Baudžiamoji byla Nr. 1-290-817/2013

Proceso Nr. 1-14-1-01737-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO  APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei V.Strokinienei,

gynėjui advokatui A. Š.,

kaltinamajam A. C., 

nukentėjusiajai R. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. C., gimęs 1979-10-29, Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

A. C. grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2012-08-27 apie 17.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, grasino nužudyti, sužaloti peiliu savo žmoną R. C., smurtavo jos atžvilgiu, naudodamas fizinį smurtą ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais

Taip pat A. C. grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2012-09-20 apie 7.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, grasino nužudyti savo žmoną R. C., ją smaugė ir smurtavo jos atžvilgiu, nepilnamečio sūnaus G. C. akivaizdoje, naudodamas fizinį smurtą ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais.

Taip pat A. C. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2012-10-10, apie 09.00 val., prie autobusų stotelės „Sparta“, esančios Švitrigailos g. 40A, Vilniuje, priėjęs prie savo žmonos R. C. stvėrė jai už plaukų abiem rankomis ir pargriovė ją ant žemės, pastarajai nukritus, sudavė jai keliu į kairės pusės galvos sritį, po to spyrė jai su koja į pilvo sritį, tokiu būdu smurtaudamas prieš nukentėjusiąją R. C. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad 2012-08-27 susipyko su žmona R. C., jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tačiau jai grasino. Prieš dvi dienas, šeštadienį, ji išėjo į vestuves, jos visą naktį nebuvo namuose, kaltinamasis paskambino jos tetai, ieškojo žmonos po ligonines, morgus, kadangi negalėjo susisiekti su ja telefonu, nors visada buvo taip, kad jie vienas kitą galėjo surasti telefonu. Jis pagalvojo, kad jai kas nors atsitiko. Vėliau  pirmadienį atvažiavo nukentėjusiosios motina, pasakė, kad jos dukra yra labai graži, kad gali susirasti kitą vyrą, o gal jau ir turi kitą ir taip žodis po žodžio kaltinamasis susipyko su nukentėjusiosios  motina. Kitą dieną R. C. grįžo namo ir pasakė, kad nori skirtis. Kaltinamasis  pasakė, kad neleis skirtis dėl vaikų, kadangi vaikai turi turėti normalią šeimą. R. C. pasakė, kad ji nori nuo kaltinamojo pailsėti bent savaitę, kaltinamasis  pasakė, kad tai neįmanoma, kad jie turi gyventi kartu, kaip normali šeima ir pasakė, kad jeigu ji nuspręs paduoti skyryboms, jis ją nužudys, papjaus. Kaltinamasis nukentėjusiąją norėjo tik pagąsdinti, nieko panašaus padaryti neketino. Tuo metu, kai sakė nukentėjusiajai, kad ją nužudysi, papjaus, peilio rankoje neturėjo.  Kai R. parėjo namo, jis darėsi valgyti, tepė sumuštinius, ji priėjo prie jo, pradėjo stumdytis, jie su žmona susistumdė, ji pastūmė jį, jis ją, bet tai nebuvo smurtas. Kai kaltinamasis nukentėjusiąją  pastūmė, ji nukrito ant lovos. Jie susipyko, tuomet R. paėmė dukrą ir nuvažiavo pas savo tetą Rūtą, o jis pasiėmė sūnų ir nuvažiavo pas savo motiną. Kitą dieną R. jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų paimti likusių savo daiktų, jis  atvažiavo ir prie namų jo jau laukė policija. Jie su nukentėjusiąja susipyko 2012-08-27, o policija jį suėmė 2012-08-28.

