Civilinė byla Nr. e2A-1501-603/2019
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00836-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inpartas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Titmeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inpartas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Titmeta“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Inpartas“ 4212,00 Eur skolos, 8 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Inpartas“ pateikė užsakymą metalo gaminiams pagaminti ir pirko iš ieškovės UAB „Titmeta“ prekes pagal 2017 m. balandžio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. T10641. Nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė nuo 2017 m. balandžio 19 d., išrašytą sąskaitą priėmė, įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, buvo ne kartą raginta žodžiu ir raštu įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad iš atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl pagamintų prekių. UAB „Titmeta“ yra įvairių metalinių detalių, konstrukcijų gaminių gamintoja, o UAB „Inpartas“ veikė kaip tarpininkė tarp gamintojos ir galutinio užsakovo, t. y. perpardavinėdavo gaminius kitiems užsakovams. Ieškovę su atsakove siejo nuolatiniai santykiai, užsakymai buvo derinami tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu. Atsakovės vadovė R. Š. UAB „Titmeta“ darbuotojui T. G. atsiuntė failą, skaičiuoklę, kokių reikia prekių, kuriose nurodyti kiekiai. Pagal pateiktą susirašinėjimą, T. G. perdavė duomenis įmonės tiekimui gamybai. Projektas buvo pradėtas įgyvendinti, vyko tam tikri pakeitimai, prekės buvo pagamintos pagal UAB „Inpartas“ užsakymą. T. G. paprašė UAB „Titmeta“ vadybininko pateikti sąskaitą už pristatytus gaminius. 2017 m. balandžio 11 d. sąskaita buvo išsiųsta T. G.. Sąskaitą siųsta pakartotinai UAB „Inpartas“. Jokių užklausų dėl neįvykdyto užsakymo nebuvo. 2017 m. kovo 30 d. gaminiai pagal sąskaitą buvo pristatyti galutiniam gavėjui PC Molas, pats užsakymas buvo pavadintas „FAME PC Molas įranga“.
3. Atsakovė UAB „Inpartas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nes nei ieškovės prie ieškinio pridėta sąskaita, nei sąskaitoje nurodytos prekės atsakovei pateiktos nebuvo. Atsakovė pabrėžia, kad minėta sąskaita nėra įtraukta į atsakovės apskaitą, ji nėra pasirašyta atsakovės atstovo, o sąskaitoje neužfiksuotas prekių pristatymo faktas ar atsakovės patvirtinimas, kad prekės gautos. Tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriame ieškovė teiravosi dėl sąskaitos Nr. T10641 apmokėjimo, o atsakovės atstovė 2017 m. gegužės 18 d. laiške nurodė, kad nežino kokia tai sąskaita ir už ką. UAB „Inpartas“ tokio užsakymo neteikė ir prekių negavo, elektroniniu paštu buvo susirašinėjama tarp įmonės darbuotojų, buvo diskutuojama dėl medžiagų, tačiau galutinio užsakymo nebuvo. Iš važtaraščio matosi, kad pristatyta parduotuvės įranga 1 vnt., padėklas, kas sudaro prekes nėra aišku, be to, krovinį priėmęs asmuo nėra UAB „Inpartas“ darbuotojas. Atstovė teigia, kad minėtas laiškas T. G. siųstas, nes jis prašė gaminio įrangos komplektacijai, todėl jam buvo persiųstas laiškas, o kas yra E. S. ir kaip jis susijęs su UAB „Inpartas“ nežino. Iš pateikto važtaraščio nėra aišku, kokios komplektacijos prekės buvo pristatytos į PC Molas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „Titmeta“ iš atsakovės UAB „Inpartas“ 4212,01 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1657,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp ieškovės UAB „Titmeta“ ir atsakovės UAB „Inpartas“ vyravo komerciniai – sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. atsakovės užsakymu buvo gaminami metalo gaminiai, kuriuos atsakovė perparduodavo tretiesiems asmenims. Atsakovė UAB „Inpartas“ pateikė užsakymą metalo gaminiams pagaminti ir pirko iš ieškovės UAB „Titmeta“ prekes pagal 2017 m. balandžio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. T10641, tačiau atsakovė neatsiskaitė nuo 2017 m. balandžio 19 d., į raginimus sumokėti skolą nereagavo.
