Civilinė byla Nr. 2A-672-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09028-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.9.2.2

 (S)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „On O. S. Group“ dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,On O. S. Group“ priešieškinį ieškovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. Š. (toliau – ieškovas)  ieškinyje prašė darbo ginčą išnagrinėti iš esmės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,On O. S. Group“ (toliau – atsakovė) reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti.

2.       Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiškino, kad nesutinka su 2022 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimu darbo byloje, kuriuo atsakovei iš ieškovo priteista 2 036,79 Eur turtinės žalos atlyginimas. Ieškovas sutinka atlyginti atsakovei žalą 78 Eur sumoje. Likusi žalos suma iš ieškovo priteista nepagrįstai, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų reikalavimui pagrįsti. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų tik viena jų patvirtina, kad ieškovas pylėsi kurą į savo automobilį. DGK ginčą išsprendė formaliai, iš esmės remdamasi neišsamiais, prieštaringais atsakovės pateiktais įrodymais, visiškai nemotyvuojant, kodėl atmetami ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai. Nėra byloje nuotraukų, patvirtinančių kuro ne į įmonės automobilį pylimo faktą. Įprastai kuro kortelė buvo paliekama transporto priemonėje, todėl ja galėjo pasinaudoti kitas vairuotojas, tačiau kas konkrečiai, ieškovas pasakyti negalėjo. Ieškovas pastebėjo, kad vairuotojai kartais turėdavo kuro korteles su savimi ir po darbo valandų, atsakovės nurodomose kuro pylimo vietose ieškovas net negalėjo būti, kadangi vakarais dirbo kitur. Pripažįsta, kad naudodamasis kuro kortele kurą savo reikmės pylėsi tik 2022 m. sausio 13 d. Ieškovo žiniomis, kuro pylimo į automobilį apskaita vedama nebuvo. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti, kadangi priešieškinis teismui paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, atsakovė priešieškinyje kelia papildomus reikalavimus, kurie nebuvo keliami darbo ginčų komisijoje, atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, atsakovė neįrodė ieškovui taikytinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsakovė, reikšdama nepagrįstus reikalavimus, piktnaudžiauja teise.  

