Civilinė byla Nr. 2-654-1135/2024

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01759-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,

sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovei K. B., ieškovės atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1. Nustatyti B. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

2. Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams – B. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodines išmokas po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui, mokamas nuo ieškinio pareiškimo (2023-11-09) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti K. B..

3. Nustatyti tokią M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką:

3.1. M. B. bendrauja su savo vaikais – B. B., gim. (duomenys neskelbtini) d. ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., kas antrą savaitgalį, atsižvelgiant į vaikų buvimo ugdymo įstaigose ir poilsio laiką, vaikų sveikatos būklę. M. B. privalo iš anksto suderinti su vaikų motina K. B. konkretų susitikimo su vaikais laiką.

3.2. M. B. gali bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis, atsižvelgiant į vaikų buvimo ugdymo įstaigose ir poilsio laiką, vaikų sveikatos būklę. M. B. privalo iš anksto suderinti su vaikų motina K. B. konkretų susitikimo su vaikais laiką.

3.3. M. B. turi galimybę kiekvieną dieną bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

4. Sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo nukreipti skubiam vykdymui.

5. Priteisti iš M. B. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu buvo sutuoktiniai. Jų santuoka buvo nutraukta Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-841- 674/2017. Po santuokos nutraukimo toliau gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė dvynukai B. B. ir E. B.. Atsakovas savo tėvystę pripažino pareiškimais dėl tėvystės pripažinimo. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. su M. B. gyvena skyrium. Gyvendami santuokoje su M. B. yra susilaukę dviejų vaikų – dukterų V. B. ir G. B.. Iki šiol su atsakovu nepavyko susitarti dėl jų vaikų – B. B. ir E. B. gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos, todėl šių klausimų išsprendimui ieškovė kreipėsi į teismą. Jų sūnūs B. B. ir E. B. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Tarp jų yra susiklostę artimi, šilti santykiai. Vaikams yra sudarytos normalios, saugios gyvenimo sąlygos. Atsakovas sutinka, kad vaikai gyventų su ieškove. Atsižvelgiant į jų mažamečių vaikų B. B. ir E. B. interesus, jų amžių, jiems šiuo metu sudarytas normalias gyvenimo, vystymosi sąlygas, atsakovo poziciją, tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, jų motina K. B.. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Normalioms jų vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti reikia maždaug 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba. Yra registruota Užimtumo tarnyboje. Teks kurį laiką kol susiras darbą pragyventi iš nedarbo išmokos bei išmokų vaikams. Su vaikais gyvena socialiniame būste. Nekilnojamojo turto neturi. Prie vaikų išlaikymo privalo prisidėti ir jų tėvas, atsakovas M. B.. Apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas duomenų ieškovė neturi. Mano, kad atsakovas, būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaikus ir jų poreikių normalų tenkinimą, turėdamas realias galimybes, gali savo vaikų išlaikymui mokėti periodines išmokas po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nors iki šiol atsakovas nevengė bendrauti su savo vaikais ir dėl to problemų nekildavo, norėdama ateityje išvengti bet kokių neaiškumų, prašys teisiškai įtvirtinti ir nustatyti M. B. bendravimo su vaikais – B. B. ir E. B., ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po skyrybų su atsakovu kurį laiką buvo susitaikę, gyveno kartu, tačiau prieš ją panaudojus smurtą ji santykius nutraukė. Persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) namus, šiuo metu gyvena socialiniame būste. Antri metai jau gyvena atskirai. Atsakovas per tą laiką neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Vienam vaikui per mėnesį išlaikyti ji skiria ne mažiau kaip 150 eurų maistui, 200 eurų drabužiams, higienos prekėms ir pan. Darželio mokestį šiuo metu jai kompensuoja, taip pat gauna kompensaciją šildymui bei vandeniui. Už elektrą kas mėnesį moka apie 40 Eur. Vaikams mokama išmoka apie 130 Eur, tačiau ir ją įvertinus ir padalinus realias išlaidas per pusę, atsakovui tektų ne mažesnė suma, nei ji prašo, nes dar susidaro papildomų išlaidų darželio renginiams ir kitoms išlaidoms. Dukroms atsakovas taip pat moka tokias pačias sumas. Ji šiuo metu nedirba, nes buvusiame darbe (dirbo parduotuvėje) negalėjo suderinti taip, kad vakarais galėtų būti su vaikais. Šiuo metu ji registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovas su vaikais bendrauja, paskambina, tačiau išlaikymo nemoka, tik kartais nuperka kažkokį daiktą. Ji gyvena trijų kambarių