Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-898/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19626-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,

nuteistajam T. K. ir jo gynėjai Daivai Dereškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų. Į bausmės laiką įskaitytas T. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi dienos). Kardomosios priemonės ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ? pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, šią kardomąją priemonę paliekant galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, asmens tapatybės kortelė grąžinta T. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       T. K. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 11 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas iki kol 2019 m. gegužės 11 d., apie 23 val. 37 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai, sustabdę automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio metalinį atsukamą daiktą, panašų į tušinuką, kurio viduje buvo dvi baltos spalvos tabletės, kurių sudėtyje pagal 2019-06-18 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurios bendroji masė yra 0,004 g, galinėje kairėje kelnių kišenėje ir striukės pamušale rado permatomus polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje pagal 2019 m. birželio 18 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,986 g ir 0,954 g, tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu T. K. prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teigia, jog paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Taip pat prašo paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. kovo 6 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis. Nurodo, jog nori dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

3.       2020 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo T. K. 2020 m. gegužės 29 d. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti paskirtą jam kardomąją priemonę suėmimą. Teigia, jog suėmimas be jokio pagrindo tęsiasi 2 mėnesius. Teigia, kad skundžiamą nuosprendį gavo du kartus kovo 17 d. ir kovo 31 d., tai ir nuosprendžio apskundimo terminas, ir jam paskirtas suėmimas, anot apelianto, nepagrįstai prasitęsė 40 dienų. Apelianto manymu, suėmimo pagrindas pasibaigė 2020 m. balandžio 1 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. apkaltinamasis nuosprendis, ir jis tą dieną turėjo būti paleistas iš suėmimo, tačiau jam nesuprantama, kodėl iki šiol vyksta procesas, jis turi važinėti iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus apygardos teismą, kentėti 500 km varginančią kelionę, maitintis sausu daviniu, neturėti galimybės iš areštinės paskambinti telefonu.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti skundo dalį dėl bausmės sušvelninimo ir kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę, o skundo dalį dėl bausmių subendrinimo tenkinti pilnai – skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti T. K. galutinę, subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, T. K. parinkdamas bausmės rūšį ir jos trukmę, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, taip pat nepadarė jokių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimų T. K. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones nuosprendžiu pakeisdamas į kardomąją priemonę ? suėmimą.

Dėl T. K. paskirtos bausmės

6.       Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

7.       Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8.       Spręsdamas dėl T. K. skirtinos bausmės rūšies bei jos dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. K., būdamas 12 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, viešajai tvarkai, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 3, b. l. 53-64), naują baigtą tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, taip pat į tai, kad T. K. yra daug kartų baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 48-50, 65-75) ir duomenų, jog būtų sumokėjęs paskirtas jam baudas, nėra, į tai, kad T. K. nedirbantis (t. 3, b. l. 52), kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokios aplinkybės rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, tad teismas pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu ženkliai mažesnę už BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Paskirta 8 mėnesių bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, priešingai nei teigia apeliantas, buvo sumažinta vienu trečdaliu.  

9.       Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta T. K. galutinė 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta.

10.       Apeliantas taip pat prašo subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą jam bausmę su įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. ir kovo 6 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. ir kovo 6 d. teismo baudžiamieji įsakymai dar nebuvo įsiteisėję. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau tekste ir – LITEKO) duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. kovo 30 d., o 2020 m. sausio 9 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo tik 2020 m. birželio 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo subendrinti skirtingu nuosprendžiu ir teismo baudžiamaisiais įsakymais T. K. paskirtų bausmių. Pagal BPK 347 straipsnį tuomet, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. apkaltinamasis nuosprendis yra vėliausias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 ir kovo 6 d. teismo baudžiamųjų įsakymų atžvilgiu, būtent šis teismas ir privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos T. K. kardomosios priemonės suėmimo teisėtumo ir kitų nuteistojo 2020 m. gegužės 29 d. skundo argumentų

11.       Kaip jau paminėta, 2020 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo T. K. 2020 m. gegužės 29 d. skundas, kuriuo jis tikslina savo apeliacinį skundą ir prašo panaikinti, jo manymu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai paskirtą jam kardomąją priemonę – suėmimą.