6. Reikšmingos bylos aplinkybės – tai kad R. Š. yra UAB „Titmeta“ ir UAB „Inpartas“ akcininkė, taip pat ji yra UAB „Inpartas“ vadovė, o iki 2017 m. balandžio 7 d. ji dirbo UAB „Titmeta” projektų vadove. T. G. yra UAB „Inpartas” darbuotojas, iki 2017 m. balandžio 7 d. dirbo UAB „Titmeta” projektų vadovu. R. Š. ir T. G. yra sugyventiniai, augina bendrą vaiką. E. S. yra jų pažįstamas (R. Š. yra E. S. sutuoktinės draugė), valdantis parduotuvių tinklą FAME, viena iš jų yra PC Molas, Kaune. Šie duomenys paaiškina UAB „Inpartas“ vadovės R. Š. 2017 m. vasario 23 d. elektroninio laiško UAB „Titmeta“ darbuotojui T. G. pavadinimu „Fame PC Molas įranga“ itin trumpą turinį, kuriuo persiunčiamas E. S. elektroninis failas, kurio lentelėse nurodytos prekių pozicijos su pavadinimais, kiekiu bei kainos paskaičiavimais. Teismas pažymėjo, kad kitą dieną, t. y. 2017 m. vasario 24 d. T. G., kaip UAB „Titmeta“ darbuotojas, persiuntė tiekimui UAB „Titmeta“ kaip naują projektą registravimui su prisegtu failu „Įranga_Molas_Rimante.xls“. Iš užsakymo lentelės matyti, jog užsakymas pavadintas Inpartas_Molas, gaminama - prekybinė įranga, kurią kelis kartus gamino, kiekiai bus papildomi, terminas – 2017 m. kovo 8 d. Toliau tas pats projektas buvo koreguojamas, kito keleto pozicijų kaina.
7. Pirmosios instancijos teismas iš liudytojo S. R. paaiškinimų nustatė, kad T. G. kuruodavo užsakymus iš UAB „Inpartas”, kuri buvo nuolatinė UAB „Titmeta” klientė. Liudytojas patvirtino, kad visais atvejais ateidavo lentelė, kurią su T. G. išsiaiškindavo, ir tik jeigu gaminys naujas, būdavo ranka pieštas eskizas. Taigi ir šio ginčo atveju, gavęs iš T. G. lenteles su užsakymo medžiagomis, liudytojas ėmėsi projektuoti detales, trūkstamus duomenis išsiaiškino žodžiu, suprojektavo detales ir atidavė gamybai, o vėliau projektų vadovas T. G. nurodė adresą, kuriuo vežti. Liudytojas dalyvavo pakraunant galutinį užsakymą išvežimui į PC Molas, išsiųstas krovinys visiškai atitiko užsakyme nurodytą komplektaciją. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, kad atsakovė UAB „Inpartas“, kuriame dirba R. Š. ir T. G., 2017 m. vasario 23 d. pateikė užsakymą metalo gaminiams pagaminti ir pirko iš ieškovės UAB „Titmeta“, kurios darbuotojai tuo metu jie buvo, prekes pagal 2017 m. balandžio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. T10641, prekės buvo pristatytos galutiniam užsakovui.
8. Atsakovės UAB „Inpartas“ atstovės R. Š., T. G. ir E. S. parodymai įvertinti kaip neobjektyvūs, nes šie asmenys yra glaudžiai susiję verslo ir asmeniniais santykiais kasdieniniame gyvenime, todėl yra suinteresuoti atitinkama bylos baigtimi. Teismo posėdžio metu R. Š. pirminių paaiškinimų metu nuslėpė aplinkybes apie jos asmeninius santykius su T. G. (gyvena kartu, turi bendrą vaiką), tvirtindama, kad juos siejo tik darbo santykiai UAB „Titmeta“. Taip pat teismas nevertino T. G. paaiškinimų, kad jis iš savo darbinio elektroninio pašto nesiuntė elektroninio laiško „gaminam UAB Inpartas, PC Molas“, laiško S. R. dėl įrangos papildymo bei elektroninio laiško, kuriame prašoma pateikti pristatytų gaminių sąskaitą. Tokius teismui duotus paaiškinimus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Liudytojo T. G. teiginius, kad 2017 m. balandžio 11 – 12 d. susirašinėjimo metu jis prašė visai kitos sąskaitos, paneigia jo paties atsakymas į gautą laišką su pridedama PVM sąskaita –faktūra, kuriame nėra jokių pretenzijų, kad buvo gauta ne prašyta sąskaita, priešingai, jis ją patvirtino. T. G. paaiškinimus apie teikiamų užsakymų gamybai tvarką paneigia rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai, t. y. T. G. elektroniniai laiškai, kuriais buvo registruojami nauji UAB „Inpartas“ ir kitų klientų projektai ir užsakymai gamybai, taip pat UAB „Titmeta“ projektų dokumentacijos rengimo, saugojimo ir archyvavimo tvarka.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės UAB „Inpartas“ vadovė R. Š. 2017 m. vasario 23 d. pateikė užsakymą ieškovės UAB „Titmeta“ darbuotojui T. G., kuris buvo įvykdytas, pristatytas galutiniam užsakovui, ir šio užsakymo pagrindu UAB „Titmeta“ 2017 m. balandžio 12 d. išrašyta PVM sąskaitą – faktūrą Nr. T10641 UAB „Inpartas“ už prekes. Atsakovė UAB „Inpartas“ neįvykdė prievolės sumokėti pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. T10641 už pagamintas ir pristatytas prekes. Ieškovei iš atsakovės priteistina 4212,01 Eur suma pagal ieškovės 2017 m. balandžio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. T10641.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
10. Atsakovė UAB „Inpartas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis R. Š., T. G. ir R. S. duotais parodymais neva jie gali būti duodami atsakovės naudai tik dėl to, jog šie asmenys yra susiję asmeniniais ryšiais.
