Civilinė byla Nr. e2A-1166-642/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00301-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl savininko reikalavimo pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, trečiasis asmuo Plungės rajono savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinei bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama teismo įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) pateikti UAB (duomenys neskelbtini) 0,4 kV įtampos elektros oro linijos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Plungėje dokumentaciją rekonstrukcijos darbams pagrįsti ir įteisinti, t. y. technines sąlygas; linijos rekonstrukcijos projektą; paslėptų darbų aktus; įrengtų požeminių elektros inžinerinių tinklų geodezinę nuotrauką; elektrotechnikos produktų atitikties dokumentus; sumontuotų elektros įrenginių eksploatavimo instrukcijas, pasus; sumontuotų elektros įrenginių bandymų, matavimų ir paleidimo derinimo protokolus; rangovo užbaigtų elektros montavimo darbų perdavimo savininkui aktą; atliktų darbų priėmimo aktą (forma Nr. 2); įpareigoti atsakovę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir gauti dokumentą, patvirtinantį linijai nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pateikti jį ieškovei 0,4 kV įtampos elektros oro linijos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Plungėje rekonstrukcijos darbams pagrįsti per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovę gauti iš linijos rekonstravimo-montavimo darbus atlikusios įmonės energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą ir pateikti ieškovei 0,4 kV įtampos elektros oro linijos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) Plungėje rekonstrukcijos darbams pagrįsti per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – elektros tinklų laidai ir atramos, kurių ilgis 214 m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 5 d. AB (duomenys neskelbtini), vykdydama elektros tinklų rekonstravimo darbus prie pastotės TP37 dėl naujos gatvės iš (duomenys neskelbtini), pakeitė dalį ieškovei priklausančios oro linijos į kabelinę. Ši linija nuosavybės teise (registro numeris (duomenys neskelbtini) valdoma nuo 1998 m. kovo 27 d. Paaiškėjo, jog linijos keitimo užsakovė pagal rangos sutarties 2017 m. lapkričio 6 d. užduotį, numeris (duomenys neskelbtini), yra AB (duomenys neskelbtini). Papildomai buvo kreiptasi į Plungės rajono savivaldybę, Valstybinę energetikos inspekciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kurios patvirtino apie ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą. Atlikti darbai galbūt nepablogino daikto vertės, tačiau tai turi būti tinkamai įforminta, kad esantys rekonstrukcijos darbai atsispindėtų techninėje dokumentacijoje, kad ieškovė galėtų disponuoti daiktu su esamomis techninėmis charakteristikomis. 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į AB (duomenys neskelbtini) dėl atliktų darbų iniciatoriaus nustatymo ir prašymo pateikti turimą rekonstruotos linijos techninę-projektinę dokumentaciją. 2018 m. kovo 9 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) informuojama, kad minėtoji linija yra jų balanse ir yra bendrovės nuosavybės teise valdomas turtas. Ieškovė 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr.(duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei turimus nuosavybę patvirtinančius dokumentus ir informavo, kad nuosavybės klausimu jau yra pasisakęs Plungės apylinkės teismas 2006 metais. Atsakovė 2018 m. kovo 29 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad rekonstrukcijos darbų užsakovė yra Plungės rajono savivaldybė, ir prašoma nurodyti, kokius ieškovė norėtų gauti dokumentus. Jų sąrašas pateiktas 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr.(duomenys neskelbtini). Tolesnis susirašinėjimas rezultato nedavė. Plungės rajono savivaldybė 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr.