Civilinė byla Nr. 2-1387-950/2015

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01108-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 11 d.

Prienai

                            Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. M., suinteresuotam asmeniui O. T., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė :

                            Pareiškėja A. M. 2015-08-04 pareiškimu (b.l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą.

                            A. M. 2015-08-04 pareiškime (b.l. 2-4) bei papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad jos motina M. M. savo dukrai O. T. perleido turėtą butą. O. T. išsikėlė ten gyventi. Tuo tarpu ji, kartu su motina M. M., gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytame bute jos motinai priklausė vienas kambarys (salonas), o jai priklausė kitas kambarys (miegamasis). M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko asmeniniai daiktai - kilimas, drabužiai, sofa, lova, ir t.t., taip pat dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ji pasiėmė visus M. M. asmeninius daiktus, pradėjo jais naudotis, pradėjo taip pat naudotis ir motinai priklausiusiu kambariu, t.y. jai priklausiusia buto dalimi. Kurį laiką ten gyveno kitos, dabar jau mirusios, M. M. dukters mergaitė, tačiau šiuo metu ji yra išsikėlusi ir išsideklaravusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jokių ginčų su kita M. M. dukra O. T. dėl paveldimo turto nebuvo. Kadangi tinkamai ir savalaikiai nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, ji negali teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti po M. M. mirties likusio nekilnojamojo turto dalies. Atsižvelgiant į tai, A. M. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą.

                            Suinteresuotas asmuo O. T. atsiliepimo į pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.

                            Teismo posėdžio metu O. T. paaiškino, kad jai motina M. M. perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. išmainė jį į jos turėtas 56/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Prienai. Ji iš karto išsikėlė ten gyventi, o motina kartu su kita dukra, t.y. jos seserimi A. M., liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kurį laiką ten gyveno ir kitos, dabar jau mirusios, M. M. dukros mergaitė, tačiau vėliau ji išsikėlė. Motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki savo mirties, ten ji (duomenys neskelbtini) ir mirė. Be dalies nurodyto buto, M. M. priklausė tik įvairūs asmeninai daiktai – drabužiai, kilimai, spinta ir t.t. Visus tuos daiktus pasiėmė ir jais naudotis pradėjo A. M., ji ten toliau gyveno ir viena naudojosi visu buto plotu. Ji nei vieno M. M. daikto nepaėmė, į motinos palikimą niekada nepretendavo, jokių pretenzijų dėl jo neturi.

                            Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 50). 2015-08-25 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 29-33), suinteresuotas asmuo nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į civ. bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

              Pareiškimas tenkintinas.

                            Pareiškėja A. M. 2015-08-04 pareiškimu (b.l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas privalo būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 2-4).

              Iš civ. bylos Nr. 2-1387-950/2015 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. M. (b.l. 7). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34) bei giminystės santykius liudijantys dokumentai (b.l. 13-19), patvirtina, kad M. M. turėjo du vaikus – dukrą A. M. bei dukrą O. T.. Atsižvelgiant į tai, tiek pareiškėja A. M., tiek ir suinteresuotas asmuo O. T., yra mirusiosios M. M. pirmos eilės įstatyminės įpėdinės (1964 m. Lietuvos Respublikos CK 575 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

              Iš nagrinėjamos civ. bylos Nr. 2-1387-950/2015 duomenų matyti, kad M. M. vardu yra registruotos 56/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Minėtą nekilnojamąjį turtą M. M. įgijo 1996-02-27 sudarytos mainų sutarties pagrindu (b.l. 10, 11).

              Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. 2012-11-15 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po M. M. mirties nėra užvesta (b.l. 8).

              Nagrinėjamoje civ. byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytino 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo numatyti du palikimo priėmimo būdai, t.y. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės ir pan. Ypatingai svarbią reikšmę turi paties įpėdinio elgesys paėmus palikėjo daiktus, t.y. paėmęs daiktus jis privalo elgtis kaip jų savininkas ir kaip tų daiktų savininką, jį privalo suvokti visi kiti asmenys.

              Pareiškėja A. M. 2015-08-04 pareiškime (b.l. 2-4) bei papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad po M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), likusį kilnojamąjį turtą, kurį sudarė asmeninio pobūdžio daiktai (drabužiai, kilimas, baldai ir kt.), bei nekilnojamąjį turtą - 56/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji priėmė faktiškai pradėdama valdyti nurodytą turtą, t.y. pradėjo rūpintis likusiu mirusios motinos turtu, jį prižiūrėti, nes naudojosi visais jos asmeniniais daiktais, taip pat toliau viena gyveno tiek jai priklausančioje, tiek ir motinai priklausiusioje buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Šį faktą liudija VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 10), iš kurio matyti, kad likusios 44/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai A. M.. Remiantis tuo, logiška ir akivaizdu, jog po M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), būtent kartu su ja gyvenusi dukra (be kita ko, to paties buto bendrasavininkė) A. M. pasiėmė likusius mirusios motinos asmeninius daiktus, taip pat toliau viena gyveno M. M. priklausiusioje buto dalyje. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą liudija, kad A. M. nuo 1983-11-21 gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).

                            Teismo posėdžio metu, kita M. M. dukra ir įstatyminė įpėdinė – suinteresuotas asmuo O. T., aiškiai nurodė ir patvirtino, kad po motinos mirties, visus jai prikalusius daiktus pasiėmė ir jais naudotis pradėjo A. M., ji toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir viena naudojosi visu buto plotu. Asmeniškai ji, nei vieno M. M. daikto nepaėmė, į motinos palikimą niekada nepretendavo, jokių pretenzijų dėl jo neturi.

              Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių ir neginčijamų prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

                            Atsižvelgiant į tai, įvertinus nuoseklius pačios pareiškėjos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jos kartu su 2015-08-04 pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, neesant jokių prieštaravimų iš kitos M. M. pirmos eilės įstatyminės įpėdinės t.y. suinteresuoto asmens O. T., kuri teismo posėdžio metu aiškiai nurodė ir patvirtino, kad į motinos palikimą nepretenduoja, o viską po M. M. mirties tvarkė A. M., teismas daro išvadą, kad A. M. pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. priėmė palikimą po motinos M. M. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

                            Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tinkamam paveldėjimo procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

                            Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos A. M. taip pat priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 7,78 EUR, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,

n u s p r e n d ž i a :

              Pareiškėjos A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-08-04 pareiškimą tenkinti.

              Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jos turtą.

              Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

                            Priteisti valstybei, iš pareiškėjos A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 7,78 EUR (septyni EUR, 78 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

              Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

                            Teisėjas                                                                                                                  Tomas Ridikas