Civilinė byla Nr. e2A-2093-560/2021
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė ,,Mano bankas“, akcinė bendrovė ,,Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei santuokinę pavardę; nustatyti šalių vaikų G. K. ir A. K. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo jo dukters G. K. poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą po 472 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti ieškovę uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo jo sūnaus A. K. poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą po 536 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti ieškovę uzufrukto teise; priteisti išlaikymo įsiskolinimą 6 555 Eur G. K. naudai ir 6 555 Eur A. K. naudai, pavedant lėšomis disponuoti ieškovei uzufrukto teise; pripažinti visas A. K. kreditorines prievoles jo asmeninėmis prievolėmis; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad susituokus kurį laiką šalių santykiai buvo geri, šeima augino dukrą. (duomenys neskelbtini) metais gimė sūnus A.. Praktiškai nuo tada, kai paaiškėjo, kad vaikas yra neįgalus, šalių santykiai pradėjo blogėti. Atsakovas atsiribojo nuo vaikų priežiūros, nuolat naudojo psichologinį smurtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš vaikus, su šeimos nariais kalbėjo necenzūriniais žodžiais, visaip juos išvadindavo, kalbėdamas rėkdavo ant šeimos narių. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė vedybų sutartį, (duomenys neskelbtini) atsakovas pasiėmė paskolą gyvenamojo namo statybai. Namas buvo pastatytas ant atsakovo tėvo žemės, todėl įregistruotas tėvo vardu. Paskutinius kelerius metus atsakovas nuolat terorizavo ieškovę, kad jai čia niekas nepriklauso, kad ji tik valytoja, nuolat reikalavo išsikelti iš šeimos namų, aiškino, kad išmeta ieškovę kaip šunį, kuris nesusitvarko su užduotimi. Dar gerokai iki ieškovei išsikraustant atsakovas pradėjo bendrauti su įvairiomis moterimis. Su kai kuriomis iš jų atsakovas važiavo į užsienį atostogauti. Neapsikentusi nuolatinio ieškovo psichologinio smurto, gavusi teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, leidimą ieškovė nuo 2019 m. spalio 11 d. su vaikais išsikėlė.
3. Sūnui A. K. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jis nekalba, turi raidos sutrikimų, jam reikalingi vežimėliai, kuriuos gan dažnai sulaužo, pats nevalgo, tuštinasi į kelnes, todėl nuolat nešioja sauskelnes. Vaikas lanko specializuotą darželį kitame mikrorajone ir jį reikia vežioti. Jam reikalingas specializuotas maistas, nes negali normaliai ryti. Ieškovės skaičiavimais dukters poreikiams per mėnesį reikalingi 708 Eur, sūnaus 804 Eur sumos. Kadangi sūnui reikalinga nuolatinė slauga, o vaiką faktiškai prižiūri ir augina ieškovė, iš atsakovo vaikų naudai priteistina 2/3 jiems reikalingo išlaikymo, t. y. dukters išlaikymui 472 Eur per mėnesį, sūnaus 536 Eur per mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad jau daugiau nei treji metai atsakovas praktiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, jis traktavo, kad prisideda prie išlaikymo mokėdamas bankui paskolą ir komunalinius mokesčius. Paskola mokama už sutuoktiniui priklausantį turtą, todėl negali būti vertinama kaip išlaikymas vaikams. Skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja, kad mažiausiai vaikams reikėjo minimalios mėnesinės algos. Atsakovas kiekvienam iš vaikų turėjo mokėti po 215 Eur išlaikymą. Kadangi jis mokėjo už komunalines paslaugas, kiekvienam iš vaikų priteistinas po 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieškinio po 6 555 Eur (200*36 – 645 (pervestas išlaikymas) kiekvieno iš vaikų naudai.