(duomenys neskelbtini) informavo, kad parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės tarp (duomenys neskelbtini), statybos projektas pagal elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) suderintas su AB (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 31 d., kaip elektros tinklų savininke ir naudotoja. Remiantis šiais suderinimais, parengta naujos gatvės statybos projekto dalis „Elektrotechninė – akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) elektros tinklų ir įrenginių perkėlimas (rekonstravimas)“ ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas (duomenys neskelbtini). Kadangi iš minėtos pastotės išeinančios (duomenys neskelbtini) linijos savininkė yra ieškovė, atsakovė suklaidino statybos užsakovą – Plungės rajono savivaldybę. Ši pažeidė statybos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto 1 dalies reikalavimą projektavimo sąlygoms nustatyti, dėl to ieškovės linijos projektavimo ir rekonstrukcijos darbai atlikti kaip atsakovės. Statybos finansavimas vykdytas pagal parengtą projektą, todėl ieškovės turėta nuosavybė, pakeitusi turinį, automatiškai buvo užfiksuota atsakovės balanse ir tapo jos turtu. Laikytina, kad sudarytas elektros tinklų iškėlimo sandoris tarp Plungės rajono savivaldybės ir AB (duomenys neskelbtini) yra nesąžiningas. Po ieškovės linijos rekonstrukcijos pusė jos tapo kabeline, pasikeitė ilgis ir paklojimo vieta. Turima ieškovės techninė dokumentacija nebeatitinka esamos padėties. Po rekonstrukcijos darbų ieškovei apribotos linijos eksploatavimo sąlygos: atsirado įrengimų, kurių valdymas yra atsakovės rankose, dalis linijos paklota lygiagrečiai 10 kV su atitinkamais saugos apribojimais, linija paklota svetimoje žemėje, kai dėl to reikalingas savininko sutikimas. Perkėlimo sąlygos nesutampa su ieškovės (duomenys neskelbtini) linijos perkėlimo sąlygomis, t. y. nespręstas apskaitos iškėlimas, perspektyvinis naujų abonentų prisijungimas, vartotojo įžeminimų sistemos efektyvumo išsaugojimas. Pagal atsakovės prisijungimo sąlygas, ieškovės demontuotos linijos atramos ir laidai yra nusavinti ir išvežti į atsakovės sandėlius (duomenys neskelbtini). Ieškovės teisę į turimą nuosavybę atsakovė, kaip susidariusios situacijos kaltininkė, privalo atkurti, pašalindama linijos eksploatavimo suvaržymus (įjungimo-atjungimo įrenginių valdymo perdavimas, servitutų nustatymas) ir pateikdama visą linijos (duomenys neskelbtini) perkėlimo projektinę-techninę dokumentaciją jos vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovę AB (duomenys neskelbtini) pateikti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 0,4 kV įtampos elektros linijos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 (II skyrius, techniniai dokumentai), numato, kokius techninius dokumentus, priklausomai nuo objekto specifikos, privalo turėti energetikos įrenginių savininkas, todėl ieškovės reikalavimai pateikti su jai nuosavybės teise priklausančios elektros linijos rekonstrukcija susijusius dokumentus laikytini teisėtais.
5. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės prašomus pateikti dokumentus, susijusius su ieškovės nuosavybe esančios elektros linijos rekonstrukcija, atsakovė parengė ir pateikė 2020 m. birželio 10 d., t. y. pateiktos techninės sąlygos, paslėptų darbų aktai, įrengtų požeminių elektros inžinerinių tinklų geodezinė nuotrauka, elektrotechnikos produktų atitikties dokumentai, sumontuotų elektros įrenginių eksploatavimo instrukcijos, pasai, sumontuotų elektros įrenginių bandymų, matavimų ir paleidimų protokolai, šie dokumentai parengti pagal koordinates, atitinkančias atsakovės liniją, rangovo užbaigtų elektros montavimo darbų perdavimo savininkui – atliktų darbų priėmimo aktas. Ieškovės atstovai nurodė, kad šie dokumentai nėra UAB (duomenys neskelbtini) reikalaujami, pateiktuose dokumentuose nėra UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimo, atsakovė turėjo parengti dokumentus konkrečiai dėl UAB (duomenys neskelbtini) elektros linijos rekonstrukcijos.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nei statybą leidžiančio dokumento, nei projektų neskundė ir, kaip nurodo šalys, projektas yra įgyvendintas. Tokių duomenų, kad pateikti dokumentai (išrašai) nėra susiję su ieškovės nuosavybe esančios elektros linijos rekonstrukcija, ieškovės atstovai nepateikė.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas, jog atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ieškovės vardu nustatytų servitutą, nėra teisėtas ir pagrįstas. Pažymima, jog servitutas baigiasi jo atsisakius, o atsakovės atstovė nurodė, jog jei ieškovė kreipsis į NŽT su prašymu dėl servituto nustatymo ieškovės vardu, atsakovė ieškovei tenkančioje dalyje servituto atsisakys.
