KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovui Š. B., jo atstovei advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei, ieškovei (nepilnametei) E. B., atsakovei D. B., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Š. B. ir E. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, ir atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui Š. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neterminuoto tėvo valdžios sūnaus atžvilgiu apribojimo, tėvo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

ieškovai ieškiniu prašė:

1) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012 nustatytą ieškovo Š. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. B., gim. 1998-03-01, ir nepilnamečiu sūnumi M. B., gim. 2005-06-20, tvarką:

1.1. Nustatyti nepilnametės dukros E. B., gim. 1998-03-01, bendravimo su motina D. B. tvarką: Š. B. vasaros atostogų metu, Š. B. užtikrina nepilnametės dukters E. B., gim. 1998-03-01, atvykimą į Lietuvą ir nepilnametė dukra E. B., gim. 1998-03-01, pirmą pusę Š. B. atostogų laiko bendrauja su motina D. B., Š. B. atvežant nepilnametę dukrą E. B., gim. 1998-03-01, į motinos D. B. gyvenamąją vietą ir praėjus šiam laikotarpiui Š. B. pasiima nepilnametę dukrą E. B., gim. 1998-03-01, iš D. B. gyvenamosios vietos.

1.2. Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. B., gim. 2005-06-20, bendravimo su tėvu Š. B. tvarką: antrą pusę Š. B. vasaros atostogų laiko, tėvas Š. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. B., gim. 2005-06-20, Š. B. pasiimant nepilnametį sūnų M. B., gim. 2005-06-20, iš motinos D. B. gyvenamosios vietos ir praėjus šiam laikotarpiui Š. B. grąžina nepilnametį sūnų M. B., gim. 2005-06-20, į D. B. gyvenamąją vietą.

1.3. Š. B. apie savo vasaros atostogas ir jų trukmę, informuoja D. B. prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios SMS žinute ir/ar registruotu paštu.

Atsakovė priešieškiniu prašė:

1. Nustatyti E. B., gim. 1998-03-01, ir M. B., gim. 2005-06-20, gyvenamąją vietą su motina D. B..
2. Nustatyti tokią ieškovo Š. B. bendravimo su dukra E. B., gim. 1998-03-01, tvarką: tėvas Š. B. pasiima dukrą E. B. savo atostogų metu, o atostogoms pasibaigus, grąžina, dukrą į jos gyvenamąją vietą. Apie atostogų laiką ir trukmę tėvas Š. B. prieš 1 mėnesį praneša vaikų motinai D. B. SMS žinute ar registruotu laišku.
3. Priteisti iš Š. B. išlaikymą jo nepilnametei dukrai E. B., gim. 1998-03-01, po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija.
4. Nutraukti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012 iš D. B. priteisto išlaikymo dukrai E. B., gim. 1998-03-01, išieškojimą.
5. Neterminuotai apriboti tėvo Š. B. valdžią jo sūnui M. B., gim. 2005-06-20.

Šalys teismo posėdžio metu pateikė pasirašytą taikos sutartį, kuria susitarė ginčą dalyje dėl nepilnamečių vaikų E. B. ir M. B. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukrai priteisimo ir nustatytos motinos bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo išspręsti taikiai, t.y.

- šalys susitarė, kad nepilnametės dukters E. B. gyvenamoji vieta, nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012), nesikeičia ir toliau bus su tėvu Š. B., gyvenančiu Norvegijoje, o šalių nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. B., gyvenančia Lietuvoje;

- pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012 nustatytą ieškovo Š. B. ir atsakovės D. B. bendravimo su nepilnamete dukra E. B., gim. 1998-03-01, tvarką:

1. Š. B. užtikrina E. B. atvykimą į Lietuvą savo lėšomis du kartus per metus:

1.1. vieną kartą Š. B. vasaros atostogų metu, kurių metu nepilnametė dukra E. B., gim. 1998-03-01, pirmą pusę Š. B. atostogų laiko bendrauja su motina Daiva B. Š. B. atvežant nepilnametę dukrą E. B., gim. 1998-03-01, į motinos D. B. gyvenamąją vietą ir praėjus šiam laikotarpiui Š. B. pasiima nepilnametę dukrą E. B. iš D. B. gyvenamosios vietos;

1.2. antrą kartą Š. B. apie dukters atvykimą ir atostogų trukmę informuoja D. B. prieš vieną mėnesį iki numatomo atvykimo SMS žinute ir/ar registruotu paštu.

