Civilinė byla Nr. e2A-76-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01606-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – I. T. A., A. A., M. S.. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Magum“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemokumo valdymas“, kreipėsi su ieškiniu atsakovui V. P., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 375 261,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d., vadovaudamas BUAB „Magum“, paskolino Brookwyn Ventures LP (toliau – ir paskolos gavėjas) 2 659 550 Eur dydžio sumą, kuri yra negrąžinta ir kurios nemokumo administratorė negali atgauti. BUAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ (toliau – ir naujoji kreditorė) 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Magum“ perleido UAB „Financial Figures“ 2 536 063,86 Eur dydžio reikalavimo teisę į Brookwyn Ventures LP už 2 536 063,86 Eur kainą, tačiau jokia kainos dalis nėra sumokėta. Brookwyn Ventures LP 2018 m. spalio 17 d. išregistruota iš įmonių registro.

3.       Skirtumas tarp BUAB „Magum“ suteiktos paskolos sumos be palūkanų (2 659 550 Eur) ir UAB „Magum“ perleistos reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“ (2 536 063,86 Eur) yra 123 486,14 Eur, t. y. suma, kurios BUAB „Magum“ neperleido, o Brookwyn Ventures LP negrąžino paskolos davėjai BUAB „Magum“. Ši suma priteistina iš atsakovo kaip žala, padaryta ieškovei.

4.       Už suteiktas paskolas taip pat turėjo būti mokamos palūkanos. 246 853,27 Eur dydžio palūkanų suma (paskaičiuota nuo paskolos sumų pervedimo Brookwyn Ventures LP / UAB „Financial Figures“ / UAB „Synega“ momento iki 2017 m. gruodžio 29 d., kuomet BUAB „Magum“ perleido didžiąją dalį reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“) ir 4 922,53 Eur dydžio palūkanos (paskaičiuotos nuo 123 486,14 Eur dydžio sumos nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki Brookwyn Ventures LP išregistravimo iš įmonių registro datos – 2018 m. spalio 17 d.). Šios sumos taip pat priteistinos iš atsakovo kaip žala ieškovei. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 375 261,94 Eur dydžio žalos atlyginimas bei 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovei iš atsakovo 375 261,94 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš V. P. 3 789 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

6.       Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad BUAB „Magum“ nepaskolino paskolos gavėjui Brookwyn Ventures LP daugiau nei 2 659 550 Eur ir paskolos gavėjas Brookwyn Ventures LP nėra grąžinęs jokios suteiktos paskolos dalies ar mokėjęs palūkanas už suteiktą paskolą. Atsakovo pateikta 2016 m. gruodžio 30 d. BUAB „Magum“ ir Brookwyn Venture LP paskolos sutartis (toliau – ir 2016 m. paskolos sutartis), kurioje fiksuotas suteiktų paskolų dydis, grąžintos sumos ir priskaičiuotos palūkanos, neįrodo kitokių paskolintų lėšų sumų ar grąžinimų, nes joje nurodyti duomenys nepagrįsti įmonės dokumentais. Todėl nėra faktinio pagrindo teigti, kad BUAB „Magum“ 2017 m. gruodžio 29 d. perleido visas savo turimas reikalavimo teises į skolininką Brookwyn Venture LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“ ir dėl to atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

7.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi pripažino BUAB „Magum“ bankrotą tyčiniu. Viena esminių aplinkybių tokio sprendimo priėmimui buvo objektyviai nepagrįstas įmonės lėšų skolinimas.

8.       Skaičiuojant palūkanas nuo piniginių lėšų pervedimo Brookwyn Ventures LP, UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“ iki 2017 m. gruodžio 29 d. tarp BUAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties, palūkanų suma sudaro 246 853,27 Eur. Brookwyn Ventures LP įsteigta 2014 m. kovo 19 d., o 2018 m. spalio 17 d. išregistruota iš įmonių registro. Įvertinus, kad 2017 m. gruodžio 29 d. BUAB „Magum“ perleido UAB „Financial Figures“ ne visą Brookwyn Ventures LP suteiktos paskolos sumą (123 486,14 Eur dydžio paskolos suma nebuvo perleista), 5 procentų metinės palūkanos nuo 123 486,14 Eur dydžio sumos skaičiuojamos nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki Brookwyn Ventures LP išregistravimo iš įmonių registro datos ir 2018 m. spalio 17 d. sudaro 4 922,53 Eur.

9.       Teismo vertinimu, atsakovas neteisėtais veiksmais – nesant pagrindo – paskolinęs BUAB „Magum“ pinigines lėšas ir jų nesusigrąžinęs padarė ne mažesnę nei 375 261,94 Eur dydžio žalą ieškovei. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

10.       Teismas laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju nėra praleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškovės dokumentai administratorei buvo perduoti tik 2018 m. birželio 21 d., o ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas 2020 m. gruodžio 31 d.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą ir civilinę bylą gražinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu, lėmusiu neteisingo, nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismo sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik tuo, jog pagal 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovė neperleido naujajai kreditorei teisės reikalauti palūkanų sumokėjimo, tačiau teismas: nevertino tarp šalių susiformavusių materialiųjų santykių, ginčo dalyko bei ieškinio pagrindo – neidentifikavo konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovui galėjo būti taikoma civilinė atsakomybė; apsiribojo bendro pobūdžio abstrakčiais deklaratyviais teiginiais, apibūdinančiais atsakovo elgesį (neteisėtus veiksmus); nenurodė teisės normų, kuriomis vadovavosi, priimdamas sprendimą; visiškai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinių motyvų. Taigi, sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, sprendimu nėra atskleista bylos esmė, todėl, teismui neatsakius į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, byla buvo išspręsta neteisingai.