Kaltinamasis taip pat nurodė, jog 2012-09-20 padavė dokumentus  į apeliacinį teismą, kad jam leistų matytis su vaikais, atvažiavęs į teismą sužinojo, kad prieš jį pradėta byla, išsiaiškino, kad  mona padavė skyryboms. Tuomet jis nuvažiavo pas R. C. į namus pasišnekėti, iš pradžių jie kalbėjosi normaliai, jis jai priminė, kad jie susitarė, jog, kol nesibaigs ši byla, jie nepaduos skyryboms. Tą dieną jis žmonai negrasino, nežadėjo jos nužudyti ir jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu į jų butą įbėgo kaimynė Neringa, kuri pasakė, kad jis  negali užeiti pas R. C. į butą ir kad ji iškvies jam policiją. Kaltinamasis atsisėdo ant lovos, pasakė kaimynei, kad, jei nori, gali kviesti policiją. Kaimynė konfliktą išgirdo, nes jie garsiai kalbėjosi, kaltinamasis  buvo pasikarščiavęs, durys buvo atidarytos. Kaltinamasis policijos pareigūnų nesulaukė, išėjo, kadangi išsigando, jog jį vėl „uždarys“, nes jis turėjo teismo sprendimą, draudžiantį jam artintis prie žmonos ir vaikų bei lankytis tose vietose, kur jie būna. 2012-09-20 jam buvo žinoma, kad 2012-09-05 buvo priimta nutartis, kuria jam buvo skirta nebendrauti su nukentėjusiąja, gyventi nuo jos skyrium ir nesilankyti vietose, kur ji bei kartu su ja gyvenantys asmenys būna, bet jie su nukentėjusiąja telefonu buvo susitarę, kad ji leis matytis ir bendrauti su vaikais, kadangi vaikai patys to nori.

Kaltinamasis taip pat nurodė, kad 2012-10-10 buvo kaltinamajame akte nurodytoje vietoje, atvažiavo pas žmoną. Kaltinamajam buvo žinoma, kad 2012-09-05 buvo priimta nutartis, kuria jam buvo skirta nebendrauti su nukentėjusiąja, gyventi nuo jos skyrium ir nesilankyti vietose kur ji bei kartu su ja gyvenantys asmenys būna, tačiau jis su nukentėjusiąja susiskambino iš vakaro ir  susitarė susimatyti, kad pas notarą įforminti, jog ji leidžia kaltinamajam matytis su vaikais iki teismo pabaigos. Jie susitarė susitikti, kur yra žmonių, pabendrauti, viską išsiaiškinti, viską sutvarkyti, tačiau konkrečios susitikimo vietos nebuvo sutarę. Kaltinamasis bandė nukentėjusiajai prisiskambinti, bet ji nekėlė ragelio, todėl kaltinamasis važiavo jos darbo link. Kaltinamasis pamanė, kad nuvažiuos pas ją į darbą, ten susitiks ir viską išsiaiškins. Bevažiuodamas pamatė R. C. einančią prie visuomeninio transporto sustojimo, jis sustojo, išlipo iš automobilio. Tuo metu R. C. rankoje laikė telefoną ir, kai tik jį pamatė pasakė, kad jis nuo jos pasitrauktų arba ji iškvies policiją. Kaltinamasis pasakė, kad ji duotų jam telefoną, kad jis neleis jai skambinti policijai. Tuomet R. pradėjo rėkti, kad kaltinamasis ją muša, bando apiplėšti. Žmonai jis tuomet jokių smūgių nesudavė, jos ant žemės nepargriovė, koja nespyrė, nežino, kaip žmonai buvo padaryti kūno sužalojimai. Policijos pareigūnus iškvietė žmonės, jis jau tuo metu buvo atėmęs telefoną iš R. C.. Policiją žmonės iškvietė todėl, kad nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad kaltinamasis ją bando apiplėšti, sužaloti. Kai nukentėjusioji pradėjo šaukti, jis atsisėdo į mašiną, bet  kažkoks narkomanas jį  ištraukė iš automobilio, R. C. paėmė automobilio raktelį ir kaltinamasis niekur negalėjo išvažiuoti. Prie jo pribėgo žmonės, pradėjo jį spardyti, žmonės jį užpuolė, nes R. C. pradėjo šaukti ir jie puolė ją ginti.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad A. C. yra jos vyras, tačiau šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2012-08-27 (duomenys neskelbtini) tarp jos ir jos vyro A. C. įvyko konfliktas. Tą dieną ji išėjo su draugais, kaltinamojo taip pat namuose nebuvo, jis buvo išėjęs, A. C. grįžo naktį, o ji negrįžo ir nuo to prasidėjo pykčiai. Ji kaltinamojo nemušė, tik pasakė, kad jai nusibodo toks gyvenimas, kad nenori su juo gyventi, nori skirtis. Kaltinamasis pradėjo jai grasinti, sakyti, kad ją nužudys, stvėrė peilį, parsivertė ją ant lovos, pridėjo peilį prie pat nukentėjusiosios šono. Kaltinamasis nukentėjusiosios nesužalojo, tačiau peilį tikrai turėjo rankoje, o nukentėjusioji laikė kaltinamojo ranką, kad jis jai neįdurtų. A. C. peilį paėmė iš stalčiaus virtuvėje, tai buvo virtuvinis buityje naudojamas peilis. Peilio geležtė buvo maždaug sprindžio dydžio, gal kiek didesnė. Nukentėjusioji tuo momentu realiai labai išsigando, manė, kad kaltinamasis tuo momentu galėjo padaryti bet ką. Šio įvykio niekas nematė. Nukentėjusioji nežino, kodėl kaltinamasis jai grasino, gal todėl, kad jie dažnai pykosi, gal jis supyko, kad ji tą vakarą negrįžo namo. Jie dažnai panašiai konfliktuodavo, ji su kaltinamuoju nebesusikalbėdavo, kaltinamasis anksčiau mušdavosi, bet niekada negrasino. Pareiškimų policijai anksčiau nerašė, nes buvo gėda, kad  šeimoje vyksta tokie dalykai.

Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad 2012-09-20 (duomenys neskelbtini), jai miegant su vaikais, ryte atėjo kaltinamasis, vėl pradėjo šnekėti, kodėl nukentėjusioji duoda skyryboms, kodėl jie negyvena kartu. Nukentėjusioji kaltinamajam atsakė, kad jai toks gyvenimas nusibodo, kad ji nebenori su juo gyventi. Tuomet kaltinamajam prasidėjo pykčio priepuolis, jis pradėjo rėkauti, stūgauti, paskui parvertė nukentėjusiąją ant lovos, dviem rankom suėmęs už kaklo pradėjo smaugti. Kaltinamasis smaugė, klausdamas, kodėl ji taip daro, kodėl paduoda skyryboms. A. C. šį kartą negrasino nužudyti, tik smaugė, nukentėjusioji neatsimena, ar jai tuo metu, kai A. C. smaugė, skaudėjo, nežino, ar jis galėjo pasmaugti ją iš tiesų, tačiau buvo išsigandusi. Nukentėjusioji šaukė ir prašė, kad sūnus Gintaras pakviestų ką nors į pagalbą. Tuo momentu, kai ji prašė sūnaus pakviesti pagalbą, į butą kažkaip atbėgo kaimynė N. G., pamatė, kas vyksta, ir liepė kaltinamajam išeiti. Kaimynė N. G. sakė, kad girdėjo, kad jie triukšmauja, ji žino, kad jie dažnai konfliktuoja, žino, koks Aleksandras yra ir, bijodama, kad nukentėjusiajai kas neatsitiktų, išgirdusi, kad nukentėjusioji šaukia, užėjo į butą.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad 2012-10-10 nuvežė vaiką į darželį ir eidama į darbą ties Kauno ir Švitrigailos gatvių sankryža pamatė važiuojančią A. C. mašiną. Nukentėjusioji pamatė, kad A. C., pamatęs ją, pradėjo blaškytis po kelią. Ji perėjo gatvę per šviesoforą ir nuėjo prie stotelės, tuomet jis staigiai sustojo prie stotelės, išbėgo iš mašinos, iš karto ranka svėrė ją už plaukų, trenkė su keliu į galvą, paskui trenkė į šoną ir pargriovė ją ant žemės ir spyrė į šoną. Kaltinamasis išlipęs iš automobilio kažką aiškino apie kažkokius 600 Lt, spyrė jai šaukdamas, kad ji iš jo negaus jokių pinigų, jokių alimentų, jokių 600 Lt. Prieš A. C. ją užpuolant ji rankoje turėjo telefoną, tačiau telefoną kaltinamasis atėmė, o gal telefonas iškrito ant žemės, kai ji pargriuvo, tačiau jos telefonas atsirado pas kaltinamąjį. Tuo metu aplinkui žmonių buvo daug, bet padėti pribėgo tik kažkoks vaikinas su mergina, jie atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios, mergina iškvietė policiją. Tada kaltinamasis bėgo į mašiną, norėjo išvažiuoti, bet jį nukentėjusiajai padėjęs vaikinas ištraukė iš mašinos ir paguldė ant žemės. Kai kaltinamasis buvo ištrauktas iš mašinos, nukentėjusioji pasiėmė iš jo savo telefoną ir ištraukė iš mašinos spynelės mašinos raktelius. Kai atvažiavo policija, ji pastatė mašiną į aikštelę, o raktus atidavė policijai.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. G. nurodė, kad kaltinamasis yra jos dukterėčios R. C. vyras, su kaltinamuoju labai nebendravo, bet santykiai blogi nebuvo. Su nukentėjusiąja dukterėčia R. C. liudytoja bendrauja artimai. Liudytoja pati nematė, kad kaltinamasis jos dukterėčios atžvilgiu smurtautų. 2012-08-27 pas nukentėjusiąją atvažiavo jos brolio draugė Jūratė, ji paskambino liudytojai ir pasakė, kad Saša (kaltinamasis) puola R. C. su peiliu ir neleidžia išvažiuoti. Liudytoja pasakė, kad ji kuo greičiau kviestų policiją, liudytoja išsikvietė taksi, tačiau, kol atvyko taksi, jos paskambino ir pasakė, kad pabėgo, kad liudytoja nevažiuotų. Vėliau nukentėjusioji atvažiavo pas liudytoją į namus. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, pasimetusi, sakė, kad kaltinamasis puolė ją su peiliu ir neleido išvažiuoti iš namų, tačiau smulkmenų nepasakojo. Po to liudytojai  paskambino A. C., jis buvo paėmęs R. C. telefonus ir skambino į liudytojos telefoną iš savo telefono numerio. Liudytojai A. C. pasakė, kad jis nužudys Rasą, kad pats rankų nesiteps, pasamdys narkomaną, kad jis Rasą nužudytų. Lygiai taip pat panašiu laiku kaip ir liudytojai, A. C. skambino ir Rasos mamai, tik sakė, kad jis pats ją nužudys. Apie tai liudytoja sužinojo iš nukentėjusiosios mamos. Tą naktį nukentėjusioji kartu su dukterimi nakvojo pas liudytoją. Ryte nukentėjusioji ėjo į darbą, A. C. vėl ją užpuolė, atėmė rankinuką, suplėšė asmens tapatybės kortelę. Po to nukentėjusioji vėl grįžo pas liudytoją, tuomet liudytoja pasiskambino į Justiniškių policijos nuovadą, pasidomėjo, ką tokiu atveju daryti ir kur kreiptis, jai buvo pasakyta, kad turi kreiptis į apylinkės policijos komisariatą. Tada nuvyko į 3 policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Po to 2012 rugsėjo 3 d. liudytojai susitikus su nukentėjusiąja, A. C. paskambino R.i ir pasakė, kad pats nusižudys ir nužudys vaiką. Liudytoja tai girdėjo, kadangi R. įjungė mobilaus telefono garsiakalbį. Netrukus po A. C. skambučio R.i paskambino jo mama, klausė, ar jai skambino Saša, klausė, ką jis jai sakė. R. pasakė, kad Aleksandras jai grasino nusižudyti ir nužudyti vaiką. Tuomet jo mama pasiūlė kreiptis į policiją, ką jos ir padarėme. Dar vienas kartas buvo, kai kaltinamasis prie darželio išdaužė Rasos mašinos langą ir puolė Rasą, vėliau liudytoja matė, kad langas išdaužtas ir automobilyje pilna pribyrėjusio stiklo. Tai jau buvo po 2012-08-27.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja N. G. paaiškino, jog  A. C. pažįsta, jis buvo liudytojos kaimynas, santykiai su juo buvo įvairūs, šiuo momentu santykiai nelabai geri. Nukentėjusioji yra liudytojos kaimynė, santykiai su ja geri, kaimyniški. Liudytoja nurodė, kad A. C. ir R. C. kambarys yra prieš liudytoos kambarį. Konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios  būdavo dažni. 2012-09-20 liudytoja atsidarė savo buto duris ir išgirdo garsiai šnekant R. C.. Iš pradžių liudytoja pagalvojo, kad nukentėjusioji kalba telefonu, bet po to išgirdo ir A. C. balsą. Jų buto durys buvo uždarytos, bet liudytoja žinojo, kad kaltinamasis negali lankytis tame bute, kadangi buvo teismo sprendimas draudžiantis jam tai daryti. Liudytoja pagalvojo, kad gal reikia eiti pas Rasą jai padėti, kadangi iš jos balso suprato, kad ji netenka kantrybės ir, begalvodama eiti ar neiti, išgirdo, kad nukentėjusioji rėkia. Ji rėkė kaip skliaudžiamas žmogus. Liudytoja priėjo prie durų, iš pradžių pasibeldė, tačiau vėliau atidarė duris ir greitai įėjo pas juos į butą ir pamatė, kadangi tik įėjus per duris stovi lova, kad A. C. yra parsivertęs R. C. ant lovos, uždėjęs rankas jai ant kaklo, o jų 8 metų vaikas šalia stovi ir viską stebi. Liudytoja tuomet Aleksandrui pasakė, kad jis eitų lauk arba ji iškvies policiją. A. C. labai išsigando, atsisėdo ant lovos ir