Civilinė byla Nr. e2-448-603/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00241-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovei A. E. ir jos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, atsakovui L. E. (L. E.), trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Luminor Lizingas atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams L. E. ir A. E. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Luminor Lizingas, akcinė bendrovė Luminor Bank, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“, P. G. ir I. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

1.       Ieškovė L. M. ieškiniu atsakovams A. E. ir L. E. (L. E.) prašo teismo: 1) priteisti ieškovei nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliuką (patalpa, pažymėta R-32), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovei nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenusi Maskvoje. Maskvoje jai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl pablogėjusios sveikatos ji, pasitarusi su dukra, nusprendė persikelti į Lietuvą ir gyventi pas savo dukrą (atsakovę) A. E.. Ieškovė 2013 m. gegužės 14 d. butą Maskvoje pardavė už 19 500 000 rublių ir gautas lėšas pervedė į dukros (atsakovės) A. E. Lietuvoje turėtą asmeninę banko sąskaitą, nes savo asmeninės banko sąskaitos Lietuvoje neturėjo; be to, pagal Rusijos Federacijos įstatymus tarptautiniai pervedimai į savo asmeninę banko sąskaitą yra negalimi. Ieškovė 2013 m. liepos 1 d. persikraustė gyventi į Lietuvą. Atsakovė A. E. buvo įpareigota už pervestus pinigus nupirkti ieškovei butus. Atsakovė, po to, kai su ieškove apžiūrėjo siūlomus pirkti nekilnojamojo turto objektus, 2014 m. rugsėjo 3 d. nupirko du butus: 1) (duomenys neskelbtini), ir sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini), už 350 000 Lt; 2) (duomenys neskelbtini), už 300 000 Lt. Atsakovė nekilnojamojo turto pirkimo sandorius sudarė savo vardu ir ginčo butus įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su savo vyru (atsakovu) L. E.. Ieškovė šios aplinkybės nežinojo, pavedimo ar sutikimo pirkti turtą atsakovo vardu nebuvo išreiškusi, todėl atsakovas nepagrįstai už ieškovės pinigus įgijo nuosavybės teisę į ginčo butus, iš tokio pobūdžio sandorių sudarymo atsiradusios teisinės pasekmės tiesiogiai pažeidžia jos teises, todėl ji siekia savo materialiųjų teisių gynimo ir nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo turtą.

II. Atsiliepimų esmė

3.       Atsakovai A. E. ir L. E. ieškovės ieškinį iš esmės pripažino; tvirtino, kad ginčo turtas buvo nupirktas už ieškovės pinigus. Atsakovas taip pat tvirtino, kad baudžiamojoje byloje iš jo ir kitų asmenų solidariai buvo priteista 118 600 Eur, tačiau jis negalvojo, kad vėliau išieškojimas bus nukreiptas į ginčo turtą.

4.       Trečiasis asmuo UAB Luminor Lizingas (buvęs pavadinimas UAB „Nordea Finance Lithuania“) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo  2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-369/2014, kuris vėliau iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-77-318/2015, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir solidariai kartu su kitais nuteistaisiais, buvo įpareigotas atlyginti UAB „Nordea Finance Lithuania“ padarytą 118 599 Eur turtinę žalą. Priverstinio vykdymo procese ginčo butai buvo areštuoti. Ieškovė šią civilinę bylą galbūt inicijavo atsakovų interesais, siekiant išsaugoti nekilnojamąjį turtą.

k o n s t a t u o j a:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. gegužės 14 d. ieškovė L. M. notarine buto pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jai nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) sutarties ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), už 19 500 000 rublių, kartu įsipareigodama per 14 d. nuo turto perleidimo sutarties įregistravimo viešame registre iš buto išsikraustyti ir išsiregistruoti. Ieškovė 2013 m. birželio 10, 13 ir 27 d. bankiniais mokėjimo pavedimais pervedė 17 827 430 rublių savo dukrai, atsakovei A. E. į jos asmeninę DNB banko sąskaitą Lietuvoje.

