Civilinė byla Nr. e2A-253-330/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01492-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3248-640/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų šalis“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų šalis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jai iš atsakovės A. G. priteisti 48 040,76 Lt (13 913,57 Eur) skolos už rangos darbus pagal 2013 m. balandžio 15 d. rangos sutartį, 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur) skolos už rangos darbus pagal papildomus susitarimus, 6 652,89 Lt (1 926,81 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą skolos už rangos darbus sumą nuo 2014 m. sausio 21 d. iki skolos grąžinimo, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys: 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 2013-03-01 (toliau – ir gyvenamojo pastato sutartis, arba 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti gyvenamojo pastato, pritaikyto kaimo turizmui, statybos baigiamuosius darbus, vandentiekio, kanalizacijos, valymo įrenginių, elektros ir aikštelių, kelio ir aplinkos sutvarkymo pastato rengimo darbus pagal sutarties priede Nr. 1 patvirtintas objektines ir lokalines sąmatas; taip pat 2013 m. balandžio 15 d. statybos rangos sutartis Nr. 2013/04/01 (toliau – ir pagalbinio pastato sutartis, arba 2013 m. balandžio 15 d. statybos rangos sutartis), pagal kurią ieškovė savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti pagalbinio pastato, pritaikyto kaimo turizmui, statybos, lauko elektros, lauko vandentiekio ir kanalizacijos pravedimo, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos bei aplinkos sutvarkymo darbus pagal sutarties priede patvirtintas objektines ir lokalines sąmatas. Pagal gyvenamojo pastato sutartį šalių susitarimu buvo nustatyta galutinė sutarties kaina 1 007 325 Lt (291 741,49 Eur) (įskaitant PVM). Pagal pagalbinio pastato sutartį šalys susitarimu nustatė preliminarią kainą, lygią 450 422,80 Lt (130 451,46 Eur) (įskaitant PVM). Pagal pirmąją sutartį darbai turėjo būti baigti 2013 m. rugpjūčio 31 d., pagal antrąją – 2013 m. rugpjūčio 30 d. (I t., b. l. 15-24).

Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad pagal pagalbinio pastato statybos rangos sutartį visus darbus atsakovė priėmė, tačiau už juos atsiskaitė tik iš dalies, atsakovės skola ieškovei sudaro 48 040,76 Lt (13 913,57 Eur). Taip pat šalys rangos sutarčių vykdymo metu žodžiu sudarė atskirus susitarimus dėl papildomų darbų (medžiagų), nenurodytų šalių sudarytose statybos rangos sutartyse bei sąmatose, kurių vertė yra 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur) ir kuriuos ieškovė atliko / nupirko medžiagas, tačiau atsakovė už tai neapmokėjo. Dėl papildomų darbų ieškovė aiškino, kad atsakovės nurodymu iš su atsakove susijusios UAB „Jundos stalių gaminiai“ užsakė 10 877 Lt (3 150,20 Eur) brangesnes duris, kurios nebuvo nurodytos gyvenamojo pastato sąmatos 5 skyriuje, iš UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ užsakė statybinių medžiagų už 23 421,53 Lt (6 783,34 Eur), kurios buvo panaudotos atliekant papildomus darbus, taip pat atskiro šalių susitarimo pagrindu ieškovė atliko papildomus darbus, kurie nebuvo nurodyti gyvenamojo pastato ir pagalbinio pastato sutartyse. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad darbai pagal statybos rangos sutartis buvo perduoti praleidus jose nustatytus darbų atlikimo terminus, tačiau šalys buvo susitarusios dėl jų pratęsimo. Pasibaigus 2013 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo ir pagalbinio pastato sutarties vykdymo terminams, ieškovė toliau tęsė statybos rangos darbus, o atsakovė juos priimdavo ir jokių pretenzijų dėl vėlavimo nereikšdavo.

Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo siejo su tuo, kad po šios bylos iškėlimo atsakovės vadovaujama įmonė UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, po to su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo. Ieškovės skola UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ buvo susidariusi dėl to, kad ieškovė liko neatsiskaičiusi su UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ už statybines medžiagas, kurias pirko ir panaudojo statant atsakovei kaimo turizmo kompleksą. Ieškovė skolos negalėjo sumokėti, nes atsakovė nesilaikė savo pareigos atsiskaityti už rangos darbus ir medžiagas pagal statybos rangos sutartis. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartis, ji yra atsakinga už atsiradusias papildomas išlaidas ieškovei, kurias sudaro Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu priteisti delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 46 233,42 Eur įsiskolinimo už rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. sausio 21 d. už 46 233,43 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 068 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 80,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovės – 4,10 Eur pašto išlaidų.

Dėl skolos už darbus pagal pagalbinio pastato sutartį priteisimo ir įskaitymo teisėtumo

Teismas nurodė, kad pagal pagalbinio pastato sutartį atsakovė yra priėmusi rangos darbus nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gruodžio 14 d., t. y. pasirašiusi ir priėmusi atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė pagal minėtą sutartį už atliktus ir jos priimtus darbus liko neatsikaičiusi 48 040,76 Lt (13 913,57 Eur) sumą. Atsakovė šio fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad atlikusi įskaitymą, skolą įskaitė į netesybas.

Teismas pažymėjo, kad byloje apklaustų liudytojų parodymais patvirtinta bei pati atsakovė pripažino, jog 2013 rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo vykdomi visos teritorijos laistymo sistemos įrengimo darbai, kurie trukdė ieškovei užbaigti darbus. Be to, pagal atsakovės užsakymą buvo atliekami papildomi darbai, todėl objektyviai rangos darbai negalėjo būti baigti sutartyse nurodytu terminu. Atsakovė jokių pretenzijų dėl termino praleidimo ieškovei nereiškė, priimdavo atliktus darbus ir po sutartyse nurodyto termino pasibaigimo ir už jos iš dalies apmokėjo, jokių pastabų dėl galimų netesybų nepareikšdama. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tik po to, kai ieškovė pareikalavo visiškai atsiskaityti už darbus, 2014 m. sausio 27 d. rašte nurodė pretenzijas dėl darbų vėlavimo ir 2014 m. sausio 29 d. pareiškė apie įskaitymą, kai visi darbai buvo priimti iki 2013 m. gruodžio 24 d. Teismo nuomone, nors šalys raštu ir nesusitarė dėl termino pratęsimo, tačiau akivaizdu, kad sutartyse šalių nurodytas sutarčių įvykdymo terminas buvo pratęstas ir buvo nulemtas atsakovės veiksmų. Teismas konstatavo, kad atsakovė įskaitymo atlikimo metu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę (neturėjo teisės skaičiuoti netesybas pagal statybos rangos sutartis), todėl atsakovės apskaičiuotų netesybų suma 2014 m. sausio 29 d. atliktas priešpriešinio reikalavimo ieškovei įskaitymas yra neteisėtas ir negali sukurti teisinių padarinių. Kadangi teismas konstatavo, kad atsakovės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 2014 m. sausio 29 d. buvo neteisėtas, iš atsakovės priteisė ieškovei 13 913,57 Eur (48 040,76 Lt) skolos pagal pagalbinio pastato sutartį.