pasakė, kad jis niekur neis, kad ji gali, jei nori kviesti policiją. Liudytoja jam dar kartą pasakė, kad jis išeitų iš buto, nes ji tikrai iškvies policiją. Kadangi Aleksandras vis tiek teigė, kad niekur neis, liudytoja nuėjo namo, atsinešė telefoną ir dar kartą paprašė jo išeiti, nes kitaip iškvies policiją. Tuomet A. C. pasakė, kad ji nekviestų policijos, kad jis jau išeina. Praeidamas jis paėmė vaiko kuprinę su mokyklinėmis knygomis. Liudytoja pasakė jam, kad paliktų kuprinę, kad kurpinė yra ne jo, o Gintaro, Aleksandras pasakė, kad kuprinė yra jo ir išėjo su ja per duris, pasakęs, kad jis palauks Gintaro apačioje. Liudytoja su nukentėjusiąja liko šnekėtis. R. C. verkė, sakė, kad ją Aleksandras smaugė,  visa drebėjo. Nukentėjusiosios vaikas paklausė nukentėjusiosios, ar jam eiti į mokyklą, R. pasakė, kad jis eitų į mokyklą, bet be kuprinės, be knygų, vaikas dar kurį laiką pastovėjo, dar sykį perklausė Rasos, ar jam tikrai eiti į mokyklą, R. pasakė, kad eitų, bet, kai nueis į mokyklą, prašė, kad jai būtinai paskambintų, nes nebuvo aišku, ar Aleksandras sulaukė sūnaus, ar išėjo. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusiosios vaikas buvo labai išsigandęs, todėl liudytoja paskambino Vaikų teisių apsaugos tarnybai, pranešė apie įvykį, kad buvo smurtaujama vaiko akivaizdoje, tada Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės patarė liudytojai rašyti pareiškimą. Liudytoja norėjo, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai rašytų pareiškimą kartu su ja, bet jie atsisakė, todėl liudytoja pareiškimą policijai parašė pati.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. L. nurodė, kad ji yra Vilniaus apskrities VPK PR patrulė, kaltinamąjį A. C. bei nukentėjusiąją R. C. pažįsta iš matymo. Liudytoja paaiškino, jog bendruoju pagalbos telefonu buvo gautas iškvietimas, kad vyras sumušė moterį, tuomet ji su pareigūnu A. N. nuvyko į prie Kauno – Švitrigailos gatvių sankryžos esančią visuomeninio transporto stotelę „Sparta“. Pareigūnams atvykus, į juos kreipėsi nukentėjusioji, nurodė kaltinamąjį,  kuris ją sumušė. Nukentėjusioji  skundėsi sumušimais, sakė, kad skauda galvą. Vyriškis buvo labai agresyviai nusiteikęs, buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. C. nurodė, kad  A. C. pažįsta, jis yra jos draugo sesers vyras, santykiai normalūs, nukentėjusiąją R. C. pažįsta, ji yra liudytojos  draugo sesuo, santykiai su ja draugiški. Liudytoja su R. C. 2012-08-27 buvo susitarusios susitikti, liudytoja atvažiavo pas R. C. į namus. Nukentėjusioji ir kaltinamasis gyvena bendrabučio kambaryje, todėl paprastai, jeigu kas nors būdavo namuose, durys buvo nerakinamos, todėl liudytojai buvo keista, kad kambario durys buvo užrakintos. Liudytoja beldėsi į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Tuo metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikai žaidė koridoriuje, prie liudytojos pribėgus nukentėjusiosios dukteriai, liudytoja jos paklausė, kodėl jai niekas neatidaro durų, tuomet nukentėjusiosios duktė irgi pradėjo belstis į kambario duris. Vėliau duris atrakino A. C., jis buvo susinervinęs, piktas. Liudytojai įėjus į kambarį, ji pamatė ant sofos susigūžusią, kampe verkiančią nukentėjusiąją.