10.2. Visi R. Š., T. G. ir R. S. parodymai yra nuoseklūs, logiški bei sutampa vieni su kitais. Taip pat jų duoti parodymai nesiskiria nuo byloje esančių kitų įrodymų, o iš esmės tik juos papildo. Šių liudytojų duoti parodymai aiškiai patvirtina atsakovės teiginius, jog užsakymas ieškovei dėl gaminių nurodytų PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. T10641 niekada nebuvo teiktas. Šių asmenų parodymų negalima atmesti, kadangi tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai liudytojų parodymų vertinimo praktikai.
10.3. Vertinant byloje esančius įrodymus R. Š., T. G. ir R. S. parodymų kontekste yra akivaizdu, jog teismas nustatė netinkamas aplinkybes – vadovaujantis minėtų liudytojų parodymais sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių užsakymas atliktas nebuvo, dėl to negalėjo būti pagamintas bei juo labiau perduotas atsakovei.
10.4. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovės vadovė R. Š. nusiuntė failą su skaičiavimų pavyzdžiais ieškovei. Jokio užsakymo pateikta nebuvo.
10.5. Byloje taip pat nėra iš esmės jokių įrodymų apie tai, kad ieškovės pagamintos prekės atsakovei ar kitam jo įgaliotam asmeniui yra perduotos.
10.6. Ieškovė teigia, kad įvykdžiusi užsakymą, jį pristatė atsakovei. Iš ieškovės pateikto 2017-03-30 krovinių transportavimo važtaraščio matyti, jog ieškovė pristatė krovinį (parduotuvės įranga, 1 vnt., padėklas) į PC Molas, Kaune. Krovinį priėmė L. K., kuris nėra atsakovės darbuotojas. Kas sudarė minėtą parduotuvės įrangą, kokia buvo jos komplektacija, į bylą nėra pateikta. Ieškovė neįrodė, jog krovinį perdavė būtent atsakovei ar jos įgaliotam asmeniui.
10.7. Atsakovės vertinimu, liudytojo L. K. parodymais šioje byloje vadovautis nebuvo galima, kadangi šio liudytojo parodymai yra neišsamūs, prieštaringi bei vietomis visai nesutampantys su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais.
11. Ieškovė UAB „Titmeta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Gaminių užsakymo, gamybos ir pristatymo faktą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: atsakovės direktorės R. Š. 2017 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu pateiktas užsakymas metalo gaminiams pagaminti; E. S. elektroninis laiškas su priedais; 2017-02-24 T. G. laiškas, kuriuo gautas užsakymas buvo siunčiamas registravimui ir gamybai; 2017-03-29 T. G. elektroninis laiškas, kuriuo nurodytas metalo gaminių pristatymo adresas; 2017-03-30 krovinių transportavimo važtaraštis; 2017-04-11 T. G. prašymas pateikti pristatytų gaminių sąskaitą; 2017-04-12 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. T10641; ieškovės UAB „Titmeta“ siųsti laiškai atsakovui UAB „Inpartas“ su raginimais apmokėti sąskaitą.
