Civilinė byla Nr. eB2-1551-230/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.1.; 3.4.3.2.; 3.4.3.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi  ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ direktoriaus K. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“ ir bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „ADMA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“,

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „Orlista“ direktorius K. G. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Orlista“. Administratoriumi prašo skirti N. S.. Pareiškimas priimtas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi. Pareiškime nurodoma, kad pagrindinė bendrovės vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra bendrieji statybos darbai: stogų įrengimas, fasadų šiltinimas, aliuminio profilio balkonų, atitvarų ir kitų panašių konstrukcijų gaminimas ir montavimas, pastatų šildymo, vėdinimo, vandentiekio atnaujinimo darbų organizavimas. Šiuo metu įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Pagrindinės priežastys, sukėlusios bendrovės finansines problemas yra tai, jog 2015 metų viduryje nutrūko valstybės daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programai numatytų lėšų finansavimas; atsižvelgiant į tai, kad bendrovės užsakovai didžiąja dalimi yra daugiabučių namų bendrijos ir administratoriai, o jų pagrindiniai statybos rangos darbų užsakymai yra daugiabučių atnaujinimas (modernizavimas), todėl sutriko atsiskaitymai su bendrove už jau atliktus darbus; neatsiskaičius su bendrove už jau atliktus darbus ir negavus pajamų, nėra galimybės pradėti darbus objektuose, kurių statybos rangos viešuosius konkursus yra laimėjusi bendrovė; dėl sutrikusio ir atidėto daugiabučių namų finansavimo ir su tuo susijusio dalies daugiabučių, kurių renovacijos konkursus bendrovė laimėjusi, darbų sustabdymo, bendrovei teko nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, kurie buvo pasamdyti bei apmokyti konkrečių bendrovės ketinamų vykdyti projektų įgyvendinimui. Būtent tai sukėlė neigiamas finansines pasekmes bendrovei bei sutrikdė nepertraukiamus piniginius srautus; dėl negaunamų pajamų bendrovėje pradėjo vėluoti atsiskaitymai su kreditoriais, iš dalies sutriko įmonės įprasta ūkinė – komercinė veikla, sumažėjo galimybė atlikti darbus ir tinkamai vykdyti kitus, sąžiningai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus; dėl sutrikusių pinigų srautų susidarė įsiskolinimai įmonės darbuotojams. Šios priežastys lėmė, kad bendrovė negali tinkamai vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų savalaikio vykdymo. Bendrovė, siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo bei pagerinti įmonės veiklos rezultatus, vykdė ir tebevykdo šias priemones: vykdoma einamoji veikla, uždirbamos pajamos, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai (darbuotojų skaičiaus sumažinimas, vadovaujančių asmenų skaičiaus sumažinimas), nenaudingos ar mažą pelną bendrovei nešančios veiklos atsisakymas.

Teisme taip pat priimtas ieškovės UAB „ADMA“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Orlista“. Ieškovė nurodė, kad pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą atsakovė jai yra skolinga 101 132,15 Eur už pateiktas prekes. Atsakovei UAB „Orlista“ 2016-01-21 buvo išsiųstas raginimas dėl įsiskolinimo padengimo, pranešant, kad neatsiskaičius per 30 dienų laikotarpį ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nurodytu laiku skolos negrąžino, jokių kitų skolos grąžinimo variantų nepateikė.

2016 m. kovo 15 d. teisme taip pat buvo gautas kreditorės UAB „Lemora“ prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi kreditorė UAB „Lemora“ buvo įtraukta į UAB „Orlista“ bankroto bylą bendraieškiu.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinės bylos Nr. eB2-1551-230/2016 ir Nr. B2-1566-230/2016 sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. eB2-1551-230/2016. Teismo posėdis dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo (atsisakymo iškelti) rašytinio proceso tvarka paskirtas 2016 m. balandžio 8 d. 13.30 val.

Ieškovė UAB „Lemora“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašo atmesti ieškovo K. G. prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Orlista“ bei iškelti atsakovei UAB „Orlista“ bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovas pateikė neteisingus duomenis apie kreditorinius įsipareigojimus, pagal 2015-12-31 balanso duomenis atsakovė UAB „Orlista“ yra nemoki, pateikti UAB „Orlista“ restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs, paviršutiniški, abstraktūs, nepagrįsti, nemotyvuoti, ieškovo nurodytos priemonės, tariamai padėsiančios atkurti įmonės nemokumą, yra nepagrįstos, ieškovas nepateikė šių priemonių realumą patvirtinančių įrodymų.

