Civilinė byla Nr. e2-2747-820/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-26002-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.12.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.,

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei, 

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Povilui Eigminui,

atsakovo atstovui A. D. ir atstovui advokatui Nedui Šilaikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FIRE EXPERT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PROJEKTŲ RENGIMO BIURAS“ dėl skolos priteisimo. 

        Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1.                      Priteisti iš atsakovo 2 270,87 EUR skolos.

1.2.                      Priteisti 40 EUR išieškojimo išlaidų.

1.3.                      Priteisti 69,97 EUR delspinigių.

1.4.                      Priteisti 8 procentų dydžio palūkanas nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi teismą dienos.

1.5.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. su atsakovu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. FE2018-078 (toliau tekste – Sutartis), kurios pagrindu suteikė projektavimo paslaugas atsakovui. Ieškovas pateikė sąskaitą 4 114 EUR, kurią, pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovas apmokėjo iš dalies (1 843,13 EUR) ir liko skolingas 2 270,87 EUR, kuriuos ieškovas parašo priteisti.

3.       Ieškovo teigimu, nors Sutartis pasirašyta nebuvo, bet buvo sutarta žodžiu, tada ieškovas nusiuntė Sutarties kopiją, atsakovas ją pripažino priėmęs darbus ir apmokėjęs iš dalies. Todėl Sutartis galiojanti ir šalis įpareigojanti.

4.       Dėl uždelsimo apmokėti skolą, ieškovas reikalauja 69,97 EUR delspinigių po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. 

5.       Ieškovas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas prašo priteisti 40 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, iš atsakovo priteistinos kompensacinės palūkanos – 33,08 EUR nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos.

II.                      Atsakovo atsikirtimų santrauka

6.       Atsakovas UAB „PROJEKTŲ RENGIMO BIURAS“   pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovas nurodė, jog nesupranta kodėl ieškovas savo reikalavimus grindžia nepatvirtinta (nepasirašyta) Sutartimi ir jos sąlygomis.

8.       Ieškovas internetiniame skunde yra pats pripažinęs, jog nėra pasirašęs Sutarties su atsakovu.

9.       Atsakovas sutinka su faktu, jog ieškovas yra atlikęs projektavimo darbus, tačiau nesutinka su sąskaitoje nurodyta darbų verte – 4 114 EUR. Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovas nurodė ir šios pozicijos laikosi, t. y. kad ieškovo atlikti darbai atsakovo objektuose įkainuojami įvertinus objekto kvadratūrą. Tokia buvo tarp šalių susiklosčiusi praktika per ilgametį bendradarbiavimą. Remdamasis susiklosčiusia praktika, atsakovas paskaičiavo, kad ieškovas atliko darbų už 1 843,13 EUR ir šiuos pinigus sumokėjo.

10.       Nors ieškovas nepripažįsta atsakovo nurodomos kainos, tačiau ieškinyje savo nuomonės nepagrindžia ir neįrodinėja. Ieškovas kainą įrodinėja sąskaita, kuri yra pasirašyta vienašališkai ieškovo. Darbų perdavimo-priėmimo akte nėra nurodyta už kokius darbus atsakovas turi sumokėti ieškovui reikalaujamą sumą ir aktas nėra abiejų šalių pasirašytas. Akte nurodytas atlikto darbo pavadinimas – gaisrinės saugos dalis bei gaisro rizikos vertinimas, o Sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog darbų kaina yra 1 000 EUR be PVM arba 1 210 EUR su PVM. Sąvoka darbai yra apibrėžta Sutarties 2 punkte, t. y. parengia ir koreguoja GS dalies projektą. GS dalis neapima gaisro rizikos vertinimo.

11.       Jei būtų remiamasi Sutartimi, kaip savo ieškinį grindžia ieškovas, tai į darbų kainą turėtų būti įskaičiuoti sutarties 2 punkte nurodyti darbai, o ne tik gaisrinės saugos dalis, kuri nurodyta sąskaitoje ir akte. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog atsakovui laiku ir tinkamai perduotas visas atliktų darbų rezultatas.