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 4 308,29 Eur nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje nurodė ir paaiškino kad laikinasis darbuotojas – ieškovas, dirbo UAB „On O. S. Group“ vairuotojo-pagalbinio darbininko pareigose terminuotai nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. sausio 14 d. pagal laikinojo darbo sutartį pas laikinojo darbo naudotoją Nor tekstil AS A. A., Osle, Norvegijoje. Darbo funkcijų vykdymui ieškovui buvo išduota tarnybinė transporto priemonė, kuro kortelė, nurodytas kuro kortelės PIN kodas, kurį ieškovas turėjo saugoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims. Ginčo laikotarpiu tarnybiniu automobiliu bei kuro kortele naudojosi tik ieškovas. Paskutiniąją darbo savaitę 2022 m. sausio 10-13 dienomis, ieškovas, pasinaudojęs jam laikinojo darbo naudotojo išduota kuro kortele, suvedęs kortelės PIN kodą, pylėsi kurą į savo asmeninį automobilį arba kitaip jį panaudojo, iš viso ne darbo funkcijų vykdymo tikslais įsipylė 2600 l kuro, kurio vertė 44216 Norvegijos kronų (toliau – NOK), t. y. 4 308,29 Eur. Laikinasis darbo naudotojas N. T. AS A. A. pateikė sąskaitą atsakovei ieškovo padarytai žalai atlyginti, kurią atsakovė apmokėjo. Atsiliepime DGK ieškovas patvirtino, kad jis pylėsi degalus į savo asmeninį automobilį. Atsakovė DKG reiškė 4 308,29 Eur dydžio reikalavimą. DGK sprendimu patenkinus reikalavimą iš dalies ir iš atsakovo priteisus atsakovei 2 036,79 Eur, papildomai iš ieškovo priteistina 2 271,50 Eur žalai atlyginti.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas priteisė iš ieškovo A. Š. atsakovei UAB „On O. S. Group“ 4 308,29 Eur žalai atlyginti, 2 713 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Teismas pažymėjo, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinis, kuris į CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, reguliavimą nepatenka. Todėl ieškovo argumentus dėl senaties termino priešieškiniui pateikti taikymo teismas laikė nepagrįstais.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog atsakovė kelia papildomus reikalavimus, kurie nebuvo keliami darbo ginčų komisijoje, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2049, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos (nutarties 65 punktas). Kaip matyti iš DGK atsakovės pateikto prašymo dėl darbuotojo žalos atlyginimo darbdaviui (DGK bylos l. 2-3), atsakovė DGK reiškė reikalavimą išieškoti iš ieškovo visą padarytą žalą, reikalavimui pagrįsti teikė įrodymus. Teismas nurodė, kad DGK bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė pareikštus reikalavimus sumažino. Teisme nagrinėjamoje byloje atsakovės pareikštas reikalavimas priteisti iš ieškovo visą padarytą žalą, nevertintinas naujai reiškiamu reikalavimu.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės neginčijo, kad kuras ginčo laikotarpiu buvo pilamas ne į ieškovo tarnybinį automobilį naudojantis ieškovui išduota kuro kortele, tačiau nesutiko su prašoma priteisti žalos atlyginimo, viršijančia 78 Eur, suma, kadangi: 1) nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas ieškovas pilantis kurą ne į tarnybinį  automobilį; 2) kuro kortele galėjo pasinaudoti kiti įmonės darbuotojai ar pašaliniai asmenys; 3) tokį kiekį kuro per keturias dienas neįmanoma įsipilti ir išnaudoti. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad 2021 m. sausio 10-13 dienomis dirbo, ieškovo darbo pamainos laikas nuo 7 val. iki 15 val., jam perduota transporto priemone vyko paskirtu maršrutu. Kuro kortelę 2021 m. sausio 10 d. ryte pasiėmė biure. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas, naudodamasis kuro kortele Nr. BT97286, pirmąjį 2021 m. sausio 10 d. kuro įpylimą atliko degalinėje Kalbaken 12.17 val., į tarnybinį I. D. automobilį įpildamas 75,88 l kuro už 1175,38 NOK (b. l. 129, 130). Paskutinis kuro užpylimas naudojant ieškovo kortelę atliktas 2021 m. sausio 13 d. 22.13 val. Paskutinė ieškovo darbo diena buvo 2021 m. sausio 14 d. (b. l. 34-35). Duomenų, kad ieškovas grąžino laikinam darbo naudotojui kuro kortelę anksčiau nei paskutinę ieškovo darbo dieną, nėra. Teismas verto, kad bylos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad 2021 m. sausio 10-13 dienomis ieškovas turėjo ir jo žinioje buvo ieškovo tarnybinei transporto priemonei priskirta kuro kortelė, kurią panaudojant kuro įpylimai nurodomu laikotarpiu atlikti ne į tarnybinį automobilį. Kuro kortelė turi PIN kodą. Be kodo kuro užsipilti nėra galimybės, todėl akivaizdu, kad kurą galėjo užpilti tik asmuo, žinojęs jos PIN kodą, t. y. ieškovas arba kitas kortelės kodą sužinojęs asmuo. Ieškovas nurodė, kad kuro kortele galėjo pasinaudoti bet kurie kiti asmenys (kolegos), tačiau kas tokie, konkrečiai nenurodė. Duomenų, patvirtinančių apie kitų asmenų kuro kortelės naudojimo atvejus, kortelės dingimą, pametimą nėra. Taip pat nėra duomenų, kad apie tokius atvejus ieškovas būtų pranešęs darbdaviui. 

8.       Teismas padarė išvadą, kad remiantis ieškovo teiginiais, jog kuro kortele byloje galėjo pasinaudoti kiti asmenys, kad tokį kiekį kuro per keturias dienas neįmanoma įsipilti ir išnaudoti, kad nėra pateiktos nuotraukos, ieškinį tenkinti nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos visos sąlygos, reikalingos ieškovo turtinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovė patyrė realią žalą, žala atsirado dėl ieškovo netinkamai vykdytų darbo pareigų, tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, ieškovas kaltas dėl padarytos žalos. Teismas nurodė, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2 360,45 Eur dydžio (b. l. 54), todėl, atsižvelgiant į atsakovės reikalavimo dydį 4 308,29 Eur, ieškovo kaltės forma reikšmės sprendžiant dėl iš ieškovo priteistinos žalos dydžio, neturi. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas, o ieškovo ieškinys atmetamas.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, darbo ginčą išnagrinėti iš esmės ir atsakovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (išskyrus atsakovo reikalavimų dalyje dėl ieškovo užsipiltų degalų ir nusipirktų prekių 813,42 Norvegijos kronų (apie 78 Eur) sumai, t. y. šią sumą ieškovas yra pasiruošęs atsakovui atlyginti), jeigu apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinį skundą atmestų, ieškovas prašo sumažinti atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 713 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos eismas sprendime nepasisakė, ar atsakovas, teikdamas priešieškinį, nepraleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino ieškiniui (priešieškiniui) pateikti. Atsakovas priešieškinyje neprašė teismo atnaujinti praleistą priešieškinio pateikimo terminą, be to, nėra aišku, ar teismas termino praleidimo priežastis pripažintų svarbiomis. Atsakovas priešieškinį teismui pateikė 2022 m. liepos 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo.

