Administracinė byla Nr. I1-1002-860-2023

          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02686-2022-1

          Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.3

          (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (šiuo metu - Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas), trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (šiuo metu - Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba Vilniaus kalėjimas; toliau – ir Vilniaus kalėjimas) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 42-951 „Dėl neperkėlimo į pataisos namus“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD, ir Kalėjimų departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba; toliau – ir Kalėjimų tarnyba) 2022 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 2S-1456 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. birželio 1 d. sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Skunde teigia, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jų turinys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektus administracinį sprendimą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl pareiškėjo nuomone, skundžiami sprendimai naikintini kaip neteisėti. Pažymi, jog KD 2022 m. birželio 1 d. sprendime nurodyta, jog Vilniaus PN direktorius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, charakterizuojančią informaciją vertino kompleksiškai, tačiau pareiškėjo nuomone, tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Vilniaus PN 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo motyvai rodo, jog Vilniaus PN direktorius apskritai nesusipažino su pareiškėjo asmens bylos duomenimis. Skundžiamas Vilniaus PN 2022 m. balandžio 27 d. spendimas buvo grindžiamas išimtinai Komisijos sudarytos spręsti dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus (toliau – ir Komisija) pateiktomis išvadomis ir Komisijos pateiktu siūlymu netenkinti prašymo. Teigia, kad Vilniaus PN direktorius nepateikė jokių savarankiškų motyvų, kurie rodytų, jog pareiškėjas neatitinka įstatymo numatytų sąlygų visumos jo perkėlimui į pusiaukelės namus. Akcentuoja, kad Vilniaus PN 2022 m. balandžio 27 d. sprendime nurodyti motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti pareiškėjo teisės tikėtis būti perkeltam į pusiaukelės namus, jam atitinkant visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, t. y.: 1) pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, jau atliko daugiau nei 1/2 (pusę) paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pareiškėjui liko ne daugiau kaip vieneri metai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą 2/3 bausmės dalį atliks 2022 m. gruodžio 14 d.; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse; 4) nepaisant to, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas, šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką; 5) neturi galiojančių nuobaudų; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkeltas iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. Nurodo, kad Komisija bendrai išvardino Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto KD direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 patvirtintame (toliau – ir Aprašas), 8 punkte įtvirtintus kriterijus, kurie turi įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, tačiau neaišku dėl kokių konkrečių aplinkybių nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į pusiaukelės namus. Buvo įvertinta, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 11 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevenciniuose užsiėmimuose ir paskaitose, 2018 m. dalyvavo „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“, 2021 m. birželio 18 d. baigė dalyvavimą intervencinėje dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S“, 2016 m. Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2019 m. profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, 2021 m. Vilniaus PN įgijo vidurinį išsilavinimą, o šiuo metu Vilniaus mokymo centre mokosi italų kalbos ir lanko muzikos būrelį, tačiau vis tiek buvo priimtas jam nepalankus sprendimas. Nurodo, kad paleidimo atveju dirbtų (duomenys neskelbtini), rekreacinių objektų kontrolės specialisto padėjėju, yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Akcentuoja, kad pagal Vilniaus PN 2021 m. lapkričio 24 d. pažymą įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Paleidimo atveju gyventų Kaune su šeima, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pareiškėjo nuomone, Komisijos argumentai, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl jis neva neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, - yra nesuprantami ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teigia, kad nekyla abejonių dėl to, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką; tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutinka ir su motyvu, kad jis priklausė nusikalstamam susivienijimui. Teigia, kad atliekant laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, t. y. pareiškėjas jau buvo nuteistas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir už tai jam buvo paskirta bausmė, todėl šis faktas negali įtakoti sprendimo priėmimo, kadangi pareiškėjo nuomone, tai būtų tos pačios teisinės aplinkybės pakartotinis vertinimas. Pažymi, jog per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį jis apmąstė savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, jis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taip pat pažymi, jog nėra jokių duomenų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra; jos nepalaiko. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja. Paaiškina, jog Komisijos argumentai, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu nedirba, neatitinka tikrovės. Akcentuoja, kad jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį - nuo 2022 m. kovo 7 d. (Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymu / leidimu) vykdo individualią veiklą pagal pažymą (veiklos kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad visiškai nesupranta KD pozicijos, kuria yra kritikuojamas faktas, jog jis vykdo individualią veiklą. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN ir KD sprendimuose nurodytos priežastys, susijusios su Aprašo 8 punkte nurodytomis aplinkybėmis, nėra aiškios ir pakankamai motyvuotos, galinčios turėti įtaką sprendimui neperkelti jo į pusiaukelės namus.