12.       Pagal nepasirašytos Sutarties 2.1 punktą į darbus nebuvo įskaičiuoti gaisro rizikos vertinimas ir konstrukcijų atsparumo ugniai skaičiavimai. Ieškovas, įrodinėdamas, kad šalys sudarė Sutartį, remiasi Sutarties 2.1.3 punkto nuostata, jog į darbų kainą nėra įskaičiuotas gaisro rizikos vertinimas, o ieškinyje teigiama, jog atliktų darbų vertė – 4 114,40 EUR, kurios dalį – 2 904 EUR sudaro gaisro rizikos vertinimas. Ieškovas neįrodė rašytinės Sutarties sudarymo fakto bei neįrodė kokių duomenų pagrindu gaisrinės rizikos vertinimas sudaro 2 904 EUR. Atsakovo teigimu, šalys nesudarė Sutarties bei nepasirašė papildomo susitarimo dėl papildomų darbų – gaisro rizikos vertinimo.

13.       Atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo skaičiuoti ir šalutinių reikalavimų, todėl jie atmestini. Be to, nėra susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo, todėl jie negali būti priteisiami.

14.       Ieškovas neturi teisės reikalauti ir delspinigių, ir kompensacinių palūkanų, nes tai būtų dviguba atsakomybė, kuri netaikytina. Be to, nesuprantamas kompensacinių palūkanų paskaičiavimas.

III.                      Ieškovo dubliko santrauka

15.       Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsiliepimas nepagrįstas.

16.       Ieškovas nurodė, jog atsakovui atliktų darbų aktas ir sąskaita ne kartą buvo siųsti elektroniniais laiškais ir atsakovas nepateikė jokių pastabų dėl gautų dokumentų ir nepareiškė prieštaravimų, o dalinai apmokėjo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pilno apmokėjimo.

17.       Ieškovas tinkamai įvykdė savo prievoles, todėl tik ieškovo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas turi tokią pačią teisinę galią, kaip pasirašytas abiejų šalių ir ieškovas turi teisę reikalauti pilno apmokėjimo už darbus.

18.       Atsakovui buvo pateikta informacija elektroniniu paštu dėl papildomų sąlygų bei nurodyta papildomų darbų kaina – 2904 EUR. Toks bendradarbiavimas buvo nusistovėjęs tarp šalių, todėl laikytinas tinkamu sutarimu.

19.       Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo žinoma ir sutarta darbų kaina. Atsakovui buvo pateiktas komercinis pasiūlymas, kuriame buvo nurodyta suma – 1210 EUR už gaisrinės saugos dalį, sąskaitoje nurodyta kita suma – 2 904 EUR yra už gaisro rizikos vertinimo paslaugas. Atsakovas sumokėjo dalį sumos, nors nėra aišku kaip jis paskaičiavo mokamą sumą.

20.       Atsakovas nurodo, jo darbai buvo apibrėžti Sutarties 2 punkte, kas įrodo, jog Sutartį jis turi.

IV.                      Atsakovo tripliko santrauka

21.       Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo pozicija.

22.       Byloje kyla ginčas dėl darbų kainos nustatymo. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas darbus atliko ir atsakovas juos priėmė, tačiau išsiskyrė šalių pozicija dėl darbų kainos.

23.       Atsakovo nuomone, ieškovo vienašališkai parengtas darbų perdavimo-priėmimo akto projektas savaime nepatvirtina ir neįrodo ieškovo nurodomų aplinkybių tiek dėl rašytinės Sutarties sudarymo, tiek dėl faktinio darbų perdavimo ir/ar šalių susitarimo dėl darbų kainos bendrai – 4114 EUR sumai. Ieškovui neįrodžius kitokios darbų kainos, atsakovas apskaičiavo ir sumokėjo kainą, analogišką anksčiau atliktiems darbams.  

24.       Apie Sutarties egzistavimą atsakovas sužinojo tik iš gautų procesinių dokumentų. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu paštu gavo vienašališkai pasirašytą lydraštį, sąskaitą ir aktą ir kreipėsi į ieškovą prašydamas pateikti Sutartį, nes atsakovui kilo abejonių dėl nurodomos darbų kainos. Abejonių dėl kainos kilo dėl to, kad anksčiau atlikti ieškovo projektai buvo įkainuoti mažesne suma. Ieškovas patikino atsakovą, jog apie kainą šalys sutarė žodžiu.