11.2.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1090-866/2022, kuria ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-344-1120/2022, nors ir paliko galioti šią Vilniaus apygardos teismo nutartį, tačiau panaikino nutarties motyvus dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą. Tai rodo, jog teismas bylą išnagrinėjo aplaidžiai ir paviršutiniškai.

11.3.                      Teismo sprendimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neteisėtais veiksmais – nesant pagrindo, paskolinęs „ofšorinei“ kompanijai ieškovės pinigines lėšas ir jų nesusigrąžinęs – padarė ne mažesnę nei 375 261,94 Eur dydžio žalą įmonei, tačiau teismas visiškai neįvertino to, jog šioje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl paskolos sandorių ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia / niekine, o reikalavimo perleidimo sutartimi naujajai kreditorei buvo perleistos visos teisės į paskolos gavėją. Teismas visiškai nevertino, ar ieškovei žala galėjo būti padaryta dėl to, jog savo prievolių neįvykdė paskolos gavėjas, ar dėl to, jog reikalavimo perleidimo sutartimi naujajai kreditorei buvo perlestas didesnės vertės reikalavimas nei buvo sumokėta perleisto reikalavimo kaina. Ieškovė ieškiniu suformavo aiškias bylos nagrinėjimo ribas, kurias sudarė tik atsakovo veiksmų, ieškovės apibrėžtų, kaip „atsakovui nedėjus pastangų išieškoti skolą iš debitoriaus susigrąžinti paskolą ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas“, įvertinimas, todėl aplinkybės, ar paskolos sandoriai ir (ar) reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises, nebuvo šios bylos dalykas. Teismas be teisinio pagrindo išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, o tą padarius – buvo pažeista atsakovo teisė atsikirsti į jam pareikštus reikalavimus.

11.4.                      Teismas negalėjo priimti patikslinto ieškinio. Ieškovė pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl to, jog ieškovė suteikė paskolos gavėjui paskolą, o paskolos gavėjas šios paskolos negrąžino, t. y. ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo siejamas su ieškovės turto (pinigų) praradimu (tiesioginiai nuostoliai), tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų palūkanų forma) priteisimo, taigi, buvo pakeistas ieškinio dalykas. Taip pat patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą, kadangi pradinis ieškinys buvo grindžiamas nenaudingomis ieškovei paskolos suteikimo sąlygomis, o patikslintas ieškinys – jog atsakovas atsisakė (tiesiogiai ar netiesiogiai) reikalauti palūkanų sumokėjimo. Kadangi ieškovė negalėjo keisti tiek ieškinio pagrindo, tiek dalyko, teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį. Ši teismo klaida lėmė tai, jog be teisinio pagrindo buvo atsisakyta taikyti ieškinio senaties terminą.

11.5.                      Ieškovės nemokumo administratorei dar 2018 m. birželio mėn. buvo ar galėjo būti žinoma apie tai, jog paskolos gavėjas yra galimai neįvykdęs savo prievolių ieškovei, todėl administratorė privalėjo ieškinį pareikšti iki 2021 m. birželio 21 d. Ieškovė patikslintą ieškinį šioje civilinėje byloje pareiškė tik 2022 m. sausio mėn., todėl praleido senaties terminą ir teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį.

11.6.                      Vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą, pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, todėl žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų – narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą. Ieškovė šios pareigos neįvykdė.

11.7.                      Teismas vertino paskolos sandorių neteisėtumą bei atsakovo veiksmus jų vykdymo metu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės galbūt patirtą žalą sudarė ne ieškovės patirtos išlaidos (paskolos sandorių dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjui), o ieškovės negautos pajamos palūkanų forma.

11.8.                      Paskolos sandorių sudarymas su paskolos gavėju buvo neatsitiktinis sandoris; pagrindinis paskolos sandorių sudarymo tikslas buvo ne gauti palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, bet užtikrinti užsakovų bei naujosios kreditorės vystomų nekilnojamojo turto projektų, kurių generaliniu rangovu buvo ieškovė, tęstinumą. Byloje nebuvo įrodyta, jog sudarant paskolos sandorius, iš kurių neįvykdymo kildinama žala, atsakovui iš anksto buvo žinoma, kad palūkanos pagal paskolos sandorius nebus mokamos. Paskolos sandorių sudarymas su ieškovės pagrindiniais verslo partneriais negali būti laikomas verslo praktikos ir verslo sprendimų neatitinkančiais sandoriais. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovei sudaryti paskolos sandorius draudė teisės aktai ar ieškovės įstatai, paskolos sandoriai buvo akivaizdžiai nenaudingi ieškovei ir (ar) gali būti laikomi verslo praktikos ir verslo sprendimų neatitinkančiais sandoriais, todėl atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl paskolos gavėjo galimai neįvykdytų prievolių. 