Ieškovas UAB „Orlista“ administracijos vadovas K. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Lemora“ pareiškimą, kuriame ginčija kreditoriaus išdėstytų argumentų pagrįstumą ir prašo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Orlista“.

Restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Orlista“ atsisakytina iškelti, o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Orlista“ tenkintinas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). 

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).

ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ  5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013).

Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015).

Iš UAB „Orlista“ direktoriaus K. G. pateikto 2015-12-31 balanso duomenų matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 1 026 534 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 602 349 Eur, trumpalaikio turto už 424 185 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 987 964 Eur. 2015-12-31 balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 652 732 Eur. Pagal atsakovės UAB „Orlista“ 2014 metų balanso duomenis atsakovė turėjo turto už 3 827 359 Lt, iš kurio – ilgalaikio turto už 2 034 219 Lt, trumpalaikio turto už 1 793 140 Lt Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 599 452 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 547 874 Lt). Iš ieškovo pateikto 2016-02-18 sudaryto UAB „Orlista“ kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstos skolos kreditoriams sudaro 696 721,28 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto bendrovės turto vertės, o pagal 2016-02-29 kreditorių sąrašo duomenis pradelstos skolos kreditoriams dar padidėjo ir sudaro 754 660,27 Eur sumą (padidėjo 57 938,99 Eur suma). Taigi jau 2014 metais bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, sudarantys 2 547 874 Lt sumą, sudarė daugiau kaip pusę įmonės turto vertės (3 827 359 Lt), o 2015 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 652 732 Eur, kai viso įmonės turto vertė siekė 1 026 534 Eur. Atsakovės UAB „Orlista“ turimas turtas, lyginant 2014 metų ir 2015 metų balansų duomenis, sumažėjo 81 946 Eur suma, t. y. nuo 1 108 480 Eur iki 1 026 534 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo 235 111 Eur suma, t. y. nuo 752 853 Eur iki 987 964 Eur. Įmonės turimų finansinių sunkumų faktą įrodo ir kiti finansiniai rodikliai. Įmonės veikla pastaraisiais metais buvo nuostolinga: 2015 m. – 317 340 Eur nuostolis (2014 metais įmonės pelnas sudarė 92 507 Lt, t. y. 26 791,88 Eur, 2013 metais – 114 157 Lt, t. y. 33 062,15 Eur). Įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 101 darbuotojo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 34 darbuotojų 2016 m. balandžio 20 d. Grynojo pelno marža kasmet mažėjo, o 2015 metais tapo minusinė: 2012 m. – 21,01 %, 2013 m. – 3,47 %, 2014 m. – 1,84 %, 2015 m. – -19,68 %. Be to, kreditoriai UAB „ADMA“ ir UAB „Lemora“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UBA „Orlista“ (pareiškimai yra prijungti prie restruktūrizavimo bylos), atsakovė turi ir didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus darbuotojams – 121 464,63 Eur (ginčai yra nagrinėjami / išnagrinėti darbo ginčų komisijose), o tai atitinka vieną iš bankroto bylos iškėlimo savarankiškų pagrindų (ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalis).             

Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasmę restruktūrizavimo galimybė suteikiama tik mokioms įmonėms, turinčioms laikinų mokumo problemų. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per nustatytą restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Iš atsakovės 2015-12-31 balanso ir 2016-02-29 kreditorių sąrašo nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 1 026 534 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 754 660,27 Eur, t. y. žymiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 73,52 % viso įmonės turto), konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,Orlista“ turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis nėra ties ĮBĮ nurodyta nemokumo riba, bendrovės pradelsti įsipareigojimai gerokai viršija pusę turimo turto.

Be to, įvertinus ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, spręstina, kad jie neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame nustatyta, jog restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomi savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, jog rengiant įmonės restruktūrizavimo metmenis, privalu laikytis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų reikalavimų. Todėl minėto straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta pareiga, o ne teisė, metmenyse nurodyti savanoriškus įmonės įsipareigojimus kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Ši įmonės pareiga kildinama iš to, kad nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą dienos iki restruktūrizavimo plano įsigaliojimo dienos yra sustabdomas visų prievolių vykdymas bei netesybų ir palūkanų skaičiavimas ir įmonė gali neatlygintinai naudotis kreditorių turtu (ĮRĮ 8 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai siekiant užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių teisių ir pareigų balansą, ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta restruktūrizuojamai įmonei pareiga savanoriškai įsipareigoti mokėti kreditoriams palūkanas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje 2-2711/2011). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų, UAB „Orlista“ įsipareigojo mokėti tik 50 % galiojančiose sutartyse numatytų palūkanų dydžio kreditoriams. Tokia ieškovo pozicija prieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl laikytina, jog yra pažeistas ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytas reikalavimas.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012). Viena iš sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti yra pagal ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus parengti bendrovės restruktūrizavimo metmenys (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame numatomos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 7 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą, nes tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Taigi, nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie patys kokybiniai reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi įsitikinti, ar įmonės numatytos priemonės gali atkurti jos normalią veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus UAB „Orlista“ restruktūrizavimo plano metmenis, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti.

Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės. Iš teismui pateiktų metmenų matyti, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) teikimo, nei turto įsigijimo, kreditų ar paskolų ėmimo, nei esminių investicijų. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės (vykdoma einamoji veikla, uždirbamos pajamos) iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios jos (bendrovės) veiklos nuostolingumo, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Bendrovė iš esmės siekia pasilikti prie to paties verslo modelio, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol, kuri galimai ir sąlygojo įmonės finansinius sunkumus. Preliminariame verslo plane nurodoma, kad restruktūrizavimo laikotarpiu bus parduodamas bendrovės pagrindinėje veikloje nereikalingas turtas arba be kurio gali būti toliau vykdoma veikla – bendrabutis ir žemės sklypas, tačiau šie objektai planuojami parduoti tik 2018 m. pab. – 2019 m. pab. t. y. restruktūrizavimo laikotarpio antroje pusėje, be to, nors ieškovas nurodo, kad orientacinė šių objektų vertė yra 375 000 Eur, tačiau jokių šių objektų vertę pagrindžiančių duomenų nepateikė (pagal VĮ Registrų centras duomenis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 100 498 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 28 759 Eur), taip pat nepateikė faktinės numatomų gauti pajamų už turto pardavimą panaudojimo tvarkos, o netgi tuo atveju, jeigu ir būtų numatoma gauti minėtą lėšų sumą už šiuos objektus, ji nepadengtų visų atsakovės turimų įsipareigojimų kreditoriams. Be to, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad bus vykdomi minėto turto pagerinimo darbai – renovuotas bendrovei priklausantis bendrabutis bei iš bendrovės turimo žemės sklypo suformuoti atskiri žemės sklypai, kurie rinkoje būtų paklausesni ir bendrovei sudarytų galimybę tęsti veiklą ir papildomai generuoti pajamas, tačiau nenurodyti šių darbų finansavimo šaltiniai ir tvarka. Pats ieškovas restruktūrizavimo plano metmenyse nurodo, jog pastatas (bendrabutis) yra mažai likvidus, jis turi būti rekonstruotas – atnaujintas (modernizuotas), o jį įrenginėti nesant garantuoto pirkėjo yra pernelyg aukšta investicinė rizika. Jonavos rajono savivaldybė, kuri, anot ieškovo, pretenduotų išpirkti iki 75 % įrengtų butų, 2016 metų turėtų skelbti konkursą socialiniam būstui įsigyti iki 2019 metų, tačiau ieškovas jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė, taip pat nenurodyta, iš kokių pajamų šaltinių planuojama atlikti minėtus darbus. Be to, iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), registruota dviejų subjektų vardu – UAB „Orlista“ ir bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „BESSERLITA“. Ieškovas nenurodė kito savininko nuomonės dėl objekto rekonstravimo – atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo galimybės, o tuo atveju, jeigu objektas (bendrabutis) būtų parduodamas, nenurodyta, kaip gautos lėšos būtų dalijamos tarp savininkų. Restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodoma, kad kitas ilgalaikis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties. Norint parduoti sklypą dalimis, reikėtų pakeisti žemės paskirtį ir jį sudalinti į 10-15 žemės sklypų. Mažaaukščių namų ar kotedžų statyba galima pagal vieną ar kelis tipinius projektus ir tai planuojama vykdyti 2017-2019 metais, kartu parduodant sklypus ir su būsimais pirkėjais pasirašant statybos rangos sutartis, kas papildomai užtikrintų pajamas siekiant veiklos tęstinumo. Tačiau, pažymėtina, jog ieškovas nenurodė šių darbų finansavimo šaltinių, preliminaraus šių darbų atlikimo plano bei planuojamų gauti pajamų, iš kurių galėtų būti dengiami įsipareigojimai kreditoriams, panaudojimo tvarkos, be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal VĮ Registrų centras duomenis nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui K. G., o ne atsakovei UAB „Orlista“. Ieškovas nenurodė, kokiu būdu (pagrindu) nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą bus perleista atsakovei. Numatomų parduoti transporto priemonių vidutinės rinkos vertės taip pat nėra didelės ir padengtų tik labai nedidelę dalį įsipareigojimų kreditoriams. Restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodoma, kad vienas iš pagrindinių lėšų šaltinių, iš kurių numatoma atsiskaityti su kreditoriais, yra atgautos lėšos iš trumpalaikio turto – debitorių, atsargų ir kito turto. Tačiau pažymėtina, kad didžiąją dalį atsakovės trumpalaikio turto sudaro atsargos (pagal 2016-02-29 ieškovo pateiktus atsargų likučių pagal pajamavimo dokumentus duomenis) – 132 800,82 Eur. Šias atsargas daugiausiai sudaro įvairūs statybiniai įrankiai, medžiagos, įranga, darbui skirta apranga ir pan., kurie yra finansiškai nedidelės vertės ir kurie yra reikalingi bei naudotini atsakovės veikloje, todėl kelia abejonių šių daiktų realizavimo galimybės bei pajamų iš atsargų realizavimo panaudojimas kreditorių įsiskolinimui padengti. O pagal ieškovo pateiktą debitorinių suminių skolų lentelę matyti, kad debitorių skolos sudaro 37 731,40 Eur. Debitoriniai įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis. Visų pirma, kai pirkėjai turi galimybę apmokėti po tam tikro laiko, jie perka daugiau ir tuo pačiu didina įvairių prekių ar paslaugų apyvartą. Kita vertus, pinigai turi laiko vertę, t. y. jeigu ta pati pinigų suma yra gaunama vėliau, jos vertė yra mažesnė. Be to, rinkos sąlygomis pirkėjų finansinė padėtis svyruoja ir kai kurie iš jų gali iš viso negrąžinti įmonei priklausančių pinigų. Tokiu būdu įmonė, suteikianti paslaugas/prekes kreditan, ne tik gali prarasti dalį pinigų vertės, bet ir išvis jų nesusigrąžinti. Taigi nėra garantijų, kad skolos bus grąžintos atsakovės įmonės naudai, todėl galimybė atkurti atsakovės įmonės mokumą remiantis šia aplinkybe vertintina kritiškai. Be to, šių debitorinių įsiskolinimų atgavimas padengtų tik nedidelę dalį atsakovės įsipareigojimų kreditoriams palyginus su bendra įsiskolinimų kreditoriams suma.