8. Teismas nurodė, kad, pagal ieškovės suformuluotus reikalavimus, atsakovė pateikė techninę projektinę dokumentaciją, susijusią su elektros linijos rekonstrukcija (išskyrus linijos rekonstrukcijos projektą), ir NŽT sutikimą dėl projektavimo ir inžinerinių tinklų valstybinėje žemėje įrengimo. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovei pateikus ieškovės ieškinyje nurodytus dokumentus, šie ieškinio reikalavimai atmestini.
9. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovė nurodo, jog ieškovės reikalaujamos elektros linijos rekonstrukcijos projekto bendrovė nėra nei užsakovė, nei savininkė, todėl jo pateikti negali, šis ieškinio reikalavimas tenkinamas, atsakovės žinioje šis dokumentas yra, todėl, siekiant užtikrinti ieškovės – turto savininkės interesų apsaugos operatyvumą, atsakovė įpareigotina pateikti elektros linijos rekonstrukcijos projektą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. liepos 8 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovė, vertindama galimybes skųsti statybas leidžiantį dokumentą ar reikalauti iš atsakovės paruošti tik UAB (duomenys neskelbtini) linijos rekonstrukcijos projektą su visa įteisinimo dokumentacija, pasirinko pastarąjį būdą, kaip lengviausią ir pigiausią savininko teisių pažeidimui pašalinti.
10.2. Kadangi ieškovė nėra įtraukta į statybos projektą, todėl reikšti dėl jo pretenzijų ar juo vadovautis ji neturi jokio teisinio pagrindo, ypač kai jis jau yra užbaigtas. Iš to išeina, kad visi ieškovės veiksmai, siekiant įteisinti linijos rekonstrukciją, bus atmesti kaip nepriklausantys gatvės įrengimo projektui. Vadinasi, teismo nuostata, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba suteiktus (duomenys neskelbtini) servitutus ir leidimus naudotis valstybine žeme perkels UAB (duomenys neskelbtini) rekonstruotai linijai, yra klaidingas. Tuo labiau, kad servitutas pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą iki 2004 m. liepos 10 d. teisėtai įrengtiems ieškovės elektros tinklams nustatomas jų apsaugos zonose. Kadangi rekonstruotos linijos paklojimo vieta nesutampa su buvusios oro linijos, ieškovei privalomas NŽT sutikimas. Ieškovė nurodo, kad, UAB (duomenys neskelbtini) nesant statybos projekto dalyve ir įteisinta rekonstruotos linijos savininke, toks sutikimas neįmanomas.
10.3. Apeliantė pažymi, kad šiuo metu rekonstruota linija yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Tačiau viename iš atsakovės dokumentų – Rangovo užbaigtų elektros montavimo darbų perdavimo savininkui akte – teigiama, kad ieškovė perėmė jau rekonstruotos linijos valdymą. Apeliantės nuomone, kyla akivaizdus prieštaravimas, kadangi nuosavybė nėra perduota ieškovei valdyti, o aktas yra surašytas fiktyviai arba darbai perduoti ne tam savininkui. Teismui pateikti dokumentai neatitinka juose fiksuojamų faktinių aplinkybių ir dalis jų laikytini sąmoningu teismo klaidinimu.
10.4. Nurodė, kad po UAB (duomenys neskelbtini) linijos rekonstrukcijos pusė jos tapo kabeline, pasikeitė ilgis ir paklojimo vieta. Turima ieškovės techninė dokumentacija nebeatitinka esamos padėties. Po rekonstrukcijos darbų ieškovei apribotos linijos eksploatavimo sąlygos: atsirado įrenginių, kurių valdymas yra atsakovės rankose, dalis linijos paklota lygiagrečiai 10kV su atitinkamais saugos apribojimais, linija paklota svetimoje žemėje, kai tam reikalingas savininko sutikimas. Kadangi rekonstrukcijos darbai vykdyti pagal AB (duomenys neskelbtini) išduotas perkėlimo sąlygas, suprantama, kad jos nesutampa su UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) linijos perkėlimo sąlygomis.