2. Vilniaus PN pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime teigia, kad nuteistųjų darbinė veikla (darbas) laikoma svarbiausia (privaloma) jų užimtumo forma. Paaiškina, kad nuteistųjų galimybė pataisos įstaigoje užsiimti individualia veikla yra tik viena iš fakultatyvinių jų užimtumo formų, kuri gali būti vykdoma greta privalomos darbinės veiklos ir tik išimtiniais atvejais – vietoje privalomos darbinės veiklos. Ši užimtumo forma turėtų būti ypatingai skatinama tais atvejais, kai pataisos įstaigos administracija negali nuteistiesiems pasiūlyti darbo. Atsakovo nuomone, darbui negali būti prilyginama individuali veikla. Remiasi Komisijos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad: 1) pareiškėjo draugų bei pažįstamų ratas, gyvenimo stiliaus ypatumai tiesiogiai siejosi su jo nusikalstama veika; 2) polinkis pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nesuvokiant nusikalstamo elgesio pasekmių bei kartojant tas pačias klaidas, siejosi su įsitraukimu į probleminį bei rizikingą elgesį; 3) mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, vykdant nusikalstamą veiką ir siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais taip pat tiesiogiai siejosi su pareiškėjo nusikalstama veika; 4) vertinant pareiškėjo nusikalstamą patirtį bei remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos; 5) remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo nusikalstamos grupuotės veikoje, byloje yra nustatyti visi nusikalstamo susivienijimo nusikaltimo sudėties požymiai; 6) nustatyta, kad buvo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių trys yra labai sunkūs nusikaltimai, penki sunkūs nusikaltimai. Pažymi, jog antivisuomeninių pažiūrų ir neigiamų orientacijų visuma vyravo kaip tiesioginė nusikaltimų įvykdymo priežastis ir pasekmė, tačiau pareiškėjas kaltę pripažino iš dalies, nepripažino, jog dalyvavo organizuotoje grupėje ir ją subūrė. Teigia, kad pareiškėjo nuostatos padidino nusikalstamo elgesio tikimybę, todėl nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, taip pat išliko aktualūs kriminogeniniai veiksniai gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse. Paaiškina, jog dėl šių priežasčių Komisija nusprendė, kad pareiškėjo padaryta pažanga nebuvo akivaizdi ir todėl pareiškėjas neatitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Teigia, kad Komisija nagrinėdama pareiškėjo prašymą įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Pažymi, jog Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Teigi, kad patariamoji Komisija savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Paaiškina, kad Komisija visapusiškai įvertinusi visas reikšmingas ir svarbias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais priėmė sprendimą neteikti teikimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus. Akcentuoja, kad prašymo netenkinimas neatima iš pareiškėjo galimybės ateityje pakartotinai inicijuoti šią procedūrą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas vadovaudamasis Aprašu Vilniaus PN 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą apskundė KD, kuris 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pripažindamas, kad skundžiamas Vilniaus PN sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas. Paaiškina, jog Komisija priėmė teisingą ir proporcingą sprendimą. Atsakovo nuomone, nei Vilniaus PN, nei KD jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti, bei tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į pusiaukelės namus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo KD pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad buvo nustatyta, jog Vilniaus PN administracija rengdama 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą, įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, bei vertino Vilniaus PN patariamosios Komisijos 2022 m. vasario 17 d. siūlymą Nr. 2S-590 „Siūlymas dėl nuteistojo A. P. neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Siūlymas). Paaiškina, kad Komisija savo Siūlymo protokolo pradžioje nurodo, kad „Komisija vertina A. P. individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui“. Pažymi, jog visas šias aplinkybes nurodė ir vertina Vilniaus PN savo sprendime, todėl pareiškėjo nuomonė, kad visos šios aplinkybės nebuvo vertintos, yra neatitinkančios tikrovės. Pažymi, kad, prieš atliekant bausmę, pareiškėjas palaikė ryšius su bausmę atliekančiais nuteistaisiais, kadangi 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje nurodyta, kad „ <...>Nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo paskirstomos tarp susivienijimo narių, egzistavo bendra kasa, į kurią buvo mokamas tam tikras procentas (10 proc.) nuo nusikalstamai gauto pelno. Bendrus pinigus valdė S.V. kartu su A. P.. Nusikaltimams daryti buvo naudojami visų bendri pinigai, bendras buvo ir pelnas, jo dalis buvo investuojama į nekilnojamąjį turtą, automobilius, kurie būdavo registruojami ne grupuotės narių vardu, pinigai taip pat buvo skiriami įkalinimo įstaigose bausmes atliekančių asmenų paramai, teisinėms paslaugoms apmokėti, apsaugos paslaugoms ir kt.“ KD nuomone, tai rodo, kad pareiškėjas būdamas laisvėje, turėdamas teisę rinktis, vis vien palaikė ryšius su įkalinimo įstaigose bausmes atliekančiais asmenimis. Teigia, jog šiuo metu nėra pastebima, kad pareiškėjas būtų susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau šis veiksnys dėl prašymo netenkinimo įtakos nedaro. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos Siūlyme nurodoma, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo draugų bei pažįstamų ratas, gyvenimo stiliaus ypatumai tiesiogiai siejosi su jo nusikalstama veika. O tai, kad pareiškėjas nepripažįsta, jog dalyvavo organizuotoje grupėje ir ją subūrė, padidina jo nusikalstamumo elgesio tikimybę. KD pažymi, kad pareiškėjo kriminogeniniai veiksmai, socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis yra tik nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Komisija savo Siūlyme nurodo, kad „Vertinant nuteistojo nusikalstamą patirtį bei remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos.“ Pažymi, kad savo konstatavimą Komisija pagrindžia nurodydama, kad pareiškėjas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir kad nuteistasis padarė tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys yra labai sunkūs nusikaltimai, penki sunkūs nusikaltimai, dėl kurių nuteistasis kaltę pripažino iš dalies. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepripažįsta, jog dalyvavo organizuotoje grupėje ir ją subūrė, todėl tokios pareiškėjo nuostatos padidina jo nusikalstamo elgesio tikimybę ir nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. KD nuomone, toks pareiškėjo vertinimas yra susijęs su jo asmenybe. Ignoruoti šio fakto, kai pareiškėjas dėl šių priežasčių atlieka bausmę, negalima, kad ir kaip pareiškėjui tai nepatiktų. Akcentuoja, kad pagal pareiškėjo skunde nurodytus veiklos kodus, pareiškėjas užsiima vertimu žodžiu ir raštu, bei vykdo konsultacinę verslo ir kito valdymo veiklą, tačiau nepateikia įrodymų, jog ne tik išsiėmė individualios veiklos pažymą, bet ją realiai ir vykdo. Teigia, kad pareiškėjas nenurodo kas yra jo paslaugų užsakovai ir kokios gautos iš minėtų paslaugų pajamos, todėl vertinti, jog pareiškėjas dirba, neteisinga, kadangi nėra tai patvirtinančių duomenų. Paaiškina, jog peržiūrėjus rekvizitai.lt informaciją apie pareiškėjo nurodomą įmonę (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad šiuo metu direktorės pareigas eina J. Č.. Paskutiniais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenimis, t. y. 2022 m. liepos 20 d., apdraustų darbuotojų nebuvo, o įmonės skola Sodrai 2022 m. liepos 18 d. dienai buvo 721.17 Eur. Teigia, jog iš šių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) l.e.p direktorius A. Č. įsipareigojimas nebėra aktualus pareiškėjo atžvilgiu, o nauja įmonės direktorė nėra pareiškusi savo pozicijos dėl pareiškėjo įdarbinimo. Akcentuoja, jog šiuo metu įmonė neturi darbuotojų, todėl lieka neaišku, kokio įmonės darbuotojo padėjėju bus įdarbintas pareiškėjas. Pažymi, kad neaišku kaip pareiškėjas gali dirbti (duomenys neskelbtini) įmonėje rekreacinių objektų kontrolės specialisto padėjėju, neturėdamas tam reikalingos kvalifikacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus PN (šiuo metu – Vilniaus kalėjimas) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo, kuriuo nuspręstą netenkinti pareiškėjo A. P. prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į pusiaukelės namus, bei KD (šiuo metu – Kalėjimų tarnyba) 2022 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta palikti galioti Vilniaus PN direktoriaus priimtą 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d.; bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 24 d.