9.2.                      Ieškovas atsidūrė situacijoje, kuri iš esmės blogina jo padėtį. Darbo ginčų komisijoje atsakovė reikalavo priteisti iš ieškovo 2 036,79 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismui atsakovė pateikė priešieškinį ir jau reikalavo iš ieškovo priteisti 4 308,29 Eur. Tiek priešieškinyje, tiek atsakovės prašyme, adresuotame darbo ginčų komisijai, atsakovė nurodo identiškas degalų užsipylimo datas, laikus, sumas Norvegijos kronomis ir vietas. Taigi, šiuo atveju ieškovui nėra aišku, kodėl pasikeitė atsakovės pozicija, kad degalų užsipylimo datos, laikai, sumos ir vietos yra nurodytos identiškos.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas daugiau nuotraukų, įrodančių, kad ieškovas neva pylėsi degalus į savo asmeninį automobilį, iš esmės stojo į atsakovės pusę, patikėdamas tik atsakovės pozicija. Ieškovas nėra kaltas, kad nuotraukos neišliko, tačiau šiuo atveju išėjo paradoksali situacija – nuotraukų, įrodančių ieškovo kaltę, nėra, tačiau toks įrodymų trūkumas buvo naudingas atsakovei. Pirmosios instancijos teismas darė teisinę prielaidą, kad kuro kortelę turėjo ir jos PIN kodą žinojo tik vienintelis asmuo – ieškovas. Tai yra netiesa. Ieškovo nuomone, kuro kortele galėjo tiesiog pasinaudoti kiti įmonės darbuotojai ar pašaliniai asmenys.

9.4.                      Ieškovui nesuprantama, kaip per 4 dienas apskritai įmanoma įsipilti net 2 600 litrų kuro ir kaip tokį kiekį galima sunaudoti (išvažinėti). Ieškovas ne tik kad negalėjo pats vienas įsipilti vos per 4 dienas tokio kiekio kuro, bet jo neįmanoma sunaudoti (išvažinėti). Nors atsakovė prašyme darbo ginčų komisijai ir priešieškinyje pirmos instancijos teismui nepaaiškino, bet ji gali ieškovui mesti kaltinimus, kad ieškovas kurą galėjo tiesiog kam nors parduoti, padovanoti. Ieškovas iš karto griežtai atmeta galimus tokius kaltinimus, kadangi ieškovas nesipylė tokio kiekio kuro ir neturėtų jo nei kam padovanati, nei parduoti, o sunaudoti (išvažinėti) tiek kuro vos per 4 dienas yra tiesiog neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, savo sprendime šiuo klausimu visiškai nepasisakyta.

9.5.                      Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vadovaudamiesi prielaidomis, bet ne teisiniais įrodymais. Darbdavio argumentas, kad kitų nuotraukų jis neturi, nes jos neišsaugotos, neturėtų būti vertinamas prieš darbuotoją. Tačiau šiuo atveju darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas nuėjo priešingu keliu – daugiau nuotraukų, įrodančių, kad ieškovas pylėsi degalus, nėra, tačiau vos kelių nuotraukų pakako darbo ginčų komisijai ir pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą, jog ir kitomis dienomis darbuotojas neva pylėsi degalus.

9.6.                      Ieškovas yra silpnesnioji šalis (darbuotojas), todėl tokios didelės priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui yra didelė finansinė našta. Iš esmės gali susiklostyti tokia situacija, kad ieškovas, siekdamas įrodyti savo nekaltumą, patirs tokio dydžio turtinius nuostolius, jog atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos viršys atsakovės priešieškiniu pareikštus reikalavimus.              