Ieškovas restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodo, kad atsakovei pajamas iš einamosios veiklos garantuoja laimėti viešieji konkursai ir pasirašytos dvišalės rangos sutartys su užsakovais, o restruktūrizavimo metu vykdant einamąją bendrovės veiklą ir laikantis sutartinių įsipareigojimų, bendrovės iš laimėtų viešųjų pirkimų konkursų planuojamas gauti pelnas bendrai sudarytų 212 615,79 Eur. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas pateikė duomenis tik apie statinio projektavimo paslaugų ir statybos rangos darbų atlikimo sutarties su daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija sudarymą ir apie laimėtus konkursus UAB „Marijampolės butų ūkis“ (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog laimėti konkursai su UAB „Būsto valda“ ir BSB „Higiena“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog laimėti konkursai dar nereiškia, jog neabejotinai bus sudarytos sutartys su atsakove. Ieškovas taip pat nepateikė informacijos, kodėl dar nesudarytos sutartys su UAB „Marijampolės butų ūkis“ dėl objektų (duomenys neskelbtini), nors konkursų laimėtojas buvo paskelbtas 2015 m. rugsėjo 28 d. Pagal ieškovo į bylą pateiktą likutinių darbų suvestinę atsakovė turi sudariusi 22 rangos sutartis, iš kurių 17 pradėtos vykdyti ir 5 nepradėtos vykdyti sutartys. Nurodoma, kad neatliktų darbų likutis yra 2 779 326 Eur. Tačiau, pažymėtina, kad ne visos minėtos sutartys teismui yra pateiktos. Kaip jau minėta, sutartys su UAB „Marijampolės butų ūkis“ dėl objektų (duomenys neskelbtini), dar nesudarytos, yra tik laimėti viešieji konkursai, kurie negarantuoja sutarčių sudarymo, todėl ieškovas šias sutartis ir pagal jas atliktinų darbų sumas nepagrįstai įtraukė į likutinių darbų suvestinę. Sutartys dėl objektų (duomenys neskelbtini) (sutarties kaina – 107 765 Eur), (duomenys neskelbtini) (sutarties kaina – 359 033 Eur), (duomenys neskelbtini) (sutarties kaina – 425 204 Eur), taip pat nepateiktos, nėra duomenų, ar jos apskritai sudarytos (sutartys nurodytos prie nepradėtų objektų). Iš pradėtų objektų likutinių darbų suvestinės matyti, kad darbai pagal penkias rangos sutartis yra atlikti ir šios sutartys yra įvykdytos: (duomenys neskelbtini). Likusių sutarčių, pagal kurias, anot ieškovo, darbai nėra pabaigti, darbų įvykdymo terminai yra pasibaigę, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų (įrodymų), ar šių sutarčių terminas buvo pratęstas, ar darbai pagal jas iš tikrųjų yra toliau vykdomi, ar buvo sudarytos naujos sutartys su užsakovais dėl tų pačių objektų (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovo pateikti faktiniai duomenys (likutinių darbų suvestinė) nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę gauti nurodytą pinigų sumą, t. y. nėra aiškios atsakovės vykdomų sutarčių bendros piniginės vertės gavimo perspektyvos (CPK 178 straipsnis). Ieškovas iš esmės planuojamų pagal sutartis gauti pajamų skaičiavimo nepagrindė (nekonkretizavo, kokios šiuo metu yra realiai vykdomos sutartys, vykdomų darbų apimtys, įvykdymo terminai bei planuojamos pajamos) ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo. Teismo nuomone, ieškovo nurodytų pajamų šaltinių deklaravimas savaime dar nereiškia jų realumo įmonės mokumui atstatyti bei kreditorinių įsiskolinimų padengimui.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo pateikti minėti duomenys nepagrindžia aplinkybės, kad sutarčių vykdymas gali realiai padėti atkurti įmonės veiklą ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus. Įmonė tiesiog ketina toliau tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, ir nurodo savo galiojančias sutartis, pagal kurias vykdo darbus, tačiau nepateikia duomenų, kokios planuojamos tų sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, kokie konkrečiai darbai pagal šias sutartis yra atliekami, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kada bus atsiskaitoma su jau esamais kreditoriais, ypač darbuotojais (pateiktame kreditorių sąraše nurodytas įsiskolinimas darbuotojams 121 464,63 Eur), kokios tolesnės įmonės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu esančių sutarčių galiojimas. Be to, nors ieškovas nurodo, jog yra pasirašytos rangos sutartys ir numatomos gauti pajamos (likutinių darbų suvestinės duomenimis – 2 779 326 Eur), tačiau 2015-12-31 balanse nurodyta, kad nebaigtos vykdyti sutartys 2015 metais sudaro tik 156 430 Eur. Nors tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Išdėstyta bylos duomenų analizė leidžia spręsti, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ženkliai viršija pusę įmonės turimo turto vertės, parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas), o nustačius, kad įmonė yra akivaizdžiai nemoki – iškelti UAB „Orlista“ bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

