VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,

dalyvaujant pareiškėjui K. T., jo atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,

atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atstovui advokatui Gerardui Višinskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės merui ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo ir potvarkio panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas K. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1. Panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. T-127 „Dėl K. T. atleidimo iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“.
2. Panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės mero R. K. 2017 m. birželio 1 d. potvarkį Nr. V2-19 „Dėl teikimo atleisti K. T. iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“.

Nesutikimą su minėtu sprendimu ir potvarkiu grindžia tuo, kad Švenčionių rajono savivaldybės meras neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamą potvarkį, nes Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-92 patvirtintame Švenčionių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – Reglamentas) tokia galimybė nenustatyta.

Mano, kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai. Reglamente neįtvirtinta ne tik mero teisė siūlyti atleisti mero pavaduotojus iš einamų pareigų, bet ir tokio siūlymo tvarka. Taigi, mero siūlymas atleisti mero pavaduotoją iš einamų pareigų yra teisiškai negalimas.

Kadangi balsuojant už pareiškėjo atleidimą iš mero pavaduotojo pareigų balsų persvara buvo minimali, todėl net ir balsavimo procedūros pažeidimai galėjo turėti lemiamą įtaką balsavimo rezultatams. Vieno balso persvara priimtas sprendimas įrodo, kad tarybos nariai nebuvo apsisprendę dėl pareiškėjo atleidimo.

Nurodo, kad tiek mero pavaduotoją priimant į pareigas, tiek jį atleidžiant turėtų būti balsuojama slaptai. Sprendimą priimdami atviru balsavimu tarybos nariai galėjo jausti spaudimą ir balsuoti už mero pavaduotojo atleidimą prieš savo valią, nes negalėjo laisvai išreikšti savo nuomonę. Mano, kad slapto balsavimo nebuvimas yra esminis pažeidimas, galėjęs turėti įtakos balsavimo rezultatams.

Klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų nebuvo apsvarstytas komitete, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis.

Tarybos posėdyje meras neaiškiai pristatė klausimo svarstymo tvarką dėl mero pavaduotojo atleidimo, nenurodė, kad po mero pavaduotojo pasisakymo turės būti registruojami klausimai. Pareiškėjas buvo paskirtas kaip papildomas pranešėjas, todėl jam turėjo būti suteikta galimybė atsakyti į tarybos narių klausimus. Klausimų pateikimas būtų leidęs detaliai atskleisti visą situaciją.

Po pareiškėjo pasisakymo nebuvo paskelbta klausimų registracija, todėl tarybos nariai negalėjo išreikšti savo nuomonės. Posėdžio pirmininkas, skelbdamas balsavimą, nenurodė, dėl ko bus balsuojama, todėl dalis tarybos narių nesuvokė, dėl ko vyksta balsavimas.

Meras tarybos posėdį vedė pažeisdamas ir kitus procedūros reikalavimus – neleido pasisakyti tarybos nariams, su jais elgėsi nepagarbiai, nepagrįstai pertraukinėjo kalbėtojus. Posėdžio darbotvarkėje buvo atspausdinti 7 klausimai, tačiau meras paskelbė, kad jų yra tik 3. Taigi, buvo pažeista tarybos posėdžio darbotvarkė.

Šiurkščiai buvo pažeista registravimo kortelių naudojimosi procedūra, nes joks kitas asmuo, išskyrus tą tarybos narį, kuris gavo balsavimo kortelę, neturi teisės ja naudotis, o šiuo atveju iš balsavimo sistemos korteles išėmė techninis darbuotojas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Pažymėjo, kad vedant Tarybos posėdį nebuvo laikytasi procedūrų, pažeista  balsavimo tvarka, priimant ginčijamą sprendimą, pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

Atsakovai Švenčionių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) ir Švenčionių rajono savivaldybės meras atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad mero pavaduotojas iš esmės yra mero komandos narys, įgyvendinantis mero jam pateiktus pavedimus ir suformuojamus uždavinius, o esant įstatyme nustatytam pagrindui, turtintis teisę pavaduoti merą. Tai leidžia daryti išvadą, kad mero pavaduotojo pareigos laikytinos politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigomis, kadangi nuo to, kokie santykiai yra tarp mero ir mero pavaduotojo, priklauso sklandus savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero darbas.