2. Š. B. apie savo vasaros atostogas ir jų trukmę informuoja D. B. prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios SMS žinute ir/ar registruotu paštu.

3. Š. B. taip pat sutinka, jog E. B. savo atostogų metu grįžtų į Lietuvą pas mamą D. B. iš anksto D. B. apmokant dukters kelionės išlaidas. Š. B. apie dukters atostogas informuoja D. B. prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios SMS žinute ir/ar registruotu paštu.

Šalims susitarus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir motinos bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, byloje kilo ginčas: pagal ieškovo ieškinio reikalavimą dėl jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo, ir atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu.

Ieškovas Š. B. (jo atstovė) nurodė:

Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo. Po santuokos nutraukimo abu nepilnamečiai vaikai liko gyventi kartu su motina — atsakove D. B.. Dėl nuolatinių konfliktų su savo motina - atsakove D. B. - nepilnametė dukra E. B. 2011 metų birželio mėnesio pradžioje apsigyveno pas tėvą- ieškovą Š. B.. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametė dukra kurį laiką faktiškai gyveno pas ieškovą, šis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012 patvirtino tarp ieškovo Š. B. ir atsakovės D. B. sudarytą taikos sutartį. Nepilnametis sunūs M. B. gyvena kartu su motina - atsakove D. B. Lietuvoje. Ieškovas Š. B. su nepilnamete dukra E. B. gyvena ir dirba užsienyje - Norvegijoje. Ieškovas nori, kad jam būtų sudarytos sąlygos bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. B. ir dalyvauti jo auklėjime. Tačiau ieškovui nėra galimybės suderinti savo darbo atostogų laiko su vaikų mokyklinių atostogų laiku, o atsakovė su ieškovu bendrauti ir derinti kitokį bendravimo su sūnumi laiką vengia, todėl prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Nustačius prašomą bendravimo su sūnumi tvarką, būtų užtikrinti tiek abiejų vaikų, tiek ieškovo, tiek ir atsakovės teisėti interesai palaikyti ir išsaugoti ryšius su savo šeimos nariais. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovė su sūnumi neleidžia bendrauti nei telefonu, nei internetu, nors buvo nupirkęs vaikui telefoną, siūlė nupirkti kompiuterį. Nesutinka, kad jo bendravimas su sūnumi vyktų tik motinai dalyvaujant, nes jų tarpusavio santykiai itin konfliktiški.

Dėl atsakovės reikalavimo neterminuotai apriboti Š. B. valdžią jo sūnui M. B.. Nėra jokių įstatyme nustatytų pagrindų apriboti tėvo valdžią jo sūnui, t. y. nėra duomenų, kad Š. B. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su sūnumi, daro žalingą įtaką jam savo amoraliu elgesiu ar nesirūpintų vaiku. Vienintelis atvejis, kuomet tėvas veikė nepasitaręs su motina buvo tuomet, kai grįžęs iš užsienio kartu su E. B., pasiėmė M. B. iš ugdymo įstaigos ir su juo praleido savaitgalį kartu. Tai jis padarė dėl to, kad vaikų motina D. B. sąmoningai kliudė jam ir E. B. bendrauti su sūnumi M. B.. Dėl tokių atsakovės veiksmų, jis ir dukra buvo nebendravę daugiau nei metus laiko su M. B.. Be to, jis sūnų pasiėmė ir praėjus savaitgaliui grąžino motinai su VTAS žinia, kadangi apie tai šiai institucijai buvo pranešta. Tokie ieškovo veiksmai niekaip negali būti laikomi piktnaudžiavimu tėvų valdžia. Kita vertus, atsakovės elgesys, kuomet ši sistemingai ribojo galimybę jam ir E. B. bendrauti su M. B., galėtų pagrįstai būti laikomi CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyto draudimo tėvams piktnaudžiauti tėvų valdžia pažeidimu. Evelina ir M. B. yra ne kartą išreiškę norą bendrauti tarpusavyje ir su tėvais, tačiau D. B. šių vaikų interesų nepaisė ir neleido ne tik, kad bendrauti su M. B., bet ir pati nepanoro susitikti su dukra E. B.. Išlaikymo sūnui neteikia, nes 2012-04-18 teismo nutartimi nustatytas vaikams teiktino išlaikymo dydis yra vienodas, t.y. po 300 Lt, todėl šalių tarpusavio susitarimu kiekvienas pasirūpina tuo vaiku, su kuriuo iš tėvų jis ir gyvena. Kiekvieną kartą sūnus su juo noriai bendrauja, paskutinį kartą su sūnumi buvo susitikęs 2013 m. spalio mėnesį.