socialiniame būste su keturiais vaikais, mergaitės gyvena viename kambaryje, o berniukai – kitame. Jos bendros pajamos (vaikų pinigai, išlaikymo fondo mokami pinigai ir išmoka iš Užimtumo tarnybos) sudaro apie 1000 Eur. Paaiškino, kad buvo susitarę šį ginčą su atsakovu spręsti mediacijoje 2021 m., telefonu buvo suderintos sąlygos tiek su ja, tiek su atsakovu, mediatorė suruošė sutartį, tačiau jie jos nepasirašė tuo metu, nes dar nusprendė pabandyti gyventi kartu. Ji prašo tokių pačių sąlygų, dėl kurių buvo sutarta, kad atsakovas būtų pakeitęs poziciją, ji nežino. Ji kalbėjosi su juo ir prieš posėdį, jis sakė, kad sutinka pasirašyti tokią sutartį, tačiau neturi šiuo metu kaip atsispausdinti, yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), todėl vis nepasirašo. Dėl vaikų raidos ji kreipėsi į specialistus, šiuo metu nurodyta atvykti balandžio mėnesį.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai pabrėžė, kad šalys ginčą jau sprendė mediacijoje, susitarė 2021 m. dėl sąlygų (pateikė tai patvirtinančius įrodymus), todėl ieškiniu prašoma ginčą išspręsti tokiomis sąlygomis, kaip jie susitarė ir klausimai visi yra suderinti. Išlaikymo prašoma suma tikrai nėra per didelė, nebent per maža.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima yra žinoma. Nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. birželio 13 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo 2020 m. spalio 5 d. šeimai buvo atnaujintas socialinių paslaugų teikimas bei atvejo vadybos procesas. M. B. šeimai atvejo vadybos procesas baigtas 2022 m. gruodžio 8 d., kadangi vyras siūlomos pagalbos atsisakė, buvo nemotyvuotas keisti gyvenimo būdą, priimti specialistų pagalbą sprendžiant galimos priklausomybės alkoholiui problemas. Tarnybos Skyriuje ne kartą gauti pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje. 2020 m. ir 2021 m. buvo gauta po 1 pranešimą apie galimus mažamečių B. ir E. B. teisių pažeidimų šeimoje, 2022 m. m. buvo gauti 5 pranešimai dėl galimų B. ir E. B. teisių pažeidimų šeimoje (dėl abiejų tėvų girtavimo, M. B. smurto prieš vaikų motiną ir dukterį). Pagal 2022 m. spalio 30 d. gautą pranešimą, atlikus vaiko situacijos vertinimus, šeimoje augantiems nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas dėl laikinosios priežiūros taikymo. Nuo 2022 m. lapkričio 4 d. buvo taikyta laikinosios priežiūros priemonė, vaikus su motina apgyvendinant socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Atsižvelgiant į teigiamus pokyčius K. B. šeimoje, mamos geranorišką bendradarbiavimą su paslaugas teikiančiais specialistais, 2023 m. spalio 31 d. laikinosios priežiūros priemonė buvo nutraukta. Mažamečiams B. ir E. motinos namuose yra sudarytos sąlygos augti, vystytis, vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė K. B. yra registruota užimtumo tarnyboje, jos pajamos – nedarbo išmoka, išmoka vaikams, teikiamas materialinis išlaikymas dukterims. Taip pat ieškovės teigimu, jai dažnai padeda jos motina, gyvenanti kaime (remia maisto produktais). Pokalbio su Tarnybos Skyriaus specialiste 2023 m. lapkričio 29 d. metu K. B. paaiškino, kad su vaikų tėvu M. B. kartu negyvena metus laiko, yra patyrusi sutuoktinio smurtą. Sūnaus E. ir B. išlaikymui per tuos metus tėvas yra skyręs tik 200 eurų. Tėvas vaikus aplanko retai, bet beveik kasdien bendrauja su vaikais telefonu, vaikų ugdymu, sveikata nesidomi. Mažamečiai B. ir E. B. yra ugdomi (duomenys neskelbtini) lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini). B. ir E. yra registruoti UAB (duomenys neskelbtini) centre. Motinos teigimu, sūnūs yra paskiepyti privalomais skiepais pagal skiepų kalendorių. Tarnybos Skyriaus specialistei bendraujant su mažamečiais E. ir B. pastebėta, kad berniukai judrūs, komunikabilūs, nori bendrauti, bet kalba neaiškiai, nerišliai, nesukoncentruoja dėmesio. Pastebėtas motinos ir vaikų artimas ryšys. Motinai išėjus ir palikus vaikus bendravimui su specialiste, E. ir B. pradžioje susidomėję žiūrinėjo žaislus, po kurio laiko pasigedo mamos, klausė, kur ji. Berniukai buvo aprengti švariais, tvarkingais, lytį ir sezoniškumą atitinkančiais drabužėliais, buvo guvūs, linksmi. Išvadą teikianti institucija įvertinusi vaikų gyvenimo sąlygas, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės šeimai yra teikiama socialinė pagalba, mažamečius vaikus ir jų motiną sieja stiprūs emociniai ryšiai, vaikai nuo gimimo gyvena su motina, į brolių ir seserų tarpusavio ryšį, atsakovo netinkamą gyvenimo būdą, mano, kad E. ir B. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, esamomis aplinkybėmis, geriausiai atitiks mažamečių interesus. Išvadą teikianti institucija neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti nustatomas minimalus vieno iš vaiko tėvų bendravimas su vaikais, su kuriuo jis negyvena. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos mažamečių geriausių interesų naudai, jog jie turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius.

