Civilinė byla Nr. 2S-772-221/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19732-2013-8

Procesinio dokumento kategorijos:

128.11; 122.4; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23959-192/2013 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Virginijus Kučinskas, akcinė bendrovė SEB bankas, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkė) pateikė skundą antstolio V. Kučinsko kontorai, prašydama panaikinti 2013 m. spalio 30 d. antstolio patvarkymą Nr. S-11736 Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207; įpareigoti antstolį V. Kučinską grąžinti UAB „Furnitūra marketingas“ areštuotą turtą – 0,6175 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1700-4876, esantį Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1700-4532, esantį Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r. Nurodė, kad 2013 m. liepos 17 d. paskelbtos antrosios varžytinės neįvyko, o hipotekos kreditorius AB SEB bankas atsisakė paimti jam perduotą turtą, todėl antstolio veiksmai tęsiant išieškojimą iš to paties įkeisto turto yra neteisėti, nes pagal CPK 723 straipsnio 3 dalį, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas galėjo būti nukreiptas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Antstolis nėra įvykdęs CPK 723 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos grąžinti turtą skolininkui, todėl CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatyta termino eiga dar neprasidėjo. Be to, antstolis skundžiamame patvarkyme pats perkainojo žemės sklypų rinkos kainas. Antstolio perkainotos žemės sklypų rinkos kainos yra tos pačios, kurios buvo nustatytos antrųjų varžytynių metu, t. y. 60 procentų pradinės pirmųjų varžytynių rinkos kainos, kuri pagal CPK 718 straipsnį, taip pat tėra tik 80 procentų nustatytosios rinkos kainos. Taigi, iš esmės antstolis 2013 m. gegužės 22 d. patvarkymu nustatytą rinkos kainą perkainojo net 60 procentų, palikdamas tik 40 procentų nustatytosios rinkos kainos. Toks pernelyg didelis žemės sklypo rinkos kainų sumažinimas yra neprotingas ir neadekvatus, iš esmės pažeidžiantis skolininko turtinius interesus, o taip pat nustatytas pažeidžiant rinkos kainos vykdomajame procese nustatymo taisykles. Antstolis savo nuožiūra areštuotą turtą perkainojo iki antrųjų varžytynių metu buvusios areštuoto turto rinkos kainos, taip net 60 procentų sumažindamas turto rinkos kainą nuo 2013 m. gegužės 22 d. patvarkyme nustatytosios rinkos kainos. Skundžiamame antstolio patvarkyme nėra niekaip pagrįsta, kad tokia maža perkainota rinkos kaina yra sąlygota areštuoto turto nusidėvėjimo (kas yra nelogiška, nes žemės sklypai nenusidėvi) ar šiandieninės rinkos kainų pokyčių (tokių duomenų nepateikta). Nesant jokių įrodymų ir argumentų dėl ženklios rinkos vertės sumažinimo, antstolio patvarkymas aiškiai pažeidžia skolininko turtines teises, t. y. teisę į areštuoto turto pardavimą iš varžytynių kuo didesne ir rinkos kainą atitinkančia rinkos kaina.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. Kučinskas 2013 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-12423 pareiškėjos skundo netenkino, vykdomosios bylos Nr. 0072/13/00207 kopiją su pareiškėjos skundu perdavė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad 2013 m. kovo 6 d. antstolio kontoroje gautame Kauno apygardos teismo vykdomajame rašte Nr. 2-1026-485/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Furnitūra marketingas“ išieškotojo AB SEB banko naudai, yra nurodytas skolos išieškojimo eiliškumas. Skolos išieškojimas, visų pirma, nukreipiamas į hipoteka įkeistą UAB „Furnitūra marketingas“ turtą. Po neįvykusių antrųjų varžytynių hipotekos kreditorius atsisakęs perimti neparduotą turtą nuosavybėn, siekia toliau patenkinti reikalavimą parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, o antstolis turi teisę tęsti vykdymo veiksmus pagal tą patį vykdomąjį dokumentą. Neįvykus įkeistų žemės sklypų antrosioms varžytynėms, o išieškotojui 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu atsisakius perimti neparduotą turtą nuosavybėn ir paprašius tęsti skolos išieškojimą toliau, netaikytinas CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatytas ribojimas pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimą nukreipti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui, todėl antstolis tęsė vykdymo veiksmus, o turtą perkainavo. Antstolis yra apribojęs tik žemės sklypų disponavimo teisę, antstolis savo žinioje areštuoto turto neturi, todėl skundo dalis dėl areštuotų žemės sklypų grąžinimo skolininkui CPK 723 straipsnio prasme galėtų būti įgyvendinta tik formaliai – panaikinant turto areštą. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. K156/1304AE(34) UAB „Jungtinis verslas“ nustatė, kad 0,6175 ha ploto žemės sklypo rinkos kaina – 876 000 Lt; 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo – 2 642 000 Lt. Kadangi nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, antstolis darė išvadą, kad pirkėjams siūloma parduodamo turto kaina yra nepatraukli ir per aukšta. Dėl šios priežasties antstolis patvarkymu Nr. S-11736 parduodamų žemės sklypų rinkos kainas nustatė 60 proc. pradinės turto rinkos kainos, t. y. antrųjų varžytynių kainą, siekdamas šį turtą padaryti patrauklų potencialiems pirkėjams. Antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudarė 60 proc. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatytos rinkos kainos, tačiau neatsirado nei vieno pirkėjo, norinčio už šią kainą įsigyti turtą. Nesutikdamas su antstolio patvarkymu Nr. S-11736 nustatyta turto kaina, skolininkas neprašė skirti pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti. Antstolio nuomone, skolininkas, skųsdamas turto perkainojimą, siekia vilkinti vykdymo procesą, užkertant kelią realizuoti įkeistą turtą ir sumažinti kreditorinių reikalavimų apimtį.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktu skundu. Nurodė, kad antstolis pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tai, kad pakeistas įstatyminis reglamentavimas, nekeičia pačių hipoteka apsunkinto turto realizavimo procedūrų, bei nenustato papildomų apribojimų, kurie nebuvo taikomi iki šiol, patvirtina ir pakankamai jau gausi apeliacinės instancijos teismų praktika. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių motyvų, kad antstolis nepagrįstai perkainavo įkeistą ir planuojamą parduoti turtą, antstolis tinkamai įgyvendino pareigą įkainoti varžytynėse parduodamą turtą. Turto vertei nustatyti antstolis pasitelkė profesionalius vertintojus. Turto nepavyko parduoti varžytynėse, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, kas sudaro pagrindą antstoliui mažinti varžytynėse planuojamo pardavinėti turto kainą. Antstolis kainą sumažino, atsižvelgdamas į tai, kokia buvo nustatyta turto vertinimo rinkos kaina, bei į teisės normas, reglamentuojančias pardavimo kainos varžytynėse mažinimo intervalus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolio V. Kučinsko veiksmų atmetė.