Nei mėlynių, nei sumušimų ant R. C. veido ar kūno liudytoja nematė. Peilio  A. C. rankose liudytoja nematė. Liudytoja pati girdėjo, kaip A. C. grasino R. C., sakė, kad papjaus ją kaip kiaulę, į tai R. C. nieko neatsakė, tiesiog verkė. A. C. liudytojai aiškino, kad jie susipyko, kad R. atėjusi į namus pradėjo jo klausti, kodėl yra netvarka kambaryje, kodėl, jeigu jis buvo namuose, negalėjo sutvarkyti namuose. Tada liudytoja pasiūlė nukentėjusiajai greičiau eiti, nes jos buvo susitarusios išvažiuoti, be to, R. verkė, Saša kažką aiškino, liudytojai buvo nemalonu klausytis jų barnių, todėl liudytoja norėjo kuo greičiau iš ten išeiti. Nukentėjusioji pasiėmė autis batus, jai besiaunant Aleksandras vieną batą atėmė ir suplėšė, tuomet nukentėjusioji pasiėmė kitus batus, apsiavė ir jos išėjo. Eidamos jos pasiėmė Rasos dukrą Ritą, nes ji žaidė koridoriuje su vaikais. Koridoriaus gale buvo ir Rasos sūnus Gintaras, jos jam pasakė, kad greičiau eitų su jomis ir nubėgo laiptais į apačią, į liudytojos mašiną. Iš paskos atbėgo A. C.,  prašė, kad niekur nevažiuotų, taip pat paprašė sūnaus Gintaro, kad jis pasiliktų su juo, Gintaras nelabai suprato, kas ten vyksta ir pasiliko su tėvu, o liudytoja, nukentėjusioji ir jos dukra Rita išvažiavo pas nukentėjusiosios tetą Rūtą. Mašinoje nukentėjusioji liudytojai sakė, kad A. C. ją parvertęs ant sofos puolė su peiliu.