10.5. Apeliantė pažymi, kad susidarė situacija, jog AB (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) interesus, tai yra savo vardu suderino ieškovės nuosavybės perkėlimą ir rekonstrukciją, apribojo turimos nuosavybės eksploatavimo sąlygas. UAB (duomenys neskelbtini) daro išvadą, kad jos teisę į turimą nuosavybę atsakovė, kaip susidariusios situacijos kaltininkė, privalo atkurti, pašalindama linijos eksploatavimo suvaržymus (įjungimo-atjungimo įrenginių valdymo perdavimas, servitutų nustatymas) ir pateikdama visą linijos (duomenys neskelbtini) perkėlimo projektinę-techninę dokumentaciją ieškovės vardu.
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
11.1. Atsakovė neginčija, kad po visapusiškos ir nuodugnios faktinių duomenų analizės pripažino, kad linijos savininkė yra ieškovė. Paaiškėjus klaidai, atsakovė nutarė ginčo pagerinimus perduoti ieškovei neatlygintinai.
11.2. Nurodė, kad, nepaisant atsakovės pastangų atlikti kabelių linijos perdavimą ieškovei pastarosios subjektyviai nustatytomis sąlygomis, ieškovė 2019 m. sausio 4 d. pateikė teismui negatorinį ieškinį. 2019 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku atsakovė persiuntė ieškovės atstovui beveik visą prašomą medžiagą, išskyrus projektą ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) išduodamą energetikos įrenginio techninės būklės patikrinimo pažymą, kurią turėti tuo metu galioję energetikos srities norminiai aktai atsakovei pareigos nenustatė.
11.3. Atsakovė pažymėjo, kad ji, pasitelkdama į pagalbą rangovą, pateikė VEI Šiaulių teritoriniam skyriui prašymą dėl energetikos įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo (užsakymo (duomenys neskelbtini). Viešojo administravimo subjektas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad projektas nesuderintas su ieškove. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu informavo teismą, kad ieškovei susilaikant nuo teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo, t. y. nederinant projekto dėl ieškovei priklausančių elektros tinklų dalies (tokia būtinybė ieškovei buvo ne kartą išaiškinta), energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma negali būti išduota.
11.4. Ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. patikslintame ieškinyje suformulavo reikalavimą – įpareigoti atsakovę gauti iš linijos rekonstravimo darbus atlikusius įmonės energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą. 2020 m. birželio 9 d. atsakovė pateikė į bylą dokumentus, sudarančius ieškovės reikalavimų, suformuluotų 2020 m. gegužės 25 d. patikslintame ieškinyje, dalyką: ieškovei priklausančio elektros tinklo statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo dokumentų rinkinį, įskaitant 2020 m. birželio 4 d. rangovo parengtą elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą; 2016 m. kovo 1 d. servituto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir atsakovės; NŽT 2015 m. rugpjūčio 21 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
11.5. Atsakovė nurodė, kad iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad išvardytus įrodymus teismas laikė pakankamais pripažinti, jog ieškovės reikalavimai, galutiniai suformuluoti 2020 m. gegužės 25 d. patikslintame ieškinyje, yra visiškai įvykdyti. Todėl nustatęs, kad teisiškai reikšmingos pasekmės, kurių siekė ieškovė, jau yra atsiradusios, teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį šia apimtimi atmetė.
11.6. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovės savininko teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieškovei, bet priešingai – sugeneravo papildomą naudą. Pirma, buvo modernizuotas elektros įrenginys, todėl būtent pačiai ieškovei (vartotojui) padidėjo elektros energijos tiekimo kokybė ir patikimumas. Antra, pašalinus vizualinės taršos elementus (gelžbetonines atramas), buvo sukurta pridėtinė vertė visai vietos bendruomenei. Trečia, iš esmės pagerintą daiktą atsakovė perduoda ieškovei, neprašydama grąžinti rekonstrukcijai panaudotų investicijų. Ketvirta, ieškovė leido ginčo padariniams atsirasti ir jų siekė. Paaiškina, jog buvo rekonstruota linijos dalis, prasidedanti ties sklypo, kuriame įsikūrusi ieškovės būstinė (duomenys neskelbtini), riba. Tai patvirtina, jog ieškovė neabejotinai žinojo apie atliekamus rangos darbus ir galėjo juos sustabdyti, tačiau į valstybės priežiūros institucijas, atsakovę bei savivaldybę kreipėsi tik 2018 metų pirmoje pusėje.
