Civilinė byla Nr. e2YT-5456-820/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00829-2020-2

             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.;

 (S)

               3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. T. ir jos atstovui G. T.,

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei S. S. ir G. A.,

liudytojoms L. M. ir R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja dirbo kenksmingomis sąlygomis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. pareiškėją kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu skirti jai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kadangi įmonėje dirbo presizinės fotolitografijos operatorės pareigose. Jos darbas buvo susijęs su įvairiomis kenksmingomis rūgštimis, šarmais, darbas visą dieną su mikroskopu. Suinteresuoto asmens sprendimu pareiškėjos prašymas skirti jai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas buvo atmestas, kadangi pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjos darbą kenksmingomis darbo sąlygomis. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja tikrai dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas įmanomas nustatyti tik tuomet, kai kita tvarka negalima gauti duomenų apie tam tikrus faktus ir jų buvimą ar nebuvimą. Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Socialinio draudimo Pensijų įstatymas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pareigybės, kurios laikytos kaip darbas kenksmingomis sąlygomis, buvo nurodytos sąrašuose, kuriuos tvirtindavo TSRS Ministrų Tarybos nutarimais, ir pareiškėjos nurodyta pareigybė sąrašuose nebuvo minima. Pareiškėjos nurodomas buhalterinis šifras, patvirtinantis aplinkybę, kad pareiškėjai buvo mokamas priedas už darbą, patvirtina ir aplinkybes, kad jai buvo suteikiama teisė į papildomas atostogas ir sutrumpintą darbo dieną. Priimant sprendimą suintertesuotas asmuo vadovaujasi nuostatais ir įstatymais, o ne gamyklų vadovų įsakymais patvirtintais pareigybių sąrašais, kuriuose dirbant darbuotojams suteikiamos papildomos atostogos bei sutrumpintos darbo diena. Nesant pareiškėjos pareigybės patvirtintuose sąrašuose, nėra galimybės konstatuoti, kad pareiškėja dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Todėl mano, kad esant išlikusiems dokumentas apie pareiškėjos darbą įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1984 m. birželio 4 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. nėra pagrindo nustatyti prašomo juridinę reikšmė turinčio fakto.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pirmosios instancijos teisme pareikštas Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

Iš pareiškimo ir jo priedų matyti, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kadangi jo pagrindu pareiškėjai atsiras teisė į kompensacijos mokėjimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad byloms dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo būdingi tam tikri įrodinėjimo ypatumai, kuriuos lemia tai, kad šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Todėl tokio pobūdžio bylose, neišvengiamas prielaidų darymas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vėliau priimtose nutartyse, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009-03-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009). 

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ji dirbo gamykloje prie konstravimo biuro (duomenys neskelbtini) (vėliau - valstybinė mikroelektronikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“) nuo 1984 m. birželio mėn. iki 2015 m. precizinės fotolitografijos operatorės pareigose. Pareiškėjos teigimu jos darbas buvo susijęs su kenksmingomis rūgštimis, šarmais, darbas visą dieną prie mikroskopo. Dėl šių priežasčių pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu skirti jai kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis. Suinteresuotas asmuo atsisakė skirti pareiškėjai kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas, nurodydamas, kad jos pareigybės nebuvo įrašytos į TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. patvirtintus sąrašus Nr. 1 ir Nr. 2. Todėl pareiškėja prašo nustatyti, kad juridinę reikšmė turintį faktą, kad pareiškėja tikrai dirbo įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. kenksmingomis sąlygomis.

 Liudytojos L. M. ir R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja dirbo kenksmingomis sąlygomis – nuolatinėje kenksmingų šarmų ir rūgščių aplinkoje. Pažymėjo, jog jos dirbo tose pačiose pareigose, jų darbas buvo susijęs su darbu mikroskopu, su rūgštimis ir šarmais, todėl buvo mokami priedai, duodamas papildomas maitinimas. 

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius neprieštaravo dėl pateikto pareiškimo, tačiau nurodė, kad nesant pareiškėjos darbo pareigybių patvirtintuose sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2, nėra pagrindo skirti kompensacijos už darbą kenksmingomis sąlygomis.  

Kompensacijos už darbą kenksmingomis sąlygomis apskaičiavimą reglamentuoja 1994 m. liepos 18 d. LR Socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549, LR Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos parašas, patvirtintas LR Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 „Dėl kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Aukščiau išvardytuose teisės aktuose yra nurodyta, kokie dokumentai privalo būti pateikti apskaičiuojant kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas bei kaip jos apskaičiuojamos.

Pareiškėjos teigimu kiekviename darbo užmokesčio lapelyje ir užšifruotas buhalterinis šifras „047“, kuris nurodo, jog pareiškėja dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Be to, pareiškėja nurodo dirbdavusi visą darbo dieną su mikroskopu. Pareiškėja dirbo mikroschemų gamyboje, todėl akivaizdu, jog ji privalėjo dirbti su mikroskopu. Pagal Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktą Padidinto kenksmingumo darbų sąrašo papildymą matyti, kad darbuotojai, dirbantys su mikroskopais daugiau kaip 50 proc. darbo laiko buvo laikomi dirbantys kenksmingomis sąlygomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2019 m. vasario 5 d. pranešimas Nr. A101-408/19(2.5.1.9-PD1) patvirtina, kad pareiškėja negali kitokia nei teismine tvarka gauti minėtą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, kadangi minėti dokumentai nebuvo perduoti archyvui arba jie neišliko.

Iš išlikusių dokumentų suinteresuotasis asmuo neturi galimybės nustatyti, kad pareiškėja tikrai dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, kadangi tiesioginiai įrodymai nėra išlikę. Remiantis Civilinio proceso kodekso 177, 178 bei 445 straipsniais, pareiškėjos prašymu juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. 

 Išanalizavus į bylą pateiktų įrodymų visumą, išklausius liudytojų parodymų, darytina labiausiai tikėtina išvada, kad prašomu nustatyti laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. D. T. (mergautinė pavardė N.) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kenksmingomis sąlygomis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys darbo užmokesčio lapeliai, darbuotojų, dirbančių kenksmingomis sąlygomis sąrašai, darbuotojų, kuriems mokami priedai ir suteikiamos papildomos atostogos už darbą kenksmingomis sąlygomis, sąrašai ir jų pareigybės, kur tiesiogiai nurodyta kokių profesijų darbuotojai bei su kokiais įtaisais ar prietaisais dirbantys darbuotojai buvo laikomi dirbantys kenksmingomis sąlygomis.  

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. T. (ankstesnė pavardė N.) laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kenksmingomis sąlygomis.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 448 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kenksmingomis sąlygomis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas apskaičiuoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                         Vaidas Pajeda