Baudžiamoji byla Nr. 1-1419-961/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47215-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Samantai Pranaitytei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,

kaltinamajam O. S., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

nukentėjusiajai M. B.,

vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

O.S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

- 2019-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 6 mėnesiams,

2021-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta 166 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista 27 MGL (1350 Eur) dydžio bauda, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė:

O. S. 2020-11-30 apie 21.59 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) tyčia 1 (vieną) kartą delnu stipriai sudavė savo žmonai M. B. į veidą, o jai nugriuvus, ranka tyčia 1 (vieną) kartą sudavė į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų vidiniame kampe, kairės akies apatiniame voke, krūtinėje, kairėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimą ir odos nubrozdinimą nosyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. S. kaltės nepripažino. Parodė, kad jeigu ir buvo suduoti smūgiai, tai netyčia. Pripažįsta, kad sudavė žmonai antausį, bet į krūtinę nesudavė. Neprisimena, ar žmona nukrito. Jis žmonai nepriekaištavo ir nebuvo neblaivus, nežino, kodėl žmona sako, kad jis buvo neblaivus. Jis žmonai sudavė tik vieną kartą ir netyčia. Žmonai sudavė plaštaka į veidą, ir taip išeina, kad žmona nukrito ir atsistojo. Pasakė, kad iškvies policiją. Jis atsakė, kad kviestų, ir išėjo. Prieš įvykį žmona išėjo su šuniuku ir turbūt tada susižalojo. Jis nežino, iš kur pas žmoną atsirado sužalojimai. Jie galėjo atsirasti žmonai krentant. Nežino, ar nuo suduoto smūgio žmonai skaudėjo. Anksčiau jis žaidė futbolą, o boksu užsiėmė tik vaikystėje 2 metus. 

Nors kaltinamasis O. S. kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. B. parodė, kad konfliktas prasidėjo kambaryje, jie susiginčijo. Gal ji kažką pasakydama jį sunervino. Vyras jai sudavė smūgį į nosį gal delnu, tiksliai neprisimena. Sudavė smūgį į kairę krūtinės pusę. Tuo momentu skausmo nebuvo, buvo tik mėlynės. Gal ir buvo skausmas. Nepamena.