4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. K. prašė atmesti ieškovės R. K. ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „K.“, o atsakovui – „K.“; patenkinti ieškovės R. K. ieškinio reikalavimą pripažinti visas Atsakovo A. K. prievoles jo asmeninėmis prievolėmis; patenkinti ieškovės R. K. ieškinio reikalavimą nustatyti vaikų G. K. ir A. K. gyvenamąją vietą su ieškove R. K.; priteisti iš atsakovo A. K. dukros G. K. poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti ieškovę R. K. uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo A. K. sūnaus A. K. poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą po 290 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti ieškovę R. K. uzufrukto teise; atmesti ieškovės R. K. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 6 555 Eur G. K. naudai ir 6 555 Eur A. K. naudai; nustatyti atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, kad iškart po dukters gimimo ieškovė pradėjo neadekvačiai elgtis, tapo konfliktiška, ėmė visiškai nepaisyti sutuoktinio nuomonės, priiminėjo sprendimus nepasitarusi, dėl ko prasidėjo šeimyniniai nesutarimai. Prie šeimos sutvirtinimo neprisidėjo ir tai, kad ieškovė būdavo nepatenkinta finansine padėtimi. Po kiek laiko ieškovė pradėjo rūkyti, vartoti alkoholį, išgėrusi dar daugiau konfliktuodavo, keikdavosi, rėkdavo, tapdavo agresyvi atsakovo, o neretai ir vaiko atžvilgiu. Bandymas užkirsti kelią agresyviam elgesiui su vaiku išprovokuodavo dar didesnį ieškovės pyktį ir sutuoktinių konfliktą. Negana to, ilgainiui ieškovė pradėjo lankytis internetinėse pažinčių svetainėse, neatsiliepti į atsakovo skambučius telefonu, ėmė atsiriboti nuo šeiminio gyvenimo puoselėjimo. Dar 2009 m. ieškovė atsakovui buvo neištikima ir pati pripažino, kad nežino, kuriuo keliu jai eiti, kad jai reikia laiko. Ieškovė tuomet lankėsi pas psichologą, nusprendė neardyti šeimos. Bandydami išsaugoti santykius ir šeimą, šalys susilaukė sūnaus. Gimus sūnui situacija dar suprastėjo, ieškovė toliau elgėsi neatsakingai, sūnaus nemaitino krūtimi, nes nepajėgė atsisakyti nuolatinio alkoholio vartojimo bei rūkymo.
6. Nurodo, kad ieškovė prarado interesą šeimos gerovės puoselėjimu, nors niekur nedirbo, nepalaikė švaros ir tvarkos namuose bei keldavo nuolatinius skandalus. Darnos santykiuose nebeliko, santykiai tapo šalti, visas šeimos išlaikymas krito ant atsakovo pečių, o ieškovė tik leido laiką ir pinigus savo nuožiūra. Atsakovas nebuvo patenkintas tokiu sutuoktinės elgesiu, kurį matė ir vaikai, tačiau bet kokios pastabos ar prašymas susivaldyti vaikų akivaizdoje išprovokuodavo didelį ieškovės pyktį, konfliktines situacijas išprovokuodavo ir ieškovės pavydas bei nepasitikėjimas. Ieškovė pradėjo atsakovą sekti (net darbinėje veikloje), lįsdavo į atsakovo asmeninį telefoną ir dokumentus, keldavo nuolatines pavydo scenas, nors pati ieškovė nebegrįždavo namo naktimis, leisdavo laiką su kitais vyriškiais.
7. Atsakovas gimus antrajam vaikui pakeitė gyvenimo būdą, ėmė elgtis sąmoningai, pradėjo intensyviai sportuoti, atsisakė rūkymo, laikosi sveikos gyvensenos principų. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo naudotą psichologinį smurtą prieš ieškovę ir vaikus bei nesirūpinimą šeima. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas taip pat sutinka, kad nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su dukra nėra tikslinga, kadangi dukra jau didelė ir pati gali nuspręsti, kiek laiko ji nori skirti bendravimui su kiekvienu iš tėvų. Tačiau atsakovas nesutinka, kad neturi būti nustatoma bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. K.. Siekdamas išvengti ieškovės piktnaudžiavimo, atsakovas prašo nustatyti konkrečią jo ir sūnaus bendravimo tvarką. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Vaikų gyvenamoji vieta niekada nebuvo nustatyta su ieškove, todėl ji negali reikalauti jokio tariamo įsiskolinimo iš atsakovo, kuris rūpinosi vaikais. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaikus. Vaikai visuomet gyveno su ieškove ir atsakovu iki 2019 m. spalio mėnesio. Atsakovas, kiek leido jo finansiniai ištekliai, prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo su neįgaliu sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas reikšmingai prisidėtų prie neįgalaus sūnaus priežiūros ir bendravimo, todėl akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę pinigų sumą vaikų išlaikymui. Atsakovas patvirtina, kad dukros išlaikymui kas mėnesį būtina ne didesnė kaip 500 Eur suma. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį būtina ne didesnė kaip 611 Eur suma. Atitinkamai vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas vaikų gaunamomis išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Atsakovas sutinka, kad jo įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, AB „Mano bankas“ ir „Swedbank“, AB, yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai.