25.       Ieškovo pateikta ekrano nuotrauka nėra nei komercinis pasiūlymas, nei šalių susitarimas dėl kainos ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu CPK 177 straipsnio prasme. Dublike nėra nurodoma iš kur gauta ši nuotrauka.

V.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja :

26.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

27.       Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

29.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

30.       Ieškovas norėjo darbų atlikimo faktą įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau byloje nėra ginčo, jog ieškovas atliko gaisrinės saugos dalį bei gaisro rizikos vertinimą (duomenys neskelbtini) remonto projekte ir perdavė atliktus darbus atsakovui. Byloje kyla ginčas tik dėl atliktų darbų kainos – ieškovo teigimu kaina buvo 4 114 EUR, o atsakovo – 1 843,13 EUR. Ieškovas nenurodė, jog jo nurodomi liudytojai dalyvavo susitarimo dėl kainos sudaryme, priešingai, nurodė, jog tarėsi telefonu, todėl apie bylos ginčui reikšmingas aplinkybes jie negalėjo nieko nurodyti ir nebuvo apklausti teismo posėdžio metu.  

31.       Ieškovas savo reikalavimus grindžia 2018 m. rugpjūčio 8 d. Sutartimi Nr. FE2018-078. Šios sutarties 2 skyriuje sutarties objektas nurodyta, jog ieškovas parengia objekto gaisrinės saugos dalies projektą, pagal ekspertizės pastabas koreguoja parengtą gaisrinės saugos dalies projektą, žodžiu konsultuoja užsakovą dėl gaisrinės saugos sprendimų. Ten pat nurodyta, jog gaisrinės saugos dalis neapima gaisro rizikos vertinimo bei konstrukcijų atsparumo ugniai skaičiavimų. Sutarties 4 skyriuje nurodyta darbų kaina 1 000 EUR plius PVM. Sutartis nepasirašyta nė vienos iš šalių. 

32.       Sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška. Savo valią šalys išreiškia pasirašydamas sutartį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų akceptavęs ieškovo nurodomą Sutartį (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Dar daugiau, byloje nėra duomenų, kad ieškovas iš viso būtų pateikęs šią Sutartį atsakovui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Sutartis nėra pakankamas įrodymas sutartų darbų kainai įrodyti. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai, reglamentuojami CK ketvirtojo skirsnio teisės normų.

33.       Įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, rangovas turi teisę reikalauti už juos atlyginti. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangos sutartyje turi būti nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, jog šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. 

34.       Ieškovas, reikalaudamas sumokėti prašomą sumą privalėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis), jog tarp šalių buvo sutarta ieškovo nurodoma darbų kaina arba privalėjo įrodyti, jog tai kaina, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. 

35.       Ieškovas pateikė „bpmonline“ kompiuterinės programos kompiuterio ekrano fotokopiją (screenshot) iš kurios matyti, kad 2019 m. sausio 21 d. ieškovas išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, kuriame nurodyta: „prašau pateikite gaisrinės saugos inžinerinius skaičiavimus su evakuacijos modeliavimu (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto GS (GS – gaisrinė sauga) daliai, analogiškai kaip buvo pateikta Specialiosios paskirties pastato –(duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto GS dalyje“.

36.       Atsakovo teigimu, jis nežino tokios programos „bpmonline“, neaišku kiek jos duomenys yra tikri, todėl šiais laiškais negalima pasitikėti. Su šiais atsakovo teiginiais nesutiktina. „bpmonline“ yra verslo procesų valdymo sistema, leidžianti valdyti verslo procesus, juos organizuoti ir optimizuoti. Šioje programoje yra integruota elektroninio pašto posistemė, todėl iš jos išsiųsti elektroniniai laiškai pasiekia adresatus, yra tinkami vykdyti elektroninį susirašinėjimą, kaip bet kokia kita kompiuterine programa, skirta siųsti ir gauti elektroninius laiškus. Kadangi ši programa veikia online režime, todėl jos adresas prasideda skaičiais, o ne įprastais žodžiais ar raidžių grupėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, duomenys pateikti iš kompiuterinės programos „bpmonline“ gali būti tinkamu įrodymu ir šioje byloje yra vertinami.

