Civilinė byla Nr.2-2-675/2017

(Proceso Nr.2-49-3-01335-2014-7)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.2.2;.3.2.6.1;

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 13  d.

Ukmergė

         Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė,

         sekretoriaujant J. M.,

         dalyvaujant ieškovams V. M. ir  B. M. jų atstovui advokatui St. Lileikiui,

         ieškovo B. M. atstovei advokatei R. Šaltinienei,        

         atsakovo  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. T.,

         atsakovui  A. K.,

        trečiajam asmeniui R. Š.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovų V. M. ir B. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., tretieji asmenys I. D., R. Š. dėl nuosavybės teisės gynimo,

n u s t a t ė:

         Ieškovai ieškiniu (t1.,b.l.1-5) prašė pripažinti, kad jie turi teisę  be apribojimų valdyti , naudotis ir disponuoti visu 17,16 ha dydžio  žemės sklypu, unikalus Nr. 8190-0002-0149, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Ukmergės rajono savivaldybėje, Beržalotos kaime, t.y. neskiriant dalies sklypo keliui į atsakovui A. K. priklausantį žemės sklypą.

         Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovai  V. M. ir B. M. ir tretieji asmenys  ieškovės pusėje  I. D. ir R. Š. yra 17,16 ha dydžio žemės sklypo, esančio Beržalotos k., Ukmergės r., bendraturčiai. Atsakovai savo veiksmais  riboja žemės sklypų savininkų teisę pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į žemės sklypą. 2011 metais  žemės sklypo bendraturčiai buvo užsakę kadastrinius matavimus, jie buvo atlikti, bet atsakovas  A. K. atsisakė derinti žemės sklypo ribas, motyvuodamas tuo, kad parengtame žemės sklypo plane nėra nurodytas kelias į jam priklausantį žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius  nurodė, kad žemės sklype privalo būti nustatytas kelio servitutas. Be to atsakovai ne kartą yra inicijavę žemės sklypo savininkų patraukimą administracinėn atsakomybės  už neva kelio sunaikinimą, trukdymą atsakovui A. K. važinėti per ieškovų žemės sklypą  į jam priklausančią namų valdą ir žemę. Atsakovų manymu  kelias turėtų būti tos vietos , kur kadastrinių matavimų metu sudarytame plane  yra pažymėtas takas,  kur išsišakoja takai „Ž“ ir „G“ iki žemės sklypo ribos taškuose Nr.  17 ir 18. Šiais atsakovų veiksmais yra ribojamos žemės sklypo nuosavybės teisės, nes reikalaujant skirti kad ir nedidelę dalį  žemės sklypo skirti keliui , nesant sutartinių ar įstatyminių pagrindų, iš esmės tai reiškia realų  dalies žemės sklypo paėmimą naudoti keliui prieš savininko valią.

         Ieškovai V. M., B. M. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė visiškai, prašė jį patenkinti, paaiškino, kad turi tris pavyzdžius kaip atsakovui  buvo daromu matavimai ir servitutas, ieškovai taip pat darė savo sklypo kadastrinius matavimus, kurių atsakovas A. K. nepasirašė. Savo sklypo abriso planą matė. Tiek VĮ „Vilniaus regiono keliai, tiek Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Šešuolių seniūnija  jiems išdavė pažymas, kad Beržalotos kaimo ribose, Šešuolių sen., Ukmergės r., nėra nei valstybinės nei vietinės reikšmės kelių. Kelio iki A. K. sodybos per ieškovų žemę niekada nebuvo ir dabar nėra. Yra vientisas sklypas, servitutų nėra, yra keliukai privažiuoti į sodybą. Sklypą 2005 metais paveldėjo iš savo tėvų. Atsakovas A. K. pradėjo važinėti  pro žemės sklypą, vežti žvyrą, išmindė keliuką. Atsakovas turi savo pravažiavimą, per kurį jis ir  važinėja, pro kitą pusę. Pro ieškovų sklypą nebevažinėja, turi savo kelią.