12.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs anksčiau T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – į kardomąją priemonę – suėmimą – BPK nuostatų nepažeidė.

13.       Pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį baudžiamąją bylą perdavus į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais. BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės.

14.       Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu apylinkės teisme vyko ir, LITEKO duomenimis, šiuo metu tebevyksta kitos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas, kurioje T. K. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019  m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą – ir paskelbta T. K. paieška. Vykdant minėtą teismo nutartį, T. K. 2019 m. gruodžio 12 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. bei 2020 m. kovo 2 d. nutartimis T. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini), to paties teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi paskirta T. K. kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą – nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą.

15.       Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio paskelbimo metu kitoje  baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. buvo taikomas suėmimas, tad teismas, siekdamas užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, o būtent, nuosprendžio įvykdymą ir, kad T. K. nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LITEKO duomenimis šiuo metu teisiamajam posėdžiui perduotos dar dvi naujos baudžiamosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje T. K. kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje T. K. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį), atsižvelgęs į tai, kad T. K. yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, ir paskirtų jam kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – vykdymas yra neįmanomas, taip pat į tai, kad T. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, paskirtas T. K. kardomąsias priemones pagrįstai pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą, šią kardomąją priemonę paliekant iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog tai nepablogina kaltinamojo padėties, kadangi tokiu atveju bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

16.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo skundo argumentus, jog dėl to, kad jis skundžiamą nuosprendį gavo du kartus (kovo 17 d. ir kovo 31 d.), nuosprendžio apskundimo terminas ir jam paskirtas suėmimas tuo pačiu prasitęsė 40 dienų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad nuteistajam galimai per klaidą antrą kartą buvo įteiktas skundžiamas nuosprendis, nereiškia, kad apeliacinio skundo padavimo terminas savaime prasitęsė ar pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo nuteistajam pakartotinai įteikto nuosprendžio nuorašo dienos. BPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 3, 4 dalys). Kadangi nuteistajam skundžiamas nuosprendis įteiktas 2020 m. kovo 17 d., nuo šios dienos ir skaičiuojamas apeliacinio skundo padavimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendyje yra išaiškinta šio nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Nors nuteistasis T. K. ypatingai sureikšmina, jog toks dviejų nuosprendžių išsiuntimas, lėmė jo ilgesnį buvimą suėmime, kolegija su šiais nuteistojo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog dėl šalyje buvusio karantino teismo posėdžiai apeliacine tvarka nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. nebuvo organizuojami, o T. K. skundas apeliacine tvarka paskirtas nagrinėti artimiausiai įmanomu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., 10.00 val. Tad jokio nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo nebuvo.

17.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir nuteistojo skundo argumentus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendis įsiteisėjo ir turėjo būti pradėtas vykdyti suėjus 20 dienų nuo jo paskelbimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal BPK 335 straipsnį pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK 336 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Kadangi nuteistasis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendį, šis nuosprendis įsiteisės apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dieną.

18.       Dėl kitų nuteistojo skundo argumentų, kad jam nesuprantama, kodėl iki šiol vyksta procesas ir jis turi važinėti iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus apygardos teismą, kentėti 500 km varginančią kelionę, maitintis sausu daviniu, neturėti galimybės iš areštinės paskambinti telefonu ir pan., pažymėtina, jog nuteistojo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra privalomas. Pagal BPK 322 straipsnį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Kadangi nuteistasis T. K. pareiškė norą dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ši teisė jam buvo suteikta, tačiau teismas nėra atsakingas už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) veiksmus, vykdant teismo pavedimą pristatyti suimtuosius ar bausmę atliekančius asmenis teismo posėdį. Jų veiksmai gali būti skundžiami ir skundai nagrinėjami kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl šiuos nuteistojo skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

19.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai         Arūnas Budrys

        Eglė Gruodienė

        Jurgita Kolyčienė