11.2. Atsakovė UAB „Inpartas“ nurodo tik liudytojų T. G., E. S. ir R. Š. parodymų fragmentus, kurie galėtų būti palankūs atsakovui, tačiau pirmosios instancijos padarytų išvadų esmės tai nekeičia. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtų liudytojų parodymai nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų, o jiems prieštarauja.
11.3. Apeliacinio skundo argumentai yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio bei nepaneigiantys jokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Titmeta“ ir apeliantės UAB „Inpartas“ vyravo komerciniai – sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. apeliantės užsakymu buvo gaminami metalo gaminiai, kuriuos apeliantė perparduodavo tretiesiems asmenims. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, užsakymai gamybai buvo teikiami tiek elektroniniu paštu, tiek derinant telefonu. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekilo. Į bylą yra pateikta 2017 m. balandžio 12 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. T10641, kurią išrašė ieškovė, apeliantė šios sąskaitos nėra apmokėjusi. Apeliantė nagrinėjamoje byloje nesutinka, jog ji buvo pateikusi ieškovei užsakymą gamybai, todėl, apeliantės vertinimu, ji neturi pareigos apmokėti nurodytos sąskaitos.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas bylos rašytinę medžiagą bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, nusprendė, jog apeliantė buvo pateikusi užsakymą gamybai, ieškovė užsakymą įvykdė, pagamintas prekes pristatė į nustatytą vietą, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove pagal išrašytą sąskaitą. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog užsakymo ieškovei neteikė, o elektroninis laiškas, kurį ieškovė laikė užsakymu, buvo siunčiamas tik dėl informacijos pateikimo.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl fakto – ar buvo ieškovei pateiktas užsakymas dėl tam tikrų prekių pagaminimo, ar pagamintos prekės buvo pristatytos apeliantei ar jos įgaliotam asmeniui. Ieškovė, siekdama įrodyti pareikštus reikalavimus, teismui teikė įrodymus – šalių susirašinėjimo duomenis, nuotraukas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, prašė apklausti liudytojus. Tuo tarpu apeliantė savo nurodytas aplinkybes, jog užsakymas teiktas nebuvo, grindė tik liudytojų paaiškinimais.
17. Pirmosios instancijos teismas svarbia aplinkybe teisingam bylos išnagrinėjimui laikė tai, jog apeliantės vadovė R. Š. kartu su ieškovės darbuotoju T. G. yra susijusi asmeniniais ryšiais, tai yra jie kartu gyvena bei augina bendrą vaiką, o taip pat apeliantės vadovė R. Š. draugystės ryšiais yra susijusi su pirminio užsakovo vadovu E. S. sutuoktine. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų tarpusavio ryšius, jų teismo posėdyje duotų parodymų nevertino. Apeliantė nesutiko, kad šių asmenų parodymai gali būti neteisingi.
18. Kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
19. Liudytojų parodymai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-701/2019, 54 punktas).
20. Apeliantės teigimu, vien tai jog asmenys yra susiję asmeniniais ryšiais nereiškia, jog jų parodymai duoti atsakovės naudai arba kad duoti parodymai yra neteisingi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog vien dėl to, kad šie asmenys yra susiję asmeniniais ryšiais, atmesti jų parodymų byloje nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pažymėjo, jog apeliantės vadovė R. Š., duodama pirminius parodymus teismui, nuslėpė tai, kad su liudytoju T. G. ją sieja artimi šeimyniniai santykiai, taip pat nurodė, jog nepažįsta liudytojo E. S.. Vėliau savo parodymus pakeitė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės vadovės parodymus, šias aplinkybes įvertino. Vertindamas liudytojo T. G. parodymus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šio liudytojo parodymus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra iš šio liudytojo darbinio elektroninio pašto siųsti elektroniniai laiškai. Nors apeliantas duodamas parodymus nurodė, kad jis byloje esančių elektroninių laiškų nesiuntė, tačiau tokia situacija yra mažai tikėtina: iš kitų liudytojų parodymų nustatyta, jog liudytojo T. G. darbo vieta nebuvo bendroje patalpoje su kitais bendrovės darbuotojais, prie jo kompiuterio nebuvo galima lengvai prieiti kitiems darbuotojams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog apeliantės vadovės ir nurodytų liudytojų parodymais byloje nėra pagrindo vadovautis.