8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neprieštarauja, jog A. K. įsiskolinimas biudžetui būtų pripažintas jo asmeninėmis prievolėmis.
9. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė Swedbank nurodė, kad R. K. turi sudariusi 2016-10-07, 2018-04-13, 2019-04-04, 2019-10-07 studijų paskolų sutartis. Bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimus po santuokos nutraukimo pagal šias sutartis asmeniškai vykdytų R. K.. A. K. yra sudaręs 2005-06-06 kredito kortelės sutartį bei 2007-08-17 būsto kredito sutartį. Bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimus po santuokos nutraukimo pagal šias sutartis asmeniškai vykdytų A. K..
10. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano bankas“ atsiliepimo nepateikė.
11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) nurodė, kad prieštarauti iš esmės, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neturi pagrindo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos su sūnumi nurodė, kad ji pakankamai detali ir konkreti, pakankama ne tik išlaikyti tėvo ir sūnaus tarpusavio emocinį ryšį, bet ir tėvui maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. K. ir A. K. nutraukė, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei R. K. paliko pavardę – ,,K.“, A. K. – ,,K.“; nustatė nepilnamečių vaikų G. K. ir A. K. gyvenamąją vietą su ieškove R. K.; nustatė, kad pereinamuoju laikotarpiu A. K. bendrauja su sūnumi A. K. kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), šeštadieniais ir sekmadieniais vaiką paimant tarp 10 val. ir 11 val. iš jo gyvenamosios vietos bei grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. (bendravimas vyksta be nakvynės), taip pat tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo – ugdymo vietos arba 18 val. iš gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą; įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal A. K. prašymą įvertinti bei pateikti išvadą dėl jo gyvenamosios vietos pritaikymo šalių sūnaus A. K. lankymuisi su nakvynėmis; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikus išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra tinkamai paruošta vaikui su specialiaisiais poreikiais, įsigalioja tokia atsakovo A. K. ir šalių nepilnamečio sūnaus A. K. bendravimo tvarka:
12.1 Tėvas A. K. (toliau - Tėvas) bendrauja su vaiku A. K. kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo Tarnybos išvados), penktadienį pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos arba 18 val. iš gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. privalo pristatyti vaiką į jo motinos R. K. gyvenamąją vietą.
12.2 Tėvas bendrauja su Vaiku kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos arba 18 val. iš gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. privalo pristatyti vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą.
12.3 Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą ir antrą šventės dieną (gruodžio 24-25 d.) - su tėvu, trečią (gruodžio 26 d.) - su motina, o poriniais metais vaikas praleidžia pirmą ir antrą šventės dieną (gruodžio 24-25 d.) su motina, trečią (gruodžio 26 d.) - su tėvu. Tėvas vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos paima jam priklausančią šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą jam priklausančios paskutinės šventinės dienos 20 val.
12.4 Šv. Velykas poriniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su tėvu, antrą šventės dieną - su motina, o neporiniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su motina, antrą šventės dieną - su tėvu. Tėvas vaiką paima jam priklausančią šventės dieną 10 val. ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.
12.5 Rudens ir žiemos atostogas (išskyrus Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) neporiniais metais vaikas praleidžia su Tėvu, poriniais – su Motina. Pavasario atostogas (išskyrus Šv. Velykas) neporiniais metais vaikas praleidžia su Motina, poriniais – su Tėvu. Tėvas vaiką paima pirmą atostogų dieną 12 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20 val.
12.6 Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaiką paima šventės dieną 12 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos arba po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 20 val.
12.7 Tėvas bendrauja su vaiku keturiolika kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų, oficialiai patvirtintų vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje, laikotarpiu, apie konkrečią bendravimo pradžios ir pabaigos datą motiną informuojant elektroniniu paštu, sms žinutėmis ar kitu būdu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis, ne mažesnėmis kaip 7 dienos. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 10 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą paskutinės laikotarpio dienos 20 val.
12.8 Savo gimtadienio dieną vaikas praleidžia tokia tvarka: poriniais metais - su tėvu, o neporiniais metais - su motina; tėvas vaiką turi teisę paimti šventės dieną 10 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos arba po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo įstaigos bei grąžinti atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 20 val.
12.9 Aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), vaiko motinos gimimo dieną, motinos atostogų, trunkančių 14 dienų vasaros laikotarpiu, su vaiku metu bei motinos žiemos, pavasario ar rudens atostogų su vaiku metu.