Paskelbus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16, 19), M. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Vyras prieš ją smurtavo ne pirmą kartą. Nuo smūgio į krūtinę ji nukrito ant grindų. Dabar nori su juo susitaikyti, pretenzijų jam neturi. Tą vakarą vyras buvo išgėręs. Išgėręs jis būna agresyvus. Jo elgesį, agresiją įtakoja alkoholis. Kai vyras būna neblaivus, ji jo bijo, kad jos nesumuštų. Kai būna blaivus, jo nebijo. Konflikto metu po smūgio į krūtinę ji nukrito ant grindų – plytelių, ant nugaros, atsitrenkė pakaušiu. Mėlynė ant kojos galimai atsirado kai krito, tiksliai negali pasakyti. Įbrėžimai ir nubrozdinimai ant nosies atsirado nuo vyro suduoto smūgio. Kažkada buvo įvykis, kai ji nukrito vedžiodama šuniuką, bet tai visai kitas įvykis, ji tikrai tada taip nesusižalojo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytą informaciją. Papildomai parodė atsimenantis, kad sugyventinis moterį apipylė skysčiu, trenkė ir pasišalino prieš pareigūnams atvykstant. Nukentėjusiosios neblaivumo netikrino, nes atvyko dėl smurto. Kaltininko neblaivumo negalėjo patikrinti, nes jo jau nebuvo. Moteris pasakojo, kad smurtautojas buvo neblaivus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. parodė, kad nežino, dėl kokio įvykio pašaukta, nes kvietė policiją daug kartų. Daugelis iškvietimų buvo vienodi. Ji kviesdavo policiją, nes būna tokia situacija, kad patėvis nėra suvaldomas, jai ir jos motinai yra sudėtinga su juo, joms baisu darosi, dėl to yra kviečiama policija, nes trukdo miegoti, gyventi. Šiuo metu patėvis gyvena atskirai. Iki to įvykio (duomenys neskelbtini) gyveno kartu. Patėvis kelia ranką prieš motiną, tiesiog agresyvus būna.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja J. B. juos patvirtino. Parodė, kad girdėjo mamos rėkimą ir pliaukštelėjimą per veidą. Trenkta buvo virtuvėje ar ties tualetu, taip stipriai pliaukštelėjo, kad nuo ausies auskaras nukrito. Tai, kad mama buvo apipilta vandeniu, irgi laikytų agresijos išpuoliu. Sprendžia, kad patėvis buvo neblaivus, nes šnekėjo nesąmones, balsas buvo garsus, kalbėjimo būdas agresyvus, piktas. Ne pirmą kartą jį matė išgėrusį, todėl atpažįsta. Kalbėjimas buvo piktybinis. Ji iškvietė policiją. Mama tą vakarą į policiją tikriausiai neskambino. Patėvis po to įvykio, kai iškvietė policiją, greitai apsirengė ir pabėgo iš buto. Po įvykio bendravo su mama. Matė ant mamos skruosto paraudonavimą. Iš karto susivokė kas nutiko, detaliai nenagrinėjo. Mama suriko, nes jai skaudėjo. Mama tų įvykių metu bijodavo patėvio. Patėvis nebegyvena su jomis nuo šios vasaros vidurio. Tai jis grįžta, tai iškeliauja kitur. Jo elgesys esant neblaiviam pasikeisdavo taip, kad linkęs konfliktuoti, naktį leidžia muziką, garsiai kalba su savimi, lenda prie motinos, kai ji miega. Tiksliai neatsimena, kas tą vakarą pradėjo konfliktą. Namuose yra šuo; negali atsakyti, ar buvo atvejis, kad mama būtų nugriuvusi vedžiojant šunį. Ji nesakytų, kad patėvis atsiprašo. Jis nieko nesako, tik pasiteisina, o kad gailėtųsi, tai tikrai nebūna.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis O. S. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta iš dalies. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2020-11-30 buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo žmona M. B. ir jos dukra J. B. Jis jau gulėjo lovoje, kai atėjo jo žmona M. ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis ne vyras, kad jis š., kad nieko nesugeba ir panašiai. Jis jai pasakė, kad atsikabintų, nes jam 6.30 val. reikėjo jau būti darbe, kur nelegaliai dirba. Žmonos jis tyčia nemušė, tiesiog ranka ją nuo savęs nustūmė, kur jai pataikė, nematė, nes buvo tamsu. M. jam pasakė, kad kviečia policiją, ir jis jai pasakė, kviesk. Susirinko savo daiktus ir išėjo į lauką, nakvojo jis lauke. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi, tačiau tyčia jis jos nemušė. Viską išsamiai paaiškins teisme (b. l. 86, 90).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. B. parodė, kad ji kartu su savo vyru O. S. gyvena jau apie 1,5 metų. Šiuo metu ji, jos vyras ir dukra J. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019-08-07 ir 2019-09-13 buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi jos vyras prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą. Taip pat pas juos policija atvažiuoja 1-3 kartus į mėnesį, kadangi jos vyras konfliktuoja su ja ir smurtauja prieš ją. Dažniausiai policijos pareigūnai vyrą nuramina arba atskiria jį nuo jos ir išveža, kadangi pareiškimų ji nerašydavo. Nuo 2020-11-29 iki 30 dienos jos vyras pastoviai vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį jis vartojo pas juos bute ir kažkur mieste, kur tiksliai – nežino. 2020-11-30 apie 21.59 val. O., būdamas stipriai neblaivus, grįžo namo. Ji tuo metu buvo svetainėje, o dukra savo kambaryje. Jai gulint ant sofos, O. pradėjo su ja konfliktuoti, atseit ji jį išdavinėja su kitais vyrais bei turi meilužį. Ji jam sakė, kad jis išsigalvoja ir tai yra netiesa. Tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo ją pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais bei vėliau iš dešinės rankos delno sudavė jai vieną smūgį į nosį ir į kaktą bei vieną smūgį iš kumščio į kairiąją krūtinę, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Po jai suduotų smūgių ji paėmė telefoną ir paskambino skubios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jai pradėjus skambinti į policiją, O. iš karto apsirengė ir išbėgo iš namų. Ar jos dukra matė konfliktą, ji nežino, tačiau tikrai turėtų jį girdėti. Kur šiuo metu galėtų būti jos vyras, nežino. Dėl patirtų sužalojimų ji šiandien kreipsis į ligoninę, kadangi jai yra sumušta nosis ir didelė mėlynė ant kairės krūtinės. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai. Namie jokių registruotų ir neregistruotų ginklų nėra. Prašo dėl jai sukelto fizinio skausmo pradėti ikiteisminį tyrimą. Daugiau apie šį įvykį nieko negali papasakoti (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji M. B. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad O. S. yra jos sutuoktinis, jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš jį. Duoti parodymus sutinka. Jie su O. susipažino prieš 1,5 metų tiesiog atsitiktinai lauke. 2019-08-07 su juo susituokė. Kelias savaites po vestuvių ji pasiūlė jam atsikraustyti pas ją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai. Kai vyras atsikraustė gyventi pas ją, prasidėjo „nuotykiai“. Jam pasidarė patogu gyventi jos sąskaita, už butą moka ji, už maistą moka ji, drabužiai ir t.t. Jis gyvena iki šiol jos sąskaita. Buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš ją, jam buvo skirtos kardomosios priemonės ir ji, bijodama jo, vėl už savo pinigus jam buvo išnuomojusi kelis butus, ten jis pridarė nuostolių ir buvo iškraustytas. Yra suruošusi dokumentus skyryboms, tačiau jų nenuneša į teismą, nes tikrai realiai bijo savo vyro, kuris jai vis kartoja tą patį, kad ji miega su visais ir kad jis suras jos meilužius, sumuš juos ir ją. Kol vyko ikiteisminiai tyrimai, pradėti prieš tai, O. buvo uždrausta artintis prie jos, tačiau jis laukdavo jos prie laiptinės, laukdavo kieme, lipdavo į namus per balkoną, atstumdavo balkono duris ir įeidavo į butą. Jam negalioja jokie įstatymai, jokios kardomosios priemonės. Savo bute kartu su dukra gyvena virš 10 metų ir jokių konfliktų ar problemų su kaimynais neturėjo, bet kai pas jas atsikraustė gyventi O., tai problemos atsirado. Lapkričio pabaigoje jis girtas nuėjo pas kaimyną į (duomenys neskelbtini)-tą butą, nes norėjo pasišnekėti, kadangi kaimynas ją kaltino, kad ji kažkuo apipylė jo vaiko vežimėlį. Kaimynai jam durų neatidarė. Vakar, t. y. 2020-12-01 išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris ir šaukia „policija, atidarykite“. Pagalvojo, kad tai kaimynas, kuris atėjo aiškintis santykius. Durų iš pradžių neatidarė, net bijojo prieiti ir pasižiūrėti, kas ten. Kartu su dukra pasižiūrėjo pro langą, tačiau jokio policijos automobilio ten nematė. Po kiek laiko, paraginta dukros, pasižiūrėjo per akutę ir pamatė už durų stovinčius policijos pareigūnus, po ko iš karto įleido juos į butą. Jie sulaikė jos vyrą ir išvežė jį į komisariatą. Dėl 2020-11-30 konflikto gali papildomai papasakoti, kad jie visi, t. y. ji, jos dukra J. ir O. buvo namie. Vyras visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau kažkur išėjo, o grįžęs pradėjo jai eilinį kartą priekaištauti, kad ji jam neištikima, kad miega su visais vyrais iš eilės, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, išvadino kekše ir kitais „gražiais“ žodžiais. Ar ką nors jam atsakė, nepamena, kai staiga pajuto labai stiprų smūgį delnu į kairiąją veido pusę. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų, pamena dar vieną smūgį ranka į krūtinę, jai labai skaudėjo. Nors O. yra smulkaus kūno sudėjimo, tačiau jis buvo profesionalus boksininkas ir jo smūgiai yra stiprūs bei skausmingi. Kiek jai yra žinoma, O. nelegaliai dirba su kroviniais. Nemeluos, pinigų jis kažkiek duoda, bet iš esmės, tai tuos pačius pinigus iš jos paima alkoholiui. Nenori, kad jis gyventų pas ją bute, bijo net pagalvoti, kas bus, kai jis bus paleistas iš areštinės, bet jis neturi kur kitur gyventi ir ji būna priversta jam atidaryti duris, nes jis bet kada gali ir dieną, ir naktį įlipti pas ją į butą, esantį antrame aukšte. Yra užsiregistravusi pas teismo medicinos ekspertus 2020-12-02, ten tikrai nuvyks. Šiuo metu nuo pagalbos mygtuko ji atsisako, bet, jeigu prireiks, kreipsis. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. parodė, kad O. S. su ja ir mama kartu gyvena jau apie 1,5 metų. Prieš mamą O. smurtauja jau nebe pirmą kartą, anksčiau policija taip pat buvo kviesta. 2020-11-30 apie 21.59 val. ji, būdama savo kambaryje, išgirdo, kad kažkas užėjo į namus. Tai buvo jos patėvis, kadangi ji išgirdo jo balsą kalbant su mama. Vėliau jiems kalbant, tarp jų kilo konfliktas, tačiau ji iš kambario neišėjo, nes dažniausiai nesikiša į jų barnius. Kažkuriuo metu ji išgirdo, kaip jos mama suklykė, bei ji nusprendė pažiūrėti, kas vyksta svetainėje ir ar nereikalinga mamai pagalba. Išėjusi iš kambario pamatė, kaip O. būdamas neblaivus plaštaka sudavė mamai vieną smūgį per veidą ir apipylė ją su vandeniu. Ji tada nedelsiant grįžo į kambarį ir paskambino skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir iškvietė policiją. Per tą laiką, kol ji skambino 112, jis apsirengė ir išbėgo iš namų. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau patėvio jau nebuvo. Kur jis galėtų būti, nežino. Prieš ją patėvis ankščiau nesmurtavo. O. niekur oficialiai nedirba, visą laiką vartoja alkoholinius gėrimus, jų šeimą išlaiko mama. O. kartais būna labai agresyvus, irgi konfliktuoja su ja, įžeidinėja ją. Yra įsitikinusi, kad ateityje gali pradėti smurtauti ir prieš ją (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2020 m. lapkričio pabaigoje pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. Patruliuojant iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas iškvietimas, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos mamos sugyventinis puola ją. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė J. B., kuri papasakojo, kad jos mamos M. B. sutuoktinis O. S. paskambino į duris ir mama jį įsileido, nes jis neturi daugiau kur gyventi. O. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pradėjo fiziškai smurtauti prieš savo žmoną, o išgirdęs, kad jam kviečiama policija, iš buto pasišalino. Smurtą patyręs asmuo M. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė 2020-11-30 21.57 val., kai O. S. jiems būnant kambaryje, dešine ranka tyčia stipriai trenkė jai vieną kartą į veido sritį, po ko paėmė vandens butelį, apipylė M. B., konflikto metu žemino ją, vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl tokių jo veiksmų M. B. patyrė fizinį skausmą. Pasakodama įvykio aplinkybes, ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi ir sutrikusi. Po kaire akimi pas M. B. matėsi mėlynė. Pasiūlius iškviesti pagalbą, M. B. medikų paslaugų atsisakė. Jiems būnant bute, įtariamasis į įvykio vietą negrįžo, dėl to nebuvo sulaikytas. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 53).