6. A. P. 2022 m. sausio 25 d. pateikė prašymą perkelti jį iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

7. Pareiškėjo prašymas buvo svarstomas Komisijos posėdyje.

Komisija priėmė Siūlymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Komisija siekdama nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgdama į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, nusprendė, kad likusios daugiau negu 5 m. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas. Tad Komisija siūlė Vilniaus PN direktoriui nuteistojo A. P. prašymo netenkinti ir neperkelti jo iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

8. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgęs į Komisijos Siūlymą, 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu, kreipėsi į KD.

10. KD 2022 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą, kuriame pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu.

11. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiais jo atžvilgiu priimtai sprendimais, kreipėsi į teismą.

12. BVK (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-07-01) 69 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

BVK (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-07-01) 69 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

13. Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d.) 4.1 papunktyje nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatomis galės būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas.

Įstaiga dėl nuteistųjų, kurie į pusiaukelės namus gali būti perkelti vadovaujantis LR BVK 69 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki galimo nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, pateikia teikimą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudarytai komisijai dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus (Aprašo 4.2 papunktis).

Komisija priimdama sprendimą, įvertina aplinkybes, nurodytas Aprašo 8 punkte. Komisija turi teisę priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Aprašo 7 punkte, tame tarpe teikti siūlymą įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (Aprašo 7.2 papunktis).

Įstaigos direktorius gavęs Aprašo 7.2 papunktyje nurodytą Komisijos siūlymą pateikia nuteistajam atsakymą dėl prašymo perkelti į pusiaukelės namus netenkinimo arba priima kitą motyvuotą sprendimą (Aprašo 11 punktas).

14. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjo prašymas, sutinkamai su minėtomis teisės aktų nuostatomis, buvo perduotas vertinti Komisijai.

Komisija vertino A. P. individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.

Komisija nustatė, kad pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 11 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevenciniuose užsiėmimuose ir paskaitose, 2018 m. dalyvavo „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“, 2021 m. birželio 18 d. baigė dalyvavimą intervencinėje dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S“, 2016 metais Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2019 metais profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, 2021 metais Vilniaus PN įgijo vidurinį išsilavinimą, o šiuo metu Vilniaus mokymo centre mokosi italų kalbos ir lanko muzikos būrelį, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, motyvuodamas tuo, kad mokosi. Paleidimo atveju dirbtų (duomenys neskelbtini), rekreacinių objektų kontrolės specialisto padėjėju. Pagal 2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pažymą, įstaiga pareiškėjo vardu vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nėra gavusi. Paleidimo atveju gyventų Kaune su šeima, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

Tačiau Komisija pažymėjo, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo draugų bei pažįstamų ratas, gyvenimo stiliaus ypatumai tiesiogiai siejosi su jo nusikalstama veika, pareiškėjo polinkis pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nesuvokiant nusikalstamo elgesio pasekmių bei kartojant tas pačias klaidas, siejosi su jo įsitraukimu į probleminį bei rizikingą elgesį. Mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, vykdant nusikalstamą veiką ir siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais taip pat tiesiogiai siejosi su pareiškėjo nusikalstama veika.

Vertinant nuteistojo nusikalstamą patirtį bei remiantis bylos duomenimis Komisija nustatė, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos.

Komisija rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo nusikalstamos grupuotės veikoje. Pareiškėjas padarė tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių 3 yra labai sunkūs nusikaltimai, 5 sunkūs nusikaltimai. Labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra labai didelis, kadangi jo dalyvavimas nusikalstamame susivienijime yra sietinas su pavojumi ne tik pavienių individų saugumui, laisvei, nuosavybės ar kūno neliečiamumui, bet ir visuomenės bei valstybės saugumui apskritai. Antivisuomeninių pažiūrų ir neigiamų orientacijų visuma vyravo kaip tiesioginė nusikaltimų įvykdymo priežastis ir pasekmė. Pareiškėjas kaltę pripažino iš dalies, nepripažįsta, jog dalyvavo organizuotoje grupėje ir ją subūrė. Nuteistojo nuostatos padidina jo nusikalstamo elgesio tikimybę, tad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse.

Atsižvelgiant į tai, Komisija, minėta, padarė išvadą, kad pareiškėjo padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Komisija siekdama nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgdama į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, nusprendė, kad likusios daugiau negu 5 m. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas. Tad Komisija siūlė Vilniaus PN direktoriui nuteistojo A. P. prašymo netenkinti ir neperkelti jo iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.

15. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš esmės visapusiškai ir išsamiai įvertino visas svarbias aplinkybes ir sąlygas, bei pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka vienos iš būtinų sąlygų, nurodytų BVK (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-07-01) 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte (pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė; padaryta pažanga nėra akivaizdi), dėl ko jis negali būti perkeltas į pusiaukelės namus. Teisėjų kolegija su tokiu atliktu vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Juo labiau, kaip matyti iš Siūlymo, Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

Visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad neaišku dėl kokių konkrečių aplinkybių nuspręsta netenkinti jo prašymo perkelti į pusiaukelės namus. Komisijos Siūlyme aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš būtinų sąlygų, nurodytų BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taip pat nurodytos tai pagrindžiančios aplinkybės, įskaitant aplinkybes, kurios rodo, jog pareiškėjo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Pareiškėjo teiginiai, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tik jo subjektyvi nuomonė, kuriai teisėjų kolegija nepritaria. Tai, kad pareiškėjas kritikuoja Komisijos nustatytas aplinkybes ir daromas išvadas nerodo jo teiginių pagrįstumą. 