Nurodo, kad tiek Reglamentas, tiek Vietos savivaldos įstatymas nustato mero pavaduotojo atleidimo procedūrą mero teikimu. Tokiai procedūrai nenustatyti jokie specialūs papildomi reikalavimai, nes atleidimą inicijuoja pats meras, kurio komandos narys ir pavaduotojas ir yra mero pavaduotojas, todėl meras neprivalo pateikti argumentų, kodėl siūlo atleisti mero pavaduotoją.

Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis nustato, kad mero pavaduotojas gali būti atleidžiamas praradęs savivaldybės tarybos pasitikėjimą, o to paties įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad gali būti atleidžiamas mero teikimu bet kokiu pagrindu. Pareiškėjas atleistas mero teikimu, praradęs jo pasitikėjimą.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Tarybą sudaro 25 nariai, už pareiškėjo atleidimą balsavo 13 jos narių, todėl už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma ir toks balsų skaičius buvo pakankamas sprendimui priimti.

Nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nenustatyta, kad balsavimas dėl mero pavaduotojo atleidimo turi vykti slaptai. Slaptas balsavimas nustatytas Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, esant balsavimui dėl nepasitikėjimo mero pavaduotoju.

Paaiškina, kad klausimas dėl pareiškėjo atleidimo į tarybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas. Tai patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės 2017 m. birželio 8 d. posėdžio vardinių balsavimų ataskaita. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad tokiems sprendimams priimti neprivalomas išankstinio sprendimo projekto svarstymo tarybos komitetuose reikalavimas ir jo nesilaikymas nedaro procedūros neteisėtos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-469-216-07). Taip pat nurodo, kad pareiškėjui tarybos posėdyje buvo sudaryta galimybė atsakyti į klausimus, tačiau jis atsisakė į juos atsakinėti. Iš tarybos posėdžio stenogramos matyti, kad buvo sudaryta galimybė pasisakyti tiek pareiškėjui, tiek kitiems tarybos nariams. Pasisakė pareiškėjas, D. V. ir A. J..

Reglamento 22 punktas nustato, kad tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus tarybos posėdyje pristato pagal kompetenciją tarybos komiteto pirmininkas ar narys. Klausimą pristatyti gali kitas asmuo, jeigu tai numatyta pagal patvirtintą posėdžio darbotvarkę. Šiuo atveju klausimą dėl pareiškėjo atleidimo pristatė meras.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Balsavime dėl pareiškėjo atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų dalyvavo 15 tarybos narių iš 25, vadinasi, posėdyje dalyvavo tarybos narių dauguma ir kvorumas buvo. Mano, kad tai, jog techninis darbuotojas išėmė registravimosi korteles iš balsavimo sistemos, priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos negali turėti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. T-127 „Dėl K. T. atleidimo iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 18 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-33 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“ pareiškėjas mero teikimu paskirtas į Švenčionių rajono savivaldybės tarybos mero pavaduotojo pareigas.

2017 m. birželio 1 d. Švenčionių rajono savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. V2-19 „Dėl teikimo atleisti K. T. iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“, kuriuo pasiūlė Tarybai atleisti K. T. iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų prieš terminą, o šį klausimą nagrinėti artimiausiame Tarybos posėdyje – 2017 m. birželio            8 d.

2017 m. birželio 1 d. aiškinamajame rašte, pateiktame prie Tarybos sprendimo projekto „Dėl K. T. atleidimo iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“, nurodyta, kad K. T., kaip Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, prarado rajono savivaldybės mero pasitikėjimą.

2017 m. birželio 8 d. posėdyje Taryba priėmė sprendimą Nr. T-127 „Dėl K. T. atleidimo iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų savivaldybės mero teikimu“ atleisti K. T. iš Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų 2017 m. birželio 8 d. (savivaldybės mero teikimu) ir išmokėti K. T. 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jei jas turi, ir jam priklausantį darbo užmokestį atleidimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) ir Reglamentas.

