Civilinė byla Nr. 2-972/2013

Procesinio sprendimo kategorija 101.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria nutarta sumažinti paskirtą baudą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6506-345/2012 (Nr. 2-668-464/2012).

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo D. B. pareiškimo dėl teisėjos D. K. nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-668-464/2012 ir atsakovui D. B. paskirti 10 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas: civilinę bylą     Nr. 668-464/2012 prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2-6506-345/2012.

Atsakovas D. B. 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismui pareiškė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskirtą 10 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą teise arba ją iš esmės sumažinti.

Prašyme atsakovas teigė, kad jis niekada neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Priešingai, nuo pirmų procesinių dokumentų pateikimo teismui momento nurodė teismui, jog jokios paskolos grynaisiais pinigais iš ieškovo M. K. negavo, prašė išreikalauti iš ieškovo M. K. duomenis, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas A. P. jokių jo prašymų netenkino, dėl ko šiam teisėjui buvo pareikštas nušalinimas. Tuo tarpu teisėja D. K. dalį analogiškų jo prašymų patenkino. Po ieškovo pateiktų įrodymų analizės jis prašė teismo išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau bylą nagrinėjusi teisėja D. K. nutarė nestabdyti bylos ir nedelsiant baigti bylą, todėl jam neliko nieko kito, kaip tik reikšti teisėjai nušalinimą, nes ji savo procesiniais sprendimais aiškiai pademonstravo siekį kuo greičiau baigti bylą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsakovas nubaustas, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi sujungė bylas. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, todėl neaišku, kokiais duomenimis rėmėsi teismas, skirdamas baudą. 2011 m. jis teikė teismui duomenis, įrodinėdamas blogą turtinę padėtį ir ši padėtis nėra iš esmės pakitusi. Pateikdamas įrodymus apie gaunamas pajamas ir turtą bei šeimos išlaidas, teigė, jog jam ir sutuoktinei nelieka pinigų, kuriuos galėtų sutaupyti ir sumokėti teismo paskirtą 10 000 Lt dydžio baudą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi sumažino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi D. B. paskirtą 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise iki 3000 Lt.

Pareiškėjo D. B. argumentą, jog jis neturėjęs kitos galimybės, kaip tik pareikšti teisėjai nušalinimą, teismas pripažino nepagrįstu ir pažymėjo, kad teisėjos D. K. atsisakymas išreikalauti įrodymus ir kiti procesiniai sprendimai galėtų būti skundžiami, įtraukiant motyvus dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Be to, anot teismo, CPK 314 straipsnis leidžia naujus įrodymus priimti ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje buvo konstatuota, kad nesutikimas su teismo procesiniais sprendimais negali būti pagrindas nušalinti teisėją nuo nagrinėjamos bylos. Atsakovas D. B. buvo ir yra atstovaujamas advokato, todėl jam turėjo būti žinomos nepagrįsto nušalinimo pareiškimo pasekmės. Anot teismo, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl bylų sujungimo nepaneigia nušalinimo pareiškimo nepagrįstumo.

