Civilinė byla Nr. e2-576-460/2024

                                                                                      (Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00175-2024-8)                                                       

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                      

 (S)

                                                                                      2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.3.8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „W.“ atstovui advokatui D. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „W.“ ieškinį atsakovui S. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. birželio 18 d. priimtas ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės ieškinys, juo prašoma priteisti ieškovei BUAB „W.“ 376 255,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas, buvęs įmonės vadovas bankroto administratorei neperdavė įmonės turto, todėl turi atlyginti žalą..

2.       Atsakovas atsiliepimo nepateikė, Procesiniai dokumentai jam įteikti per EPP.

Ieškinys tenkintinas.

3.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės taikymo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Faktinės aplinkybės

4.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta: 

4.1.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1077-924/2022 iškėlė bankroto bylą ieškovui UAB „W.“, juridinio asmens kodas 304299097, nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Penktas šansas“.

4.2.       Minėta 2022 m. birželio29 d. nutartimi, be kitko, nutarta įpareigoti bankrutuojančios UAB „W.“ vadovą per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

4.3.       Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro UAB „W.“ juridinių faktų peržiūros (su istorija) matyti, kad atsakovas S. K. nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2022 m. liepos 9 d. ėjo šios įmonės vadovo pareigas, taip pat yra šios įmonės akcininkas.

4.4.       Atsakovas nei dokumentų, nei turto nemokumo administratorei neperdavė.

Dėl ieškinio reikalavimų

2.       Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „W.“ patikrinimą bei surašė 2023 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-302. Jame konstatuota, kad „Bendrovės vadovo avansinėje apyskaitoje buvo apskaityta nepanaudotų piniginių lėšų likutis 2019 m. sausio 1 d. suma 1 935,44 Eur, 2019 gruodžio 31 d. 277 520,46 Eur (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. prekių/paslaugų pirkimui jam buvo išduota 313 967,07 Eur, išleido 38 382,05 Eur). 2020 m. sausio 1 d. likutis 277 520,46 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. likutis 374 356,23 Eur (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės vadovui išduota 147 960,00 Eur, išleido 51 124,23 Eur). 2021 m. sausio 1 d. likutis 374 356,23 Eur, 2021 m. kovo 31 d. likutis 376 255,93 Eur (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. išduota 11 500,00 Eur, išleido 9 600,30 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad nepanaudotos piniginės lėšos mėnesio pabaigoje nebuvo grąžinamos į įmonės kasą <...> Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad S. K. 2019 – 2021 metais iš bendrovės „W.“ grynais ir bankiniais pavedimais išsiėmė piniginių lėšų, kurias panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui <...> Bendrovė „W.“ yra pateikusi „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ (forma FR0711) už 2020 metus ir deklaravusi 374 356,00 Eur S. K. įsiskolinimą už Bendrovės atsiskaitytinai gautas išmokas. Operatyvaus patikrinimo metu, įvertinus surinktą informaciją, padaryta išvada, kad S. K. iš bendrovės „W.“ (būdamas vadovu ir įmonės akcininku), išsiėmė piniginių lėšų, kurias panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui“.

3.       Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).

4.       CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

5.       Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima ir pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

6.       Vadovo pareiga rūpintis įmonės finansais yra numatyta įstatymo. Įmonės vadovas, be kitko, organizuoja įmonės apskaitą (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai). Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu (Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka taip pat atsako ūkio subjekto vadovas (Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Analogiškas reglamentavimas galiojo ir tuo metu, kada ieškovės direktoriumi atitinkamu laikotarpiu buvo vienas iš Atsakovų.

7.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).

Dėl UAB „W.“ vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

8.       Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus aktualių nagrinėjamai bylai teisės normų kontekste, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, prejudicinius faktus, sprendžia, kad Atsakovas, buvę ieškovės vadovas, pažeidė savo, juridinio asmens vadovo, pareigas elgtis lojaliai bedrovės atžvilgiu, dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai, jų veiksmai privedė prie to, kad įmonės vadovų žinioje buvęs įmonės turtas nebuvo perduotas, todėl pritaria administratorės pozicijai, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės lemia tai, jog yra pagrindas konstatuoti Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovės UAB „W.“ atžvilgiu. 

9.       Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2023 m. spalio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45 Mr) FR0680-302 yra oficialus rašytinis įrodymas, o jame nustatytos aplinkybės reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės atsakovui taikymą.

10.        Atsakovas, kaip buvę UAB „W.“ vadovas, yra atsakingas už šios įmonės turto išsaugojimą. Todėl iš jo šiuo ieškiniu pagrįstai reikalaujama atlyginti turtinę žalą, nes atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius įmonės turto neperdavimu nemokumo administratoriui. Iš buvusio įmonės vadovo S. K. priteistinos žalos dydis yra lygus nemokumo administratoriui neperduotų lėšų sumai, kurią patvirtina oficialus rašytinis įrodymas - Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. spalio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (7.45 Mr) FR0680-302. 

11.       Kitas aspektas tas, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „W.“ valdymo organams (vadovui) buvo nustatytas 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos laikotarpis be kitko, perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla.

12.       Ieškovė įrodė, kad buvę įmonės vadovas  nevykdė įpareigojimo ir neperdavė nemokumo administratoriui UAB „W.“ turto bei nepateikė jo panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovui neperdavus įmonės turto konstatuotinas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos: jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų ir turtas būtų buvęs perduotas nemokumo administratoriui, žalos įmonei nebūtų padaryta. Neperdavus turto bankrutavusiai įmonei, pablogėja įmonės turtinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad atsakovas neperdavė įmonės turto nemokumo administratoriui, pagrindžia, kad jis neveikė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neatliko savo pareigų, elgėsi nesąžiningai.

13.       CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininko kaltė preziumuojama. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

14.       Teismas pažymi, jog prejudiciniais faktais nustatyta, kad įmonės vadovas neperdavė įmonės turto nemokumo administratorei, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tokiu būdu buvo pažeisti UAB „W.“ kreditorių interesai, kadangi buvo eliminuota galimybė skolas išieškoti iš bendrovės turto.

15.       Žala, padaryta asmens turtui, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis). Todėl iš atsakovo prašoma priteisti žalos atlyginimą, lygų neperduoto įmonės turto vertei .

16.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

17.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanas, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas.

18.       Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta.

Dėl bylos procesinės baigties

19.       Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad ieškovė įrodė, jog Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą, todėl konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybės biudžetui mokėtinas 3797 EUR žyminis mokestis priteistinas iš Atsakovo  (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Ieškovui iš atsakovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1573,00 Eur su PVM. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.

Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

             ieškinį tenkinti.

             Priteisti iš atsakovo S. K. ieškovui BUAB „W.“ 376 255,93 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 93 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1573,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.

             Priteisti valstybei iš S. K. 3797 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja           Aušra Maškevičienė