Pareiškėjas nurodo, kad meras neturėjo teisinio pagrindo priimti potvarkį dėl teikimo atleisti jį iš mero pavaduotojo pareigų, nes Reglamente tokia galimybė nenustatyta.

Mero įgaliojimai reglamentuoti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad meras reglamento nustatyta tvarka pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų) kandidatūras, taip pat reglamento nustatyta tvarka gali siūlyti atleisti juos iš pareigų. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais.

Reglamento VIII skyriaus 2.4 papunktyje nustatyta, kad meras teikia tarybai mero pavaduotojo kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, o šio skyriaus 3 dalyje nustatyta, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais.

Taigi, matyti, kad merui suteikta diskrecija teikti siūlymą atleisti mero pavaduotoją iš pareigų, teikiant Tarybai potvarkį.

Pareiškėjas nurodo, kad klausimas dėl jo atleidimo iš mero pavaduotojo pareigų nebuvo apsvarstytas komitete, todėl buvo pažeista Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka. Tarybos komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, bendroji kompetencija nustatyta Reglamento V skyriaus 2 dalyje. Joje nurodyta, kad Tarybos komitetai sudaromi jos teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, taigi, komitetai savo iniciatyva arba tarybos pavedimu rengia tarybos sprendimų projektus pagal savo kompetenciją (2.1 papunktis), svarsto Tarybai teikiamus sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų (2.2 papunktis), svarsto siūlomas kandidatūras į tarybos sudaromų institucijų vadovų pareigas (2.3 papunktis), svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo ataskaitą (2.4 papunktis), dalyvauja organizaciniame darbe įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, tarybos sprendimus (2.5 papunktis), pagal kompetenciją nagrinėja savivaldybės bendruomenės gyventojų bei bendruomeninių organizacijų pasiūlymus ir skundus, prireikus teikia rekomendacijas Tarybai, merui, savivaldybės administracijos direktoriui (2.6 papunktis). Taigi, matyti, kad bendrajai komitetų kompetencijai nepriskirta svarstyti mero teikimo atleisti mero pavaduotoją iš pareigų prieš terminą.

Reglamento IV skyriaus 20 punkte nustatyta, kad Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į posėdžio darbotvarkę sprendžia Taryba. Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia Taryba posėdžio pradžioje. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarybos posėdyje svarstytini klausimai į darbotvarkę turi būti įtraukti prieš posėdį, tačiau papildomus klausimus Taryba gali nuspręsti įtraukti ir posėdžio pradžioje.

Iš 2017 m. birželio 8 d. Tarybos posėdžio stenogramos matyti, kad meras posėdžio pradžioje pranešė, kad darbotvarkė sudaryta iš 3 klausimų, paklausė, ar yra siūlymų dėl pateiktų klausimų ir darbotvarkės, bei nurodė, kad pasisakyti yra užsiregistravę V. V., K. R., K. T..

Dėl darbotvarkės pasisakė V. V., V. K., K. R., D. V., V. B.. K. R. išreiškė siūlymą slaptai balsuoti dėl mero pavaduotojo atleidimo. Meras, juos išklausęs, pasiūlė balsuoti už posėdžio darbotvarkę: „už“ balsavo 12, susilaikė 2, „prieš“ buvo 10. Po balsavimo meras paskelbė, kad sprendimas priimtas,                  t. y. darbotvarkė buvo patvirtinta, jai pritarus daugumai posėdyje dalyvavusių Tarybos narių. Taigi, 2017 m. birželio 8 d. Tarybos posėdžio stenograma patvirtina, kad klausimas dėl pareiškėjo, kaip mero pavaduoto, atleidimo buvo įtrauktas į Tarybos darbotvarkę ir ši buvo patvirtinta. Kadangi nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Reglamente imperatyviai nenustatyta, kad mero teikimas atleisti mero pavaduotoją prieš terminą turi būti apsvarstytas komitetuose prieš Tarybos posėdį, leidžia daryti išvadą, kad tiesiogiai teikti tokį sprendimo projektą Tarybai yra išskirtinė mero teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-216/2007, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, taip pat konstatavo, kad išankstinio sprendimo projekto svarstymo tarybos komitetuose reikalavimas netaikomas.