Teismas nurodė, kad sutinka su antstolio argumentu, jog hipotekos institutą reglamentuoja specialiosios teisės normos, todėl jos taikomos tiek, kiek neprieštarauja bendrosioms teisės normoms. Kadangi hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami be eilės, tai hipotekos kreditorius įgyja privilegijuotą padėtį vykdymo proceso metu. Teismas sutiko su išieškotojo ir antstolio argumentais, kad CPK 558 straipsnį pripažinus negaliojančiu, hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos nepraranda savo esmės ir paskirties, pakeistas įstatyminis reglamentavimas, nekeičia pačių hipoteka apsunkinto turto realizavimo procedūrų, bei nenustato papildomų apribojimų. Aiškinant priešingai, būtų paneigta hipotekos instituto esmė ir paskirtis, todėl neįvykus įkeistų žemės sklypų antrosioms varžytynėms, o išieškotojui raštu atsisakius perimti neparduotą turtą nuosavybėn ir paprašius tęsti skolos išieškojimą toliau, antstolis pagrįstai patvarkė vykdymo veiksmus tęsti, o turtą perkainoti. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, kad turto kaina varžytynių metu keitėsi, vadovaujantis CPK normomis. Teismo vertinimu, antstolis teisėtai ir pagrįstai pradinę turto pardavimo kainą nurodė 80 proc. nuo turto rinkos kainos, o antrosiose varžytynėse – 60 proc., tokie antstolio veiksmai neprieštarauja CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio nuostatoms. Teismo nuomone, antstolis pagrįstai turtą perkainojo siekdamas šį turtą padaryti patrauklų potencialiems pirkėjams, įkeistos žemės sklypų rinkos kainą nustatydamas antrųjų varžytynių kainą, t. y. 60 proc. pradinės turto rinkos kainos. Priešingu atveju, laikantis ekspertizės metu nustatytos, bet pirkėjams nepatrauklios kainos, būtų akivaizdžiai pažeisti išieškotojo interesai, nes turtas nebūtų parduotas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kiekvieną kartą skelbiant naujas varžytynes buvo informuojama apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyviai kitokią realią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų. Jeigu skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, gali būti skiriama papildoma ekspertizė, tačiau tokios ekspertizės pareiškėja neprašo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo skundo argumentus, t. y. į tai, jog visa skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškintas CPK 558 straipsnio taikymas, yra suformuota iki 2011 m. gruodžio 22 d., kuomet CPK 558 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios.