11.9.                      Aplinkybę, kad reikalavimo perleidimo sutartimis naujajai kreditorei buvo perleista teisė reikalauti palūkanų sumokėjimo, patvirtina tai, jog: tretieji asmenys procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad naujajai kreditorei perėjo ir teisė reikalauti palūkanų sumokėjimo; ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas paskolos gavėjo įsiskolinimas ieškovei; reikalavimo perleidimo sutartyje nėra numatyta, kad naujajai kreditorei nepereina šalutinės (papildomos) teisės, kilusios iš paskolos sutarties.

11.10.                      Tiek sudarant paskolos sandorius, tiek jų vykdymo (galiojimo) metu, tiek sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovo elgesys nebuvo toks, kad jį būtų galima priskirti prie didelio neatsargumo; atsakovas negalėjo numanyti, jog ieškovės skolininkas (paskolos gavėjas) galbūt neįvykdys visų prievolių; atsakovas ėmėsi veiksmų tam, kad paskolos davėjo neįvykdytos prievolės su reikalavimo perleidimo sutarties antrąja šalimi (naująja kreditore) suderintomis sąlygomis būtų pakeista naujosios kreditorės prievole dėl kainos sumokėjimo, todėl vien faktas, jog galbūt kaina buvo mažesnė nei paskolos gavėjo neįvykdytų prievolių dydis, nepagrindžia žalos ieškovei deliktinės atsakomybės prasme padarymo fakto.

11.11.                      Ieškovė neturėjo teisės reikšti atsakovui reikalavimo dėl ieškovės skolininko – paskolos gavėjo – galbūt neįvykdytų prievolių, kadangi paskolos gavėjui neegzistuojant, paskolos gavėjo prievoles (jeigu tokios buvo neįvykdytos iki paskolos gavėjo pasibaigimo) privalo įvykdyti ir paskolos gavėjo tikrasis narys (tikrieji nariai).

11.12.                      Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos gavėjas iki jo pasibaigimo dienos buvo įvykdęs visas prievoles ieškovei. 2016 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartimi buvo konstatuota, kad: iki 2016 m. gruodžio 30 d. paskolos gavėjas grąžino dalį jam suteiktų paskolų ir negrąžinta ieškovei paskolų dalis sudarė 2 297 840,36 Eur; iki 2016 m. gruodžio 30 d. paskaičiuotas ir paskolos gavėjo mokėtinas palūkanas sudarė 123 331,50 Eur, t. y. paskolos gavėjo neįvykdytą prievolę ieškovei sudarė 2 421 171,86 Eur. 

11.13.                      2016 m. paskolos sutartis ir reikalavimo perleidimo sutartis yra laikytini pakankamais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais paskolos gavėjo negrąžintos paskolos ir paskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų sumą (dydį) minėtų sandorių sudarymo datomis, todėl šiais įrodymais privalu remtis, sprendžiant dėl paskolos gavėjo neįvykdytų prievolių ginčo laikotarpiu ir konstatuojant, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė perleido naujajai kreditorei visas turtines reikalavimo teises į paskolos gavėją, siejamas su jo negrąžinta paskolų dalimi bei nesumokėtomis palūkanomis. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, negalėjo reikalauti, jog paskolos gavėjas įvykdytų prievolę dėl palūkanų sumokėjimo, kadangi, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, paskolos gavėjo 2 536 063,86 Eur piniginė prievolė, į kurią įėjo ir 238 223,52 Eur prievolė dėl palūkanų, paskaičiuotų ir nesumokėtų iki 2017 m. gruodžio 29 d. mokėjimo, pasibaigė.

12.       Ieškovė BUAB „Magum“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

12.1.                      Apeliantas, veikdamas ieškovės vardu, sudarant tokio dydžio paskolos sutartį su įmone, registruota Škotijoje, privalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti sandorio naudą bendrovei ir apsvarstyti galimas sandorio sudarymo rizikas bei tokio sandorio neįvykdymo pasekmes. Akivaizdu, kad apelianto, kaip įmonės vadovo, pareiga buvo apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos prarandant didelės vertės turtą ir pan., o susidarius situacijai, kai paskolos gavėjas neatsiskaito su paskolos davėju, dėti visas įmanomas pastangas išieškoti skolai arba susigrąžinti pervestas lėšas.

12.2.                      Apelianto veiksmai, o tiksliau neveikimas, sąlygojo žalos atsiradimą BUAB „Magum“ ir jos kreditoriams, ką aiškiai pagrindžia faktinių aplinkybių seka ir rezultatas: buvo suteikta net 2 659 550 Eur dydžio paskola; BUAB „Magum“ veikla nebuvo trečiųjų asmenų finansavimas; paskolos gavėjas nebuvo subjektas, kuris vertėsi statybų rangos ar kita panašia į BUAB „Magum“ veikla; piniginės lėšos paskolintos be jokių užtikrinimo priemonių; nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad paskolos gavėjas grąžino paskolą paskolos davėjai; nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad paskolos gavėjas mokėjo sutartines palūkanas, kas rodo, kad BUAB „Magum“ savo pinigines lėšas paskolino neatlygintinai; apeliantas nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti suteiktą paskolą ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas, neužtikrino tokių lėšų atgavimo proceso.