Ginčijamo potvarkio ir sprendimo neteisėtumą pareiškėjas taip pat grindžia tuo, kad Tarybos posėdyje meras neaiškiai pristatė klausimo svarstymo tvarką dėl mero pavaduotojo atleidimo, nenurodė, kad po jo pasisakymo turės būti registruojami klausimai, pareiškėjui, kaip papildomam pranešėjui, nesuteikė galimybės atsakyti į tarybos narių klausimus, po jo pasisakymo nepaskelbė klausimų registracijos, nenurodė, dėl ko bus balsuojama, neleido pasisakyti tarybos nariams, su jais elgėsi nepagarbiai, nepagrįstai pertraukinėjo kalbėtojus, o tai galėjo padaryti įtaką balsavimo rezultatams.

Reglamento IV skyriuje reglamentuota tarybos posėdžių tvarka: posėdžio pirmininkas suteikia tarybos nariams žodį (12.4 papunktis), stebi kalbų trukmę, jeigu ji viršijama ar nukrypstama nuo svarstomo klausimo esmės, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti (12.5 papunktis), jeigu svarstomas klausimas svarbus ir Taryba pritaria, gali pratęsti kalbėjimo laiką (12.6 papunktis), vadovauja klausimų svarstymo eigai, pagal svarstymų rezultatus formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo Reglamentu nustato balsavimo tvarką ir pagal asmenų, atsakingų už balsų skaičiavimą, arba elektroninės balsavimo sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus (12.7 papunktis). Posėdžio pradžioje Taryba nustato posėdžio, pertraukų, kalbų (pagrindinio ir papildomo pranešimų, pasisakymų) trukmę, mero siūlymu skiria iš tarybos narių 2 asmenis balsams skaičiuoti, išskyrus atvejus, kai balsai skaičiuojami naudojant elektroninę balsų skaičiavimo sistemą (21 punktas). Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus tarybos posėdyje pristato pagal kompetenciją tarybos komiteto pirmininkas ar narys. Klausimą pristatyti gali kitas asmuo, jeigu tai numatyta pagal patvirtintą posėdžio darbotvarkę (22 punktas).

Iš Tarybos 2017 m. birželio 8 d. posėdžio stenogramos (4–5 lapų) matyti, kad, patvirtinus posėdžio darbotvarkę, buvo svarstoma dėl posėdžio reglamento tvirtinimo. Meras pasiūlė pranešėjams skirti iki 3 min., pasisakantiesiems – iki 2 min., frakcijos vardu kalbėti iki 3 min. Nurodė, kad pirmu klausimu siūloma mero pavaduotojui pasisakyti iki 5 min., klausti po 2 klausimus nuo opozicijos ir pozicijos bendra tvarka ir kt. „Už“ darbo reglamento patvirtinimą balsavo 14, nebalsavo 4, „prieš“ balsavusių nebuvo, sprendimas buvo priimtas, t. y. posėdžio darbo reglamentą patvirtino. Vėliau meras pavedė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjui                  V. K. pristatyti posėdžio tvarką. Šis dėl pirmų klausimų nurodė, kad klausimas dėl mero pavaduotojo atleidimo bus svarstomas bendra tvarka: pranešėjas pristatys klausimą, toliau bus klausimų svarstymas, bus leidžiama pasisakyti mero pavaduotojui, kurio klausimas svarstomas, tada Tarybos nariai galės pateikti klausimus ir gauti atsakymus, po viso šito vyks diskusija ir balsavimas.

Matyti, kad klausimo dėl mero pavaduotojo atleidimo tvarką pristatė ne meras, kaip posėdžio pirmininkas, bet vienas iš Tarybos narių, t. y. V. K., o tai neprieštarauja minėtai Reglamento IV skyriaus 22 punkto nuostatai. Taip pat matyti, kad V. K. detaliai paaiškino šio klausimo svarstymo eigą, taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad klausimas dėl mero pavaduoto atleidimo pristatytas neaiškiai ar nenurodyta jo svarstymo eiga.

Reglamento IV skyriaus 24 punktas nustato, kad, pagrindiniam pranešėjui atsakius į tarybos narių klausimus, gali būti suteikiamas žodis iki 5 minučių papildomam pranešimui, jei toks yra numatytas posėdžio darbotvarkėje, arba kitam asmeniui, susijusiam su klausimo nagrinėjimu. Jis taip pat atsako į tarybos narių klausimus bendra tvarka.