       Ieškovų atstovas advokatas Stasys Lileikis teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti, paaiškino, kad susidariusi situacija pažeidžia ieškovų teises, servitutas nustatomas įstatymu nustatyta tvarka. Ir tuomet, kai buvo grąžinamas žemės sklypas, esantis Beržalotos k., Šešuolių sen., Ukmergės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo  teisės normos servitutų nustatymui, t.y. Žemės įstatymo 11 str. 1 d. buvo nurodoma, kad  servitutas nustatomas įstatymu, apskrities viršininko sprendimu, teismo sprendimu. Todėl tik konstatuoja faktus, kad ieškovų sklype servitutų nėra, jis objektyviai ir negali būti nustatytas. Nes nėra  teisinio pagrindo apriboti ieškovų teises.

        Ieškovo  B. M. atstovė  advokatė Regina Šaltinienė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jos manymu  nuosavybės atkūrimo byloje nėra abriso, kad atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos užtraukia baudžiamąją atsakomybę.  Kadangi Beržalotos kaime nėra nei valstybinės nei vietinės reikšmės kelių prašė ieškovų ieškinį patenkinti.     

         Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (T1, b.l.34-38), kuriame nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Ieškovai nurodė, kad atsakovai - Nacionalinė žemės tarnyba savo veiksmais riboja žemės sklypo savininkų teisę pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į ieškovų ir trečiųjų asmenų valdomą sklypą. Ieškovai teigia, kad 2011 metais atliko žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, tačiau atsakovas A. K. atsisakė derinti žemės sklypo ribas bei planą, kadangi parengtame plane nebuvo nurodytas kelias į pastarajam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius taip pat nurodė, kad žemės sklype privalo būti nustatytas kelio servitutas, atsakovai yra bausti administracine tvarka už kelio sunaikinimą, trukdymą atsakovui A. K. patekti į jam priklausančius žemės sklypus per ieškovų žemės sklypą. Ieškovų teigimu, nei pagal įstatymą, nei žemės sklypo bendrasavininkų gera valia naudojimosi žemės sklypu metu jie nebuvo apriboję savo nuosavybės teisės, leisdami įrengti kelią, nustatyti kelio servitutą. Ieškovai kelia reikalavimą pripažinti, kad jie turi teisę be apribojimų valdyti, naudotis ir disponuoti visu 17,6 ha ploto žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Beržalotos kaime, Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės rajone, neskiriant žemės sklypo dalies keliui į atsakovui A. K. priklausantį žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba su ieškovų keliamu reikalavimu patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, jame nenustatant pravažiavimo kelio, nesutinka, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą dėl toliau dėstomų motyvų:  nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Beržalotos kaime, Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės rajone, atkurtos O. Š. ir K. K. vardu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-11-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei O. Š.“ ir 1998-11-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui K. K.“. Pagal 1993 m. rugpjūčio 25 d. inžinieriaus V. Š. parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (17,16 ha ploto), priklausiusio K. K. ir O. Š. abrisą matyti, kad žemės sklype buvo numatyti du keliai - nuo sklypo vakarinės dalies iki rytinės ir nuo pietinės sklypo ribos link žemės sklype esančių pastatų. Analogiškai abrise nurodytiems keliams. Ieškovų teismui teikiamame plane, kurį 2011-02-17 parengė UAB „Geodarbai“, šie keliai taip pat parodyti, pavadinant juos ne keliu, o taku. Nuosavybės atkūrimo byla taip pat parengta ir 0,32 ha ploto žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), piliečiams K. K. ir O. Š.. Ginčo vieta yra priskiriama vietinės reikšmės vietiniam miško keliui. Šis faktas nustatytas  2013 m. sausio 31 d.  Ukmergės rajono apylinkės teismui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-42-517/2013. Ieškovė V. M. taip pat buvo patraukta administracinėn atsakomybės  pagal LR ATPK 45 str 1 d.  kaip savavališkai užtvėrusi kelią, administracinė byla Nr. II-58-764/2012. Šiose administracinių teisės pažeidimų bylose nustatytos faktinės aplinkybės  dėl kelio buvimo yra reikšmingos.

        Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės  teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus faktus ir aplinkybes, papildomai paaiškino, kad kai žemė buvo matuojama ten esantys keliai buvo „išmesti“ iš žemės plotų ir į grąžintinos žemės plotus neįskaityti. Be to pažymėjo, kad tuomet servitutas nebuvo nustatomas, apie tai piliečiai, kuriems žemė buvo grąžinama buvo informuoti. Be to kelias ir dabar yra nurodytas, UAB „Geodarbai“  plane, kur kelias pavadintas takais. Ieškovų žemės sklypas yra bendras, tačiau  turėjo būti formuojami trys atskiri sklypai,  tačiau valstybė neskyrė tiek lėšų žemės grąžinimo klausimams. Grąžinamos žemės savininkai K. K. ir O. Š. sutiko su tuo, kas pažymėta akte., t.y. 4 metrų pločio ir 600 m. ilgio kelias, nurodytas kaip 0,24 ha kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje.  Sklypų matavimo paklaida yra numatyta įstatymuose, be to būtina atsižvelgti, kad ieškovai yra žemės sklypo paveldėtojai, be to prie visų žemės sklypų turi būti pravažiavimai.

        Atsakovas  A. K. pateikė atsiliepimą (t.1, b.l. 50-52), kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.  Atsakovas yra kaimyninio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Beržalotos k. Ukmergės r. sav., savininkas. Pagal žemės sklypų planą vienintelis pravažiavimo kelias prie A. K. sklypo eina per kaimyninį ieškovų sklypą Nr. 17. Šio kelio plotis ( 4 m) ir ilgis (600 metrai) nėra įskaičiuoti į ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Nepaisant to, ieškovai naudojasi minėtu keliu kaip nuosava žeme ir neleidžia per jį važinėti atsakovui. Nepaisant įspėjimų ir nubaudimų ieškovai savo pozicijos nekeičia ir šis kelias iki šiol yra užvertas medžiais ir nepravažiuojamas. Ieškovai nurodė, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba gina ne viešąjį interesą, o atsakovo A. K. privačius interesus. Ieškinyje taip pat teigiama, kad A. K. įrengė kitą įvažiavimą į savo žemę per kitą kaimyninį sklypą, todėl nėra būtinumo važinėti per ieškovo žemės sklypą Nr. 17, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas užvertė ieškovui kelią į jo sodybą. Ieškovai prie ieškinio pateikė VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Ukmergės kelių tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, kad Beržalotos kaime Ukmergės r. sav. nėra valstybinės reikšmės kelių, tačiau at­sakovo žemės sklypą sėjantis su pagrindiniu keliu keliukas, einantis per ieškovų sklypą Nr. 17, yra vidaus kelias, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, bet yra vienintelis įmanomas būdas atsakovui patekti į savo žemę. Pažymėtina, kad atsakovas A. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jis tik nori turėti teisę netrukdomai važiuoti kaimyniniame sklype esančiu keliu iki savo žemės sklypo. Atsakovo nuomone, jeigu ir bus ieškinys visiškai tenkinamas  jis nesuteiks ieškovams jų norimų pasekmių. Ieškovo reikalavimas yra nekonkretus, ir nesuteiks ieškovams teisės naudotis  per jų sklypą einančiu keliu kaip savo nuosavu turtu, o teisė naudotis jiems priklausančia žeme nesuvaržyta.

         Atsakovas A. K. teismo posėdžių metu su ieškovų ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, papildomai nurodė, kad 2009 m. pirko savo sklypą iš V. K.. Atsakovas į savo sklypą iš pradžių važiuodavo per  ieškovų žemės sklypą apie metus laiko, po to atsakovas sugalvojo statytis namą, sunkvežimiais pradėjo  vežti žemes, rąstus, tuomet ir prasidėjo konfliktai su ieškovais.  Dabar atsakovas prie savo sodybos važiuoja kitu keliu, t.y. pro P. (duomenys neskelbtini) sodybą ir  per kitą sklypą, kurio savininko neįvardijo, tuo keliu jam leido naudotis atsakovas šį kelią suformavo pats šiek tiek pažvyravo. Jam patogiau važiuoti į savo žemės sklypą, esantį Beržalotos kaime nuo Želvos pusės pro ieškovų sklypą, nes važiuoja iš Tolučių. Atsakovas rašė pareiškimą ir policijoje, jo manymu kelias yra „išmestas“ iš bendro ieškovų žemės ploto ir turi būti, nes jo sklype taip pat yra servitutinis kelias, kaip to kelio tąsa. Atsakovas yra ūkininkas, todėl keliais dažnai važiuoja ir su traktoriais.