12.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės tyčinio bankroto klausimą, iš esmės pripažino tokių sandorių nenaudingumą įmonei, tačiau tai nebuvo pakankama pripažinti BUAB „Magum“ bankrotą tyčiniu šiuo pagrindu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2016 m., didėjant bendrovės įsipareigojimams ir mažėjant pelnui, tokie sandoriai nebuvo bendrovei finansiškai naudingi.

12.4.                      Vertinant faktines aplinkybes bei teisinį paskolinių teisinių santykių reguliavimą, akivaizdu, kad atsakovo pateikta ir atsiliepime minima 2016 metų paskolos sutartis, kurioje fiksuotas suteiktų paskolų dydis, grąžintos sumos ir priskaičiuotos palūkanos, neturi jokios įrodomosios galios, nes joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl šios priežasties nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad BUAB „Magum“ 2017 m. gruodžio 29 d. perleido visas turimas reikalavimo teises į skolininką naujajam kreditoriui ir dėl to atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

12.5.                      Klausimas dėl patikslintos žalos atlyginimo atsakovui yra nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje kaip ir pradinis ieškinys, pareikštas 2020 m. gruodžio 31 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Be to, ieškinio pateikimo ir jo patikslinimo momentą sąlygojo paties apelianto veiksmai, kadangi jis laiku neperdavė su paskolos sandoriais susijusių dokumentų nemokumo administratorei.

12.6.                      Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį apeliantui pagal savo pasirinktą teisių gynybos būdą, o vien tai, kad pagal kitų šalių teisę ir jurisdikciją civilinė atsakomybė gali būti taikoma kitų asmenų atžvilgiu, savaime nepašalina apelianto civilinės atsakomybės.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

15.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės BUAB „Magum“ ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai bei žalos dydis, be to, patikslintas ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Taigi, apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organo veiksmais padarytos žalos atlyginimą, taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

16.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3433-866/2018 UAB „Magum“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokumo valdymas“.

17.       Nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Magum“ vadovo pareigas ėjo vienintelis įmonės akcininkas – atsakovas V. P..

18.       Nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. birželio 22 d. iš UAB „Magum“ atsiskaitomosios sąskaitos buvo atlikti pavedimai į Brookwyn Ventures LP sąskaitą 902 550 Eur sumai. UAB „Magum“ ir Brookwyn Ventures LP per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudarę devynias paskolos sutartis, pagal kurias UAB „Magum“ paskolino Brookwyn Ventures LP papildomai dar 1 757 000 Eur. Papildomų susitarimų pagrindu paskolos objektas (piniginės lėšos) buvo perduotas ne tiesiogiai Brookwyn Ventures LP, o UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“, tačiau pagal susitarimus paskolos gavėju išliko Brookwyn Ventures LP. Paskolų sutartys numatė, kad Brookwyn Ventures LP įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo paskolos sumos. 

19.       UAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“ 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Magum“ perleido naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“ 2 536 063,86 Eur dydžio reikalavimo teisę į Brookwyn Ventures LP už 2 536 063,86 Eur kainą.

20.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1090-866/2022 BUAB „Magum“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-344-1120/2022 nutartį dėl tyčinio bankroto paliko nepakeistą.

Dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės

21.       Ieškovė, bankrutavusi įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo – buvusio įmonės vadovo – dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo kilusią žalą, kurią sudaro 375 261,94 Eur, t. y. 123 486,14 Eur suma, kurios BUAB „Magum“ neperleido naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“, 246 853,27 Eur palūkanų suma, paskaičiuota nuo paskolos sumų pervedimo Brookwyn Ventures LP / UAB „Financial Figures“ / UAB „Synega“ momento iki 2017 m. gruodžio 29 d., kuomet BUAB „Magum“ perleido didžiąją dalį reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“, ir 4 922,53 Eur palūkanų suma, paskaičiuota nuo 123 486,14 Eur dydžio sumos nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki Brookwyn Ventures LP išregistravimo iš įmonių registro datos – 2018 m. spalio 17 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino, konstatavęs, kad nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Apeliaciniame skunde atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad teismas neidentifikavo konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovui galėjo būti taikoma civilinė atsakomybė, apsiribojo bendro pobūdžio abstrakčiais deklaratyviais teiginiais, apibūdinančiais atsakovo elgesį (neteisėtus veiksmus), neįvertino atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir tai sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą.

22.       Bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas).

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

24.       Taigi, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, pvz., įmonei nenaudingų sandorių, lėmusių žalos atsiradimą, sudarymas, netinkamai vesta buhalterinė apskaita ar kt., gali būti įvertinti sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą atskirose bylose.

25.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 23 ir 24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022 23 punktas).

26.       Esant nurodytiems išaiškinimams spręstina, kad, net ir nepripažinus įmonės bankroto tyčiniu, tai savaime nelemia galimybės netaikyti buvusiam įmonės vadovui civilinės atsakomybės; tokiose bylose skiriasi šalių įrodinėtinų aplinkybių apimtis. Nagrinėjamu atveju ieškovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartyje, kurioje ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tyčinio bankroto palikta nepakeista, nustatytomis aplinkybėmis.

27.        Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

28.       Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 38 punktas).

31.       Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).