6.       2014 m. rugsėjo 3 d. notarinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovė pirko šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 350 000 Lt (101 367 Eur); 2) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 000 Lt (86 886 Eur) (toliau kartu – turtas). Sutartyse nurodyta, kad atsakovė, turinti Lietuvos Respublikoje leidimą pastoviai gyventi, turtą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu (atsakovu) L. E.; sutartį pasirašė pardavėjas - UAB ,,Vilnius property investments“ ir atsakovė (pirkėja).

7.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, L. E. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-369/2014 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir 222 straipsnio 1 dalį. Taip pat iš atsakovo L. E. ir kitų nuteistųjų solidariai buvo priteista 409 500 Lt (118 599,40 Eur) UAB Luminor Lizingas (buvęs pavadinimas – UAB „Nordea Finance Lithuania“). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendį ir pripažino atsakovą kaltu padariusį nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir priteisė solidariai iš atsakovo ir kitų nuteistųjų UAB Luminor lizingas naudai 118 599 Eur turtinę žalą.

8.       Byloje esanti medžiaga - Nekilnojamojo turto registro duomenys tvirtina, kad ieškinio teismui pateikimo metu ginčo turtas buvo ir yra areštuotas antstolių, kartu ir trečiojo asmens naudai: 1) antstolis Donatas Kisielius 2014 m. lapkričio 14 d. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) antstolis Andrius Bublys 2014 m. lapkričio 18 d. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) antstolis Vytautas Mitkus 2014 m. gruodžio 5 d. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) antstolė Brigita Palavinskienė 2015 m. sausio 26 d. areštavo 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini); 4) antstolis Vytautas Mitkus 2015 m. spalio 29 d. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini); 5) antstolė Virginijos Meškauskienė 2015 m. gruodžio 16 d. areštavo 1/14 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini); 6) antstolis Andrius Bublys 2016 m. lapkričio 23 d. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini); 7) antstolis Vytautas Mitkus 2017 m. gruodžio 29 d. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini); pagal Turto arešto registro duomenis, ieškinio teismui pateikimo metu dėl atsakovui reikštų piniginių reikalavimų: 1) antstolis Donatas Kisielius 2014 m. lapkričio 13 d. AB DNB bankas naudai areštavo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas – 3 321,24 Eur); 2) antstolis Andrius Bublys 2014 m. lapkričio 17 d. P. G. (P. G.) naudai areštavo butą, esanti (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas 24 825,27 Eur); 3) antstolis Vytautas Mitkus 2014 m. gruodžio 5 d. UAB „Vilniaus vandenys“ naudai areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas – 409,71 Eur); 4) antstolis Vytautas Mitkus 2015 m. spalio 29 d. UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai areštavo negyvenamąją patalpą - sandėliuką esantį (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas – 120 351,20 Eur); 5) antstolė Virginija Meškauskienė 2015 m. gruodžio 16 d. I. B. naudai areštavo negyvenamąją patalpą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas – 7 811,14 Eur); 6) antstolis Andrius Bublys 2016 m. lapkričio 23 d. P. G. naudai areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas – 24 825,27 Eur); antstolis Vytautas Mitkus 2017 m. gruodžio 29 d. areštavo UAB „Luminor lizingas“ naudai butą esantį (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas – 120 351,20 Eur).

9.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat nutarė nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui atlikti žymai apie Vilniaus apygardos teisme 2019 m. vasario 20 d. iškeltą civilinę bylą dėl daiktinių teisių. Šioje nutartyje nustatyta, kad byloje iš esmės tinkamai netirtos faktinės aplinkybės ir esantys įrodymai dėl ieškovės nurodyto esminio ieškinio pagrindo – atsakovo L. E. nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita ir ar ieškovė, jos manymu, savo pažeistų teisių negali apginti kitais gynybos būdais (nutarties 28 punktas); taip pat vertinta, kad buvo neatsižvelgta į ieškovės teigimą, jog galbūt dėl netinkamai išoriškai įformintos jos valios įsigyti turtą, ji dėl atsakovo asmeninių kreditorių prarastų savo turtą, ir tokių kitų išieškotojų / kreditorių pozicijos byloje nėra (nutarties 31 punktas).