21. Apeliantė nurodo, jog jos vadovės siųstas laiškas ieškovės darbuotojui T. G. nebuvo naujas užsakymas, tačiau iš teismui pateikto susirašinėjimo, tai yra 2017 m. vasario 24 d., liudytojo T. G. siųsto elektroninio laiško teksto matyti, jog jis ieškovės bendrovės tiekimo skyriui persiuntė naują užsakymą. Nurodytame elektroniniame laiške aiškiai nurodyta, jog: „persiunčiama informacija reikalinga naujam projektui užregistruoti“. Tokio laiško teksto interpretuoti kitaip nei užsakymo pateikimo vertinti nėra galimybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, nustatydamas, jog ieškovei buvo pateiktas užsakymas dėl prekių nurodytų 2017 m. balandžio 12 d. išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. T10641 pagaminimo.
22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog pagal pateiktą užsakymą prekės nebuvo pristatytos atsakovei. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagamintos prekės, tai yra parduotuvės įranga buvo pristatyta į prekybos centrą Molas, esantį Kaune. Tokį prekių pristatymo adresą nurodė ieškovės darbuotojas T. G. savo 2017 m. kovo 29 d. siųstame elektroniniame laiške, jame taip pat kontaktiniu asmeniu nurodytas Linas bei nurodytas jo telefono numeris. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. K. nurodė, jog priėmė ieškovės siųstą parduotuvės įrangą, jis taip pat pasirašė ant prekių važtaraščio. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog L. K. nėra apeliantės darbuotojas, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys nebuvo sutarusios, jog pagamintas prekes ieškovė privalo pristatyti būtinai apeliantei. Iš jau nurodyto T. G. 2017 m. kovo 29 d. laiško turinio matyti, jog prekes reikėjo pristatyti konkrečiu adresu, paliktas kontaktinis asmuo. Kaip jau nurodyta, apeliantės vadovė ir ieškovės darbuotojas T. G. yra šeimyniniais ryšiais susiję asmenys. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog T. G. laiškas su pristatymo adresu, krovinio važtaraštis, kuriame nurodyta, kad krovinys pristatytas T. G. nurodytu adresu, yra pakankami įrodymai, jog pagamintos prekės buvo pristatytos apeliantei. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog užsakymas buvo pristatytas tinkamam asmeniui, yra pagrįstos.
23. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog nėra aišku, kokios prekės buvo pristatytos į prekybos centrą Molas Kaune. Apeliantės teigimu, krovinio važtaraštyje nurodyta, jog pristatoma parduotuvės įranga, 1 padėklas, tačiau visiškai nėra aišku, kas sudarė tą parduotuvės įrangą. Teismo posėdžiu apklaustas liudytojas S. R. paaiškino, jog pats dalyvavo pakraunat pagamintas prekes, pasirašė važtaraštį. Nurodytas liudytojas patvirtino, jog važtaraštyje nurodyta parduotuvės įranga yra tie patys gaminiai, kuriuos užsakė pagaminti apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokias aplinkybes taip pat patvirtina ir pateikti duomenys, jog antstoliui nebuvo leista atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą prekybos centre Molas esančioje FAME drabužių parduotuvėje, kuriai ir buvo gaminama parduotuvės įranga bei į bylą pateiktos nuotraukos iš viešosios erdvės. Tuo pačiu pažymėtina, jog apeliantė nesutikdama, jog ieškovės pagamintos prekės buvo pristatytos į prekybos centrą Molas, jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta įrodinėjimo pareiga įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus byloje. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, kad į prekybos centrą Molas buvo pristatytos ne ieškovės pagamintos prekės, spręstina, kad į nurodytą parduotuvę buvo pristatytos būtent ieškovo prekės, todėl laikytina, kad ieškovė atliko visus darbus pagal pateiktą užsakymą bei pristatė gaminius jai nurodytu adresu.
24. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis byloje apklausto liudytojo L. K. parodymais, tačiau jokių aplinkybių, kodėl šio liudytojo parodymais byloje negalima vadovautis, apeliantė iš esmės nenurodė. Kaip minėta, teismas priimdamas sprendimą privalo vadovautis visais byloje esančiais įrodymais. Atsisakydamas vadovautis tam tikrais įrodymais, teismas privalo motyvuotai juos atmesti. Nesant pagrindo nesivadovauti liudytojo L. K. parodymais teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir liudytojo L. K. parodymus.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Ieškovė UAB „Titmeta“ pateikė į bylą duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, ieškovės UAB „Titmeta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inpartas“, j. a. k. 302429097, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Titmeta“, j. a. k. 301490752, naudai 400,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Visvaldas Kazakiūnas
Žilvinas Terebeiza