Pranešėjams atsakius į tarybos narių klausimus, svarstomas pateikto sprendimo projekto turinys. Diskusijoje dėl sprendimo projekto gali pasisakyti tarybos nariai, frakcijos ar koalicijos vardu jos įgaliotas atstovas. Tarybos nariai apie pageidavimą dalyvauti diskusijoje posėdžio pirmininką informuoja iki diskusijos pradžios. Posėdžio pirmininkas skelbia diskusijoje dalyvausiančius kalbėtojus, diskusijos pradžią ir pabaigą. Diskusijoje žodis kalbėtojams suteikiamas taip, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama tarybos daugumai ir mažumai (opozicijai), argumentuojama „už“ ir „prieš“. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią tvarką. Tarybos narys gali atsisakyti kalbėti. Jei jis, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, daroma išvada, kad jis atsisakė kalbėti. Tarybos nariai negali vienas kitam perduoti skirto laiko kalbėti. Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar leisti replikuoti, sprendžia posėdžio pirmininkas (26 punktas).

Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, savo pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais gali pateikti raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami redakcinei komisijai, jei ji buvo tarybos sudaryta (28 punktas). Pasibaigus diskusijoms, pagrindinis ir (ar) papildomas pranešėjai turi teisę į baigiamąjį žodį kiekvienas iki 3 minučių (29 punktas). Pasibaigus diskusijoms, Taryba svarstomu klausimu priima sprendimą. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos. Po balsavimo posėdžio pirmininkui leidus tarybos narys gali kalbėti asmeniniu klausimu iki 1 minutės (30 punktas).

Tarybos 2017 m. birželio 8 d. posėdžio stenograma (6–7 lapai) patvirtina, kad meras, kaip pagrindinis pranešėjas, detaliai pristatė klausimą dėl mero pavaduotojo atleidimo, po pranešimo paprašė Tarybos narių registruoti klausimus, jei tokių turi. Užsiregistravę klausti buvo D. V., K. T. ir A. J.. Nors pareiškėjas teigia, kad nebuvo paskelbta klausimų registracija, tačiau iš posėdžio stenogramos matyti, kad tokia galimybė buvo suteikta, užsiregistravo keli Tarybos nariai, tarp jų ir pareiškėjas. Be to, jis ne tik uždavė klausimą, bet taip pat ir pasisakė jo atleidimo iš mero pavaduotojo klausimu. Pareiškėjas po to taip pat užsiregistravo klausti ir pasisakė kelis kartus (stenogramos 8–10 lapai). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, atmestini.

Po klausimų ir pasisakymų meras paskelbė balsavimą (stenogramos 10 lapas). Iš posėdžio eigos darytina išvada, kad balsavimas buvo paskelbtas klausimui dėl mero pavaduotojo (pareiškėjo) atleidimo. „Už“ balsavo 13, susilaikė 1, nebalsavo 1, sprendimas buvo priimtas.

Pareiškėjas nesutinka, kad balsavimas buvo viešas, nes sprendimas dėl mero pavaduotojo atleidimo turėjo būti priimtas slaptu balsavimu. Taip pat mano, kad buvo šiurkščiai pažeista registravimo kortelių naudojimosi procedūra.

Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės narių dauguma. Analogiška nuostata įtvirtinta Reglamento VII skyriaus 2.4 papunktyje, t. y. mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma mero teikimu. Tarybos sprendimai priimami atviru arba slaptu balsavimu (Reglamento IV skyriaus 32 punktas). Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju klausimas. Slaptas balsavimas tarybos sprendimu galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši (Reglamento IV skyriaus 33 punktas). Taigi, matyti, kad Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtinti skirtingi mero pavaduotojo įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, nes 3 dalis nustato tarybos narių teisę inicijuoti mero pavaduotojo įgaliojimų nutraukimą prieš terminą, o 4 dalis nustato mero teisę inicijuoti mero pavaduotojo įgaliojimų nutraukimą prieš terminą. Šio straipsnio 4 dalyje nėra nustatytų jokių apribojimų merui teikti Tarybai svarstyti mero pavaduotojo atleidimo klausimą, taip pat nenustatyta slapto balsavimo procedūra, todėl taikyti šio straipsnio 3 dalies analogiją ir aiškinti 4 dalies nuostatą plečiamai nėra pagrindo. Kadangi Taryba pareiškėją atleido mero teikimu prieš terminą, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, kurioje nenustatyta slapto balsavimo procedūra, todėl pareiškėjo argumentai dėl slapto balsavimo nebuvimo atmestini.