        Tretysis asmuo  I. D. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą (t2, b.l.64) nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

         Tretysis asmuo R. Š. teismo posėdžių metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sklypo dalį paveldėjo, kelio klausimas keliamas nebuvo, aplinkui gyveno giminės, todėl kur buvo patogiau ten ir ėjo. Dokumentuose nėra nurodyta apie jokį servitutą. Jokios kalbos matuojant žemę nebuvo, jis su savo motina O. Š. visur dalyvavo kartu. Iš ieškovo B. M. jis žino apie konfliktą su atsakovu  A. K.  

        Ieškinys tenkintinas.

         Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,16 ha (žemės ūkio naudmenų plotas 5,7000 ha, iš jo ariamos žemės plotas 1,8200 ha, iš jo pievų ir natūralių ganyklų plotas 3,8800 ha,  miško žemės plotas 10,7600 ha,  užstatyta teritorija 0,1000 ha, kitos žemės plotas 0,5000 ha). Žemės sklypas suformuotas  atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo nuosavybės teisė registruota:  ¼ dalis trečiojo asmens I. D. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą  liudijimo 2014-05-28 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; ¼ dalis trečiojo asmens R. Š. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą  liudijimo 2014-05-28 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 1/6  dalis ieškovo B. M. vardu rentos sutarties 2012-01-19 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 1/3  dalis ieškovės V. M. vardu paveldėjimo teisės pagal įstatymą  liudijimo 2005-11-03 Nr (duomenys neskelbtini); pirkimo-pardavimo sutarties, 2008-05-23 pagrindu. Įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXVI. Miško naudojimo apribojimai, įregistravimo pagrindas apskrities viršininko sprendimai 1998-11-12 Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (T1, b.l.8-11). Iš žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai  ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto 1993 m. rugpjūčio 22 d. (žemės tvarkymo byla, b.l. 42) matyti, kad piliečiams  K. K. ir O. Š. suteikti privačiai nuosavybei bendrą jungtinį žemės sklypą  Beržalotos II kaime 17,16 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos parodytos, pastatyti 8 laikini matavimo ženklai gretimybėje su Šešuolių girininkija. Žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m.) – įrašų nėra. Iš ūkininko K. K. ir O. Š. skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraščio (žemės tvarkymo byla, b.l.74) matyti, kad žemės sklype, kurio surištas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieštuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontūrų plotas  0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha). Iš Ukmergės r., Šešuolių apyl., Beržalotos k., K. K. ir  O. Š. skl. Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo abriso (žemės tvarkymo byla, b.l.50), žemės reformos preliminaraus žemėtvarkos projekto (t.2, b.l.140-143) matyti, kad ginčo kelias pažymėtas punktyrinėmis linijomis. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo  1998-11-12 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. Š. atkurtos nuosavybės teisės  į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise  su šiais bendrasavininkiais O. Š.-8,74 ha, K. K.-8,74 ha, bendrą 17,48 ha žemės sklypą. Specialiosios žemės  naudojimo sąlygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)  reikalavimai. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo  1998-11-12 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. K. atkurtos nuosavybės teisės  į nekilnojamojo turto dalį, 5,90 ha žemės, 2,84 ha miško, grąžinant natūra  bendrosios nuosavybės teise  su šiais bendrasavininkiais O. Š.-8,74 ha, K. K.-8,74 ha, bendrą 17,48 ha žemės sklypą. Specialiosios žemės  naudojimo sąlygos ir servitutai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) II, XXVI punktų reikalavimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)  reikalavimai (Žemės tvarkymo byla, b.l.44,45). Iš atsakovo A. K. pranešimo 2011-01-26 UAB „Geodarbai“ direktoriui matyti, kad atsakovas su sklypo, esančio Beržalotos kaime, Šešuolių seniūnijoje, Ukmergės r.,  kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliktais matavimais nesutinka, nes žemės sklype pažymėtas kelias  yra savivaldybės  (žemės reformos žemėtvarkos projektas savivaldybės lygmens bendro naudojimo kelias) Todėl matuojamas sklypas turi būti pamatuotas trimis sklypais ir kelias išimtas iš matuojamo ploto (T1, b.l.23). Iš UAB „Geosirus“ paaiškinamojo rašto 2011-02-17 matyti, kad atlikti  žemės sklypo, kadastro Nr.  (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad  žemės sklypo plane pažymėtos ribos  atitinka faktiškai naudojamas  žemės ribas bei išlikusius riboženklius. Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas  17,16 ha,  po kadastrinių matavimų nustatytas plotas  16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype  bendras kelių plotas-0,1615 ha (žvyruotas privažiavimas iki esamų pastatų, takai iki gretimų žemės sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas A. K.) , bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas V. D.). Žemės sklypo ploto paklaida,  atlikus kadastrinius matavimus  yra ne didesnė negu maksimali leistina (t.1, b.l.22). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus pažymos dėl informacijos pateikimo (t2, b.l 2) matyti, vietinės reikšmės miško keliai buvo palikti kaip valstybiniai žemės plotai, išjungti iš atkuriamo žemės sklypo ploto. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis dokumentas, kuriame nurodytas kelių tinklas.           

         Savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Pagal įstatymus jos yra saugomos ir ginamos. Šioje byloje ieškovai prašė teismo apginti jų nuosavybės teisę, nesusijusią su valdymo netekimu, dėl to, siekdamas pagrįsti savo kaip savininko teisių pažeidimo faktą, jis visų pirma privalo įrodyti, kad ginčo žemė jam priklauso nuosavybės teise; antra, kad atsakovų naudojimasis ginčo žemės sklypu neturi teisinio pagrindo, todėl yra neteisėtas (CPK 178 straipsnis).

              Bendrieji žemės teisinių santykių reglamentavimo principai, nustatyti Žemės įstatyme, išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reglamentuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šiais principais turi būti vadovaujamasi taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus spręsti konkretų ginčą turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

            Iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl vietinių kelių, gatvių ir kitų  susisiekimo komunikacijų , objektų sąrašo patvirtinimo 2013 m. balandžio  25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės viešųjų kelių išdėstymo žemėtvarkos schemos matyti, kad ieškovų ginčo kelias neįrašytas į vietinės reikšmės kelių sąrašus.

           Iš 2016 m. lapkričio 9 d. servituto sutarties matyti, kad servituto  davėjai yra B. M., R. Š., I. D., V. M. servituto  turėtojui AB „Energijos skirstymo operatorius“ nustatė servitutą žemės sklype, kurio bendras plotas 1085 kv.m.  Pažymėtina, kad teismas nepasisako šio servituto atžvilgiu nes ieškovai jo neginčija. 

           Vietinės reikšmės keliai, naudojami vietiniam susisiekimui  ir skirstomi į viešuosius kelius , kuriems priskirti keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.) ir vidaus kelius, kurie priskirti juridinių ir ar fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai, t.y. miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių , ribotų teritorijų-kiemų keliai ir visi kiti keliai , nepriskirti viešiesiems keliams (Kelių įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.). Kelių įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal nuosavybės formas, 1 dalis  nustato, kad keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės  viešieji keliai ir gatvės  nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai, valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.  Iš to kas išdėstyta matyti, kad vietinės reikšmės viešasis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms, o fiziniams asmenims gali priklausyti tik vidaus keliai.

        Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai , kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,16 ha, kuriame yra kelias, kad kelias yra kokiu nors būdu išskirtas  (išjungtas) iš ieškovams  V. M. ir B. M. bei tretiesiems asmenims I. D., R. Š. priklausančio žemės sklypo. Tik ūkininko K. K. ir O. Š. skl. Nr. 17-2 kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje (žemės tvarkymo byla, b.l.74) matyti, kad žemės sklype, kurio surištas plotas yra 17,16 ha, yra atžymos pieštuku: kelias 4 m., įsiterpusių kontūrų plotas  0,13 ha ir 0,11 ha (-0,24 ha), kurios neįrodo išskirto kelio buvimo žemės sklype. Iš UAB „Geosirus“ paaiškinamojo rašto 2011-02-17 matyti, kad atlikti  žemės sklypo, kadastro Nr.  (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad  žemės sklypo plane pažymėtos ribos  atitinka faktiškai naudojamas  žemės ribas bei išlikusius  riboženklius. Nekilnojamojo turto registre užregistruotas plotas  17,16 ha,  po kadastrinių matavimų nustatytas plotas yra 16,9927 ha. Matuojamame žemės sklype  bendras kelių plotas-0,1615 ha (žvyruotas privažiavimas iki esamų pastatų, takai iki gretimų žemės sklypų : kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas A. K.) , bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas V. D.). Žemės sklypo ploto paklaida,  atlikus kadastrinius matavimus  yra ne didesnė negu maksimali leistina (t.1, b.l.22), kuri įrodo, kad žemės sklype nėra išskirto (išjungto) vietinės reikšmės miško kelio, o žemės plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo iki 16,9927 ha. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2016 m. gruodžio 20 d. nustatyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,16 ha, faktiškai kelio nėra - tai tik  išvažinėtos vėžės per žemės sklypą, kelio sankasų taip pat nėra. A. A. K. į savo sklypą važiuoja nuo Šešuolių pusės esančiu geresniu keliu, kurį dar ir pats pagerino, todėl pripažintina, kad atsakovo teisė privažiuoti prie savo žemės sklypo nėra pažeista. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas, gindamas savo teises nepateikė priešieškinio byloje. Liudytojas A.J. G. teisme paliudijo, kad keliuko tarp sodybų nebuvo, jis dirba elektriku, nuo pastotės pas Miliauskus ateidavo pėsčias, per daržą nevažiuodavo. Liudytojas  V. V. paliudijo, kad toje vietoje buvo natūraliai išvažinėtas kelias. Liudytojas A. B. paliudijo, kad rengiant žemės sklypo planą buvo prasidėję ginčai, punktyrinė linija abrise žymi tiek kelią, tiek ir taką. Teisme nustatytina, kad nėra jokių duomenų ir apie tai, kad yra nustatyti kokie nors apribojimai ir specialiosios sąlygos dėl žemės sklype esančio kelio. Konstatuotina, jog žemės sklype esantys takai yra ieškovų  V. M. ir B. M. bei trečiųjų asmenų I. D., R. Š. privati nuosavybė. Kelias teismo sprendimu nėra naikinamas kaip statinys bei nesudaro sąlygų naikinti jį ateityje, sprendžiama tik dėl kelio statuso, atsižvelgiant į nuosavybės formą. Pažymėtina, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  argumentai, kad 2013 m. sausio 31 d.  Ukmergės rajono apylinkės teismui išnagrinėjus  administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-42-517/2013, bei administracinę bylą Nr. II-58-764/2012, kurioje ieškovė V. M. taip pat buvo patraukta administracinėn atsakomybėn  pagal LR ATPK 45 str 1 d.  kaip savavališkai užtvėrusi kelią nustatytos faktinės aplinkybės  dėl kelio buvimo yra reikšmingos, teismo atmestini nurodant, kad šios išnagrinėtos bylos nėra prejudiciniai faktai, nagrinėjant šią civilinę bylą. Remiantis tuo kas išdėstyta ieškovų ieškinys tenkintinas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.     

         Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 579,24 Eur teisinės pagalbos išlaidos, t.y. po 289,62 Eur teisinės pagalbos išlaidų B. M. naudai. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 41 Eur  turėtų žyminio mokesčio išlaidų, t.y. po 20,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ieškovui B. M. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 34,86 Eur turėtų pašto išlaidų Valstybei. (LR CPK 92, 93, 96 str. 2 d str.), pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (T.1, b.l.28, 28a).

         Vadovaudamasi  išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d., 270 str., 275 str. 1 d.,

nusprendžia:

        Ieškinį patenkinti.

       Nustatyti, kad 17,16 ha dydžio  žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Ukmergės rajono savivaldybėje, Beržalotos kaime, žemės sklypo savininkai turi teisę  be apribojimų valdyti , naudotis ir disponuoti visą žemės sklypą, neskiriant dalies sklypo keliui į atsakovui A. K. priklausantį žemės sklypą.

       Priteisti iš atsakovo  Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus  62 centus) teisinės pagalbos išlaidų, 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 centų) žyminio mokesčio išlaidų ieškovo  B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.  (duomenys neskelbtini).

       Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus  62 centus) teisinės pagalbos išlaidų, 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 centų) žyminio mokesčio išlaidų ieškovo  B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.  (duomenys neskelbtini).

        Priteisti iš atsakovų  Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, A. K. po 34,86 Eur (trisdešimt keturis eurus 86 centus) pašto išlaidų Valstybei, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

       Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

         Teisėja                                                                                                            Regina Nenortienė