12.10 Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių, numatytas tėvo susitikimas su vaiku neįvyksta, o kitas susitikimas vyksta pagal grafiką.
12.11 Tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus ir nuomonę, tėvai gali nustatyti, sutarti ir kitokią bendravimo su vaiku tvarką.
13. Teismas priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą vaikui G. K. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 1 150,8 Eur išlaikymo įsiskolinimo; priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą vaikui A. K. po 290,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 1 322,35 išlaikymo įsiskolinimo; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė įstatyminę nepilnamečių atstovę R. K.. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo 149,72 Eur žyminio mokesčio bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
14. Teismas nurodė, kad šalių paaiškinimai, bylos medžiaga, pateikti garso bei vaizdo įrašai patvirtina, kad šalys jau ilgą laiką nesutaria daugeliu klausimų, nesugebėjo sukurti ir išsaugoti darnios šeimos, santuokoje kylančių problemų spręsti bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu, jau daugelį metų nepalaikė viena kitos kaip sutuoktiniai, vaiko su negalia gimimas sutuoktinių santykius dar labiau apsunkino, jie negebėjo kartu spręsti iškylančių problemų, tarp sutuoktinių nebuvo moralinės paramos, pagarbos vienas kito atžvilgiu, jie nesuprato ir neatliepė vienas kito poreikių. Atsižvelgiant į teismo posėdžių metu duotus šalių paaiškinimus nėra ginčo, kad tarp šalių santykiai faktiškai nutrūko 2018 metais, atsakovo teigimu – dar anksčiau, nuo 2016 metų jie nebegyveno kaip šeima. Ieškovės pateikti duomenys apie atsakovo susirašinėjimą su kitomis moterimis neleidžia spręsti, kad būtent neištikimybė buvo santuokos nutrūkimo priežastis. Atsakovo piniginiai pavedimai moterims, kurias ieškovė įvardina kaip jo meilužes, daryti vėlesniais metais nei 2018 m. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteisiamas. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant jai paliktina santuokinė pavardė ,,K.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė - ,,K.“. Tarp šalių bei trečiųjų asmenų (šalių kreditorių) nekilo ginčo, kad A. K. įsiskolinimas valstybės biudžetui, prievolės AB ,,Mano bankas“ yra jo asmeninės prievolės, R. K. prievolės AB ,,Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) studijų paskolų sutartis yra jos asmeninės prievolės, o A. K. įsipareigojimai bankui pagal 2005-06-06 kredito kortelės sutartį bei 2007-08-17 būsto kredito sutartį yra atsakovo asmeniniai įsipareigojimai. Teismas atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, G. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
15. Šalių pozicijos patvirtina, kad ginčas dėl šalių sūnaus A. K. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu yra kilęs, todėl teismas sprendė, kad turi būti nustatyta atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarka. Ieškovė, išskyrus abejones dėl aplinkos nepritaikymo nepilnamečio su negalia poreikiams, kitų pastabų dėl bendravimo tvarkos nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovo siūloma jo ir sūnaus bendravimo tvarka pakankamai aiški, konkreti, įgyvendinama ir jos tinkamai laikantis padėtų užtikrinti tėvo ir sūnaus ryšio puoselėjimą. A. K. yra šešerių su puse metų amžiaus, lanko darželį. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo pažymos NL-3 Nr. 607 matyti, kad nuo 2019-02-26 iki 2021-02-05 A. K. nustatytas sunkus neįgalumas. Teismas sprendė, kad G. K. poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 630 Eur, o A. K. – 756 Eur suma, todėl laikė teisinga, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidės jo procesiniuose dokumentuose nurodomomis sumomis, t. y. iš jo G. K. išlaikymui priteistina 250 Eur suma, o A. K. išlaikymui 290 Eur suma, kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