37.       Iš tos pačios kompiuterinės programos „bpmonline“ kompiuterio ekrano fotonuotraukos matyti, kad 2019 m. kovo 22 d. laiške ieškovas atsakovui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) padarau už 500 + PVM, bet ekspertizės metu, tu irgi manęs nespausk, nes pastatas didelis. Ieškovas ten pat nurodė, jog „dėl (duomenys neskelbtini), kaip ir šnekėjome, pridedame 200 EUR, bet kitą sav. Vargu ar bus, nes mano inžinierė, kuri daro rizikos vertinimus, labai apkrauta šiuo metu“. Vertinant aukščiau minimą ieškovo elektroninį laišką darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas sutiko su atsakovo prašymu atlikti papildomą darbą, kurį įvertino papildomais 200 EUR. Kadangi laiške kalbama apie inžinierę, kuri atlieka gaisrinės saugos rizikos vertinimus ir nurodoma, jog darbai nebus atlikti kitą savaitę dėl jos užimtumo, darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovas užsakinėjo gaisrinės saugos rizikos vertinimo paslaugas ir atsakovas šiuos darbus įvertino papildomais 200 EUR prie anksčiau šalių sutartos sumos.

38.       Iš tos pačios kompiuterinės programos „bpmonline“ kompiuterio ekrano fotonuotraukos matyti, kad ieškovo vadovas 2019 m. kovo 25 d. sukūrė įvykį programoje, jog projektavimo paslaugos A. D., biudžetas 2 904 EUR. Aprašymas – pateiktas pasiūlymas papildomai Gaisrinės saugos rizikos vertinimo atlikimui, (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsikirtinėja, jog tai nėra tinkamas įrodymas susitarimui pagrįsti. Teismo vertinimu, šis įrodymas neįrodo, jog šalys susitarė dėl atliekamų darbų kainos, nes, pirma, sutartis yra abiejų šalių suderintos valios išraiška. Šiuo atveju nėra duomenų apie atsakovo valios išraišką, t. y. sutikimą su nurodyta kaina – 2 904 EUR už gaisrinės saugos rizikos vertinimą. Antra, tai tik ieškovo į savo vidinę sistemą (tą patvirtino pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose) įvesti duomenys. Šių duomenų tikrumas tiesiogiai priklauso nuo ieškovo valios ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Trečia, byloje nėra duomenų, jog toks kainos pasiūlymas buvo suderintas su atsakovu, bet ir iš viso, kad buvo pateiktas atsakovui. Ketvirta, ieškovas 2021 m. kovo 22 d. elektroniniame laiške yra nurodęs, jog gaisrinės saugos rizikos vertinimas kainuos papildomus 200 EUR, o ne 2 904 EUR. Atsižvelgiant į tai, šis įrodymas negali būti vertinamas, kaip ieškovo ir atsakovo sutarimas dėl kainos.  

39.       2021 m. liepos 2 d. ieškovas surašė Darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovas perduoda atliktus darbus atsakovui, kurių vertė 4 1140 EUR. Šis aktas pasirašytas ieškovo atstovo, bet nepasirašytas atsakovo atstovo.

40.       2021 m. liepos 2 d. ieškovas išrašė sąskaitą atsakovui, kurioje nurodyta jog gaisro rizikos vertinimas kainuoja 2 904 EUR, gaisrinės saugos dalis kainuoja 1 210 EUR, bendra sąskaitos suma 4 114 EUR. Sąskaitoje nurodyta, jog ji turi būti apmokėta iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Sąskaita nepasirašyta atsakovo.

41.       2021 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, jog pakartotinai siunčia atkliktų darbų aktą bei sąskaitą už atliktus projektavimo darbus.

42.       2021 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė atsakovui, kad pakartotinai primena, jog prie atsiųstų aktų prašė pridėti pasirašytą sutartį, nes neturi sutarties ieškovo nurodomai sumai ir atsakovo manymu sutartis yra daug mažesnei sumai.

43.       2021 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku ieškovas informavo atsakovą, jog rašytinės sutarties nerado, darbų kainos paimtos iš vidinės ieškovo sistemos į kurią paslaugų kainos yra įvestos, kurios buvo sutartos su atsakovu. Ieškovas taip pat nurodė, jog lauks pasirašyto akto ir sąskaitos. Kaip jau minėta, ieškovo vidinėje sistemoje paties ieškovo nurodytos sumos negali būti vertinamos, kaip šalių susitarimas, nes nėra atsakovo valios patvirtinimo, tai gali būti vertinama tik kaip ieškovo pasiūlymas.