Atsakovė D. B. (jos atstovė) nurodė,

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Ieškovas visiškai nevykdo tėvo pareigų savo sūnui M. B. - su juo nebendrauja, nesirūpina, juo nesidomi, niekada nepasveikina sūnaus gimimo dienos proga. Be to, ieškovas atsakovę terorizuoja bei gąsdina, kad atims sūnų ir išsiveš į užsienį. 2012 m. lapkričio pabaigoje ieškovas, niekam nepranešęs bei nesilaikydamas nustatytos bendravimo tvarkos,  savavališkai pasiėmė sūnų iš mokyklos, tuo sukeldamas vaikui didžiulį stresą.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo. Atsakovės teigimu, ji tėvui netrukdo bendrauti su sūnumi. Pripažįsta, kad ieškovas buvo nupirkęs telefoną sūnui, tačiau jis vėliau sugedo, kaip ir turėtas kompiuteris ar kiti jam duoti telefonai, todėl neturi galimybių užtikrinti tėvo bendravimo telefonu ar internetu. Išlaikymo sūnui įsiskolinimas yra susidaręs iki 2012 metų, kai buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Vaikas nori bendrauti su tėvu, po bendravimo su tėvu vaikas jaučiasi gerai ir supranta, kad jam reikalingas tėvas, tačiau atsakovė bijo, kad jis sūnaus, kaip ir dukters, neišsivežtų į užsienį. Jeigu būtų atmestas jos reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, sutiktų, kad būtų pakeista nustatyta bendravimo tvarka, tačiau norėtų, kad tėvo bendravimas su sūnumi vyktų tik jai dalyvaujant. Bijo, kad vaikas tėvo nebūtų „nupirktas“ ir išvežtas į užsienį.

Taikos sutartis tvirtintina. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012 nustatyta ieškovo Š. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. B., gim. 1998-03-01, ir nepilnamečiu sūnumi M. B., gim. 2005-06-20, tvarka:

1. Dukters E. B., gim. 1998-03-01, gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu Š. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

2. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters E. B., gim. 1998-03-01, išlaikymui sutinka mokėti po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas Š. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti;

3. Š. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus M. B., gim. 2005-06-20, išlaikymui sutinka mokėti po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti;

4. Šalys susitaria nustatyti dukters E. B., gim. 1998-03-01, su motina D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką: moksleivių atostogų metu tėvas Š. B., a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrina dukters E. B. atvykimą į Lietuvą ir dukra E. B. pusę atostogų bendrauja su motina D. B.;

5. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sutinka, kad Š. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra E. B., gim. 1998-03-01, turi teisę kartą į mėnesį – paskutinį mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, bendrauti su sūnumi ir broliu M. B., gim. 2005-06-20, pasiimant M. B. iš D. B. gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir sūnų pristatant į D. B. gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val. Š. B. atostogų metu D. B. užtikrina jo bendravimą su tėvu Š. B..

Dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad šalys gera valia susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir motinos bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, atsakovė savo priešieškinio reikalavimų dėl teismo nutartimi nustatytos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsisakė. Sudarytas šalių susitarimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tą pati patvirtino nepilnametė šalių dukra E. B. bei išvadą teikiančios institucijos atstovė (CK 3.165 str., 3.169 str., 3.170 str.). Remiantis CK 6.983 str. 1 d., taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys pasinaudojo teise užbaigti dalį byloje kilusio ginčo taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.). Taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims žinomos (CPK 140 str. 3 d.). Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ir nepažeidžia šalių, jų nepilnamečių vaikų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str., 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

CK 3.156 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Kartu negyvendami tėvai privalo susitarti dėl abiejų tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius. CK 3.180 str. 1 d. pateiktas baigtinis sąlygų, kai ribojama tėvų valdžia, sąrašas: 1. vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2. piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3. žiauriai elgiasi su vaikais; 4. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5. nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną minėtą išvardintą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, ir tik esant nustatytai tėvų kaltei, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog šeimos ryšiai gali būti suvaržyti tik „labai išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir turi būti daroma viskas, siekiant išsaugoti asmeninius ryšius ir (jei galima ir kada galima) ,‚atkuriant“ šeimą. Taigi, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimo reikšmė vaikui yra labai svarbi.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nei viena iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių, išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, kad nėra pagrindo apriboti ieškovo Š. B. valdžią nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovė iš esmės reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo grindžia ta aplinkybe, kad ieškovas 2012 m. lapkričio mėnesį be motinos sutikimo pasiėmė savo sūnų iš mokyklos dėl to, kad su juo galėtų pabendrauti. Tačiau byloje jokių aplinkybių, kad dėl tokių tėvo veiksmų būtų padaryta žala vaikui, nenustatyta. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina tik tai, kad šalių tarpusavio santykiai itin konfliktiški bei dėl to tarp šalių kyla ginčai ir dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos. Pažymėtina, kad atsakovė dėl tėvo valdžios ribojimo pareiškė priešieškinį praėjus daugiau kaip vieneriems metams po šio įvykio, ieškovui kreipusis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Pati atsakovė pripažino, kad po šio įvykio ieškovas ne vieną kartą bendravo su sūnumi, dėl tokio jų bendravimo neprieštarauja ir netgi atsakovė norėtų, kad tėvas daugiau su sūnumi bendrautų. 2013-06-17 šalys netgi buvo pasirašę susitarimą, kad M. B. nuo 2013-06-28 iki 2013-07-07 praleidžia kartu su tėvu (b.l. 74). Skundų, pranešimų, kad šalys netinkamai būtų vykdę susitarimą, ar, kad bendravimo metu būtų pažeistos vaikos teisės, Vaiko teisių apsaugos skyrius negavo (b.l. 150-154). Pats vaikas taip pat išreiškė norą kuo daugiau bendrauti su tėčiu (b.l. 155). Atsakovė į bylą pateikė pažymą apie tai, kad M. B. nuo 2013-01-24 iki 2013-04-24 lankėsi VšĮ K. K. poliklinikos psichikos sveikatos centre pas vaikų-paauglių psichologą ir psichiatrą (diagnozė: Z63.5 – Šeimos iširimas dėl gyvenimo atskirai ir skyrybų), tačiau akivaizdu, kad vaikui psichologinių problemų atsirado dėl šalių itin konfliktiškų tarpusavio santykių, o ne dėl tėvo piktnaudžiavimo jo valdžia ar žiauraus elgesio su vaiku. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo tėvai atskirai gyvenantiems vaikams neteikia, nes 2012-04-18 teismo nutartimi nustatytas vaikams teiktino išlaikymo dydis yra vienodas, t.y. po 300 Lt, todėl šalių tarpusavio susitarimu kiekvienas pasirūpina tuo vaiku, su kuriuo iš tėvų jis ir gyvena (vyksta išlaikymui skirtų lėšų įskaitymas). Nesant byloje duomenų, kad ieškovas (tėvas) vengtų atlikti savo pareigas, piktnaudžiautų tėvo valdžia ir pan., nėra pagrindo riboti tėvo valdžią bei atitinkamai nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

Teismas pažymi, kad vienam iš tėvų gyvenant ir dirbant kitoje valstybėje, turi būti nustatytas ir užtikrintas tęstinis kartu negyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas, nes tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalims nesutarus dėl motinos bendravimo su vaikais tvarkos, šią tvarką nustato teismas.