Dėl skolos už papildomus darbus priteisimo

Ieškovė nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės iki lapkričio mėnesio buvo atlikti papildomi darbai, kurie nebuvo nurodyti rangos sutartyse, t. y. ieškovė atliko gyvenamojo namo požeminės ir antžeminės dalies papildomus darbus. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ji jokių papildomų darbų neužsakinėjo, o viskas, ką atliko ieškovė, įeina į rangos sutarčių apimtį. Teismas tokią išvadą darė dėl to, kad atsakovė pripažino, jog papildomi darbai buvo (pasirašė 2013 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti papildomi fasado darbai; savo pasiūlyme dėl taikaus susitarimo atsakovė taip pat pripažino, kad susitarimas dėl papildomų darbų tarp šalių buvo sudarytas; byloje apklausti ieškovės darbuotojai patvirtino, kad dėl papildomų darbų buvo susitarta su atsakove darbų atlikimo eigoje; į bylą buvo pateikta atsakovės pasirašyta lokalinė sąmata dėl kasimo darbų, iš kurios matyti, kad šalys buvo suderinusios darbus ir kainą, taip pat 2013 m. lapkričio 16 d. atsakovės parašu patvirtinta papildomų darbų ir pabrangusių medžiagų kainų suvestinė). Teismas šių duomenų pagrindu sprendė, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo buvo sudarytas žodine forma. Be to, teismas, išanalizavęs objektinių sąmatų, sudarytų prie sutarčių, lokalinių sąmatų pozicijas bei papildomų darbų sąmatų pozicijas sprendė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, atlikti darbai nesidubliuoja. Teismas taip pat atmetė atsakovės atsikirtimą, kad su ja nebuvo suderintas medžiagų ir gaminių pabrangimas, t. y. buvo užsakytos prekės, brangesnės nei numatyta lokalinėse sąmatose sutarties sudarymo momentu. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė pati dalyvavo jų (prekių) užsakyme ir parinkime. Be to, dalį prekių ieškovė pirko iš UAB „Trakų kooperacijos prekyba“, kurios vadove yra pati atsakovė, todėl akivaizdu, kad prekės buvo parenkamos ir suderinamos su atsakove iš anksto. Teismas sprendė, kad pagal papildomą susitarimą ieškovė atsakovei atliko darbų už 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur) sumą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė dalyvavo rangos sutartyse kaip ūkininkė, t. y. verslo subjektas, veikiantis verslo tikslais, todėl šiuo atveju jai taikomi tokie pat standartai kaip ir įmonei, užsiimančiai ūkine-komercine veikla. Ieškovė, atlikusi sutartus darbus, pranešė atsakovei apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, tačiau atsakovei delsiant tai padaryti, ieškovė persiuntė atsakovei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus. Atsakovė neįvykdė savo pareigos nedelsdama pradėti jų priėmimą. Tokiu atveju, teismo nuomone, ieškovė kaip rangovė įgijo teisę, jei, jos nuomone, atsakovės nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, akte pažymėjusi atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę ji turi, jei ji pati tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus. Atsakovė savo 2014 m. sausio 27 d. rašte nurodė, kad atsisako pasirašyti aktus, nes juose yra pozicijų, dėl kurių nebuvo susitarta raštu bei yra praleistas terminas. Tačiau tokius atsakovės argumentus teismas laikė nepagrįstais. Visų pirma, darbų terminą šalys buvo susitarusios pratęsti. Be to, dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas atsakovei neprarado prasmės. Antra, atsakovė, atsisakydama priimti darbus, nenurodė nė vieno įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuomet įstatymas nustato teisę užsakovui atsisakyti priimti darbus. Teismo nuomone, atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktus buvo nepagrįstas ir ieškovė turėjo teisę juos pasirašyti vienašališkai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdamas su vienašališkai ieškovės pasirašytais aktais, jų neginčijo ir neįrodinėjo, jog pagrįstai atsisakė pasirašyti aktus. Tokiu būdu ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jų nepripažįsta negaliojančiais. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama priteisti 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur) už darbus, nurodytus jos vienašališkai pasirašytuose atliktų papildomų darbų aktuose