                Išvadą teikiančios institucijos atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė išvadą, papildomai pažymėjo, kad išlaikymui prašoma suma tenkintų tik būtiniausius vaikų poreikius. Prašoma nustatytai bendravimo tvarka, nors ir nežinant atsakovo pozicijos dėl jos, atitinka vaikų interesus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, buvo paskelbta atsakovo paieška, gautame rašte iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato nurodyta, kad susisiekus su M. B., jis nurodė, kad yra išvykęs į užsienį, jog žino, kad yra iškelta civilinė byla dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2023 m. gruodžio 22 d. jam atvykus į teismą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas atsakovui išsiųstas elektroniniu paštu, 2024 m. vasario 2 d. atsakovas elektroniniu paštu nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus. Atsakovui patvirtinus, jog jam pranešta apie teismo posėdį ir neprašius teismo posėdžio atidėti, nenurodžius nedalyvavimo priežasčių, nutarta bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

konstatuoja:

rašytiniais bylos įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų B. B., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. gimusio E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 8-9). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Raseinių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-841-674/2017 (b. l. 10). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-49). Atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra sudariusi nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe, kurios pagrindu nuomojasi ir gyvena socialiniame būste (b. l. 51). Antstolių sistemos duomenimis, šalys turi vykdomų skolų (b. l. 56-76), VĮ Regitra duomenimis, šalys neturi jų vardu registruotų transporto priemonių (užklausa Liteko sistemoje). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, o ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) nedirba (b. l. 34, 56).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

                Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovo ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnamečiai šalių vaikai visą laiką gyvena kartu su motina, kuri vaikus visapusiškai išlaiko, tarp jų užsimezgęs artimas ryšys. Atsakovas vaikus aplanko retai, bet dažnai  bendrauja su vaikais telefonu, vaikų ugdymu, sveikata nesidomi, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros, kartais nuperka reikalingą daiktą. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra pateikęs. Išvadą teikianti institucija pritaria ieškovės reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja tenkinimui, pateikė 2023 m. lapkričio 30 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog ieškovės gyvenamajame būste yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys, šiek tiek trūko tvarkos.

                Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. B..