10.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, ieškovo atsakovui reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).

11.       Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas).

12.        Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas savarankiškas reikalavimas (ieškinio dalykas) suformuluotas kaip prašymas pripažinti jos nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butus ir sandėliuką, kurie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams, o kaip reikalavimo (ieškinio) faktinis pagrindas nurodytos aplinkybės, kad ieškovė atliktais bankiniais mokėjimo pavedimais atsakovei A. E. pervedė iš viso 17827430 rublių, ir atsakovei neįvykdžius įpareigojimo, atsakovas L. E. nepagrįstrai praturtėjo (CK 6.242 straipsnis). Ieškovė L. M. tokios pozicijos nuosekliai laikėsi tiek pareikšdama ieškinį, tiek jį nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir vėliau bylą dar kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme – reikalavimą grindė atsakovo L. E. nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita faktu, nors ieškovei ne kartą ir buvo siūloma, reikalavimo netikslino, nenurodė naujų aplinkybių. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju atsakovai sutiko su pareikštu ieškiniu, neneigiant aplinkybės, jog ginčo turtas buvo įgytas išimtinai už ieškovės piniginės lėšas. Taip pat ieškovės teigimu, ji neprieštarautų, jei ginčo turtas būtų įgytas vien atsakovės – jos dukters A. E. asmeninės nuosavybės teise, tačiau jokiu būdu ji nebuvo sutikusi, jog turtas būtų įgytas atsakovo L. E. nuosavybės teisėmis. Taigi, kaip matyti iš šių nurodytų aplinkybių, iš esmės ieškovė savo pažeistas teises nurodo ta apimtimi, kiek ginčo turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui L. E..

13.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).

14.       Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

15.       Be to, pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

16.       Gi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas turtas, t. y. dėl kurio ieškovė yra pareiškusi ieškinį, abiejų atsakovų yra įgytas sandoriais - 2014 m. rugsėjo 3 d. notarinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis, įgyjus atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, ir esant byloje nustatytiems sutartiniams santykiams, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; tačiau, kaip nustatyta, ieškovė savo nurodomų pažeistų teisių negynė kitais gynybos būdais bei tokiu būdu netikslino pareikštų ieškinio reikalavimų.

17.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

18.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

19.       Be to, kaip minėta, ieškovės teigimu, jos teisės nebūtų pažeistos, jei ginčo turtas būtų įgytas vien atsakovės – jos dukters A. E. asmeninės nuosavybės teise, ir ji nebuvo sutikusi, jog turtas būtų įgytas atsakovo L. E. nuosavybės teisėmis; ir nustatyta, kad iš esmės ieškovė savo pažeistas teises nurodo ta apimtimi, kiek ginčo turtas nuosavybės teise yra įgytas atsakovo L. E. nuosavybės teise, t. y. šiuo atveju bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine atsakove A. E., ir šiuo metu atsakovo kreditoriai yra atsakovo turto atžvilgiu pareiškę turtines pretenzijas.