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodytos žalos jai kilimu. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal jos ir ieškovės sudarytas statybos rangos sutartis, neatleidžia ieškovės nuo pareigos tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles pagal jos ir kito juridinio asmens sudarytą sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Šalys neturėjo teisės vienašališkai keisti sutartyje nustatytos kainos, kuri yra viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo buvo sudarytas žodine forma. Šalys statybos rangos sutartyse susitarė, kad susitarimai dėl papildomų darbų turi būti sudaryti raštu. Ieškovė neįrodinėjo, kad darbai, kuriuos ji neva atliko papildomai, nebuvo nustatyti statybos rangos sutartyje ir tokių papildomų statybos rangos darbų ieškovė negalėjo numatyti pasirašydama statybos rangos sutartį. Ieškovė nepranešė atsakovei apie būtinybę didinti sutartyje nustatytą statybos rangos darbų kainą dėl papildomų statybos rangos darbų. Ji (atsakovė) ir ieškovė nesitarė dėl papildomų darbų atlikimo, juo labiau apie sutartyje nustatytos statybos rangos kainos padidinimą. Ieškovė nepasinaudojo teise sustabdyti statybos rangos darbų atlikimą, nors tokia ieškovės, kaip rangovės, teisė yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.684 straipsnio 4 dalyje.
2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atliktų darbų perdavimą užsakovei, jei užsakovė atsisako aktą pasirašyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Vienos šalies pasirašytas aktas tampa vienašaliu sandoriu tik perduodant tuos darbus, dėl kurių atlikimo šalys jau buvo susitarusios sudarydamos statybos rangos sutartį. Byloje yra kilęs ginčas dėl neva papildomų statybos darbų, t. y. darbų, kurie nėra statybos rangos sutarties dalis ir dėl kurių šalys nebuvo susitarusios.
3. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės teisės skaičiuoti netesybas ir atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė šalių sudarytų sutarčių nuostatas. Sutarčių šalys nėra sudariusios jokio susitarimo, kuriuo būtų pakeitusios sutarties nuostatą dėl netesybų skaičiavimo ar būtų atleidusios viena kitą nuo netesybų skaičiavimo, o sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismui konstatavus, kad rangos darbai buvo atlikti praleidus sutartyje nustatytą terminą, egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovės apskaičiuotas netesybas pagal gyvenamojo namo statybos rangos sutartį teisėtomis ir pagrįstomis. Netesybas pagal kaimo turizmo sodybos pagalbinio pastato statybos rangos sutartį atsakovė apskaičiavo už sutarties nutraukimą, kurio ieškovė neginčijo. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtu pripažino savo iniciatyva, nors ieškovė tokio prašymo nepareiškė.

Ieškovė UAB „Statybų šalis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantė nėra silpnesnioji rangos teisinių santykių šalis, kuriai galėtų būti taikomi padidinti apsaugos reikalavimai.
2. Tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, papildomi darbai buvo atlikti ir atsakovė turi pareigą už juos sumokėti. Ieškovė nekeitė rangos sutartyse nurodytų kainų, tačiau su apeliante suderino papildomą kainą už pačios atsakovės rangos darbų vykdymo metu užsakytus papildomus darbus ir papildomas medžiagas. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad apeliantė užsakinėjo papildomus darbus.
3. Ieškovė nors ir teigė, tačiau neįrodė, kad pagrindiniai darbai pagal sudarytas statybos rangos sutartis ir papildomi darbai dubliuotųsi.
4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių susitarimu sutartyse įtvirtinti sutarčių įvykdymo terminai buvo pratęsti dėl apeliantės veiksmų. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė įskaitymo atlikimo metu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę ir jos 2014 m. sausio 29 d. atliktas priešpriešinio reikalavimo ieškovei įskaitymas yra neteisėtas bei negali sukurti teisinių padarinių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nustatyta, kad statybos rangos sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės reikalavimo teisės į netesybas pagal statybos rangos sutartis ir šios atsakovės reikalavimo teisės pagrindu atlikto įskaitymo teisėtumo, taip pat dėl šalių valios dėl papildomų darbų, nepatenkančių į statybos rangos sutarčių apimtį, atlikimo ir skolos už juos egzistavimo.

Dėl statybos rangos sutartyje nenumatytų papildomų darbų 

Apeliantė nesutinka su teismo išvada ieškovei priteisti iš atsakovės skolą už papildomai atliktus darbus. Apeliantė įrodinėja, kad pagal 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartį šalys susitarė dėl galutinės darbų kainos, kurią keisti teisė neatsirado. Pasak apeliantės, susitarimą dėl papildomų darbų šalys galėjo sudaryti tik raštu, tačiau tai nebuvo padaryta.

Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atliko šiuos gyvenamojo namo požeminės ir antžeminės dalies papildomus darbus: lauko terasos įrengimą; atraminių sienų įrengimą; konstruktyvinės dalies fasado darbus; lauko elektros darbus, dviračių patalpos įrengimą, kasimo darbus; lietaus tinklų įrengimą; vėdinimo ortakių montavimą; gaisrinės signalizacijos įrengimą; televizijos tinklo įrengimą; apsauginės signalizacijos įrengimą, kurių bendra vertė 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur). Atsakovė iš esmės neneigia šių darbų atlikimo fakto, tačiau, atsižvelgiant į apeliantės skundo argumentus, šiuo atveju svarbu atsakyti į klausimą, ar šie darbai yra papildomi ir ar dėl jų abi statybos rangos sutarties šalys buvo išreiškusios suderintą valią, sudarydamos atskirą susitarimą, ar šie darbai nepatenka į statybos rangos sutartyse nurodytų darbų apimtį ir ar neturėjo būti atlikti už sutartyje nustatytą kainą.

2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartyje šalys iš tikrųjų susitarė, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą nustatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštu sudaryto šalių susitarimo (sutarties 2.4 punktas). Šalys raštiškų susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo nesudarė. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė atliko papildomus darbus, tą darė suderinusi su atsakove žodžiu, t. y. valia tarp šalių dėl papildomų darbų atlikimo buvo išreikšta, nors ir ne tokia forma, kaip buvo susitarta pagal statybos rangos sutarties sąlygas. Be kitų įrodymų, kurie bus aptarti toliau šioje nutartyje, atskirą šalių susitarimą dėl papildomų darbų ir jų atlikimo, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina šalių bandymas susitarti dėl taikaus tarp jų kilusio ginčo išsprendimo ir atsakovės siūlytas taikaus susitarimo variantas. Iš atsakovės siūlyto taikaus susitarimo varianto 4 punkto matyti, kad atsakovė pati pripažino buvus jos ir ieškovės susitarimą dėl papildomų darbų ir papildomų darbų atlikimo faktą (II t., b. l. 17-18). Esant byloje duomenų, patvirtinančių buvus šalių susitarimą dėl papildomų darbų, ta aplinkybė, kad sutarties šalys savo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo neįformino raštu, tokio šalių susitarimo savaime nedaro negaliojančiu.