Nukentėjusiosios M. B. pareiškime nurodoma, kad 2020-11-30 apie 21.59 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras O. S., grįžęs namo neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, atseit ji turi meilužį ir jį išdavinėja. Konflikto metu jis iš dešinės rankos delno sudavė jai vieną smūgį į nosį ir į kaktą bei vieną smūgį iš kumščio į kairiąją krūtinę, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G3506/2020 konstatuota, kad M. B. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų vidiniame kampe, kairės akies apatiniame voke, krūtinėje, kairėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas ir odos nubrozdinimas nosyje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke padaryta prieš 1,5-3 savaites iki apžiūros, kiti sužalojimai prieš 2-5 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretaus žalojusio įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta griūnat ir atsitrenkiant į kietą, buką daiktą ar paviršių. Kiti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui (b. l. 36-37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio A. A. 2020-11-30 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis 2020-11-30 apie 21 val. 57 min. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos sugyventinis puolė mušti pranešėjos mamą. Mažamečių nėra. GMP atsisakė. Pokalbio metu vyras iš namų pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. B. Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėjos J. B. mama M. B., kuri paaiškino, kad sutuoktinis O. S. paskambino į duris ir M. B. įsileido į namus O. S., nes jis neturi kur daugiau gyventi, sutuoktinis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir be jokios priežasties pradėjo prieš ją fiziškai smurtauti. Iki iškviečiant policiją O. S. pasišalino. Smurtą patyrusi M. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė 2020-11-30 21 val. 57 min., kad O. S. dešine ranka trenkė 1 kartą į kairę veido sritį, tada pasiėmė butelį vandens ir apipylė ją. Konflikto metu ją žemino visokiais žodžiais (kokiais nenurodė) ir kad miega su visais kaimynais. Dėl tokių O. S. veiksmų patyrė fizinį skausmą. M. B. buvo labai susijaudinusi ir sutrikusi. Matomos smurto žymės yra: po kaire akimi mėlynė. M. B. yra blaivi, tačiau vartojo daug raminamųjų, todėl sudėtinga su ja bendrauti (b. l. 47-49).