11.7. Atsakovė nurodė, kad šioje byloje ieškovė neįrodinėjo ir teismas nenustatė, kad techniniu projektu „Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) elektros tinklų ir įrenginių perkėlimas (rekonstravimas)“ atsakovė arba savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai projektuojami, įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Atvirkščiai, buvo tinkamai laikytasi energetikos srities teisinio reguliavimo, taikytino išvardytų kilnojamųjų daiktų projektavimui ir įrengimui. Sąlygas išdavė ir projektui pritarė atsakovė, kuri iki 2018 metų save laikė ir linijos savininke.
11.8. Pažymima, jog nors po rekonstrukcijos linijos konfigūracija valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitė, tačiau padėtis iš esmės išliko status quo, nes linija nutiesta per tą pačią valstybinę žemę (nesuformuotą ir suformuotą), per kurią anksčiau ėjo demontuota oro linijos dalis. Tai reiškia, jog ir iki rekonstrukcijos ieškovei, oro linijos savininkei, galiojo įpareigojimas įteisinti svetimo daikto (žemės) naudojimą.
11.9. Nurodoma, kad tuo atveju, jeigu ieškovė geranoriškai perimtų iš atsakovės naują kabelių liniją, ji niekaip nebūtų varžoma savo nuožiūra ir lėšomis iškelti apskaitą bei atlikti kitokius pertvarkymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
5. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
6. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikė elektrotechninę projekto dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies ir atsakovė AB (duomenys neskelbtini) įpareigota pateikti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 0,4 kV įtampos elektros linijos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, o likusi ieškinys dalis atmesta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.
9. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos teisę į turimą nuosavybę atsakovė, kaip susidariusios situacijos kaltininkė, privalo atkurti, pašalindama linijos eksploatavimo suvaržymus (įjungimo-atjungimo įrenginių valdymo perdavimas, servitutų nustatymas) ir pateikdama visą linijos (duomenys neskelbtini) perkėlimo projektinę-techninę dokumentaciją jos vardu. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas negatorinis ieškinys. Pažymėtina, kad ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo savininkė ar bendraturtė ir kad atsakovė pažeidė jos, kaip savininkės, teises, t. y. tik savininkė turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises.
10. Minėta, kad pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi, nei pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nei pagal įstatymus nuosavybės teisė nėra absoliuti. Be to, iš bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis) turinio kyla draudimas piktnaudžiauti subjektine teise.
11. Byloje nustatyta, jog Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau – savivaldybė) 2015 metais užsakė naujos gatvės tarp (duomenys neskelbtini) gatvių techninį projektą (toliau – projektas). Rengdamas elektrotechninę projekto dalį „Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) elektros tinklų ir įrenginių perkėlimas (rekonstravimas)“, savivaldybės pasirinktas projektuotojas kreipėsi į atsakovę dėl elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygų išdavimo. Atsakovė 2015 m. vasario 26 d. išdavė elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sąlygos) ir suderino pagal jas parengtą projektą, įskaitant projektinius sprendinius, apimančius 214 m ilgio 0,4 kV oro liniją (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Savivaldybė ir atsakovė 2017 m. spalio 24 d. sudarė Elektros įrenginių iškėlimo (rekonstravimo) paslaugos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savivaldybei suteikti jai priklausančių elektros įrenginių iškėlimo (rekonstravimo) paslaugą, o savivaldybė – sumokėti nustatyta tvarka apskaičiuotą paslaugos kainą. Sutartis taip pat numatė, kad paslaugos darbus atliks rangovas, laimėjęs atsakovės organizuotą viešąjį pirkimą. Savo prievoles atsakovui, kylančias iš rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – rangovė) įvykdė 2017 m. gruodžio 14 d. 2018 m. vasario 7 d., t. y. po rangos darbų užbaigimo, atsakovė gavo pirmąją ieškovės pretenziją, informuojančią, jog, įgyvendinant projektą, ieškovei priklausančios linijos dalis buvo pakeista į 0,4 kV elektros požeminę kabelių liniją (demontuota 105 m oro linijos). Ieškovė pažymėjo, jog būdama linijos savininkė nedavė sutikimo šiems darbams atlikti. Iš valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, jog daiktinės teisės į inžinerinius tinklus – elektros tinklų laidus ir atramas (ilgis 0,214 km), esančius (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Atsakovė nuosavybės teisių į šį turtą neginčija.
12. Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą pripažino, jog sąžiningai klydo dėl minėtos elektros linijos daiktinių teisių, nes nuo 1994 metų ji buvo atsakovės balansiniuose dokumentuose ir atsakovės eksploatuojama (remontuojama, prižiūrima). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, paaiškėjus klaidai, atsakovė nutarė ieškovei priklausiančių elektros linijų pagerinimus perduoti ieškovei neatlygintinai.
13. Be to, kaip matyti iš 2020 m. birželio 9 d. atsakovės pateiktų į bylą dokumentų, pagal patikslintame ieškovės ieškinyje esančius reikalavimus atsakovė pateikė: ieškovei priklausančio elektros tinklo statybos (rekonstrukcijos) užbaigimo dokumentų rinkinį, įskaitant 2020 m. birželio 4 d. rangovo parengtą elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą; 2016 m. kovo 1 d. servituto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir atsakovės; NŽT 2015 m. rugpjūčio 21 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
14. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtus atsakovės pateiktus teismui dokumentus (CPK 177 straipsnis) laikė pakankamais pripažinti, jog ieškovės reikalavimai dėl dokumentų pateikimo yra visiškai įvykdyti. Todėl, nustatęs, kad teisiškai reikšmingos pasekmės, kurių siekė ieškovė, jau yra atsiradusios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį šia apimtimi atmetė.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nurodo, jog atsakovės pateikti dokumentai neatitinka juose fiksuojamų faktinių aplinkybių, dalis jų laikytini sąmoningu teismo klaidinimu. Pažymėtina, kad nors ieškovė teigia, kad pateikta tik dalis sumontuotų įrenginių pasų naudojimo instrukcijų, dokumentai be atsakingų įmonių anspaudų ir jų asmenų parašų ir datų, pateiktuose dokumentuose nėra UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nei statybą leidžiančio dokumento, nei projektų įstatymo nustatyta tvarka neskundė, byloje nėra duomenų, kad ieškovės pateikti dokumentai būtų negaliojantys, ir, kaip nurodo šalys, projektas yra įgyvendintas, o tokių duomenų, kad pateikti dokumentai (išrašai) nėra susiję su ieškovei nuosavybės teise priklausančios elektros linijos rekonstrukcija, ieškovės atstovai nepateikė.
16. Teisėjų kolegija atsižvelgia į ieškovės teiginius, kad visi bet kokie savarankiški ieškovės veiksmai, siekiant įteisinti linijos rekonstrukciją, bus atmesti kaip nepriklausantys gatvės įrengimo projektui, tačiau šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Apeliantės teiginiai paremti hipotetinėmis prielaidomis – nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti linijos rekonstrukciją ir jai to padaryti nepavyko būtent dėl atsakovės kaltės.
17. Pažymėtina, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržomas daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindas spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
18. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškovės (savininkės) teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieškovei, priešingai – ieškovei buvo suteikta papildoma nauda: pirma, buvo modernizuotas elektros įrenginys, todėl ieškovei (vartotojui) padidėjo elektros energijos tiekimo kokybė ir patikimumas; antra, pašalinus vizualinės taršos elementus (gelžbetonines atramas), buvo sukurta pridėtinė vertė visai vietos bendruomenei; trečia, iš esmės pagerintą daiktą atsakovė perduoda ieškovei, neprašydama grąžinti rekonstrukcijai panaudotų investicijų.