32.       Šiuo atveju ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš to, kad atsakovas neveikė maksimaliai rūpestingai, atidžiai, sąmoningai nesiėmė veiksmų nei kad būtų užtikrintas paskolos grąžinimas ir palūkanų sumokėjimas, nei kad būtų pradėti išieškojimo veiksmai iš paskolos gavėjo ieškovei. Taigi, iš esmės yra įrodinėjamas paskolos sutarčių nenaudingumas ieškovei ir atsakovo neveikimas siekiant susigrąžinti pagal sutartis paskolintas lėšas bei išieškoti palūkanas.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Taigi, bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija.

34.       Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai ribotų jų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑124/2014; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

35.       Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktą).

36.       Jeigu nustatoma, kad bendrovės vadovo sprendimas pažeidė imperatyvus, rūpestingumo ar lojalumo pareigas arba yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimą bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktą).

37.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. birželio 22 d. iš BUAB „Magum“ atsiskaitomosios sąskaitos buvo atlikti 902 550 Eur pavedimai į Brookwyn Ventures LP sąskaitą. Taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudarytos devynios paskolos sutartys, kurių pagrindu BUAB „Magum“ paskolino Brookwyn Ventures LP papildomai dar 1 757 000 Eur dydžio sumą. Papildomų susitarimų pagrindu paskolos objektas (piniginės lėšos) buvo perduotas netiesiogiai Brookwyn Ventures LP, o UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“, tačiau minėtų susitarimų pagrindu paskolos gavėju vis tiek buvo laikomas Brookwyn Ventures LP. Taigi, ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys objektyviai patvirtina, kad iš viso per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė paskolino Brookwyn Ventures LP 2 659 550 Eur, kurių pastaroji negrąžino.

38.       Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad BUAB „Magum“ įregistruota 2012 m. birželio 18 d. Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę, finansinę ar pramoninę veiklą, siekiant gauti pelno, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti paslaugas, atlikti darbus ir kt. Taigi, ieškovės, kaip ir daugumos kitų juridinių asmenų, veikla buvo orientuota į pelno siekimą. Ieškovės teigimu, BUAB „Magum“ vertėsi statybų rangos veikla, o ne trečiųjų asmenų finansavimu. Byloje nėra kitų įrodymų, kad ieškovė 2015 – 2017 metais būtų vykdžiusi piniginių lėšų skolinimo veiklą ir iš to gavusi pajamų; šių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią informaciją, iš esmės pritaria ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovas, pirmiau aptartu laikotarpiu sudarydamas paskolos sutartis, pažeidė savo, kaip ieškovės vadovo, fiduciarines pareigas, nes minėti sandoriai buvo akivaizdžiai neprotingi ūkinės, komercinės rizikos aspektu.

39.       Šiuo atveju atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, sudarydamas paskolos sandorius su užsienyje registruota įmone, kadangi buvo skolinamos didelės sumos, nebuvo susitarta dėl jokių paskolos sumų grąžinimo užtikrinimo priemonių, be to, nesiimta jokių priemonių tam, kad paskolos suma kartu su palūkanomis būtų sugrąžinta ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-344-1120/2022 pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės (ieškovės) per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai padidėjo net 1 405 820 Eur, tuo tarpu pelnas nuo 383 648 Eur sumažėjo iki 2 455 Eur. Šiuo laikotarpiu, kai įmonės per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai drastiškai didėjo, o gaunamas pelnas – drastiškai mažėjo, buvo skolinamos lėšos ofšorinei bendrovei Brookwyn Ventures LP bei UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“. Jokių verslo ir ekonomine logika grįstų paaiškinimų, kodėl įmonė sudarė šiuos sandorius bei kodėl bendrovės apskaitoje atsirado ženklūs skirtumai, atsakovas nepateikė, todėl, teismo vertinimu, pagrįsta manyti, kad bendrovės nemokumas galėjo kilti dar 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsakovas, kaip ieškovės vadovas, žinodamas, jog įmonė susiduria su sunkumais, priėmė sprendimą skolinti dideles pinigų sumas užsienyje registruotai ofšorinei bendrovei, nepasirūpindamas jokiu paskolos sumų grąžinimo užtikrinimu, todėl tokiu savo elgesiu pažeidė fiduciarines pareigas vadovaujamos įmonės atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (angl. a widened scope of business judgment), tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). 

41.       Šiuo atveju sutiktina, kad atsakovas, žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, sąmoningai priėmė nevienkartinius, ekonomine logika nepagrįstus sprendimus skolinti dideles pinigų sumas ofšorinei bendrovei, nebūdamas įsitikinęs dėl šios bendrovės galimybių paskolą grąžinti, sudarydamas vis naujas paskolos sutartis, nors paskolos gavėja nė vienos iš anksčiau suteiktų paskolos sumų nebuvo grąžinusi, sutartyse neįtvirtino jokių paskolos sumų grąžinimo užtikrinimo priemonių, o galiausiai nesiėmė jokių veiksmų paskolintoms sumoms susigrąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys laikytinas tyčiniu jo, kaip įmonės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimu.