Ieškovė papildomus darbus atliko gyvenamajame name ir lauko teritorijoje. Kad darbai yra papildomi, nepatenkantys į statybos rangos sutartyje nustatytą darbų apimtį, patvirtina objektinės ir lokalinės sąmatos (dėl pagrindinių ir papildomų darbų), iš kurių matyti, kad darbai, nurodyti statybos rangos sutartyje ir jos prieduose, ir kaip papildomi nurodyti darbai nesidubliuoja. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas akcentavo pagrįstai. Atliktų papildomų darbų lokalinės sąmatos, papildomų darbų perdavimo - priėmimo aktai savo turiniu skiriasi nuo gyvenamajam ir pagalbiniam pastatams paruoštų objektinių sąmatų ir pagal sutartį atliktų darbų aktų. Atsakovė, teigdama priešingai, savo teiginio nepagrindžia objektyviais duomenimis, konkrečiai nenurodo, kokie ieškovės nurodyti kaip papildomai atlikti darbai įėjo į pagrindinių darbų sudėtį. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo, jog darbai, kurie įvardijami kaip papildomi, yra faktiškai atlikti. Dalį papildomų darbų darymo atsakovė yra pripažinusi, nes priėmė dalį sąskaitų ir papildomai atliktų darbų aktų (I t., b. l. 69, 70), buvo pasirašiusi dalies papildomų darbų lokalinę sąmatą (I t., b. l. 80 ir II t., b. l. 153). Pareiškime apie tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovė pripažino, kad yra neatsiskaičiusi už papildomus fasado darbus, karkaso įrengimą ir sienų apkalimą PVC dailylentėmis, t. y. darbus, nurodytus ieškovės 2013 m. gruodžio 27 d. akte ir sąskaitoje Nr. 124 (I t., b. l. 69-70, 208). Be to, į bylą buvo pateikta 2013 m. lapkričio 16 d. atsakovės pasirašyta papildomų ir pabrangusių darbų kainos suvestinė (I t., b. l. 57, II t., b. l. 154). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis gyvenamajame name bendras pastate esančių rozečių (rozetės, jungikliai, TV, PC rozetės) kiekis yra 234 vienetai (II t., b. l. 55). Užsakovės atstovas, apžiūrėjęs gyvenamojo namo pastate esančius jungiklius ir rozetes, sutiko su įrengtu jų skaičiumi. Tačiau pagal sąmatą prie gyvenamojo namo rangos sutarties buvo numatyta 141 vienetai rozečių ir jungiklių (I t., b. l. 31), o pagal aktą dėl papildomų darbų – papildomai 93 vienetai jungiklių, rozečių (I t., b. l. 67). Sudėjus šiuos kiekius (141 + 93), gauta suma sutampa su bendrai name esančiu šių elektros prietaisų skaičiumi. Be to, ieškovė kaip papildomus darbus, dėl kurių šalys susitarė atskirai ir kurie buvo atlikti, tačiau neapmokėti, nurodo tokius darbus, kaip gaisrinės signalizacijos įrengimas, televizijos tinklo įrengimas, apsauginės signalizacijos įrengimas. Šie darbai iš pradžių buvo nurodyti objektinės sąmatos projekte, tačiau vėliau ta pačia suma, kuri nurodyta kaip reikalinga jiems atlikti, buvo padidinta objektinės sąmatos eilutė „Konstruktyvinė dalis“. Tokia sąmata ir buvo patvirtinta atsakovės (I t., b. l. 25, II t., b. l. 212). Ši aplinkybė, kaip ir visos prieš tai išdėstytos, patvirtina buvus atskirą šalių susitarimą dėl papildomų darbų, nepatenkančių į statybos rangos sutartį, ir tų darbų atlikimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad šiuo atveju buvo pažeista imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią rangos sutartyje nustatytą kainą. Kaina už statybos rangos darbus, nurodytus sutartyje ir jos prieduose, nebuvo pakeista. Ieškovei vykdant įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį tarp šalių buvo pasiektas atskiras susitarimas dėl papildomų darbų, kurie nebuvo būtini norint užbaigti vykdyti statybos rangos sutartį ir kurių ieškovė negalėjo ir neturėjo numatyti sudarant statybos rangos sutartį. Ieškovė atlikdama papildomus darbus vykdė ne pradinę darbų apimtį pagal sutartį, bet, atsakovės pageidavimu, atliko darbus, kurie nepatenka į pradinio šalių susitarimo ribas. Kadangi tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, papildomi darbai buvo atlikti, todėl egzistuoja atsakovės prievolė už šiuos darbus apmokėti.

Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atliktų statybos darbų perdavimą užsakovui, jei atsakovas atsisako aktą pasirašyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Apeliantė pažymi, kad sprendime išdėstyti teismo išaiškinimai apie vienašalį statybos darbų perdavimo aktą ir jo galią yra teisingi, tačiau netinka šioje byloje kilusiam ginčui. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu taip pat nesutinka, nes byloje buvo konstatuota, kad susitarimas dėl papildomų darbų, nepatenkančių į darbų apimtį pagal statybos rangos sutartį, atlikimo buvo sudarytas atskirai, todėl jų perdavimas ir priėmimas turėjo būti vykdomas tokia pačia tvarka, kaip ir visų kitų darbų pagal statybos rangos sutartis.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė atsakovei pagal jų abiejų susitarimą faktiškai atliko papildomų darbų už 111 594,02 Lt (32 319,86 Eur), juos įformino atliktų darbų aktuose ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, sudarė sąlygas atsakovei priimti atliktus darbus, tačiau atsakovė, neturėdama tam pagrindo, jų nepriėmė ir už juos neapmokėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už papildomai atliktus darbus egzistavimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo dalį dėl skolos už pagal atskirą susitarimą sutartus ir atliktus papildomus darbus priteisimo.