Iš byloje esančio pranešimo bendruoju pagalbos telefonu nustatyta, kad 2012-10-10 09 val. 02 min. pranešėja pranešė, kad matė, kaip sumušė moterį, iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną, įtariamasis bandė pasišalinti automobiliu, įtariamąjį sulaikė praeiviai (t. 1, b.l. 6).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G2303/12(01) nustatyta, kad R. C. 2012-10-10 nurodė, jog 2012-10-10 apie 9 val. visuomeninio transporto stotelėje “Sparta” sutuoktinis, pribėgęs sugriebė už drabužių, parbloškė ant žemės, keliu vieną kartą trenkė per galvą, parvertė ant žemės ir kojomis spardė į kairę kūno pusę, po įvykio kreipėsi į Centro polikliniką Vytenio filialą, kur buvo apžiūrėta, konsultuota neurologo, išleista gydytis namo. Šioje išvadoje nurodoma, kad R. C. padarytos kraujosruvos už kairės ausies ir kairiame žaste, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-10), paveikus kietais bukais daiktais, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 43-44). 

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamajam pareikšti kaltinimai dėl dviejų savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymo. 

Teismas, pasisakydamas dėl kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, būtent, dėl kaltinimo 2012-08-27 grasinus nužudyti, sužaloti savo žmoną R. C., smurtavimo, fizinio smurto naudojimo jos atžvilgiu, pažymi, kad kaltinamasis A. C. neneigia, kad 2012-08-27 su nukentėjusiąja susipyko, ją pastūmė, nuo šio pastūmimo ji nukrito ant lovos, o kaltinamasis pasakė jai, kad, jeigu ji nuspręs paduoti skyryboms, jis ją nužudys, papjaus. Nukentėjusioji R. C. taip pat nurodė, kad 2012-08-27 A. C. jai grasino, sakė, kad ją nužudys, stvėrė peilį, parsivertė ją ant lovos, pridėjo peilį prie pat nukentėjusiosios šono, nukentėjusioji laikė kaltinamojo ranką, kad jis jai neįdurtų, dėl tokių kaltinamojo veiksmų labai išsigando, manė, kad kaltinamasis tuo momentu galėjo padaryti bet ką. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai išdėstė aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis grasino ją nužudyti, sužaloti peiliu. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos netiesiogiai patvirtina ir liudytojos J. C. parodymai teisme, kai ji nurodė, jog 2012-08-27 nuvykus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios namus, jų kambario duris atidarė susinervinęs, piktas A. C., liudytojai įėjus į kambarį R. C. susigūžusi sėdėjo ant sofos ir verkė, be to liudytoja 2012-08-27 pati girdėjo, kaip A. C. grasino R. C., sakė, kad papjaus ją kaip kiaulę. Liudytoja R. G. teisme taip pat parodė, kad 2012-08-27 nukentėjusioji atvažiavo pas ją išsigandusi, pasimetusi, sakė, kad kaltinamasis puolė ją su peiliu, be to A. C. nukentėjusiajai esant pas liudytoją R. G., paskambino liudytojai ir pasakė, kad jis R. C. nužudys, pats rankų nesiteps, o pasamdys narkomaną, kad jis Rasą nužudytų. Tokiu būdu, teismo vertinimu, yra įrodyta, kad kaltinamasis grasino nužudyti, sužaloti peiliu nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 str. 1 d.  Nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką, kaltinamojo elgesį turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Teismas pažymi, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis byloje Nr. 2K-26/2010). Šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ir kaltinamojo motyvai. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamasis suprato, kad grasinimą nukentėjusiajai išsakė ir išreiškė taip, kad ji tikėjo, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, norėjo įbauginti nukentėjusiąją. 

Teismas, pasisakydamas dėl kitos kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, būtent, dėl kaltinimo 2012-09-20 grasinus nužudyti savo žmoną R. C., smurtavimo, jos atžvilgiu nepilnamečio sūnaus G. C. akivaizdoje, pažymi, kad, nors kaltinamasis A. C. neigė tą dieną grasinęs nukentėjusiajai ar smurtavęs jos atžvilgiu, tačiau pripažino, jog 2012-09-20 atvyko į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, su ja bendravo žinodamas apie 2012-09-05 teismo nutartimi jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo R. C., taip pat skirtus įpareigojimus – nesilankyti vietose, kur būna nukentėjusioji, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (t. 1, b.l. 111-112). Iš nukentėjusiosios parodymų teisme nustatyta, kad 2012-09-20 į (duomenys neskelbtini), atėjęs kaltinamasis pradėjo rėkauti, po to parvertė nukentėjusiąją ant lovos, dviem rankom suėmęs už kaklo pradėjo smaugti, nukentėjusioji išsigando, šaukė, prašė sūnaus, kad kviestų pagalbą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojos N. G. parodymai teisme, kai ji nurodė, jog 2012-09-20 išgirdo R. C. riksmą, ji rėkė kaip skriaudžiamas žmogus, ir liudytoja įėjusi į nukentėjusiosios butą pamatė, kad A. C. yra parsivertęs R. C. ant lovos, uždėjęs rankas jai ant kaklo, o kaltinamojo ir nukentėjusiosios 8 metų vaikas šalia stovi ir viską stebi, liudytoja taip pat nurodė, jog po šio įvykio R. C. verkė, drebėjo, sakė, kad A. C. ją smaugė. Nors teisiamajame posėdyje nukentėjusioji teigė, kad šį kartą A. C. negrasino jos nužudyti, tik smaugė, nukentėjusioji nurodė, kad nežino, ar jis galėjo ją iš tiesų pasmaugti, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo veiksmų pobūdį (smaugimą), nukentėjusiosios elgesį įvykio metu (nukentėjusioji rėkė, prašė sūnaus kviesti pagalbą, nukentėjusiosios riksmą išgirdo jos kaimynė liudytoja N. G.), nukentėjusiosios būseną po to, kai į kambarį įėjo liudytoja N. G. (nukentėjusioji drebėjo, verkė), aplinkybę, kad kaltinamasis pas nukentėjusiąją atėjo nepaisydamas teismo jam skirtų įpareigojimų, sprendžia, kad nukentėjusioji kaltinamojo veiksmus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Teismas pažymi, kad grasinimas nebūtinai turi būti išreiškiamas žodžiais, grasinimas nužudyti gali būti padarytas ir konkliudentiniais veiksmais. Teismo vertinimu, kaltininkas suprato, kad grasinimą nukentėjusiajai išreiškė taip, kad ji tikėjo, jog tokie grasinimas gali būti įvykdytas ir norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, kad 2012-09-20 kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 str. 1 d. 