10.       Atsakovė  atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      DK 231 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėn. ieškinio pareiškimo teismui procesinį terminą,
kai šalis nesutinka su DGK sprendimu. Tuo tarpu CPK 143 straipsnio 1 dalis nustato priešieškinio pareiškimo procesinį terminą, kad ieškovas yra pareiškęs ieškinį - „iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo“. Priešieškinis pareikštas 2022 m. liepos 13 d., t. y. dar net nepaskyrus parengiamojo posėdžio, atsiliepimo teikimo stadijoje, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, taigi nepraleidus CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatytų procesinių terminų,

10.2.                      Atsakovė mano, kad buvo tinkamai pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, ginčas nagrinėtas DGK, rašytinio atsisakymo, taikos sutarties, bylos dalies nutraukimo ar įsiteisėjusio sprendimo toje dalyje taip pat nėra. DK 231 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl kreipiantis į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kas ir buvo nurodyta ieškinyje, ginčas nagrinėjamas iš esmės. Teismas pagrįstai byloje sprendė dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo dėl darbdaviui padarytos 4 308,29 Eur žalos.

10.3.                      Ieškovo argumentai, kad jam buvo perkelta įrodinėjimo našta, ar nėra įrodytos visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos, yra nepagrįsti ir neteisingi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos. Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl visų esminių ieškovo motyvų, ir priimdamas sprendimą rėmėsi visuma byloje esančių įrodymų, juos vertindamas įrodymų pakankamumo principu.

10.4.                      Nagrinėjamos bylos atveju teisės pažeidimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (darbuotojui buvo išduota kuro kortelė, nurodytas unikalus PIN kodas, darbuotojas vykdė jam priskirtas darbo funkcijas, pasinaudojant darbuotojui laikinojo darbo naudotojo išduota kuro kortele, tačiau vėliau ieškovas, pasinaudodamas kuro kortele, įsigijo kuro, kuris nebuvo įpiltas į transporto priemonę ir kitaip nebuvo panaudotas darbo funkcijų vykdymų tikslais), be to, faktiškai egzistuoja ir likusios minėtos materialinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą iš darbuotojo priteisti jo padarytą žalą darbdaviui.

10.5.                      Teismas sprendimu pagrįstai sprendė, kad atsakovės faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 662 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų) atitinka tiek Rekomendacijose nurodytus dydžius, tiek bylos sudėtingumą, tiek teismų praktiką, todėl pagrįstai jų nemažino. Atsakovė į bylą pateikė išsamią lentelę su išlaidų paskaičiavimu, PVM SF, apmokėjimo dokumentus. Pabrėžtina, kad byloje parengtas ir pateiktas atsiliepimas - priešieškinis, vertinti dokumentai, teiktos teisinės konsultacijos, pasirengta ir atstovauta trijuose teismo posėdžiuose, teikti papildomi įrodymai, paaiškinimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl procesinių terminų kreiptis į teismą, kai nesutinkama su darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 231 straipsnis) ir dėl įrodymų pakankamumo bei vertinimo (CPK 185 straipsnis).

13.       Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad atsakovė praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą po to, kai ginčą išnagrinėjo darbo ginčų komisija, nes atsakovė pateikė priešieškinį byloje praėjus daugiau, negu vienam mėnesiui nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Šie apelianto argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Į darbo ginčų komisiją 2022 m. kovo 30 d. kreipėsi darbdavys (atsakovė), prašydama priteisti iš ieškovo įmonei padarytos žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą 2022 m. gegužės 26 d. Apeliantas nesutiko su darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, todėl nepraleisdamas vieno mėnesio termino, 2022 m. birželio 23 d. pateikė ieškinį teismui. Darbo kodekso (toliau- DK) 231 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kitaip tariant, ieškovui pateikus ieškinį dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės, buvo užvesta civilinė byla, kuri pradedama ir nagrinėjama pagal CPK nuostatas, tame skaičiuje ir pagal CPK 143 straipsnio taisykles, kad iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį. Todėl priešieškinio pateikimui DK 231 straipsnyje nustatyta 1 mėnesio taisyklė netaikoma.

