Civilinė byla Nr. e2S-1484-656/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02009-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko (apelianto) UAB „Technodvaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Agrodetalė“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Technodvaras“.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-07-22 išdavė teismo įsakymą pagal kreditoriaus UAB „Agrodetalė“ pareiškimą dėl 77 631,02 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 385 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Technodvaras“.
2. Pareiškimo reikalavimo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko turto areštą 77 631,02 Eur sumoje. Nurodė, kad skolininkas vengia apmokėti sąskaitas, kurių dalis išrašyta dar 2017 m., įsiskolinimo suma yra itin didelė; tiek skolininko direktorius, tiek vienintelis akcininkas yra Baltarusijos piliečiai, kurie nesilanko Lietuvos Respublikoje, piktybiškai vengia komunikuoti ir geranoriškai sumokėti susidariusį įsiskolinimą (ką patvirtina kreditoriaus išsiųstos pretenzijos); skolininkas Lietuvos Respublikoje neturi jokio nekilnojamojo turto, o dalis skolininko kilnojamojo turto yra areštuota, skolininko atžvilgiu yra pradėtos vykdomosios bylos dėl kurių vykdomas išieškojimas, kas, be kita ko, patvirtina, kad skolininkas nevykdo savo prievolių ir kitiems kreditoriams, kas parodo galimą skolininko nemokumą; skolininkas nepateikė pelno (nuostolių) ataskaitos už 2019 m., dėl ko yra nežinoma skolininko finansinė padėtis. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes ir skolininko elgesį, egzistuoja grėsmė, jog skolininkas gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims arba kitokiais veiksmais apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi tenkino prašymą ir kreditoriaus UAB „Agrodetalė“ reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę - skolininko UAB „Technodvaras“ turto areštą 77 631,02 Eur sumoje, uždraudžiant skolininkui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.
4. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu ar laidavimu, skolininkas turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams, skolininko turtui jau yra pritaikytas 90 234,49 Eur masto areštas, šioje byloje reikalaujama suma yra gana didelė, skolininkas savo įsipareigojimus netinkamai vykdo jau trejus metus, dabartinė jo finansinė padėtis nėra žinoma, mokumas neaiškus, todėl teismas padarė išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė, kad skolininkas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ar jį apsunkinti ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo įsakymo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas nepagrįstai reikalavimo sumą vertino kaip objektyvią priežastį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nei ieškinio suma, nei asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik esant bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovo nesąžiningumas yra suprantamas ne materialiųjų santykių, dėl kurių kilo ginčas, prasme, o kaip veiksmai ir ketinimai išvengti ieškovo naudai ateityje priimto teismo sprendimo vykdymo. Nagrinėjamu atveju skolininkas neatlieka ir neketina atlikti jokių nesąžiningų veksmų. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų pretenzijų skolininkui, pastarasis nuosekliai dengia įsiskolinimą: 2019 metais įsiskolinimas sudarė 130 632,42 Eur, tuo tarpu 2020 metais – 77 631,02 Eur.
6. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Apeliantas nepagrindė savo geros turtinės padėties.
6.2. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys duomenys pagrindžia jo galimą nesąžiningumą. Skolininkas ilgą laiką neapmoka sąskaitų faktūrų, o jo atlikti daliniai mokėjimai nepagrindžia, kad skolininkas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus. Skolininkas ignoruoja kreditoriaus raginimus padengti visą įsiskolinimą. Skolininkui užvestos vykdomosios bylos parodo, kad atsakovas yra nesąžiningas ir kitų kreditorių atžvilgiu. Skolininko nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad jis nevykdė LR akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje įtvirtintos pareigos teikti finansinę atskaitomybę, o pelno (nuostolių) ataskaitą pateikė tik prasidėjus civilinei bylai.
6.3. Teismo įsakymo įvykdymo procedūra gali užsitęsti, nes skolininko vadovas bei akcininkas yra Baltarusijos piliečiai. Baltarusija yra įtraukta į COVID-19 paveiktų šalių sąrašą, todėl egzistuoja objektyvūs apribojimai, kliūtys dėl privalomos izoliacijos, kas gali paskatinti skolininkus vengti bendradarbiauti įgyvendinant kreditoriui palankius teismo sprendimus ar imtis veiksmų turtui perleisti tretiesiems asmenims.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Byloje nėra ginčo dėl preliminaraus pareiškimo pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos. Byloje kilęs ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
11. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir/ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
12. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo (šiuo atveju skolininko) nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti tokį prašymą pareiškęs asmuo (CPK 178 str.).
13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtais kriterijais bei įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, kad jos nesudaro pagrindo manyti, kad skolininkas ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti būsimo galbūt palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė skolininko vengimu atsiskaityti su pareiškėju. Tačiau faktinės aplinkybės, jog skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Prašymas taip pat buvo grindžiamas didele ieškinio suma atsakovui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sauiso 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
14. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad teismo įsakymo įvykdymo procedūra gali užsitęsti, nes skolininko vadovas bei akcininkas yra Baltarusijos piliečiai, Baltarusija yra įtraukta į COVID-19 paveiktų šalių sąrašą, todėl egzistuoja objektyvūs apribojimai, kliūtys dėl privalomos izoliacijos, kas gali paskatinti skolininkus vengti bendradarbiauti įgyvendinant kreditoriui palankius teismo sprendimus ar imtis veiksmų turtui perleisti tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina galimo skolininko nesąžiningumo.
15. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad skolininkas imasi veiksmų turtui perleisti, paslepti ar kitų nesąžinibgų veiksmų (CPK 178 str.).
16. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, šalių argumentus bei aktualią teismų praktiką, konstatuotina, kad ginčijama nutartimi skolininko atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus regino apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį, kuria nutarta: „kreditoriaus UAB „Agrodetalė“ (į. k. 125998255) reikalavimo užtikrinimui areštuoti skolininko UAB „Technodvaras“ (į. k. 304491724) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant 77 631,02 Eur sumos, uždraudžiant skolininkui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis“ ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „Agrodetalė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Technodvaras“ atžvilgiu atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjas Andrius Ignotas