Reglamento IV skyriaus 34.1 papunktis nustato, kad atvirai balsuojama naudojant elektroninę balsų skaičiavimo sistemą arba rankos pakėlimu. Balsus skaičiuoja elektroninė balsų skaičiavimo sistema, rankos pakėlimo atveju – paskirti tarybos nariai (šio skyriaus 21 punktas). Kai elektroninė balsų skaičiavimo sistema neveikia, balsuoti galima atviru balsavimu rankos pakėlimu. Balsuoti reikalingos elektroninės identifikacijos priemonės (registravimosi kortelės) saugomos tarybos sekretoriaus, tarybos nariams išduodamos prieš tarybos posėdį (tarybos nariai pasirašo registracijos lape) ir grąžinamos posėdžiui pasibaigus (pasirašytinai).

Iš šalių paaiškinimų ir Tarybos 2017 m. birželio 8 d. posėdžio stenogramos matyti, kad jame buvo balsuojama naudojant elektroninę balsų skaičiavimo sistemą. Taip pat matyti, kad 11 Tarybos narių paliko posėdį jam dar nepasibaigus, o šių narių korteles iš balsavimo sistemos išėmė techninis darbuotojas. Teismas sutinka su pareiškėju, kad balsavimo korteles po posėdžio turėjo grąžinti Tarybos nariai asmeniškai, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio ginčijamas potvarkis ir sprendimas galėtų būti laikomi neteisėtais.

Nors pareiškėjas nurodo, kad meras Tarybos posėdyje neleido pasisakyti tarybos nariams, su jais elgėsi nepagarbiai, nepagrįstai pertraukinėjo kalbėtojus, tačiau teismas iš posėdžio stenogramos to nenustatė. Priešingai, iš jos matyti, kad meras suteikė galimybę pareiškėjui pasisakyti ir užduoti klausimus, buvo išklausyti ir kiti Tarybos nariai.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad mero pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. To paties įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad esant mero teikimui už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Reglamento IV skyriaus 10 punktas nustato, kad Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma.

Nagrinėjamu atveju į posėdį atvyko visi 25 Tarybos nariai, 11 iš jų posėdžiui nepasibaigus išėjo, todėl mero pavaduotojo (pareiškėjo) atleidimo klausimą svarstė likę 14, iš jų už mero teiktą sprendimo projektą atleisti mero pavaduotoją balsavo 13, t. y. visų savivaldybės tarybos narių dauguma.

2017 m. birželio 1 d. aiškinamojo rašto prie mero sprendimo projekto 1 punkte nurodyta, kad K. T., kaip Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, prarado rajono savivaldybės mero pasitikėjimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad politinio pasitikėjimo ar nepasitikėjimo institutas pagal savo prigimtį nėra siejamas su tokio pasitikėjimo subjekto savybių vertinimu jo tinkamumo eiti atitinkamas pareigas aspektais. Tokiam (politiniam) pasitikėjimui arba nepasitikėjimui pareikšti gali būti reikšmingos visai kitos, pirmiausia politinius interesus lydinčios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1059/2010).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas potvarkis ir sprendimas priimti nepažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatų, teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, o neesminis pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti potvarkį ir sprendimą neteisėtais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Kadangi byloje nėra ginčo dėl sprendimo 2 dalies, kurioje nuspręsta išmokėti K. T. 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jei jas turi, ir jam priklausantį darbo užmokestį atleidimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas šios dalies plačiau nenagrinėja.

Atsakovai atsiliepime prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas teismo išlaidas, todėl šis prašymas teismo sprendimu nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                               Irena Paulauskienė