14.       Apeliantas skundžiasi, kad atsidūrė situacijoje, kuri iš esmės blogina jo padėtį. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl paties apelianto pasirinktos pozicijos reikalauti išnagrinėti darbo ginčą iš esmės, jo padėtis galutiniame rezultate pablogėjo. Tačiau ieškovo padėties pablogėjimas automatiškai nereiškia, kad byla išnagrinėta neteisingai. Darbo ginčų komisijos sprendimu iš apelianto buvo priteista 2036,79 Eur žalos atlyginimas. Kaip paaiškino atsakovės atstovė advokatė ir direktorė 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu, bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje buvo konstatuota, kad dėl kuro pylimo sausio 10-12 dienomis buvo likę tam tikrų abejonių, todėl direktorė nusprendė sumažinti prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą beveik perpus, iki 2036,79 Eur, nors pradinis atsakovės reikalavimas darbo ginčų komisijoje buvo priteisti iš ieškovo 44 216 Norvegijos kronų žalos altyginimo (konvertavus į eurus tai sudarytų apie 4 200 Eur). Tačiau apelianto toks sprendimas netenkino, jis inicijavo darbo ginčo nagrinėjimą teisme. Teismas, gavęs ieškinį, kaip minėta, nagrinėja darbo ginčą iš esmės, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), todėl teismui nėra taikomi reikalavimai nebloginti ieškovo padėties palyginti su ta padėtimi, kurią nustatė darbo ginčų komisija. 

15.       Apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip priimtą remiantis prielaidomis, nes tik trys fotonuotraukos užfiksavo ieškovą 2022 m. sausio 13 d. pilantis degalus į nuosavą automobilį, automobilio ir kuro kortelės perdavimo aktų nepateikta, ieškovui baudžiamoji ar administracinė byla neiškelta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į  suformuotą ir išplėtotą Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pagal kurią įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Kitaip tariant, civilinio ginčo nagrinėjimo atveju teismui nėra būtina įgyti absoliutų įsitikinimą, kad vienas ar kitas faktas buvo. Įrodymai vertinami  tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-84/2007).  

16.       Grįžtant prie šios bylos situacijos, paaiškėjus kuro išeikvojimo naudojant kortelę  atvejams, būtent ieškovo interesas buvo pateikti versijas, kas ir kokiu būdu galėjo paimti ir neteisėtai panaudoti kuro kortelę. Ieškovas, žinodamas konkrečią darbo tvarką atsakovės įmonėje, galėjo išsamiau paaiškinti, kaip buvo galima užvaldyti kortelę ir išeikvoti kurą. Teismas būtų patikrinęs versijas ir nustatęs  kiek įmanoma realesnę faktinę situaciją. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas šioje konkrečioje byloje atitinka CPK 178 straipsnio taisyklę, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

17.       Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. spalio 5 d. buvo priimtas dirbti vairuotoju-pagalbiniu darbininku atsakovės įmonėje, darbo funkcijas atliko Norvegijoje, jam buvo paskirtas automobilis IVECO (mikroautobusas), taip pat jam buvo perduota N. T. AS A. A. kuro kortelė. Paties ieškovo teigimu, kuro kortelė kartu su PIN kodo dokumentu buvo laikoma automobilyje. Ieškovas bandė pateikti keletą versijų, pagrindžiančių, kad kurą pilti galėjo ne jis, o kažkas kitas. Pirma ieškovo versija buvo išdėstyta jau ieškinio pareiškime (iš esmės tą patį ieškovas aiškino ir 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje), kad 2022 m. sausio 10 d. atėjęs į darbą ieškovas pastebėjo, kad automobilyje nėra kuro kortelės, tačiau ją rado biure ir tą pačią dieną jau naudojo. Ši versija nepaaiškina, kas kitas, jeigu ne ieškovas, pylė kurą sausio 11 d. (du kartus), sausio 12 d. (4 kartus), sausio 13 d. (4 kartus). Kita ieškovo pateikta dalinė versija buvo ta, kad nuo 2022 m. pradžios senos kuro kortelės buvo pakeistos naujomis, senos kortelės paliktos įmonės biure, jomis galėjo naudotis, kas norėjo, tai galimai kuras buvo pilamas naudojant seną kortelę. Atsakovė, atsikirsdama į šiuos argumentus, pateikė susirašinėjimą su A. N., kurą tiekusios įmonės N. T. transporto skyriaus vadovu, adresas(duomenys neskelbtini), kuriame atsakoma, kad kiekvieną kartą pakeitus dyzelinę kortelę per mūsų portalą esso onine ar kitas mūsų naudojamas įmones ištrinamos „senos“ dyzelinės kortelės, bet kokiu atveju čia naudojama tik viena kortelė, vienintelė, kurią šis automobilis turėjo per šį laikotarpį (DOK 92056, priedas Nr.2). Iš jau minėtos kuro pylimo išklotinės, išsamiau pateiktos susirašinėjime su A. N., matyti, kad visi ginčo pylimai buvo atlikti su ta pačia kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini)(DOK 3455). Vadinasi, ieškovo teikta versija, kad buvo pilama naudojant ir seną, ir naują kortelę, nepasitvirtina.