2020-12-28 Apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktų pagalbos skambučių garso įrašų fragmentų apžiūra. Atidarius rinkmeną pavadinimu „2020_11_30_21-57-15_37068445943“ girdima, kad prašoma policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešama, kad mamos sugyventinis pradėjo muštis, jis girtas, ką tik išėjo. Atidarius rinkmeną pavadinimu „2020_12_01_01-32-00_(duomenys neskelbtini)“ girdima, ar galima dar kartą iškviesti policiją (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodo, kad vyras pirma ją mušė, dabar jis daužo duris, ji bijo jį įleisti. Ji nežino, ką daryti. Jisai tikrai pabėgs dabar, kai tik ji iškvies. Pirmą kartą iškvietė, pabėgo. Dabar vėl jisai daužo duris. Taip pat nurodo, kad čia buvo policija gal prieš keturias valandas. Tada jis mušė. Greitosios nereikia. Paprasčiausiai jai yra baisu. Prisistato esanti M. B. (b. l. 60-61).

Taip pat byloje pateiktas CD su policijos pareigūnų Body kamera darytų 10 vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta pagal iškvietimą, bendrauja su M. B., pildo tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (prie bylos viršelio).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad O. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu tyčia 1 kartą delnu stipriai sudavė savo žmonai M. B. į veidą, o jai nugriuvus, ranka tyčia 1 kartą sudavė į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. B. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų vidiniame kampe, kairės akies apatiniame voke, krūtinėje, kairėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimą ir odos nubrozdinimą nosyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis O. S. bylos nagrinėjimo tvirtino kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, iš esmės savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad žmonos jis tyčia nemušė, tiesiog ranka ją nuo savęs nustūmė, kur jai pataikė nematė, nes buvo tamsu. Teisme parodė, kad žmonai sudavė tik vieną kartą ir netyčia. Po to pripažino, kad sudavė žmonai antausį, bet į krūtinę nesudavė. Neprisimena, ar žmona nukrito. Vėliau jau nurodė, kad žmonai sudavė plaštaka į veidą, žmona nukrito ir atsistojo. Jis žmonai nepriekaištavo ir nebuvo neblaivus, nežino, kodėl žmona sako, kad jis buvo neblaivus. Pasakė, kad iškvies policiją. Jis atsakė, kad kviestų, ir išėjo. Prieš įvykį žmona išėjo pavedžioti šunį ir turbūt tada susižalojo. Jis nežino, iš kur pas žmoną atsirado sužalojimai. Jie galėjo atsirasti žmonai krentant.