Tarp ieškovo Š. B. ir atsakovės G. B. susiklostę itin konfliktiški santykiai, atsakovė ieškovą kaltina dėl to, kad dukra pasirinko gyvenimą su tėvu užsienyje, kad ieškovas per mažai bendrauja su sūnumi, tuo tarpu ieškovas atsakovę kaltina piktybišku trukdymu bendrauti su sūnumi. Konfliktas tęsiasi jau kelis metus, tokiu būdu susiduriama su nepertraukiamais sunkumais, ieškant bendro, jų vaikams atitinkančio sprendimo, dėl to išgyvena ir jų sūnus. Būtina akcentuoti abiejų šalių naujo elgesio modelių įtvirtinimo būtinybę: motina turi atriboti sūnų nuo ne jo amžiui skirtos informacijos (apie teisminius procesus, nuo suaugusiųjų bendravimo, nuteikinėjimo prieš tėvą ir pan.). Atitinkamai tėvas savo ruožtu turi rodyti daugiau aktyvių pastangų tiek siekiant bendravimo su sūnumi, tiek bendraudamas su juo nuoširdžiai juo domėtis, suprasti jo esminius poreikius (dėmesio, saugumo, bendravimo, palaikymo ir pan.), nenuteikinėti sūnaus prieš motiną. Pabrėžtina, kad šalių vaikas auga, bręsta, o artimiausia aplinka turi didžiausią įtaką jo asmenybei, socialiniai raidai bei psichologiniai savijautai.

Byloje iš esmės didelio ginčo tarp šalių dėl teismo nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo nekilo. Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl būtinumo keisti teismo nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, t.y., kad jam gyvenant užsienyje (Norvegijoje) ir nesant galimybių suderinti savo darbo atostogų laiko su sūnaus mokyklinių atostogų laiku, nėra galimybių bendrauti pagal teismo nutartimi nustatytą tvarką. Išvadą teikianti institucija taip pat mano, kad vaiko interesais būtina pakeisti teismo nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes tėvui gyvenant Norvegijoje, dėl jo darbo pobūdžio jam nėra galimybės paskutinį mėnesio savaitgalį bendrauti su sūnumi.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad sūnui reikia bendravimo su tėvu, to nori ir pats sūnus, tačiau dėl baimės, kad tėvas sūnų, kaip ir dukrą, nuolatiniam gyvenimui gali išsivežti į užsienį, pageidauja, kad tėvo ir sūnaus bendravimas vyktų tik jai dalyvaujant. Tačiau tokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, t.y. tik motinai dalyvaujant, nagrinėjamu atveju pažeistų skyrium gyvenančios tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui palaikyti normalius tėvo ir vaiko santykius, tą patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Byloje jokių duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų jo interesams nėra. Atsakovės nesutikimas dėl tėvo prašomos bendravimo tvarkos, motyvuojamas baimėmis dėl to, kad vaikas gali būti išvežtas į užsienį ir jai negrąžintas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas neketina vykdyti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, kaip ir nėra jokių duomenų, kad ieškovas vienas bendraudamas su vaiku, ar jį pasiimdamas pas save ilgesniam laikui, galėtų jam pakenkti, pažeisti vaiko interesus ar, kad tėvas nuolatiniam gyvenimui sūnų ketina išsivežti į užsienį. Vaikas tokio amžiaus, kad jis jau gali bendrauti su kiekvienu tėvu atskirai ir ne vien tik savo gyvenamojoje vietoje ir ne vien tik dalyvaujant motinai. Todėl teismas sprendžia, kad tėvui turi būti sudaryta galimybė kuo maksimaliu bendrauti su vaiku, todėl nustatytina ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Tačiau, įvertinus šalių konfliktiškus santykius ir tai, kad nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse (ieškovas - Norvegijoje, atsakovė – Lietuvoje), taip pat nustatytina tėvo teisė, esant galimybei (abiems šalims, vaikui turint ryšio priemones), bendrauti su sūnumi telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis ir abiems tėvams pareiga bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaiku ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Ieškovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 3070,61 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 9, 17, 132-133, 168-175). Šalims sudarius dalyje ginčo taikos sutartį, ieškovas atsisakė reikalavimo į dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t.y. 2470,61 Lt (taikos sutarties 7 p.). Kadangi kitoje ginčo dalyje ieškovo ieškinys buvo patenkintas, o atsakovės priešieškinis atmestas, iš atsakovės ieškovui priteistina 600 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