2. Nei antstolis 2013 m spalio 30 d. priimtame patvarkyme Nr. S-11736, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu antstolis turi teisę tęsti turto realizavimo veiksmus, nelaukdamas, kol praeis ne mažiau kaip vieneri metai nuo turto grąžinimo skolininkui. Vykdymo proceso ir teismo proceso metu priimami sprendimai turi būti motyvuojami galiojančiomis teisės normomis, tačiau šis reikalavimas byloje buvo pažeistas.

3. Teismas visiškai nepasisakė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, dėl šiuo metu vykdymo procese taikytinų teisės normų hipotekos kreditoriaus atžvilgiu. CPK 558 straipsniui netekus galios, hipotekos kreditoriaus materialinės teisės normos pagrindu užtikrinta teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo nedingo, naujuoju teisiniu reglamentavimu (CK 4.192 straipsnis) buvo patikslinta procedūra hipotekos kreditoriui kreipiantis dėl skolos išieškojimo, t. y. pasikeitė vykdymo proceso taisyklės, reglamentavusios skolos išieškojimo procedūrą pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi.

4. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad hipotekos instituto aiškinimas pagal šiuo metu galiojančias teisės normas, paneigia hipotekos instituto esmę ir paskirtį.  Hipotekos instituto esmė ir paskirtis, netaikant CPK 558 straipsnio, nėra paneigiama. CPK 558 straipsnį pripažinus negaliojančiu, pasikeitė proceso teisės normos, dėl ko išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai šiuo metu yra vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles, nenumatant jokių išimčių hipotekos kreditoriaus naudai.

5. Pareiškėja nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad nebuvo pažeistos CPK 681 straipsnyje nustatytos pagrindinės areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės, ir kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. Tokia teismo išvada prieštarauja teisės normos, konkrečiai CPK 681 straipsniui ir CPK 718 straipsniui, kuris numato atvirkščiai, negu nurodo teismas, kad areštuojant turtą, jo metu nustatyta turto vertė yra atspirties taškas, nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, o ne atvirkščiai.

6. Teismas nutartyje keletą kartų akcentavo, jog pareiškėja neprieštaravo UAB „Jungtinis verslas“ atliktai turto vertės ekspertizei, kas reikštų, jog turto perkainojimas buvo teisingas, tačiau teismų praktikoje konstatuojama, kad teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą.