42.       Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka, kad byloje yra įrodyta ir aplinkybė, jog minėti sandoriai buvo akivaizdžiai neprotingi ūkinės, komercinės rizikos aspektu. Kaip jau nurodyta pirmiau, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi BUAB „Magum“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-344-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas laikė, kad nebuvo įrodytas bendrovės sudarytų ekonomine ir verslo logika nepagrįstų (nuostolingų) sandorių priežastinis ryšys su bendrovės nemokumu ir (ar) nemokios padėties esminiu pablogėjimu, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismas nepanaikino pirmosios instancijos teismo argumentų dėl šių sandorių nenaudingumo bendrovei. Minėtoje nutartyje teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2016 metais, didėjant bendrovės įsipareigojimams ir drastiškai mažėjant pelnui, tokie sandoriai nebuvo bendrovei finansiškai naudingi.

43.       Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įmonės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi pareigą maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Taigi asmuo, užimantis įmonės vadovo pareigas, turi elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai sudarinėjant sandorius net ir su tokiomis sandorio šalimis, su kuriomis įmonę sieja pasitikėjimo ir ilgalaikiai ūkinės veiklos santykiai. Apeliantas, veikdamas ieškovės vardu, sudarant tokios apimties paskolos sutartis su įmone, registruota Škotijoje, privalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti sandorių naudą bendrovei ir apsvarstyti galimas sandorių sudarymo rizikas ir tokių sandorių neįvykdymo pasekmes. Apelianto, kaip ieškovės vadovo, pareiga, buvo apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokių sandorių sudarymas turės bendrovei ir ar jų sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos prarandant didelės vertės turtą ir pan., o susidarius situacijai, kai paskolos gavėjas neatsiskaito su paskolos davėju – dėti visas įmanomas pastangas išieškoti skolai arba susigrąžinti pervestas lėšas.

44.       Pažymėtina, kad atsakovo į bylą pateikta informacija apie ieškovės su kitais subjektais sudarytas rangos sutartis, taip pat Brookwyn Ventures LP, UAB „Financial Figures“, UAB „Gileon“ ir kitų bendrovių tarpusavio ryšius nepagrindžia paskolos sandorių ekonominės naudos, protingumo ūkinės, komercinės rizikos aspektu. Tai, kad ieškovė už atliktus rangos darbus gavo atitinkamą atlygį, savaime nepagrindžia poreikio skolinti lėšas Brookwyn Ventures LP ar kitiems su šia bendrove susijusiems asmenims. Šie duomenys taip pat nepaaiškina verslo logikos skolinti dideles pinigines lėšas Škotijoje registruotai bendrovei, kuomet pati ieškovė, jos subrangovai vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje.

45.       Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

46.       Vien nustatytas veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – žalos. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavo iš atsakovo atlyginti 375 261,94 Eur žalą, kurią ieškovės skaičiavimu, sudaro skirtumas tarp BUAB „Magum“ suteiktos paskolos sumos be palūkanų (2 659 550 Eur) ir BUAB „Magum“ perleistos reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajai kreditorei UAB „Financial Figures“ (2 536 063,86 Eur), tai yra 123 486,14 Eur, taip pat 246 853,27 Eur dydžio palūkanų suma (paskaičiuotos nuo paskolos sumų pervedimo Brookwyn Ventures LP / UAB „Financial Figures“ / UAB „Synega“ momento iki 2017 m. gruodžio 29 d., kuomet BUAB „Magum“ perleido didžiąją dalį reikalavimo teisės į Brookwyn Ventures LP naujajam kreditoriui UAB „Financial Figures“) ir 4 922,53 Eur dydžio palūkanos (paskaičiuotos nuo 123 486,14 Eur dydžio sumos per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 30 d. iki Brookwyn Ventures LP išregistravimo iš įmonių registro datos – 2018 m. spalio 17 d.). Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi naujajai kreditorei buvo perleista visa likusi paskolos suma, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad byloje yra įrodyta ieškovės patirta žala ir teisėjų kolegija su tuo iš esmės sutinka.

47.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019 31 punktas). Požymiai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl patirtos žalos – priteistinų išlaidų atlyginimo – pagrįstumo, yra jų būtinumas, t. y. jos turi būti realiai patirtos, ir jų atitiktis protingumo kriterijui, t. y. jos turi būti adekvačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

48.       Byloje esantys ieškovės sąskaitų išrašai bei kasos dokumentai pagrindžia, kad BUAB „Magum“ paskolino paskolos gavėjui Brookwyn Ventures LP iš viso 2 659 550 Eur sumą, o paskolos gavėjas Brookwyn Ventures LP nėra grąžinęs jokios suteiktos paskolos dalies ar mokėjęs palūkanas už suteiktą paskolą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė paskolino Brookwyn Ventures LP daugiau nei 2 659 550 Eur ir kad Brookwyn Ventures LP tariamai grąžino 1 040 000 Eur, kadangi šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra ieškovės apskaitos dokumentuose ir nėra pateikta į bylą. Nors atsakovas teigia, kad paskolos grąžinimas nebūtinai turėjo būti vykdomas bankiniais pavedimais, o įsiskolinimas galėjo būti dengiamas ir kitais būdais, tačiau byloje nėra ir tokių įrodymų, t. y. pavyzdžiui, kad būtų atlikti tarpusavio įskaitymai ar pasirinkti kitokie prievolės įvykdymo būdai.

