iš dalies – paties R. G. parodymai, ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Nagrinėjant skundą teismas vertino ir R. G. charakterizuojančius duomenis, nuobaudas ir teistumus.

 Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., byloje Nr. N-444-2786-10), kurioje pasisakyta, „kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su institucijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra prieštaravimų, kurių neįmanoma pašalinti“. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi liudytojų R. S. ir E. B. parodymais, kadangi jie yra aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nešališki.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. išdėstyti kai kurie teiginiai, teismo vertintini kritiškai, neatitinkantys objektyvios tikrovės – kaip R. G. siekis bet kuria kaina išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Teismas nepakankamu ir neįtikinamu laiko R. G. paaiškinimą, jog nurodomomis aplinkybėmis jis negalėjo įstatymo nustatyta tvarka nusipirkti ir tinkamai įforminti tinklus, bei, kad dar 12 tinklų yra netinkami žvejybai arba ne jo.  Vien Lietuvoje yra 14 vietų kur galima be problemų įsigyti tinklus. Įstatymas nedraudžia tinklus įsigyti ir kitose šalyse, tačiau pirkėjas turi pateikti pirkinį patvirtinančius dokumentus, ką šiuo atveju V. G. padaryti negalėjo, nes kaip pats paaiškino įsigijo nelegalius, nesertifikuotus tinklus. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti aukščiau minėtų liudytojų parodymais teisme, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, surašytu ATN protokolu dėl to, kad R. G. laikė tinklus, kuriuos draudžia laikyti teisės aktai.

   Teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. nepagrįstai teigia, jog byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų ir dėl to reikia ATN bylą nutraukti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ATN protokolas ir kiti R. G. kaltę įrodantys bylos duomenys iš esmės nebuvo paneigti kita bylos medžiaga, tame tarpe ir paties R. G. pateiktoje versijoje. R. G. ligos, ar sirgimo laikotarpis taip pat negali būti priežąstis, dėl kurios jis negali būti nubaustas. Nes metai laiko, per kuriuos turėjo būti įformintas tinklų pirkimas, juos pažymint plombomis, yra pakankamai protingas terminas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog R. G. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje. Nuobauda jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitus charakterizuojančius duomenis. Todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ANK numatyti nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 591 str., 642 str., 646 str., 666 str., teismas

 

n u t a r i a:

 

V. G. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybės Vilkaviškio aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-655-2018, ROIK: 18091539447, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                    Laimutis Vaitkus


Paminėta tekste:
  • N-444-2786-10