Civilinė byla Nr. 2A-720/2012

                                                                           Proceso Nr. 2-56-3-01884-2010-0

                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

35.6.1; 40.2; 121.21; 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011m. gegužės 31d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Dusmenėliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Eurotopas“, trečiajam asmeniui V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. 2-1575-413/2011.

Teisėjų kolegija

              n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje keliamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo, bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius, klausimas.

2008 m. gruodžio 22 d. Susitarimu Nr. 5 (toliau taip pat vadinamas Susitarimu Nr. 5) UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos“ sanatorija“), UAB „Murena“ ir  UAB „Dusmenėliai“ susitarė, kad  pagal Statybos rangos sutartį Nr. AD308-06 dėl UAB „Lietuvos“ sanatorija  pastato, esančio V. Kudirkos g. 45, Druskininkuose,  rekonstrukcijos užsakovas  UAB „Lietuvos“ sanatorija“ atsiskaitys ne su rangovu UAB „Murena“, o  tiesiogiai  su  darbus  atlikusiu  subrangovu UAB „Dusmenėliai“, sumokėdamas jam 300 000 Lt, po ko bus laikoma, kad visos trys šalys tarpusavyje yra atsiskaitę.

Analogišku 2009 m. vasario 3 d. SusitarimuNr. 23 (toliau taip pat vadinamas Susitarimu Nr. 23), pasirašytu tarp užsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“, rangovo UAB „Murena“ ir subrangovo UAB „Eurotopas“, UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti už ieškovą UAB „Murena“ atsakovui UAB „Eurotopas“ 153 585,65 Lt skolą.

2009 m. birželio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Murena“.

UAB „Murena“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, actio Pauliana pagrindu prašydamas pripažinti negaliojančiais minėtus susitarimus ir taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo UAB „Dusmenėliai“ 300 000 Lt, iš atsakovo UAB „Eurotopas“ 153 585,65 Lt  bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlime teisme dienos iki visiško teismo spendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog ginčijamų (reikalavimo perleidimo) sandorių sudarymo metu skolininkas UAB „Murena“ buvo faktiškai nemokus (įmonės skolos kreditoriams siekė 18 979 112 Lt, kai bendrovė turėjo turto tik už 21 125 905 Lt), įmonė nebuvo atsiskaičiusi su savo darbuotojais ir valstybės biudžetu, teismuose buvo užvestos kitų kreditorių civilinės bylos dėl skolų išieškojimo, ieškovo turtui buvo taikytas areštas. Taigi, ieškovas, perleisdamas atsakovams UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“ reikalavimo teisę į skolų patenkinimą iš savo skolininko UAB „Grand SPA Lietuva“, sumažino kitų kreditorių galimybes atgauti savo skolas, suteikė pirmenybę trečios eilės kreditoriams prieš pirmos ir antros eilės kreditorius (darbuotojus, VMI ir Sodrą). Ginčijamų sandorių sudarymui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo, todėl šių sandorių ieškovas neprivalėjo sudaryti. Bankroto administratoriaus nuomone, sudarydamas paminėtus sandorius,ieškovas žinojo, kad jie pažeidžia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimus. Atsakovai UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“, sudarydami sandorius, privalėjo pasidomėti skolininko finansine padėtimi, juolab, kad viešojoje erdvėje jau buvo pateiktos žinios apie galimą ieškovo nemokumą, tačiau atsakovai to nepadarė. Todėl, ieškovo nuomone, sandorio šalys buvo nesąžiningos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildė ieškinio pagrindą, teigdamas, kad sandorių sudarymo metu galiojo laikinas ieškovo turto areštas, kas reiškė, jog realiai buvo areštuotas visas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas. Kadangi turto arešto duomenys yra vieši, tai atsakovams ši aplinkybė turėjo būti žinoma. CPK 675 straipsnio 1 dalies prasme priverstinai areštavus skolininko nuosavybės teises į jo turtą, ginčijamų sandorių sudarymas buvo negalimas. Tokiu būdu, ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus (draudimus), kitų ieškovo kreditorių teises, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatas yra niekinai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1) ieškovas praleido ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti; 2) ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovė buvo moki ir jos turtinė padėtis nesvyravo ties nemokumo riba, nes pagal įmonės 2008 finansinių metų balanso duomenis ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Murena“ vykdytinų turtinių įsipareigojimų vertė tesudarė 10 proc. ieškovo turimo turto vertės; 3) ginčijami sandoriai niekaip negalėjo pažeisti ieškovo kreditorių turtinių teisių ir interesų, kadangi po sandorių sudarymo nepasikeitė skolininko turto ir skolų santykis, ir priešingai, atsiskaičius ginčijamu būdu su atsakovais, sumažėjo ieškovo kreditorių skaičius. Kol ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, įstatymas nenumatė bendrojo kreditorių lygybės principo ir jų eiliškumo, kaip tai nustatyta Įmonių bankroto įstatyme, ir nedraudė vykdyti finansinių prievolių savo kreditoriams; 4) jeigu subrangovas (atsakovas UAB „Dusmenėliai“) nebūtų atlikęs UAB „Grand SPA Lietuva“ objekte su ieškovu sudarytoje sutartyje numatytų darbų, atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“ nebūtų atsiradusi pareiga sumokėti rangovui (ieškovui). Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu tenkino atsakovo UAB „Eurotopas“ ieškinį ir priteisė iš UAB „Murena“ 153585,65 Lt skolos. Taigi ieškovas, esant aptartoms aplinkybėms ir  siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, turėjo pagrįstą pagrindą sudaryti ginčijamus susitarimus; 5) nesąžiningumo prezumpcijos taikymo pagrindų, numatytų CK 6.67 straipsnyje, ginčo šalių atžvilgiu nebuvo nustatyta. Todėl atsakovų nesąžiningumo faktą turėjo įrodyti ieškovas. Nors ieškovas turėjo finansinių sunkumų, tačiau pagal įmonės balanso duomenis buvo mokus, turto arešto ir pradelstų įsipareigojimų mastas sudarė mažiau nei ketvirtadalį viso balanse apskaityto turto vertės, be to, UAB „Murena“ finansinė atskaita už 2008 metus Juridinių asmenų registrui buvo pateikta tik 2009 m. liepos 17 d., taigi jau po ginčijamų sandorių sudarymo, dėl ko atsakovams negalėjo viešai būti žinoma apie ieškovo finansinius sunkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui UAB „Eurotopas“ iš ieškovo BUAB „Murena“ 2 112 Lt atstovavimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad UAB „Murena“ 2008 finansinių metų balanso duomenimis, ginčo susitarimų sudarymo laikotarpiu įmonė turėjo 21 125 905 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 18 979 112 Lt, todėl laikytina, kad iki jai buvo iškelta bankroto byla, UAB „Murena“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau įmonės veikla nebuvo nutrūkusi, ji vykdė ūkinę – komercinę veiklą ir trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę. Teismas sprendė, kad skolininko (ieškovo) sudaryti ginčijami sandoriaijų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl tokių skolininko veiksmų įmonė tapo nemoki arba kitaip pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, nepagrįstai teikiant pirmenybę atsakovams kitų jos kreditorių atžvilgiu. Be to,ieškovas neįrodė, jog dėl sudarytų sandorių sumažėjo ieškovo (skolininko) galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, kad žymiai pakito ieškovo turto masė ir jo turtinė padėtis, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