49.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo pateikta 2016 m. gruodžio 30 d. tarp BUAB „Magum“ ir Brookwyn Venture LP sudaryta paskolos sutartis, kurioje fiksuotas suteiktų paskolų dydis, grąžintos sumos ir priskaičiuotos palūkanos, vertintina kritiškai, nes joje nurodyti duomenys nepagrįsti įmonės (ieškovės) apskaitos dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors ši sutartis ir vadinama paskolos sutartimi, tačiau ja iš esmės jokie nauji paskolos teisiniai santykiai tarp šalių sukurti nebuvo – šia sutartimi nebuvo susitarta dėl paskolos sumų perdavimo ar grąžinimo terminų, naujų paskolos sutarčių suteikimo sąlygų ir pan. Minėta sutartis negali būti traktuojama ir kaip paskolos sutarties (-ų) pakeitimas, nes joje konstatuotos aplinkybės – kad iki 2016 m. gruodžio 30 d. ieškovė paskolos gavėjui buvo suteikusi 3 337 840,36 Eur paskolos; iki 2016 m. gruodžio 30 d. paskolos gavėjas grąžino dalį jam suteiktų paskolų; negrąžinta ieškovei paskolų dalis sudaro 2 297 840,36 Eur – nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. 

50.       Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė paskolos gavėjui Brookwyn Venture LP buvo paskolinusi 2 659 550 Eur sumą ir iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. gruodžio 29 d.) ši suma ieškovei grąžinta nebuvo. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Financial Figures“ buvo perleista reikalavimo teisė į 2 536 063,86 Eur Brookwyn Venture LP skolą, 123 486,14 Eur suma (reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neperleista suma) pripažintina ieškovės patirta žala. Jei atsakovas būtų neatlikęs pirmiau nustatytų neteisėtų veiksmų, t. y. tinkamai įvertinęs sudaromų sandorių riziką, ėmęsis veiksmų skolai susigrąžinti ir pan., ši žala įmonei nebūtų atsiradusi.

51.       Kita ieškovės prašomos priteisti žalos dalis susideda iš paskaičiuotų palūkanų už visą paskolintų lėšų sumą iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momento ir palūkanų už neperleistą paskolos sumos dalį iki Brookwyn Venture LP išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Pirmosios instancijos teismas ir šią ieškovės nurodytą žalą laikė įrodyta ir pagrįsta, tačiau teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka tik iš dalies.

52.       Iš ieškovės ir Brookwyn Venture LP sudarytų paskolos sutarčių matyti, kad buvo susitarta dėl 5 procentų metinių palūkanų už skolinamas lėšas. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės; CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

53.       Šiuo atveju, nors 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartyje yra nurodyta, kad perleidžiama 2 536 063,86 Eur skolininko skola, tačiau pagal pirmiau pateiktą reikalavimo perleidimo sandorio specifiką, pritartina apelianto argumentams, jog įgijėjui (naujajai kreditorei) perėjo ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palūkanas, netesybas, vaisius, pajamas ir pan.), net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Kadangi asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta vėliau nei laikotarpis, už kurį prašoma priteisti palūkanas, konstatuotina, jog 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi naujajai kreditorei buvo perleista 2 536 063,86 Eur skolos suma kartu su teise nuo šios sumos reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, tačiau liko neperleista 123 486,14 Eur dydžio suma ir atitinkamai nuo šios sumos skaičiuotinos palūkanos. Dėl to ieškovė nepagrįstai skaičiavo ir į ieškovės patirtos žalos sumą įtraukė 246 853,27 Eur palūkanų sumą, o pirmosios instancijos teismas ją priteisė.

54.       Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų nustačius, kad ieškovė prarado 123 486,14 Eur negrąžintos skolos, kurios neperdavė naujajai kreditorei, atitinkamai ieškovė turi teisę ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos, paskaičiuotų nuo paskolos suteikimo iki Brookwyn Ventures LP išregistravimo iš įmonių registro datos – 2018 m. spalio 17 d.), kas sudaro 19 182,64 Eur ((123 486,14 Eur x 5 proc./365) x 1 134 dienos). Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pagrįsta laikytina tik 142 668,78 Eur ieškovės patirta žala (123 486,14 Eur negrąžintos ir neperduotos naujajai kreditorei skolos suma bei 19 182,64 Eur palūkanos), kurią atlyginti privalo atsakovas.

55.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju yra įrodytos visos atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei jo neteisėtais veiksmais sukeltą žalą.

Dėl ieškinio senaties termino (ne)taikymo

56.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Pasak atsakovo, ieškovės nemokumo administratorei dar 2018 m. birželio mėn. buvo ar galėjo būti žinoma apie tai, jog paskolos gavėjas yra galimai neįvykdęs savo prievolių ieškovei, todėl administratorė privalėjo ieškinį pareikšti iki 2021 m. birželio 21 d. Ieškovė patikslintą ieškinį šioje civilinėje byloje pateikė tik 2022 m. sausio mėn., todėl yra praleidusi senaties terminą ieškiniui pareikšti ir teismas atsakovo reikalavimu privalėjo taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

57.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

58.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

59.       CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

60.       Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Magum“, įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokumo valdymas“. 

61.       Ieškinys atsakovui dėl žalos, susijusios su suteiktomis paskolomis Brookwyn Venture LP, atlyginimo, buvo pareikštas 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1495-392/2021 buvo tenkintas BUAB „Magum“ ieškinys atsakovui V. P. ir BUAB „Magum“ iš atsakovo priteistas 1 113 050 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2771-392/2021 netenkino V. P. prašymo atnaujinti terminą ir nepriėmė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1232-464/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2771-392/2021, atnaujino atsakovui V. P. praleistą terminą pareiškimui dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir perdavė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės. 2022 m. sausio 25 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo.