7. Nors teismas ne kartą nutartyje rėmėsi UAB „Jungtinis verslas“ atliktos turto vertės ekspertizės pagrindu nustatyta rinkos verte, tačiau iš visumos skundžiamos teismo nutarties motyvų daroma išvada, kad ši turto vertės ekspertizė neturi jokios reikšmės perkainojant turtą, t. y. teismas nutartyje nurodė, jog ši profesionalių turto vertintojų nustatyta rinkos kaina buvo per aukšta. Be to, teismas nutartyje motyvavo, jog laikantis ekspertizės metu nustatytos kainos, būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi turtas nebūtų parduotas. Tai reiškia, jog šiuo teiginiu teismas pats pripažino, jog nesilaikė CPK 681 straipsnyje nustatytos turto vertinimo tvarkos.

8. Teismas, nesant pagrindžiančių įrodymų konstatavo, kad visos skelbtos varžytynės neįvyko dėl to, jog parduodamo turto rinkos kaina buvo nepatraukli ir per aukšta. Teismas visiškai neanalizavo kitų galimų varžytynių neįvykimo priežasčių.

9. Nutartyje teismas pasisakė dėl išieškotojo teisių gynimo, nurodydamas, kad reikia iš esmės sumažinti parduodamo turto kainą. Tuo teismas pažeidė skolininko turtinius interesus, nes turto įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Nesant jokių įrodymų ir argumentų dėl ženklaus rinkos vertės sumažinimo, antstolio patvarkymas aiškiai pažeidžia skolininko teisę į areštuoto turto pardavimą iš varžytynių kuo didesne ir rinkos kainą atitinkančia rinkos kaina.