              Valstybė šioje civilinėje byloje patyrė 29,49 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 350 Lt už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 163). Kadangi atsakovės priešieškinis atmestas, bei įvertinus tai, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos ir lieka valstybei (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo 20 str. 1 d., 79 str.; 96 str. 4 d., 99 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti tarp ieškovo Š. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, šiomis šalių sutartomis sąlygomis:

1. Nepilnametės dukters E. B. gyvenamoji vieta, nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012, nesikeičia ir toliau iki dukters pilnametystės yra su tėvu Š. B., gyvenančiu Norvegijoje.

2. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012 nustatytą ieškovo Š. B. ir atsakovės D. B. bendravimo su nepilnamete dukra E. B., gim. 1998-03-01, tvarką:

2.1. Š. B. užtikrina E. B. atvykimą į Lietuvą savo lėšomis du kartus per metus:

2.1.1. vieną kartą Š. B. vasaros atostogų metu, kurių metu nepilnametė dukra E. B., gim. 1998-03-01, pirmą pusę Š. B. atostogų laiko bendrauja su motina D. B., Š. B. atvežant nepilnametę dukrą E. B., gim. 1998-03-01, į motinos D. B. gyvenamąją vietą, ir praėjus šiam laikotarpiui Š. B. pasiima nepilnametę dukrą E. B. iš D. B. gyvenamosios vietos;

2.1.2. antrą kartą Š. B. apie dukters atvykimą ir atostogų trukmę informuoja D. B. prieš vieną mėnesį iki numatomo atvykimo SMS žinute ir/ar registruotu paštu.

3. Š. B. apie savo vasaros atostogas ir jų trukmę informuoja D. B. prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios SMS žinute ir/ar registruotu paštu.

4. Š. B. taip pat sutinka, jog E. B. savo atostogų metu grįžtų į Lietuvą pas mamą D. B. iš anksto D. B. apmokant dukters kelionės išlaidas. Š. B. apie dukters atostogas informuoja D. B. prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios SMS žinute ir/ar registruotu paštu.

5. Nepilnamečio sūnaus M. B., gim. 2005-06-20, gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. B..

Civilinę bylą Nr. 2-666-924/2014 dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), motinos bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1433-887/2012 dalį dėl ieškovo Š. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B., gim. 2005-06-20, tvarkos, nustatant šią tėvo Š. B. bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

1.1. Antrą pusę Š. B. vasaros atostogų laiko, tėvas Š. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. B., gim. 2005-06-20, Š. B. pasiimant nepilnametį sūnų M. B., gim. 2005-06-20, iš motinos D. B. gyvenamosios vietos ir praėjus šiam laikotarpiui Š. B. grąžina nepilnametį sūnų M. B., gim. 2005-06-20, į D. B. gyvenamąją vietą.

1.2. Š. B. apie savo vasaros atostogas ir jų trukmę, informuoja D. B. prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios SMS žinute ir/ar registruotu paštu.

1.3. Tėvas, tuo metu, kai šalių nepilnametis vaikas yra kartu su juo, privalo nedelsiant teikti motinai informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti motinai ir vaikui bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

1.4. Š. B. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi M. B. telekomunikacinėmis priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, Skype programa ar kitomis ryšio priemonėmis). D. B. privalo informuoti Š. B. apie sūnaus M. B. gyvenamosios vietos, telefono numerio, elektroninio pašto adreso ir „Skype“ prisijungimo vardo pasikeitimus.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Š. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                   Edvardas Paliokas