Tokius kaltinamojo parodymus, kad jis buvo blaivus, sudavė tik vieną smūgį, ir tą netyčia, teismas vertina kritiškai, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Visų pirma tai nukentėjusiosios M. B. pareiškime nurodytos aplinkybės, kad grįžęs namo neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, atseit ji turi meilužį ir jį išdavinėja. Konflikto metu jis dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į nosį ir į kaktą, bei vieną smūgį kumščiu į kairiąją krūtinės pusę, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą; bei jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. grįžo namo stipriai neblaivus. Ji tuo metu buvo svetainėje, o dukra savo kambaryje. Jai gulint ant sofos, O. pradėjo su ja konfliktuoti, atseit ji jį išdavinėja su kitais vyrais bei turi meilužį. Ji jam sakė, kad jis išsigalvoja ir tai yra netiesa. Tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo ją pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais bei vėliau dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į nosį ir į kaktą bei vieną smūgį kumščiu į kairiąją krūtinės pusę, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu ji nurodė, kad sutuoktinis būdamas neblaivus smurtauja prieš ją, patvirtino, kad jam pradėjus eilinį kartą priekaištauti ji staiga pajuto labai stiprų smūgį delnu į kairiąją veido pusę. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų, pamena dar vieną smūgį ranka į krūtinę, jai labai skaudėjo. Teisminio nagrinėjimo metu, nors nukentėjusioji nurodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, tačiau ji patvirtino ir savo anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus. Todėl teismas laiko, kad nukentėjusiosios M. B. parodymai yra nuoširdūs, nuoseklūs, atitinkantys kitus byloje surinktus objektyvius įrodymus ir teismas neturi pagrindo jais netikėti. Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų matyti, kad M. B. ir pati skambino Bendrajam pagalbos centrui, nurodė bijanti sutuoktinio, dėl kurio smurto prieš kelias valandas jau buvo kviesta policija, jis buvo pabėgęs, o dabar grįžo ir daužo duris. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo duoti parodymai, o būtent kad tarp jų kilo konfliktas, kad po jo sudavimo žmonai į veidą ji nukrito; netgi kaltinamojo elgesys, kai liudytojai J. B. pradėjus kviesti policiją jis pasišalino iš buto, rodo, kad jis suvokė savo elgesio pasekmes.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų J. B. bei A. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Liudytoja J. B. parodė, kad girdėjo, kaip tarp patėvio ir mamos kilo žodinis konfliktas, po to ji išgirdo garsų pliaukštelėjimą ir mamos riksmą. Išėjusi iš kambario pamatė, kaip O. būdamas neblaivus plaštaka sudavė mamai vieną smūgį per veidą ir apipylė ją su vandeniu. Ji tada nedelsiant grįžo į kambarį ir iškvietė policiją. Per tą laiką, kol ji skambino 112, jis apsirengė ir išbėgo iš namų. Teismui ji patvirtino šiuos savo parodymus, nurodė, kad patėvis yra agresyvus, nuolat kelia ranką prieš motiną. Tai, kad patėvis buvo neblaivus, ji suprato iš jo kalbos ir agresyvaus elgesio, ne pirmą kartą jį matė išgėrusį, todėl atpažįsta. Ji girdėjo mamos rėkimą ir pliaukštelėjimą per veidą, matė, kaip mamą apipylė vandeniu. Po įvykio matė ant mamos skruosto paraudonavimą. Trenkta buvo stipriai, net auskaras nuo ausies nukrito. Liudytojas A. A. taip pat patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą, M. B. paaiškino, jog O. S., jiems būnant kambaryje, dešine ranka tyčia stipriai trenkė jai vieną kartą į veido sritį, po ko paėmė vandens butelį, apipylė M. B., konflikto metu žemino ją, vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dėl tokių jo veiksmų M. B. patyrė fizinį skausmą. Pasakodama įvykio aplinkybes, ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi ir sutrikusi. Po kaire akimi pas M. B. matėsi mėlynė. Šias aplinkybes liudytojas pažymėjo ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kur taip pat nurodė, jog M. B. yra blaivi, tačiau vartojo daug raminamųjų, todėl sudėtinga su ja bendrauti. M. B. būseną patvirtina ir pareigūnų įvykio dieną padaryti Body kamera vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas jų atvykimas bei bendravimas su nukentėjusiąja. Ji pasakodama verkia, akivaizdžiai susijaudinusi, jos galva šlapia, matyti, jog kairė akis pamušta. Ji sako, kad jai baisu, kad jis atėjo girtas, pradėjo mušti, paėmė butelį vandens ir išpylė ant jos; taip pat nurodo, kad vakar buvo policija, užvakar buvo policija, niekas jo nesulaiko, jei uždarytos durys, jis užeina pro langą (parodo).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Tai, kad nuo smūgio delnu ar kumščiu sukeliamas skausmas, taip pat ir nuo smūgių sukelto griuvimo, abejonių nekelia. Be to, kad M. B. buvo ne tik sukeltas skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, kad M. B. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų vidiniame kampe, kairės akies apatiniame voke, krūtinėje, kairėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas ir odos nubrozdinimas nosyje, kietu buku daiktu (daiktais). Apibendrinant aukščiau aptartus nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, Bendrojo pagalbos centro duomenis, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytas aplinkybes bei Body kameroje užfiksuotus patikrinimo rezultatus darytina išvada, kad O. S. suprato, jog savo smurtiniais veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ar ją susargdins, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko prieš savo žmoną, su kuria tuo metu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškas veikas prieš M. B. (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį) (b. l. 124-129), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus – viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, važiavimą be bilieto, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 131-142), nedirba (b. l. 143-145). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. S. viso tyrimo metu kaltės nepripažino ir dėl savo veiksmų nesigailėjo, teigė, kad tik pastūmė nuketėjusiąją, vėliau keitė parodymus, nurodė, kad sudavė jai delnu vieną kartą, kad galimai ji nukrito. Tokių parodymų laikyti nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi teismas neturi pagrindo. M. B., J. B. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis išgėręs alkoholio tampa agresyvus, nusikalstamos veikos metu toks ir buvo, šias aplinkybes jos nurodė tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ir Bendrajam pagalbos centrui. Jos ilgą laiką gyveno kartu su kaltinamuoju, taigi, atpažįsta jo būseną, blaivus ar ne, teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, todėl sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad O. S. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-31 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės (išdirbo tik 14 valandų), sistemingai vartojo alkoholį, darė administracinius nusižengimus, dėl ko teismo 2021-01-15 nutartimi neatlikta 166 valandų viešųjų darbų bausmė buvo pakeista 27 MGL (1350 Eur) dydžio bauda. Per teismo nustatytą 8 mėnesių terminą bauda nebuvo sumokėta, dėl ko 2021-10-07 išduotas vykdomasis raštas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas laiko, kad netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta O. S. paskyrus griežtesnę baudžiamojo įstatymo už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę parenkant artimą bausmės vidurkiui (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis). Be to, kadangi O. S. smurtinis elgesys kartojasi, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, piktnaudžiauja alkoholiu, jam nustatytini įpareigojimai dirbti (ar registruotis Užimtumo tarnyboje), nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujantiems žmonėmis.

Kadangi O. S. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu (2019-12-31 baudžiamuoju įsakymu) paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsniu šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-31 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-14 nutartimi pakeista bausme.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, O. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020-12-02, 14.15  val. iki 2020-12-04 13.25 val. (dvi dienos).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6., 14.2.2.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo O. S. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 414,39 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju O. S. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Be to, duomenų apie tai, kad kaltinamasis turi pajamų šaltinį ar nekilnojamojo, kito vertingo turto Lietuvoje, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų ((duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014-05-06) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

O.S. (O. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, nustatant jam įpareigojimus:

- bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per dešimt mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios;

- nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

- per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-31 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-14 nutartimi pakeista į baudą bausme ir galutinę bausmę O. S. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 27 MGL (1350 Eur) dydžio baudą, nustatant jam įpareigojimus:

- bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per dešimt mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios;

- nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

- per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-12-02 14.15 val. iki 2020-12-04 13.25 val., t. y. 2 (dvi) dienas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – dokumentų ((duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014-05-06) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

CD laikmeną su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Ilona Mateikienė