Dėl teisės skaičiuoti netesybas ir vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovės 2014 m. sausio 29 d. atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo neteisėtas. Tokią išvadą teismas darė nustatęs, kad atsakovė įskaitymo atlikimo metu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę (neturėjo pagrindo pagal statybos rangos sutartis skaičiuoti netesybas). Teismas nurodė, kad statybos rangos sutarčių įvykdymo terminas buvo pratęstas, o termino pratęsimą, be kita ko, lėmė ir atsakovės veiksmai. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad dėl netesybų skaičiavimo buvo susitarta statybos rangos sutartyse, ji netesybas apskaičiavo pagrįstai ir, priešingai nei konstatavo teismas, įskaitymo metu turėjo piniginio reikalavimo teisę į ieškovę.

Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis minėtu klausimu, skunde pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neteisėtu pripažino savo iniciatyva, nesant tokio prašymo. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktiems argumentams dėl teismo diskrecijos teisės šioje byloje nuspręsti, ar atsakovės atliktas įskaitymas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl dar kartą tų argumentų nekartoja.

Iš 2014 m. sausio 29 d. pareiškimo apie tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą matyti, kad atsakovė pagal 2013 m. balandžio 15 d. sutarties 3.4.8 punktą dėl sutarties nutraukimo apskaičiavo 5 procentų baudą nuo sutarties sumos, t. y. 18 612,51 Lt (5 390,56 Eur), o pagal 2013 m. kovo 4 d. sutarties 3.4.11 punktą atsakovė dėl termino praleidimo apskaičiavo baudą už 75 dienas, kuri lygi 37 500 Lt (10 860,75 Eur). 2013 m. balandžio 15 d. sutarties 3.4.8 punkte nustatyta, kad jeigu užsakovas nutraukė sutartį pagal sutarties 6.3 punkto aplinkybes (viena iš tokių aplinkybių yra vėlavimas atlikti darbus virš 10 dienų pagal grafiką), rangovas padengia užsakovui padarytus nuostolius ir sumoka 5 procentų nuo sutartos kainos baudą bei per 10 dienų palieka statybos aikštelę. 2013 m. kovo 4 d. sutarties 3.4.11 punkte nustatyta, kad rangovui vėluojant priduoti objektą pagal sutartį, skaičiuojama 500 Lt bauda už kiekvieną pavėluotą dieną.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė įskaitymo atlikimo metu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę dėl 37 500 Lt (10 860,75 Eur) netesybų (baudos), todėl atsakovės prievolė dėl šios dalies negalėjo baigtis įskaitymu (CK 6.130 straipsnis). Darbai pagal gyvenamojo namo statybos rangos sutartį turėjo būti atlikti 2013 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė darbus atsakovei perdavė 2013 m. lapkričio 15 d., t. y. pavėlavusi 75 dienas. Darbai pagal gyvenamojo namo statybos rangos sutartį buvo visiškai atlikti, atliktų darbų aktus ir sąskaitas atsakovė pasirašė (tą ji darė ir po 2013 m. rugpjūčio 31 d., I t., b. l. 139-153), darbus priėmė, už juos apmokėjo ir jokių pretenzijų darbų priėmimo metu dėl darbų trūkumų ir / ar praleisto termino darbams atlikti nereiškė. Be to, pati ieškovė, įgyvendindama projektą „Kaimo turizmo sodybos Padumblės kaime įkūrimas“, 2013 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame nurodė, kad užsitęsė gyvenamojo namo, pritaikyto kaimo turizmui, pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, prašė leisti pratęsti paramos sutartyje nustatytą projekto įgyvendinimo terminą nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Pagal pasirašytą susitarimą toks prašymas buvo tenkintas (II t., b. l. 126-128). Taigi termino darbams pagal gyvenamojo namo statybos rangos sutartį praleidimą atsakovė toleravo ir dėl to pretenzijų ieškovei nereiškė. Be to, pati ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų pratęsti kiti, su įgyvendinamu verslo projektu susiję terminai, kurie sutapo su terminais darbams pagal statybos rangos sutartį užbaigti. Terminas paramai gauti buvo pratęstas iki 2013 m. lapkričio 30 d., o visi darbai pagal gyvenamojo namo statybos rangos sutartį buvo perduoti ir priimti šio termino ribose. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad termino praleidimą iš dalies lėmė ir tai, jog atsakovės užsakymu 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo vykdomi visos teritorijos laistymo sistemos įrengimo darbai, kurie trukdė ieškovei užbaigti darbus. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad reikalavimo teisė į netesybas pagal 2013 m. kovo 4 d. sutartį atsakovei neatsirado. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2014 m. sausio 29 d. pareiškime dėl tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo apskaičiuotos baudos pagal 2013 m. kovo 4 d. sutarties 3.4.11 punktą ir dėl šios dalies atlikto įskaitymo neteisėtumo.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl atsakovės įskaitytos 18 612,51 Lt (5 390,56 Eur) sumos pagal 2013 m. balandžio 15 d. sutarties sąlygas. Terminas darbams pagal 2013 m. balandžio 15 d. statybos rangos sutartį atlikti buvo nustatytas iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., tačiau darbai pagal sutartį nustatytu terminu nebuvo atlikti. 2014 m. sausio 27 d. raštu atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad darbai pagal 2013 m. balandžio 15 d. sutartį vis dar nėra baigti, kad terminas yra praleistas, pareiškė, jog nutraukia šią sutartį remdamasi jos 6.3 punktu ir pagal sutarties 3.4.8 punktą apskaičiavo 18 612,51 Lt (5 390,56 Eur) baudą (II t., b. l. 92). Vienašalis sutarties nutraukimas nėra ir nebuvo ginčijamas, taip pat nebuvo ginčijamas ir sutarties nutraukimo pagrindas (sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės), todėl yra galiojantis. Kadangi bauda pagal 2013 m. balandžio 15 d. sutarties 3.4.8 punktą buvo apskaičiuota dėl sutarties nutraukimo remiantis sutarties 6.3 punkte nurodytomis aplinkybėmis (rangovas pažeidė darbų atlikimo terminą ir sutarties nutraukimo momentu nebuvo atlikęs visų darbų), atsakovė turėjo teisę apskaičiuoti netesybas pagal šią sutartį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės įskaitymo metu neva neturėtos reikalavimo teisės į ieškovę dėl 18 612,51 Lt (5 390,56 Eur) sumos ir jos 2014 m. sausio 29 d. neteisėtai atlikto priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovei įskaitymo yra nepagrįsta. Šia suma atsakovės prievolė ieškovei galėjo pasibaigti įskaitymu, nes atsakovė turėjo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą į atsakovę. Dėl šios dalies teismo sprendimas yra pakeičiamas, sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistą skolos sumą pagal pagalbinio pastato statybos rangos sutartį iki 8 523,01 Eur (29 428,25 Lt) (48 040,76 Lt – 18 612,51 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1-2, 5 dalys).

Patenkinta 84,81 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškovė turėjo 954 Eur žyminio mokesčio ir 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė turėjo 2 006,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Remiantis nurodyta proporcija, iš atsakovės ieškovei priteisiama 809,09 Eur žyminio mokesčio ir 1 017,72 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 826,81 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 304,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93,98 straipsniai). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 521,98 Eur (1 826,81 - 304,83) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Valstybei iš atsakovės priteisiama 3,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Eur, o atsakovė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė už apeliacinį skundą taip pat sumokėjo 910 Eur žyminio mokesčio. Patenkinta 11,66 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Remiantis nurodyta proporcija, iš ieškovės priteisiama atsakovei 116,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir 106,11 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 222,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės – 706,72 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 484,01 Eur (706,72 - 222,71) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų šalis“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų šalis“ (juridinio asmens kodas 181685036) iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 842,87 Eur skolos už rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. sausio 21 d. už 40 842,87 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 521,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų šalis (juridinio asmens kodas 181685036) iš atsakovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                          Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                                        Konstantinas Gurinas

          Gintaras Pečiulis