20.       Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė nuosavybės teise Rusijoje turėjo nekilnojamąjį turtą ir jį pardavus, gautas pinigines lėšas 2013 m. birželio 10, 13 ir 27 d. atliktais bankiniais mokėjimo pavedimais atsakovei A. E. pervedė iš viso 17827430 rublių, ir tikėtina, jog ieškovė atsakovės pagalba dėl atitinkamų priežasčių norėjo įsigyti turtą, t. y. ieškovės arba atsakovės A. E. asmeninės nuosavybės teise, bei apsigyventi Lietuvoje; šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, jog ieškovės pervesti pinigai beveik metus laiko buvo atsakovės banko sąskaitoje bei sumokėta už turtą pardavėjui atliekant vieną bankinę operaciją; galiausiai nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog ieškovė gyvena Lietuvoje, naudojasi ginčo turtu. Taigi, šiuo atveju yra pagrindo teigti, jog tarp ieškovės ir atsakovės A. E. susiklostę teisiniai santykiai iš esmės atitinka pavedimo, atstovavimo sutartims būdingus požymius. Teismo vertinimu, sutarties sąlygomis nustatytos šalių teisės ir pareigos rodo, kad ieškovė už jai priklausančias pinigines lėšas nebuvo išreiškusi valios atsakovei ginčo turtą įgyti ir atsakovo L. E. nuosavybėn. Pažymėtina, kad pagal pavedimo sutartį galima pavesti įgaliotiniui atlikti ne bet kokius veiksmus. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Esant sudarytai pavedimo sutarčiai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises bei pareigas įgaliotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-461/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DBB „Rizikos cesija“ v. UAB DBB „Altarija“, bylos Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-461/2010). Taip pat, teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad ieškovę ir jos dukrą – atsakovę A. E. siejo ne tik vidiniai (techninio, organizacinio pobūdžio) atstovaujamojo ir atstovo santykiai, tačiau ir susiklostė išoriniai atstovavimo teisiniai santykiai, būtent už ieškovės pervestas bankiniais pavedimais pinigines lėšas įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą; galiausiai teismo posėdžio metu liudytojais apklausti notaras A. D. ir notaro biuro darbuotoja R. B. patvirtino, kad šiuo atveju esant faktui apie atsakovų santuoką, ir nesant pateiktoms sutartims (pvz., piniginių lėšų dovanojimo, vedybų sutarčiai, kt.), į nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo įrašyta, kad tiek atsakovė, tiek atsakovės sutuoktinis L. E. ginčo turtą įgyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tuo labiau, atsakovės A. E. teigimu, ji nežinojo, kad turtas įgyjamas nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu, nors jis ir asmeniškai nepasirašė sandorių. Tačiau gi, šios nurodytos aplinkybės gali turėti teisinės reikšmės / ar būti aktualios nustatinėjant tarp bylos šalių susiklosčiusius santykius, tačiau ne sprendžiant klausimą pagal ieškovės pareikštą ieškinį pripažinti jai nuosavybes teises į ginčo turtą, o būtent taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus.

21.       Teismas pažymi, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nustatyti CK 4.47 straipsnyje, ir tam, kad būtų galima įgyti nuosavybės teises paminėtame straipsnyje nurodytais pagrindais, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Konkrečiu atveju, ieškovė prašydama priteisti ginčo turtą jai nuosavybės teise nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog egzistuoja kuris nors iš CK 4.47 str. įtvirtintų pagrindų, remiantis kuriuo, ieškovei būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į turtą.

22.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti ieškovės nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškinys yra atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       CPK  normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

24.       Trečiasis asmuo Luminor Lizingas UAB pateikė teismui 5441,98 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.

25.       Bylinėjimosi išlaidos susidarė atitinkamai už atsiliepimų į ieškinį, apeliacinį ir atskirajį skundus parengimą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose (11 h).

26.       Kadangi ieškinys atmestas, trečiasis asmuo įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos), iš ieškovės L. M. trečiojo asmens Luminor Lizingas UAB naudai, atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtis nėra didelė, nurodytos aplinkybės iš esmės kartojasi, priteistinos 2500 Eur dydžio išlaidos už atstovavimą.

27.       Taip pat iš ieškovės L. M. valstybės naudai priteistinos 34 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. M. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Luminor Lizingas naudai 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Priteisti iš ieškovės L. M. valstybės naudai 34 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

                Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Loreta Bujokaitė