19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad po rekonstrukcijos darbų linija buvo paklota svetimoje žemėje, o tam yra reikalingas savininko sutikimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo normas detalizuojančių Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22, 2410 punkte nurodyta, kad kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas prieš teikiant užsakovui turi būti suderintas su šių Taisyklių 248, 2416 ir 2417 punktuose nurodytomis institucijomis ir subjektais, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi būti nustatytas žemės servitutas ar gautas žemės savininkų, valdytojų ir (ar) naudotojų rašytinis sutikimas, suteikiantis teisę įrengti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius valstybinėje ir (ar) privačioje žemėje.
20. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nagrinėjamu atveju buvo gautas NŽT 2015 m. rugpjūčio 21 d. sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, 2016 m. kovo 1 d. sudaryta servituto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su NŽT dėl valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta operatoriaus pareiga išspręsti žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą dėl tinklų įrengimo buvo įgyvendinta. Esant šioms aplinkybėms, atmestinos apeliacinio skundo prielaidos dėl kabelių linijos neteisėto buvimo svetimoje žemėje.
21. Vertinant apeliantės argumentus, kad po ieškovės linijos rekonstrukcijos pusė jos tapo kabeline, pasikeitė ilgis ir paklojimo vieta, pažymėtina, jog nors po rekonstrukcijos linijos konfigūracija valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasikeitė, tačiau padėtis iš esmės išliko status quo, nes linija nutiesta per tą pačią valstybinę žemę (nesuformuotą ir suformuotą), per kurią anksčiau ėjo demontuota oro linijos dalis. Esant šioms aplinkybėms, pritartina atsakovės teiginiams, jog ir iki rekonstrukcijos ieškovei, oro linijos savininkei, galiojo įpareigojimas įteisinti svetimo daikto (žemės) naudojimą.
22. Pažymėtina, kad ieškovė, deklaratyviai reikalaudama, jog atsakovė užtikrintų paklotos linijos eksploatacijai, priežiūrai ir remontui iš žemės sklypo savininko (Lietuvos Respublikos) neatlygintinį, neterminuotą servitutų nustatymą, nepateikė į bylą įrodymų, kad jos kilnojamasis daiktas (pradinės 214 m ilgio būklės) teisėtai buvo / yra (nerekonstruotoje dalyje) tretiesiems asmenims priklausančioje žemėje.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo dėl servituto atsakovės vardu nustatymo, pagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas, kad atsakovė NŽT jos vardu nustatytų servitutą, nėra teisėtas ir pagrįstas. Pažymima, kad tarp NŽT ir atsakovės yra sudaryta servituto sutartis. CK 4.111 straipsnio 2 dalis numato, jog, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka, o vadovaujantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktu, servitutas baigiasi jo atsisakius. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į atsakovės atstovo argumentus, kad, ieškovei kreipusis į NŽT su prašymu dėl servituto ieškovės vardu, atsakovė ieškovei tenkančioje dalyje servituto atsisakytų.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems teiginiams, jog tikrovės neatitinka ieškovės pasisakymai apie neva egzistuojančius linijos eksploatavimo suvaržymus, kuriems pašalinti būtinas įjungimo-atjungimo įrenginių valdymo perdavimas. Atsakovė užtikrino, jog linija veikia efektyviai, patikimai ir saugiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 10 kV kabelių linijai nėra jokių papildomų saugos apribojimų, galioja tokie patys reikalavimai žemės darbams apsaugos zonoje kaip ir naujai 0,4 kV kabelių linijai. 0,4 kV kabelių linija užtikrinamas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas ieškovei, tai ieškovė pripažino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovė, siekdama išvengti bet kokių galimų neaiškumų dėl neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies tinkamo įvykdymo, vadovaudamasi CPK 18 straipsnio nuostatomis, kartu su atsiliepimu pateikė į bylą elektrotechninę projekto dalį „Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) elektros tinklų ir įrenginių perkėlimas (rekonstravimas)“.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, kiek tai susiję su elektros linijos rekonstrukcija, ieškovės atžvilgiu byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų kvalifikuojamos kaip mažinančios naudojimosi daiktu naudą, darančios žalą, didinančios išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai veikiančios savininkės (ieškovės) teises ar teisėtus interesus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
31. Nors atsakovė teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme būtų turėjusi bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nespręstinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė
Danutė Žvinklytė