62.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankrutuojančios bendrovės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl bendrovės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, yra pagrindas ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog bankrutuojančios bendrovės administratorius sužino apie jos valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais bendrovei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktas).

63.       Taigi, bylose, kuriose reikalavimus reiškia įmonės nemokumo administratorius, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai apie žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius, o jo sužinojimas apie bendrovės sandorius siejamas su dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo diena. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. balandžio 30 d. Dalis ieškovės dokumentų ieškovės nemokumo administratorei perduota 2018 m. birželio 21 d., taigi, ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžios momentu. Ieškovės ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo paduotas 2020 m. gruodžio 31 d., vadinasi, nepraleidus sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

64.       Kaip jau nustatyta pirmiau, 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl 1 113 050 Eur žalos iš atsakovo priteisimo. Minėtas reikalavimas buvo kildinamas iš atsakovo ieškovės vardu sudarytų sandorių, kurių metu Brookwyn Ventures LP buvo skolinamos lėšos. 2022 m. sausio 25 d. patikslintu ieškiniu, priešingai nei nurodo atsakovas, nebuvo keičiamas nei ieškinio pagrindas nei dalykas. Patikslintas ieškinys taip pat grindžiamas iš 2015 – 2016 m. paskolos sutarčių ieškovei atsiradusia žala, tiesiog jos skaičiavimas, nemokumo administratorei gavus papildomus dokumentus, buvo patikslintas, t. y. reikalavimas dėl negrąžintos paskolos sumos buvo sumažintas ir papildomai atsirado reikalavimas dėl palūkanų, kaip žalos, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo pakeistas nei ieškinio pagrindas, nei dalykas, tiek pradinis, tiek patikslintas reikalavimas buvo nagrinėjami toje pačioje byloje, laikytina, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

65.       Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-344-1120-2022 konstatavo – „Teismo vertinimu, bankroto proceso metu naujai išaiškėjančių aplinkybių gausa bei atsirandantys papildomi įvairius sandorius pagrindžiantys dokumentai leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai neperdavė nemokumo administratorei dalies dokumentų, o buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Kitaip tariant, suinteresuotas asmuo nepagrindė, kokios priežastys lėmė dalies dokumentų neperdavimą, laikėsi prieštaringos pozicijos dėl paaiškėjusių sandorių vykdymo. <...> Vis dėlto, byloje nustatyta, kad dalis dokumentų nemokumo administratorei nebuvo perduota, t. y. nemokumo administratorės 2018 m. lapkričio 19 d. veiklos ataskaita patvirtina, kad jos žinioje nebuvo paskolos sutarčių su Brookwyn Ventures LP, UAB „Financial Figures“ ir UAB „Synega“, taip pat iš suinteresuoto asmens perduotų dokumentų nemokumo administratorei nebuvo žinoma apie 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Magum“ ir UAB „Financial Figures“, kuria bendrovė perleido 2 536 063,83 Eur reikalavimą į Brookwyn Ventures LP naujai kreditorei UAB „Financial Figures“ už 2 536 063,83 Eur kainą, nemokumo administratorė taip pat neturėjo duomenų, kad pagal reikalavimo perleidimo sandorį buvo atsiskaityta. Nemokumo administratorė paaiškino, kad šiuos dokumentus gavo iš trečiųjų asmenų, dalis dokumentų atsirasdavo nemokumo administratorės inicijuotose civilinėse bylose.“ Taigi, įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovas, kartu su kitais ieškovės buhalteriniais dokumentais nebuvo perdavęs dokumentų, susijusių su paskolos sutartimis, 2016 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartimi bei reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, pritartina ieškovės argumentams, kad patikslinto ieškinio pateikimo teismui momentą iš esmės sąlygojo atsakovo veiksmai, kuomet jis neperdavė nemokumo administratorei visų aktualių ieškovės dokumentų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

66.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas, visų pirma pažymėtina, jog motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste.

67.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime iš esmės atsakyta į pagrindinius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus ir įvertinti esminiai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškovės reikalavimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuotas, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

68.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tačiau netinkamai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir šioje nutartyje nurodytais motyvais ieškovei iš atsakovo priteistina žala mažinama iki 142 668,78 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

69.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

70.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

71.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 3 993 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidas ieškovė apmokėjo, išlaidos už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą, taip pat advokato darbo valandinis įkainis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 38 proc., bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai ieškovei iš atsakovo sudaro 1 517,34 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina 38 procentai už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 1 440 Eur (3 789 Eur x 38 procentai), nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista.

72.       Nors atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų byloje nėra, todėl klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

73.       Atsakovas už paduodamą apeliacinį skundą yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl iš dalies netenkinus apeliacinio skundo, žyminis mokestis į valstybės biudžetą iš jo nepriteistinas; ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat yra atleista pagal įstatymą, todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie kitas šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

        Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Magum“ (juridinio asmens kodas 302804145) 142 668,78 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 78 centus) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. sausio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 517,34 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniolika eurų 34 centus) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti valstybei iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

        Kitą ieškinio dalį atmesti.