44.       Taigi, atsakovas nepripažino ir nesutiko su ieškovo akte ir sąskaitoje nurodyta suma.

45.       2021 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10979314 atsakovas sumokėjo ieškovui 1 843,13 EUR. Mokėjimo paskirtyje nurodyta – už (duomenys neskelbtini) gaisrinės saugos dalies bei gaisro rizikos vertinimą. Atsakovo teigimu, jo paskaičiuota kaina atitinka ankstesnį tarp šalių vykdytą projektą, skaičiuojant pagal projektuojamo objekto plotą.

46.       Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog tarp šalių buvo sutarta dėl darbų kainos – 4 114 EUR, šie ieškovo teiginiai atmestini, kaip neįrodyti. Nesant šalių sutarimo, taikytinos įstatymo nuostatos kainai nustatyti, t. y. CK 6.198 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, jog šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

47.       Nors ieškovas nurodė, jog eilę metų bendradarbiavo su atsakovu (atsakovo teigimu nuo 2014 m. ir ieškovas neginčijo šios aplinkybės) ir nebuvo pasirašomos sutartys, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kaip buvo nustatoma ir kokio dydžio kaina buvo mokama ankstesniais kartais, t. y. ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos nustatytos CPK 178 straipsnyje.

48.       Atsakovas su tripliku pateikė ištrauką iš kito projekto, kuriame analogiškus darbus atliko ieškovas atsakovui. Iš projekto matyti, jog buvo projektuojamas pastatas, kurio bendras plotas 3 667,93 kv. m. Iš ieškovo su dubliku pateikto projekto matyti, jog ginčo atveju projektuojamo objekto plotas 2 655,48 kv. m. Iš atsakovo su prieštaravimais pateiktų sąskaitų matyti, kad už gaisrinės saugos dalies projektą atsakovas sumokėjo 600 EUR be PVM arba 725 EUR su PVM, o už gaisro rizikos vertinimą – 1500 EUR be PVM arba 1 815 EUR su PVM, iš viso – 2 100 EUR be PVM arba 2 540 EUR su PVM.

49.       Atsakovas paskaičiavo, jog ankstesnio projekto vieno kvadratinio metro projektavimo kaina buvo apie 0,5725 (2100 EUR / 3668 kv. m), todėl už ginčo projektinių darbų atlikimą yra skolingas ieškovui 1 843,13 EUR (0,5725 EUR/kv. m x 2660,6 kv. m + 21 proc. PVM). Objekto apimtis kvadratūra nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis projektavimo darbų sudėtingumą ir jų kainą. Tačiau ieškovas neįrodinėjo, kad ginčo objekte atliktų projektavimo darbų kaina turėtų būti skaičiuojama pagal kitus kriterijus arba kad rinkoje egzistuoja kitokios kainos, nei nurodė atsakovas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog ginčo objekte šalių sutarta projektavimo darbų kaina galėjo būti 1 843,13 EUR (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, jog šią sumą Atsakovas ieškovui sumokėjo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 2 270,87 EUR už projektavimo darbus laikytinas neįrodytu ir atmestinas.

50.       Ieškovas pareiškė išvestinius reikalavimus dėl 40 EUR išieškojimo išlaidų priteisimo, 69,97 EUR delspinigių priteisimo, 33,08 EUR materialiųjų palūkanų ir 8 procentų dydžio palūkanų nuo sąskaitos apmokėjimo termino iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 2 270,87 EUR priteisimo, atmestini ir likusieji išvestiniai reikalavimai šioje dalyje. Tačiau, šiuos reikalavimus ieškovas pareiškė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir buvo išduotas teismo įsakymas. Atsakovas pateikė prieštaravimus ir atlygino dalį ieškovo reikalavimų (1 843,13 EUR) po ieškovo kreipimosi į teismą, todėl likusioje dalyje teismas nagrinėja bylą ir pasisako dėl išvestinių reikalavimų šioje likusioje dalyje.