Teismas, pasisakydamas dėl trečios kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, būtent, dėl kaltinimo 2012-10-10 prie autobusų stotelės „Sparta“, esančios Švitrigailos g. 40A, Vilniuje sukėlus nukentėjusiajai R. C. fizinį skausmą ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, pažymi, kad kaltinamasis neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau teisme pripažino, jog 2012-10-10, žinodamas apie 2012-09-05 teismo nutartį, kuria buvo įpareigotas nebedrauti su nukentėjusiąja ir neieškoti su ja ryšių, pamatęs R. C. autobusų stotelėje, sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios. Pareikštas kaltinimas tyčia sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios R. C. sveikatą pasitvirtino, nes, nepaisant to, kad kaltinamasis neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios R. C. parodymai, kuriuos patvirtina byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G2303/12(01). Apie tai, kad 2012-10-10 A. C. nukentėjusiąją pargriovė, keliu sudavė į galvos sritį, spardė nukentėjusioji nurodė įvykio dieną vykusios apklausos metu (t. 1, b. l. 25-26), būtent tokias įvykio aplinkybes ji nurodė specialisto išvadą pateikusiam teismo medicinos specialistui V. K. ir pakartojo teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir patikimi, kadangi aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad R. C. padarytos kraujosruvos už kairės ausies ir kairiame žaste, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-10), paveikus kietais bukais daiktais, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 43-44). A. C. kaltę įrodo ir pranešimas bendruoju pagalbos telefonu, iš kurio nustatyta, kad 2012-10-10 09 val. 02 min. pranešėja  pranešė, jog matė, kaip sumušė moterį, iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną, įtariamasis bandė pasišalinti automobiliu, įtariamąjį sulaikė praeiviai (t. 1, b. l. 6), taip pat ir liudytojos Vilniaus apskrities VPK PR patrulės S. L. parodymai teisme, kad atvykus pagal iškvietimą į prie Kauno – Švitrigailos gatvių sankryžos esančią visuomeninio transporto stotelę „Sparta“ į pareigūnus kreipėsi nukentėjusioji, kuri skundėsi sumušimais ir nurodė kaltinamąjį, kuris ją sumušė, kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad kaltinamasis 2012-10-10 padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo A. C. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tris nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis yra iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis yra 40 procentų (t. 2, b.l. 13-14, 16-17), dirbantis (t. 2, b.l. 18), turi du nepilnamečius vaikus, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b.l. 127), duomenų apie tai, kad anksčiau buvo teistas byloje nėra (t. 1, b. l. 121)), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytus nusikaltimus ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos LR BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2012-08-28 11 val. iki 2012-08-28 16 val. 20 min. (t. 1, b. l. 67, 68, 76), taip pat buvo sulaikytas nuo 2012-10-10 9 val. 25 min. (t. 1, b. l. 78), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-11 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas - 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-10-10 iki 2012-12-10 (t. 1, b.l. 117-118), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-06 nutartimi nutarė kaltinamajam kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir paskelbus šią nutartį kaltinamąjį nedelsiant paleisti iš suėmimo (t. 2, b. l. 22-23). Kaltinamajam į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kurį jis buvo suimtas (LR BK 66 str.).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pramoninį  peilį, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos K. L. 2012-11-26 nutarimu (t. 1, b. l. 35) perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl grasinimo nužudyti, sužaloti nukentėjusiąją R. C. 2012-08-27) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją R. C. 2012-09-20) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus nukentėjusiosios R. C. sveikatos sutrikdymo 2012-10-10) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. C. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Į bausmės laiką įskaityti A. C. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-08-28 11 val. iki 2012-08-28 16 val. 20 min., taip pat nuo 2012-10-10 iki 2012-12-06, vadovaujantis LR BK 66 str. vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti A. C., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pramoninį peilį, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos K. L. 2012-11-26 nutarimu (t. 1, b. l. 35) perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)

Kopija tikra:

Teisėja                                                                                                                Ieva Gavelytė-Kalytienė