10. Kadangi antstolis nepraėjus CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatytam vienerių metų terminui negalėjo iš naujo pradėti areštuoto turto realizavimo veiksmų ir nustatyti turto rinkos kainos, skirti ekspertizę tikrajai turto rinkos kainai šiuo metu yra netikslinga ir neekonomiška, nes suėjus CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, turto rinkos vertė gali būti pasikeitusi (padidėjusi ar sumažėjusi), todėl ji neatitiks ekspertizėje nustatytos rinkos vertės, jeigu tokia šiuo metu būtų užsakoma ir apmokama skolininko sąskaita, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja neprašė skirti papildomos ekspertizės, yra nepagrįsti.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011, nes minėtoje nutartyje teismas pasisakė dėl specialiųjų ir bendrųjų teisės normų taikymo bei aiškinimo ypatumų. Atmestini apelianto motyvai, kad pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui minėta teismo nutartis yra nebeaktuali šiam teisminiam ginčui. Nors įstatyminis reglamentavimas ir pasikeitė, tačiau hipoteka pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Net po tam tikrų teisės normų pakeitimo, hipoteka išliko kaip ypatinga kreditoriaus teisių užtikrinimo priemonė, kurios realizavimui įstatymų leidėjas nustatė paprastesnes išieškojimo procedūras. Teisės normų pakeitimai yra susiję ne su hipotekos, kaip užtikrinimo priemonės esmės pakeitimu, o su vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarkos pakeitimu. Aiškinant ir taikant tiek iki hipotekos reformos galiojusią CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostatą, tiek ir šiuo metu galiojančią CPK 746 straipsnio nuostatą, matyti, kad tiek vienu, tiek kitu atveju, įstatymų leidėjas nedavė nuorodos į įstatyminę normą, numatančią pareigą po antrųjų neįvykusių varžytynių išieškojimą į turtą nukreipti tik po vienerių metų, skaičiuojamų nuo turto grąžinimo skolininkui. Tai, kad pakeistas įstatyminis reglamentavimas, nekeičia pačių hipoteka apsunkinto turto realizavimo procedūrų, bei nenustato papildomų apribojimų, kurie nebuvo taikomi iki šiol. Šioje byloje CPK 558 straipsnis yra specialioji norma CPK 723 straipsnio atžvilgiu, nes iš varžytynių buvo paduodamas hipoteka įkeistas turtas. Šiuo atveju reikėjo taikyti CPK 558 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes šioje byloje ginčas yra kilęs būtent iš hipotekos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turtas ir toliau lieka įkeistas hipoteka, o skola grąžinta nebuvo. Šiai dienai galiojantis CPK 746 straipsnis yra specialioji norma 723 straipsnio atžvilgiu, nes iš varžytynių buvo parduodamas hipoteka įkeistas turtas. CPK 746 straipsnis neįtvirtinta jokių apribojimų, susijusių su išieškojimu iš įkeisto turto, kai įkeisto turto nepavyksta parduoti per varžytynes, dėl ko antstolis pagrįstai tęsia išieškojimo veiksmus. Šiuo atveju, sutikus su skolininko motyvais, būtų paneigta hipotekos, kaip užtikrinimo priemonės esmė. Nors apeliantė nurodė, kad antstolis nepagrįstai perkainavo įkeistą ir planuojamą parduoti turtą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Pareiškėja nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainavimo, todėl antstoliui nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl laikoma, kad turtas įkainuotas antstolio nustatyta verte. Tai, kad net dvejose varžytynėse neatsirado turto pirkėjų, antstoliui sudarė tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą mažinti varžytynėse parduodamo turto kainą.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstai vadovavosi CPK redakcija dėl hipotekos, įkeitimo, teisinių santykių ar priverstinio skolos išieškojimo (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygomis, galiojusiomis iki 2012 m. liepos 1 d.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio V. Kučinsko kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ išieškotojo AB SEB banko naudai pagal 2013 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1026-485/2011. Vykdomoji byla užvesta 2013 m. kovo 7 d. Per antstolio nustatytą raginimo įvykdyti sprendimą terminą UAB „Furnitūra marketingas“ skolos nesumokėjo. 2013 m. kovo 18 d. gautas UAB „Furnitūra marketingas“ prašymas dėl išieškojimo eiliškumo, kuriuo skolininkas prašė pirmiausiai išieškojimą nukreipti į 0,6175 ha ploto žemė sklypą (unikalus Nr. 4400-1700-4876) ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemė sklypą (unikalus Nr. 4400-1700-4532), esančius Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r. 2013 m. kovo 28 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-3568 skirti ekspertizę minėtų žemės sklypų rinkos vertei nustatyti. 2013 gegužės 22 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-6219 dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, kuriuo 0,6175 ha ploto žemės sklypo rinkos kaina nustatyta – 876 000 Lt; 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo rinkos kaina nustatyta – 2 642 000 Lt. Buvo paskelbtos pirmosios nurodyto turto varžytynės. 2013 m. liepos 3 d. antstolio patvarkymu Nr. S-7800 pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, buvo paskelbtos antrosios varžytynės. 2013 m. rugpjūčio 27 d. antstolio patvarkymu Nr. S-9656 antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose taip pat nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolis pateikė išieškotojui AB SEB bankui siūlymą dėl varžytynėse neparduoto turto perėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207. Išieškotojas AB SEB bankas raštu atsisakė perimti iš varžytynių neparduotus žemės sklypus ir pateikė siūlymą toliau tęsti skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ turto. 2013 spalio 30 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-11736 dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207. Antstolis 2013 m. lapkričio 25 d. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tą aplinkybę, jog visa skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškintas CPK 558 straipsnio taikymas, yra suformuota iki to laiko, kuomet CPK 558 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios. Kaip teisingai nurodė apeliantė, nei antstolis 2013 m. spalio 30 d. patvarkyme Nr. S-11736 Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto perkainojimo, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu antstolis turi teisę tęsti turto realizavimo veiksmus, nelaukdamas, kol praeis ne mažiau kaip vieneri metai nuo turto grąžinimo skolininkui.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad bylą nagrinėjęs teismas visiškai nepasisakė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, dėl šiuo metu vykdymo procese taikytinų teisės normų hipotekos kreditoriaus atžvilgiu. Teismas ypatingai akcentavo hipotekos esmę ir paskirtį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė neginčija CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos hipotekos paskirties bei sutinka, kad hipoteka yra užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra pirmiau už kitus skolininko kreditorius.