Teismas pažymėjo,  kad pareiškėjas D. B. atsiliepime į ieškinį pats nurodė, jog jis yra RAB „Vladimex“ akcininkas, turintis 20 proc. akcijų, aktyviai dalyvaujantis komercinėje veikloje. Byloje yra duomenys apie D. B. sutuoktinės L. B. pajamas ir išlaidas, iš kurių matyti, jog ji moka paskolos grąžinimo ir lizingo įmokas. Tai, anot teismo, leidžia daryti prielaidą, jog suteikiant paskolas, buvo įvertinta Balkūnų šeimos finansinė padėtis, kuri užtikrina įsipareigojimų įvykdymą. Atkreipė dėmesį, jog skolintasi ne dėl būtiniausių šeimos poreikių tenkinimo, kadangi įgytas televizorius, muzikinis centras, TV stalas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo D. B. pateiktą pažymą, iš kurios matyti, jog jo gaunamos pajamos sudaro apie 700 Lt per mėnesį, pažymėjo, jog negali būti ignoruojamas faktas, jog jis yra darbingo amžiaus ir užima direktoriaus pareigas. Teismo nuomone, tokio amžiaus asmuo, galintis užimti vadovaujančias pareigas, turi galimybę gauti daugiau pajamų, net ir užimdamas žymiai žemesnes pareigas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis būtų siekęs pagerinti savo finansinę padėtį. Įvertinęs byloje esančius ir pareiškėjo pateiktus duomenis, teismas taip pat sprendė, jog paskirtoji bauda yra neproporcingai didelė, kritiškai vertindamas duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas ir atsižvelgęs į tai, kad nepateikti duomenys apie visą turimą turtą (akcijas, automobilį ir kt.), paskirtąją baudą nusprendė sumažinti iki 3000 Lt. Anot teismo, dar labiau sumažinus baudą, ji nagrinėjamu atveju neatliktų teismo nuobaudos paskirties.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi sumažintą D. B. 3000 Lt dydžio baudą, skirtą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, arba baudą iš esmės sumažinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nėra pagrindo skirti atsakovui baudą, nes atsakovas niekada neveikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, priešingai, jis siekė teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo. Atsakovas turėjo pagrindą reikšti nušalinimą teisėjai D. K., nes ji savo procesiniais sprendimais (atmesdama atsakovo prašymus) aiškiai pademonstravo savo siekį ne teisingai, o kuo greičiau pabaigti bylą dar 2012 metais, nepaisant to, kad ieškovas yra vienintelis duomenų, reikšmingų ginčo išsprendimui, šaltinis, kuris tyčia ir ilgą laiką neteikė teismui jokių įrodymų. Anot atsakovo,  2012 m. lapkričio 13 d. bei 2012 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžių metu teisėjos priimti procesiniai sprendimai sukėlė abejonę jos nešališkumu ir tokią abejonę sukėlė ne teismo procesiniai sprendimai savaime, o jų visuma, bei tai, kad visi atsakovo prašymai buvo atmetami formaliai.
2. Civilinė byla Nr. 2-668-464/2012 nebuvo sustabdyta, esant privalomam pagrindui, tačiau Civilinių bylų skyriaus pirmininkės sprendimu yra sujungta civiline byla Nr. 2-6506-345/2012 ir perduota kitam teisėjui, nepaisant civilinės bylos Nr. 2-668-464/2012 nagrinėjimo stadijos. Tai, anot apelianto, parodo, jog teisingas bylos išsprendimas dominuoja prieš bylos nagrinėjimo greitumą.
3. 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodyta, jog yra įvertinami byloje esantys duomenys apie atsakovo finansinę padėtį, tačiau nėra aišku, kokia atsakovo finansinė padėtis, kai tokių duomenų byloje nėra. Anot apelianto, iš 2011 m. pateiktų duomenų, kurie iš esmės nėra pasikeitę šiai dienai, matyti, jog atsakovas neturės galimybės sumokėti ne tik teismo paskirtą 10 000 Lt baudą, bet ir sumažintą 3000 Lt dydžio baudą.
4. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl bylų sujungimo nepaneigia nušalinimo pareiškimo nepagrįstumo ir kad visus nesutikimo su teismo procesiniais veiksmais motyvus D. B. galėjo išdėstyti apeliaciniame skunde. 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl bylų sujungimo akivaizdžiai įrodo, kad teisėja D. K. privalėjo sustabdyti civilinę bylą, kuri buvo tiesiogiai susijusi su kita civiline byla, prie kurios ji buvo prijungta. Sujungtų bylų perdavimas nagrinėti kitam teisėjui akivaizdžiai įrodo, kad bylos nagrinėjimo greitumas nėra didesnė vertybė, nei teisingas bylos išnagrinėjimas. Teisė apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus yra ne tik apsunkinta, o praktiškai negalima dėl CPK numatytų ribojimų. Naujų įrodymų išreikalavimas apeliacinės instancijos teisme yra praktiškai neįmanomas, nors teorinė tokio prašymo pateikimo galimybė yra. Kreiptis į apeliacinės instancijos teismą galima tik sumokėjus žyminį mokestį, tuo tarpu kai teismui, skyrusiam baudą, D. B. turtinė padėtis yra žinoma ir ji nėra gera.
5. Tai, kad D. B. turi 20 proc. RAB „Vladimex“ akcijų, neįrodo jo geros turtinės būklės, nes minėta įmonė yra bankrutavusi, todėl nagrinėjamos akcijos yra bevertės. Taigi, aplinkybė (teismo prielaida), jog D. B. aktyviai dalyvauja komercinėje veikloje, taip pat neįrodo jo geros finansinės padėties. Vien faktas, kad apeliantas                                                                                               yra darbingo amžiaus ir užima įmonės vadovo pareigas, nereiškia jo galimybes gauti didesnes pajamas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo sutuoktinė skolinosi ne dėl būtiniausių šeimos poreikių, nes už gautą paskolą pirko televizorių, staliuką jam ir muzikinį centrą, tačiau nepaaiškino, kaip tai pagrindžia paliktą baudos dydį. CPK draudžia išieškojimą, pvz., iš šeimos televizoriaus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2012 m. gruodžio   21 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria nutarta atsakovui D. B. paskirtą 10 000 Lt dydžio baudą sumažinti iki 3000 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo teisė yra svarbi teisės į teisingą procesą garantija, tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis procesinėmis teisėmis, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal paskirtį, t. y. siekiant užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Nušalinimo teise asmuo naudojasi sąžiningai ir pagal paskirtį tuomet, kai pareiškime dėl teisėjo (teismo) nušalinimo išdėstomi argumentai, kurie sudaro sąlygas atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl teisėjų galimo šališkumo. Naudojimasis nušalinimo teise sistemingai, dėstant argumentus, nepagrįstus konkrečiais įrodymais, neatitinka šios procesinės teisės paskirties. Tokiu atveju galima daryti išvadą, jog nušalinimo teisė naudojama kaip priemonė veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teisinėje valstybėje tokie procesiniai veiksmai negali būti toleruojami. Tuomet, kai nušalinimo pareiškimuose dėstomos aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjama byla, o tik siekiama, nesant įrodymų, diskredituoti vieną ar kitą teisėją, teismą, nesant įrodymų nuolatos kaltinti juos neteisėtų veiksmų atlikimu, galima daryti tik vieną išvadą – asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos – savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog jomis piktnaudžiaujama, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1212/2001). Esant tokiai situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Šiuo atveju baudos paskyrimas nereiškia teisės į teisminę gynybą suvaržymo ar pažeidimo.

CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad prašymus nušalinti civilinę bylą Nr. 2-668-464/2012 nagrinėjantį teisėją atsakovas D. B., atstovaujamas advokato, reiškė du kartus: 2012 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu buvo pareikštas nušalinimas teisėjui A. P. (21-22 b. l.); 2012 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu buvo pareikštas nušalinimas teisėjai D. K. (24-25 b. l.). Atsakovas prašė nušalinti teisėją A. P., motyvuodamas tuo, kad teisėjas turi išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, kadangi atsakovas dar 2011 m. gruodžio mėnesį teikė prašymą dėl duomenų išreikalavimo, kurį teisėjas nusprendė nagrinėti teismo posėdžio metu, o teismo posėdyje prašymo netenkino (21 b. l.). Teisėją D. K. atsakovas prašė nušalinti iš esmės tapačiais pagrindais – dėl to, kad byloje buvo atmesti jo prašymai dėl naujų įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo ir bylos sustabdymo, pasak atsakovo, nebandant aiškintis tikrųjų santykių aplinkybių ir taip teisėjai išreiškus išankstinį požiūrį dėl bylos baigties (24 b. l.).

Šie pareiškėjo prašymai nušalinti teisėją buvo atmesti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimis (21-22, 28-29 b. l.). 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovui buvo paskirta 10 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, išnagrinėjusi atsakovo D. B. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi jam paskirtą 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise arba ją iš esmės sumažinti, skundžiama 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovui paskirtą baudą sumažino iki 3000 Lt (67-68 b. l.).

Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog nušalinimo teise jis nepiktnaudžiauja, prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą neveikia, o tik siekia teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo. Anot jo, teisėja savo procesiniais sprendimais (atmesdamas atsakovo teiktus prašymus) aiškiai pademonstravo savo siekį ne teisingai, o kuo greičiau pabaigti bylą dar 2012 metais, nepaisant to, kad ieškovas yra vienintelis duomenų, reikšmingų ginčo išsprendimui, šaltinis, kuris tyčia ir ilgą laiką neteikė teismui jokių įrodymų. Anot atsakovo, 2012 m. lapkričio 13 d. bei 2012 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžių metu teisėjos priimti procesiniai sprendimai sukėlė abejonę jos nešališkumu ir tokią abejonę sukėlė ne teismo procesiniai sprendimai savaime, o jų visuma, bei tai, kad visi atsakovo prašymai buvo atmetami formaliai. Pažymi, kad civilinė byla Nr. 2-668-464/2012 nebuvo sustabdyta, esant privalomam pagrindui, tačiau buvo sujungta Civilinių bylų skyriaus pirmininkės sprendimu su civiline byla Nr. 2-6506-345/2012 ir perduota kitam teisėjui, nepaisant civilinės bylos Nr. 2-668-464/2012 nagrinėjimo stadijos. Tai, anot apelianto, parodo, jog teisingas bylos išsprendimas dominuoja prieš bylos nagrinėjimo greitumą.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012 m. kovo 12 d. nutarties turinio (21-22 b. l.), atsakovui buvo iš esmės išaiškinta, jog nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti teisėjo nešališkumu. Tačiau atsakovas, atstovaujamas advokato, vėl pareiškė prašymą nušalinti tą pačią civilinę bylą nagrinėjančią teisėją D. K. dėl jos priimtų procesinių sprendimų (sprendimų atmesti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo ir bylos sustabdymo), kas, anot jo, sudaro pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovą civiliniame procese atstovavo kvalifikuotas teisininkas, t. y. advokatas, todėl tiek atsakovo atstovui, tiek pačiam atsakovui turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindas teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, savaime nėra pagrindas abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Todėl esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažintinas pagrįstu.

Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, atsakovas civilinę bylą Nr. 2-668-464/2012 nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą tuo pačiu pagrindu buvo pareiškęs du kartus, ir abu kartus iš esmės dėl teisėjo priimtų procesinių sprendimų, kurie, anot atsakovo, leidžia manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėja) yra šališka (s), turi išankstinę nuomonę dėl bylos baigties.

Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo (teisėjo) atsisakymas išreikalauti įrodymus ir kiti procesiniai sprendimai gali būti skundžiami, argumentus dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo įtraukiant į apeliacinį skundą. Ši išvada atitinka CPK 334 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog atsakovo prašymai dėl naujų įrodymų buvo atmesti nepagrįstai, CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nėra taikomas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teisė apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus yra praktiškai negalima dėl CPK numatytų ribojimų.

Pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo teiginys, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl bylų sujungimo (64-65 b. l.) nepaneigia nušalinimo pareiškimo nepagrįstumo. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-668-464/2012 prašė ne sujungti civilines bylas, o sustabdyti šią civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-6506-345/2012, kurioje buvo pareikštas D. B. ieškinys atsakovui M. K. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, (24, 26 b. l.). Atsisakymas tenkinti prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo buvo įformintas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi (26-27 b. l.). Ši nutartis, vadovaujantis CPK 165 straipsniu, atskiruoju skundu neskundžiama. Tokiu atveju byloje dalyvaujantis asmuo (atsakovas) turi teisę motyvus dėl teismo nutarties atmesti prašymą sustabdyti bylą teisėtumo ir pagrįstumo įtraukti į apeliacinį skundą. Taigi, aplinkybė, jog atskira teismo nutartimi civilinės bylos buvo sujungtos, savaime negali būti laikoma pagrindu teisėjo nušalinimui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas nušalinimo teise naudojosi ne pagal tiesioginę paskirtį. Atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas yra teismo procesinė veikla, kylanti iš civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Vien tai, kad teisėjas atliko procesinius veiksmus ar priėmė procesinį sprendimą, su kuriuo nesutinka kuri nors proceso šalis, savaime nesudaro pagrindo tokius teisėjo veiksmus vertinti kaip šališkus. Asmuo, prašantis nušalinti teisėją, privalo įrodyti pagrindų nušalinti teisėją, nurodytų CPK 65, 66 straipsniuose, egzistavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių pagrindų egzistavimo neįrodė. Taigi, šiuo atveju buvo pagrindas atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiama nutartimi sumažintą baudą, paskirtą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, arba sumažinti baudą iš esmės. Tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo ir jo sutuoktinės finansines galimybes, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismo sumažinta bauda yra protinga ir proporcinga nuobaudos skyrimo paskirčiai, o apeliantas atskiruoju skundu to nepaneigė.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pats nurodė, jog jis yra RAB „Vladimex“ akcininkas, turintis 20 proc. akcijų, aktyviai dalyvaujantis komercinėje veikloje. Tai, kad atsiliepime į ieškinį buvo nurodytos šios aplinkybės, atsakovas atskirajame skunde neneigia, tačiau teigia, kad minėta įmonė yra bankrutavusi. Tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė, todėl ji laikoma neįrodyta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo sutuoktinė L. B. gauna apie 1570 Lt darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius, kas mėnesį (53 b. l.), atsakovas – apie 737,50 Lt darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius, kas mėnesį (52 b. l.), kas mėnesį yra mokamos įmokos už kreditus (12-13, 54-56 b. l.), mokesčiai už TEO paslaugas (telefoną, televiziją ir internetą) (14, 59 b. l.), mokesčiai už mobilaus ryšio paslaugas (58 b. l.) ir kiti mokesčiai (elektrą ir šaltą vandenį).

Pažymėtina, jog apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, jog jis kas mėnesį moka už šokių būrelius, anglų kalbos pamokas ir krepšinio treniruotes, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šios aplinkybės laikomos neįrodytomis.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo ir jo sutuoktinės finansinę padėtį, daroma išvada, jog teismo paskirta sumažinta iki 3000 Lt bauda yra pagrįsta, ne per didelė ir atitinkanti atsakovo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį, tuo labiau, kad paskirta bauda yra sumažinta žymiai, t. y. daugiau negu tris kartus. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudos dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į nuobaudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirtį.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu daroma išvada, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                           Donatas Šernas