16. Ieškovė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki kreipimosi į teismą, nurodydama, kad jis iš esmės prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, mokėjo tik komunalinius mokesčius bei paskolą už būstą, kuriame šeima gyveno. 2019 m. spalio 11 d. šalys pradėjo gyventi atskirai, ieškovė su vaikais išsikėlė į nuomojamą būstą. Teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus apie išlaidas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 8 d. iki šalys pradėjo gyventi skyriumi (2019 m. spalio 11 d.), sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį nepriteistinas: abi šalys vedė bendrą ūkį, pirko maisto produktus, buities prekes šeimai, vežiojo vaikus į/iš ugdymo įstaigų, atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius, už sūnaus ugdymo įstaigą, dukros papildomo lavinimo užsiėmimus, jos kelionę. Šalių vaikams atitinkamu laikotarpiu taip pat buvo mokamos ir vaikų poreikiams tenkinti skirtos išmokos. Nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu vaikams būtų ko nors trūkę ar ieškovė prie vaikų išlaikymo būtų prisidėjusi akivaizdžiai didesne dalimi nei atsakovas. 2019 m. spalio 11 d. ieškovei su vaikais išsikėlus gyventi atskirai, konstatavus, kad vaikams iš tėvo per mėnesį priteistinas atitinkamai 250 Eur ir 290 Eur kasmėnesinis išlaikymas teismas sprendė, kad už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyriumi, t. y. nuo 2019 m. spalio 11 d., iki 2020 m. liepos 7 d. (imtinai) G. K. atsakovas turėjo suteikti 2 225,8 Eur dydžio, A. K. – 2 581,93 Eur dydžio išlaikymą. Įvertinęs, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas už sūnaus darželį sumokėjo 184,58 Eur, už vaikų išlaikymą 2020 m. sausio – gegužės mėnesiais (5 mėnesius) ieškovei pervedė po 430 Eur, taigi po 215 Eur už kiekvieną iš vaikų), G. K. teismas priteisė 1 150,8 Eur išlaikymo įsiskolinimo, o A. K. – 1 322,35 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Teismas sprendė, kad kitos atsakovo išlaidos vaikams, patirtos šalims gyvenant skyrium, neįskaičiuotinos į išlaikymo sumas ir vertintinos kaip papildomos išlaidos, patiriamos tėvui betarpiškai rūpinantis vaiku, leidžiant su juo laiką, padedant vaikui puoselėti savo gebėjimus/pomėgius.
17. Įvertinęs bylos baigtį (santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, taip pat patenkinta apie 50 proc. turtinių reikalavimo dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, apie 18 proc. reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys tenkintas 40 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 550 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 146 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (3,72 Eur), į valstybės biudžetą priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti iš atsakovo 5 400 Eur G. K. ir 5 400 Eur A. K. naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2019 m. spalio 11 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad įsiskolinimas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 11 d. Už kitus 27 mėnesius teismas išlaikymo įsiskolinimo nepriteisė. Teismas konstatavo, kad įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus apie išlaidas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 8 d. iki šalys pradėjo gyventi skyriumi (2019 m. spalio 11 d.), sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį nepriteistinas. Savo sprendime teismas tuos pačius dalykus vertina skirtingai. Spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei teismas nurodė, kad nėra ginčo, kad tarp šalių santykiai faktiškai nutrūko 2018 metais, atsakovo teigimu dar anksčiau - nuo 2016 metų jie nebegyveno kaip šeima. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo teigimu nuo 2016 metų šalys nebegyvena kaip šeima. Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą teismas konstatavo, kad šalys vedė bendrą ūkį iki 2019 m. spalio 11 d. Teismo sprendimas yra nenuoseklus ir nelogiškas. Atsakovas nurodė vienintelę reikšmingą sumą vaikų išlaikymui, tai, kad 2017-08-19 jis pervedė ieškovei 1 000 Eur. Tačiau ieškovė pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė 2016 metais paskolino atsakovui 8 050 Eur. 1 000 Eur pavedimas buvo skirtas ne vaikų išlaikymui, o paskolintų pinigų gražinimui. Atsakovas per metus 3-6 kartus keliauja užsienyje, nuolat keliauja po Lietuvą, medžioja. Jo praktiškai nebūdavo namie ir atsakovas nepervesdamas lėšų ieškovei bei nebūdamas namie niekaip negalėjo tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė vedybų sutartį, todėl bendrų finansų jos neturėjo jau ilgą laiką. Teismas konstatavo faktą, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes bylos duomenimis nustatyta, kad vaikams nieko netrūko ir jie pilnai buvo aprūpinti, tačiau teismas visiškai nevertino, kad tai buvo daroma ieškovės sąskaita. Ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat ją nuolat rėmė tėvai, pervesdami lėšas ieškovei.
20. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 36 mėn. laikotarpį iki ieškinio padavimo, kadangi jis teikė išlaikymą vaikams ir užtikrino jų poreikių tenkinimą. Ieškovė ir atsakovas gyveno kartu viename būste iki 2019 m. spalio 11 d. Tai visiškai pagrįstai nustatė teismas, tai liudija ir pačios ieškovės su ieškiniu pateikta nuomos sutartis bei pateikti paaiškinimai civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija, neva šalys nuo 2016 m. nebegyveno kaip šeima. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai buvo konfliktiniai ilgą laiką, tačiau tai nepaneigia fakto, jog šalys gyveno kartu viename būste ir vedė bendrą ūkį bei kasdien rūpinosi vaikais. Šalys atskirai gyventi pradėjo tik ieškovei išsikrausčius iš gyvenamosios vietos nuo 2019 m. spalio 11 d. Dėl to ginčo civilinėje byloje nebuvo ir tai nereiškia teismo sprendimo prieštaringumo. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad jos reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki 2019 m. spalio 11 d. yra pagrįstas, turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas, šalims gyvenant kartu, tokio išlaikymo neteikė. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl šis reikalavimas yra neįrodytas. Atsakovas dar atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad išlaikė vaikus. Pridedamuose bankų išrašuose matyti, jog atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius, būsto paskolą, taip pat mokėjo už telekomunikacines paslaugas, būsto apsaugą, kurą, pirko maistą, buities priemones šeimai. 2017-08-19 atsakovas pervedė ieškovei 1 000 Eur sumą. Ieškovė nepagrįstai nurodo neva ši suma buvo paskolintų pinigų grąžinimas, nes šios aplinkybės ji nenurodė pirmosios instancijos teisme, tuo labiau, kad pavedimo paskirtyje nurodyta „papildymas“. Atsakovas taip pat mokėjo už sūnaus darželį, dukros šokių pamokas, dukros kelionę, ką pripažino ir teismas skundžiamame sprendime. Svarbu ir tai, kad šias aplinkybes pripažino ir pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu. Ieškovei iki 2019 m. spalio 11 d. nesinuomojus būsto nebuvo ir vaikų gyvenamosios vietos nuomos išlaidų. Teismas pripažino, kad buvo gaunamos lėšos (pensijos, kompensacijos, išmokos) vaikams išlaikyti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Apeliacinio skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas priteisė G. K. 1 150,8 Eur išlaikymo įsiskolinimo, o A. K. 1 322,35 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantė prašo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą: 5 400 Eur G. K. ir 5 400 Eur A. K. naudai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2019 m. spalio 11 d.
23. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Kartu gyvenantys vaiko tėvai jo išlaikymo klausimą sprendžia bendru sutarimu. Šis susitarimas apima tiek vaikų išlaikymo formos, tiek tvarkos nustatymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
25. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
26. Šiuo atveju apeliantė, minėta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2019 m. spalio 11 d. Apeliantės teigimu, teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra ginčo, kad tarp šalių santykiai faktiškai nutrūko 2018 metais, atsakovo teigimu nuo 2016 metų jie nebegyveno kaip šeima, tačiau išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį nepriteisė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kada faktiškai nutrūko šalių santykiai, nėra tapati šalių pradėjimo gyventi skyriumi momentui. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsinuomojo butą ir pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovo 2019 m. spalio 11 d. Nors kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių faktiniai tarpusavio santykiai nutrūko 2018 metais, ar net 2016 metais, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys ir toliau vedė bendrą ūkį, tai yra gyveno kartu. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis tinkamai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nes vaikų išlaikymas vyko ieškovės sąskaita, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas - atsakovas mokėjo būsto paskolą, komunalinius mokesčius, už telekomunikacines paslaugas, už sūnaus ugdymo įstaigą, dukros papildomo lavinimo užsiėmimus, jos kelionę, pirko maistą, buities priemones. Ieškovė teigdama, jog vaikai buvo išlaikomi tik jos, o ne atsakovo, nepateikia į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Sutuoktinių tarpusavio santykiai šeimoje kiekvienu konkrečiu atveju yra individualūs, todėl ir vaikų išlaikymo klausimas kiekvienoje šeimoje, nepaneigiant abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sprendžiamas individualiai. Byloje esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iki 2019 m. spalio 11 d., t. y. iki kol šalys gyveno kartu, tiek ieškovė tiek atsakovas bendrai rūpinosi nepilnamečiais vaikais, pirko maistą, buities prekes, mokėjo būsto komunalinius mokesčius, vežiojo vaikus į/iš ugdymo įstaigų, tai yra vedė bendrą ūkų, todėl pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį nėra.
27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius
Alma Urbanavičienė