Tad teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas, remiantis minėta Komisijos išvada (Siūlymu), turėjo teisę ir pagrindą priimti pareiškėjui nepalankų sprendimą.

16. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas buvo grindžiamas išimtinai Komisijos pateiktomis išvadomis ir pateiktu siūlymu; Vilniaus PN direktorius nepateikė jokių savarankiškų motyvų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos atliekamas vertinimas ir pateikiamas siūlymas yra teisės aktais įtvirtintas. Tad Vilniaus PN direktorius turėjo teisę remtis šiuo Komisijos Siūlymu, kaip pagrindu priimti pareiškėjui neigiamą sprendimą. Vilniaus PN direktoriaus priimtas sprendimas turi būti vertinamas kartu su Komisijos pateiktu Siūlymu, jame atliktu pareiškėjo situacijos įvertinimu bei pateiktais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN skundžiamas sprendimas yra neaiškus, nepagrįstas ir nemotyvuotas (motyvų išdėstymas yra adekvatus ir pakankamas) bei pan. Skundžiamas sprendimas yra pakankamai individualizuotas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde daug bendro pobūdžio ir deklaratyvių teiginių, kurie nedaro įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, tad teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

18. Atsakant į kai kuriuos konkretesnius pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad:

1) pareiškėjas teigia, jog jis nesutinka su Komisijos teiginiais, kad jis nedirba, nes jis vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi BVK (ginčui aktuali redakcija) 125 – 135 straipsnių nuostatas, sutinka su atsakovo argumentu, kad nuteistųjų darbinė veikla (darbas) laikoma svarbiausia (privaloma) jų užimtumo forma, tuo tarpu nuteistųjų galimybė pataisos įstaigoje užsiimti individualia veikla yra tik viena iš fakultatyvinių jų užimtumo formų, kuri gali būti vykdoma greta privalomos darbinės veiklos ir tik išimtiniais atvejais – vietoje privalomos darbinės veiklos. Antra vertus, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas realiai šią veiklą vykdo. Pareiškėjas nenurodo, kas yra jo paslaugų užsakovai ir kokios gautos iš minėtų paslaugų pajamos. Trečia, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas individualios veiklos pažymą išsiėmė 2022 m. kovo 7 d., tuo tarpu Komisija Siūlymą priėmė 2022 m. vasario 17 d. Tad visiškai pagrįstai konstatuota, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas nedirba.

2) pareiškėjas teigia, kad tinkamai nebuvo įvertintos jį palankiai charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Kaip minėta, Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Tad Komisijos Siūlymas buvo teiktas kompleksiškai įvertinus visas svarbias aplinkybes;

3) pareiškėjas nurodo, kad Komisijos vienas iš pagrindinių motyvų neperkelti jo į pusiaukelės namus, tai, kad jis priklausė nusikalstamam susivienijimui, tačiau tos aplinkybės ir nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija konstatavo, jog: „Vertinant nuteistojo nusikalstamą patirtį bei remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos“. Šį savo konstatavimą Komisija pagrindžia tuo, kad pareiškėjas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir padarė daugybines tyčines nusikalstamas veikas dėl kurių kaltę pripažino tik iš dalies. Jis nepripažįsta, kad dalyvavo nusikalstamame susivienijime ir jį subūrė, todėl tokios pareiškėjo nuostatos padidina jo nusikalstamo elgesio tikimybę ir nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Tad sutiktina su KD nuomone, kad toks pareiškėjo vertinimas yra susijęs su jo asmenybe, kas yra leidžiama ir nedraudžiama.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nenustatyta, jog priimant skundžiamus sprendimus būtų pažeistos esminės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą; skundžiamus sprendimus priėmė tam įgalioti viešojo administravimo subjektai.

20. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus PN 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas ir Kalėjimų departamento 2022 m. birželio 1 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, tad juos panaikinti nėra jokio pagrindo.

Kadangi netenkinamas pareiškėjų reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo, tad negali būti patenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

21. Taigi, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, tad jis atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų, apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. P. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. 

Teisėjai                        Saulius Jakaitis

                                Agnė Stankevičienė

                                 Fausta Vitkienė