Dėl išlaikymo priteisimo

        CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

        Ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 9 d. (ieškinys paduotas 2023 m. lapkričio 16 d.) iki šalių vaikų pilnametystės prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį vienam vaikui maistui tenka 150 eurų, drabužiams, higienos prekėms ir pan. – 200 eurų. Darželio mokestį šiuo metu jai kompensuoja, taip pat gauna kompensaciją šildymui bei vandeniui. Už elektrą kas mėnesį moka apie 40 Eur. Teismas ieškovės nurodytas kas mėnesį vaikų reikalingas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir realiomis, juo labiau, kad į jos nurodomą kas mėnesį reikalingą sumą nėra įtrauktos kitos būtinos išlaidos vaikui, t. y. vaikų vežimo išlaidos į ugdymo įstaigą, gydytojus ar kitur, išlaidos vaikų amžių atitinkantiems žaisliukams, knygutėms, lavinimui, baldams, patalynei, kita.

        Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečiams vaikams, net įvertinus valstybės mokamas išmokas vaikams, atitinka tik būtinuosius vaiko poreikius, t. y. bus patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui.

        Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą..

        Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos šiuo metu yra nedidelės (apie 1000 Eur), kurias sudaro vaikų pinigai, išlaikymo fondo mokami pinigai ir išmoka iš Užimtumo tarnybos. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes buvusiame darbe negalėjo suderinti vaikų priežiūros vakarais, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė turi vykdomų prievolių, jos vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų ir transporto priemonių nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės, jos atstovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su keturiais vaikais gyvena savivaldybės nuomojamame būste. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaikų poreikių. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jų poreikius, tarp jų ir nenumatytus, dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, jokių įrodymų byloje, kad jis turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų matyti, kad yra nedirbantis, tačiau kaip nurodyta Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato rašte, atsakovas dirba užsienyje, turi vykdomų jo atžvilgiu bylų, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas, kaip ir ieškovė, turi ir kitų išlaikytinių, t. y. kitus du vaikus, kurių šalys susilaukė būdami santuokoje.  Teismo vertinimu, nėra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo lygia dalimi. Teismas pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 150 eurų kiekvienam vaikui tenkintinas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog, kaip nurodė ieškovė, su atsakovu mediacijos metu buvo sutarę būtent dėl tokio dydžio išlaikymo teikimo vaikams (tai patvirtina ieškovės pateikta mediatorės paruošta sutartis), taip pat tokio pat dydžio išlaikymas, nutraukiant šalių santuoką, buvo sutartas ir teikti kitiems dviem šalių vaikams.

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymas, ieškovės prašymu, priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (pirmojo ieškinio pateikimo).

Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

        Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka padeda sureguliuoti šalių santykius šiuo klausimu taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje. Teismas atsižvelgęs į ieškovės argumentuotą reikalavimą bei išvadą teikiančios institucijos pritarimą šio reikalavimo tenkinimui, išvadą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, bei tai, kad šalys tokią tvarką buvo sutarę ir mediacijos procese, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai, todėl iš atsakovo priteisiamas 398 Eur žyminis mokestis (150 Eur x 12 x 3 proc. = 54 Eur x 2 už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams; 145 Eur už reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; 145 Eur už reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą) (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 243,33 Eur. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos 243,33 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Šioje byloje susidarė 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti B. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 0 ct) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistas lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią tėvo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) M. B. bendrauja su savo vaikais – B. B., gim. (duomenys neskelbtini) d. ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., kas antrą savaitgalį, atsižvelgiant į vaikų buvimo ugdymo įstaigose ir poilsio laiką, vaikų sveikatos būklę. M. B. privalo iš anksto suderinti su vaikų motina K. B. konkretų susitikimo su vaikais laiką.

2) M. B. gali bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis, atsižvelgiant į vaikų buvimo ugdymo įstaigose ir poilsio laiką, vaikų sveikatos būklę. M. B. privalo iš anksto suderinti su vaikų motina K. B. konkretų susitikimo su vaikais laiką.

3) M. B. turi galimybę kiekvieną dieną bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 243,33 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 398,00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 0 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                        Vaiva Bėčienė