Pažymėtina, kad bylų dėl hipotekos, įkeitimo teisinių santykių ar priverstinio skolos išieškojimo (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012 m. liepos 1 d. buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1843 (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais įgyvendinama hipotekos reforma Lietuvoje. Pakeitimo įstatyme nurodyta, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Dėl to, pradėjus išieškojimą iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, hipotekos kreditoriui lieka teisė naudotis iki minėto įstatymo galiojusiomis ir CPK 558 straipsnyje numatytomis privilegijomis, netaikant CPK 723 straipsnio, leidžiančio turtą grąžinti skolininkui. 2012 m. liepos 1 d. CPK 558 straipsniui netekus galios, hipotekos kreditoriaus materialinės teisės normos pagrindu užtikrinta teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo nedingo, naujuoju teisiniu reglamentavimu (CK 4.192 straipsnis) buvo patikslinta procedūra hipotekos kreditoriui kreipiantis dėl skolos išieškojimo bei pasikeitė vykdymo proceso taisyklės, reglamentavusios skolos išieškojimo procedūrą pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi. Išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai šiuo metu yra vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles, nenumatant jokių išimčių hipotekos kreditoriaus naudai (kai viena iš išimčių buvusio teisinio reglamentavimo atveju buvo antstolio teisė tęsti realizavimo veiksmus nelaukiant, kol praeis ne mažiau kaip metai laiko nuo turto grąžinimo skolininkui). CPK 745 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK LIII skyriuje numatytomis išimtinis tiek, kiek to nereglamentuoja CK. Šiuo klausimu nei CK, nei CPK LIII skyrius jokių išimčių dėl išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai nenumato.

CPK 746 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka, todėl darytina išvada, kad hipotekos kreditorius vykdymo procese nebeturi ypatingų teisių, lyginant su kitais kreditoriais, išskyrus materialinės teisės normų (CK 4.170 straipsnis) numatytą pirmumo teisę į savo reikalavimo patenkinimą pirmiau kitų skolininko kreditorių.

Įvertinant tai, kad šioje byloje išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pradėtas pasikeitus hipotekos teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 723 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. CPK 723 straipsnio 3 dalis numato, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Dėl minėtos normos išaiškinimo pasisakė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-131-460/2014.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolis neturi pareigos vertinti CPK normomis imperatyviai nustatyto teisinio reglamentavimo, o privalo vykdyti jam pavestas funkcijas.

Kadangi antstolio procesinis veiksmas, šiuo atveju 2013 m. spalio 30 d. patvarkymas Nr. S-11736 prieštarauja įstatymų nuostatoms, todėl jis panaikintinas, o per antrąsias varžytynes neparduotas turtas grąžintinas skolininkui (CPK 723 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbus. Antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Pasisakant dėl perkainotos žemės sklypų rinkos kainos, apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolio bei pirmosios instancijos teismo motyvams ir įrodymų vertinimui dėl turto įkainojimo, todėl jų nekartoja, pažymėdamas, kad panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą, antstolio atliktas turto perkainavimas reikšmės neturės, realizuojant turtą po metų, jis turės būti perkainuotas iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina pripažįstant, kad apeliantė teisėtai reikalauja panaikinti 2013 m. spalio 30 d. antstolio patvarkymą Nr. S-11736.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,

337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013 m. spalio 30 d. antstolio Virginijaus Kučinsko patvarkymą Nr. S-11736 Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207.

Teisėja                                                         Virginija Lozoraitytė