18.       Ieškovas 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad jo darbo laikas atsakovės įmonėje buvo nuo 7 iki 15 val. Ginčo kuro pylimai, kaip matyti iš susirašinėjimo medžiagos, buvo atliekami ir ieškovo ne darbo laiku, tačiau ieškovas neįrodė, kad jo automobilį po 15 val. naudojo kitas darbuotojas. Atsakovės atstovai teigė, kad automobilį IVECO naudojo tik ieškovas. Kita vertus, šioje byloje aktualus ne paties automobilio naudojimas, bet kuro kortelės Nr.(duomenys neskelbtini)turėjimas ir naudojimas. Sutiktina, kad nepakankama automobilio ir kuro kortelės perdavimo/naudojimo apskaita atsakovės įmonėje palieka tam tikrų abejonių, kokie asmenys galėjo naudoti automobilį ar kortelę, tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 15 pastraipoje, didesnė tikimybė, kad kuro kortele visas ginčo dienas naudojosi būtent ieškovas (apeliantas).

19.       Dar viena ieškovo teikta versija, tiksliau, ne versija, o alibi (lot. kur nors kitur) buvo tai, kad ieškovas sausio 10-14 dienomis esą buvo kitose vietose, negu tos, kuriose piltas kuras, nes ieškovas dirbo kitame darbe. Ieškovas teikė buvimo kitose vietose įrodymus: ieškovo sąskaitos banke „Sparebank SR-Bank 1“ išrašą, kad sausio 12 d. ieškovas gavo mokėjimą iš „P. N. AS“,  taip pat paslaugos teikėjo „S. L.“ (tai, paties  ieškovo pripažinimu, jo individuali veikla) klientui „P. N. AS“ suteiktų paslaugų suvestinę (DOK 132435), iš kurios matyti, kad „S. L.“ teikė paslaugas, pavadintas „pamaina-automobilis, Oslas“, „pristatymai-automobilis, Oslas“, „patikrinimas“, „konsolidavimas-automobilis, Oslas“, „Fiksuotas kainos koregavimas“, paslaugos buvo teiktos ir 2022 m. sausio 10-13 dienomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos sąskaitos ir paslaugų išklotinės neįrodo, kad ieškovas ginčo dienomis buvo kitoje vietoje, negu kad degalinės, kuriose buvo pilamas kuras naudojant kortelę Nr.(duomenys neskelbtini).  Išklotinėse nenurodytas nei tikslus paslaugų teikimo laikas, nei konkrečios vietos. Dar daugiau, ieškovo papildomas darbas, susijęs su pervežimais, pristatymais, iš dalies paaiškina, kad toms paslaugoms teikti buvo reikalingas didesnis kiekis kuro, negu įprastai naudojama buityje. Tačiau aplinkybė, ar buvo įmanoma sunaudoti 2600 litrų kuro, šioje byloje teisinės reikšmės neturi, todėl ir pirmosios instancijos teismas neprivalėjo šių perteklinių aplinkybių aiškintis.

20.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 231 straipsnį, reglamentuojantį darbo ginčų komisijos sprendimo teisinį statusą ir darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės teisme taisykles, visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.  

21.       Galiausiai apeliantas nurodė, kad iš jo priteista per daug bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas pastebėjo, kad siekdamas įrodyti savo nekaltumą, jis gali patirti didesnius turtinius nuostolius, negu iš jo priteistas žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastebėjimu, kad bylinėjimosi rezultatas gali sukelti jam nuostolių. Tačiau tokia situacija yra numatyta ir reglamentuojama CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22.       Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, 1512,50 Eur ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).                 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „On O. S. Group“, juridinio asmens kodas 302505004, 1512,50  Eur  (tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų ir 50 ct)   bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Žibutė Budžienė

                                                                                                                      Diana Labokaitė

                                Rūta Palubinskaitė