Taip pat pažymėtina, kad du didžiausi bendrovės kreditoriai UAB „ADMA“ ir UAB „Lemora“ nepalaiko atsakovės noro restruktūrizuotis. Nors galiojančiame ĮRĮ nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Šio proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta kreditorių reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja reali tikimybė, kad įmonės restruktūrizavimo planas nebus patvirtintas (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tokiu atveju restruktūrizavimo byla turėtų būti nutraukiama. Tai reiškia, jog tokios bylos iškėlimas jau iškėlimo stadijoje aiškiai nulemia jos baigtį (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalis).

Dėl administratoriaus kandidatūros.

Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas (teisėjas) privalo paskirti įmonės administratorių. Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinktas J. V., kuris ir skirtina UAB „Orlista“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsniu, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“ (juridinio asmens kodas 135754413, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Marvelės g. 73-2) ir iškelti jai bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ bankroto administratoriumi J. V. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA042).

Uždėti uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“ (juridinio asmens kodas 135754413, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Marvelės g. 73-2) priklausančiam nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad įmonės administracijos vadovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.

Įpareigoti įmonės administracijos vadovą nedelsiant informuoti apie šią nutartį tas antstolių kontoras, kuriose vykdomi išieškojimai iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Orlista“, jeigu tokie išieškojimai yra vykdomi.

Apie bankroto bylos iškėlimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujantiems asmenims ir administratoriui.

Informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus, sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                            Nijolia Indreikienė