51.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį delspinigiai gali būti priteisiami, jei jie yra nustatyti įstatymu, sutartimi arba teismo sprendimu. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo grindžiamas Sutarties 6.1 punktu. Kadangi byloje nustatyta, jog nebuvo pasirašyta Sutartis, todėl darytina išvada, jog nėra susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo ir ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra atmestinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

52.       Pažymėtina, jog ieškovas ieškinio dalyke prašomas priteisti 8 procento dydžio palūkanas įvardina, kaip procesines palūkanas laikotarpiu nuo prievolės atsiradimo (sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos) iki kreipimosi į teismą dienos. Tačiau pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalį) procesinės palūkanos mokamos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo prašomos priteisti palūkanos nuo prievolės atsiradimo iki kreipimosi į teismą dienos yra materialiosios palūkanos (CK 6.210 straipsnis), kurių dydis reglamentuojamas ir ieškovo nurodytame teisniame ieškinio pagrinde - Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalis, 2 straipsnio 5 dalyje. Be to, kaip matyti iš ieškinio pagrindo, ieškovas paskaičiavo būtent materialiąsias palūkanas. Atsižvelgiant į  minėtas aplinkybes, teismas vertina, jog ieškovas  ieškinio dalyke prašė priteisti materialiąsias palūkanas, o ne procesines palūkanas.

53.       Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Iš ieškovo sąskaitos matyti, jog sąskaitos apmokėjimo terminas buvo nustatytas – iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas skolą už paslaugas sumokėjo 2021 m. spalio 14 d., todėl ieškovas turi teisę į materialiąsias palūkanas laikotarpiu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki prievolės įvykdymo dienos, iš viso už 75 dienas. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalis, 2 straipsnio 5 dalį, ieškovui priteistinos 8 procentų dydžio materialios palūkanos nuo prievolės atsiradimo iki prievolės įvykdymo dienos - 30,30 EUR (1843,13 x 8 proc. / 365 x 75), likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.

54.       Ieškovas prašė priteisti 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Ši suma nepriklauso nuo reikalavimo dydžio ar reikalavimo pagrįstumo iš dalies, t. y. jei reikalavimas bent iš dalies pagrįstas, kreditorius turi teisę gauti 40 EUR sumą be įspėjimo. Kaip jau minėta, ieškovui kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovas turėjo šią reikalavimo teisę ir, nepriklausomai nuo to, jog atsakovas savo prievolę sumokėti už atliktus darbus vėliau įvykdė, atsakovui prievolė sumokėti įstatymo nustatytą 40 EUR sumą išliko, todėl šis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir priteistinas iš atsakovo.

55.       Ieškinio pagrinde ieškovas nurodė, jog pagal įstatymą gali būti priteisiamos materialiosios ir procesinės palūkanos, tačiau ieškinio dalyke suformulavo tik reikalavimą priteisti materialiąsias palūkanas. Kadangi ieškovas neprašė priteisti procesinių palūkanų laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

56.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Ž. T. Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Teismas patenkino 3 procentus reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos skirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims.

58.       Ieškovas sumokėjo 24 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 54) ir 30 EUR (1 t., p. 55), iš viso – 54 EUR. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 75 EUR (1 t., p. 121-125),  135 EUR, 210 EUR, iš viso – 420 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 474 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 14,22 EUR bylinėjimosi išlaidų.

59.       Atsakovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 839,20 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 784,02 EUR bylinėjimosi išlaidų.

60.       Pagal teismų praktiką, teismas gali atlikti bylos šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, todėl atlikus įskaitymą galutinai atsakovui iš ieškovo priteistina 1 769,80 EUR.

61.       Teismas patyrė 3,62 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

62.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį dalyje.

Priteisti ieškovui UAB „FIRE EXPERT“ (kodas 302413755) iš atsakovo UAB „PROJEKTŲ RENGIMO BIURAS“ (kodas 302494928) – 40 EUR (keturiasdešimt euro) sumą, 30,30 EUR (trisdešimt euro ir 30 euro centų) materialiųjų palūkanų.

Atmesti ieškinį likusioje dalyje.

Priteisti iš ieškovo UAB „FIRE EXPERT“ (kodas 302413755) atsakovui UAB „PROJEKTŲ RENGIMO BIURAS“ (kodas 302494928) 1 769,80 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt devynis euro ir 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Vaidas Pajeda