Teismas nurodė, kad byloje nenustačius šalių nesąžiningumo sąlygų, numatytų CK 6.67 straipsnyje, spręstina, ar ieškovas įrodė atsakovų nesąžiningumą pagal CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalių sąlygas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovas dėl sudarytų susitarimų netapo nemokus, po jų sudarymo toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, o įmonės turto ir įsipareigojimų balansas buvo teigiamas. Duomenys apie įmonės 2008 m. finansinę padėtį Juridinių asmenų registrui buvo pateikti  2009 m. liepos 17 d., t.y. po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl teismas darė išvadą, jognepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovams turėjo būti žinoma apie ieškovo pasunkėjusią finansinę būklę. Ginčijamų sandorių šalys buvo sudariusios pagrindines 2008 m. birželio 17 d. statybos rangos ir 2008 m. rugsėjo 19 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovas, suėjus prievolių įvykdymo terminui, liko skolingas atsakovams prašomas priteisti sumas. Pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 2 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1002-601/2009 ieškovui atsirado pareiga sumokėti UAB „Eurotopas“ 153585,65 Lt skolą. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad paminėtoje situacijoje ginčijamų sandorių sudarymui egzistavo teisinės prielaidos, o sandorio šalių nesąžiningumo fakto aptartoje situacijoje nebuvo.

Dėl ieškovo argumento, kad sandorių šalių nesąžiningumo faktą patvirtina aplinkybė, jog sudarant sandorius ieškovo turtui buvo taikytas areštas, kas suponuoja išvadą, jog šie sandoriai prieštarauja CPK 675 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal turto areštų aktų registro tiek laikinos, tiek ir baigtinės areštų būklės duomenis ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovo turto areštas buvo apibrėžtas konkrečiu jo dydžiu, kurio bendra suma sudarė 3 996 898,07 Lt, taigi tik 19 proc. įmonės turto vertės. Todėl laikytina, kad įmonė turėjo turto, kuriuo galėjo laisvai disponuoti ir ši neareštuota turto dalis galėjo būti panaudota kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Murena“ prašo panaikinti 2011 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti 2008-12-22 susitarimą Nr. 5, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Dusmenėliai“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“ ir 2009-02-03 susitarimą Nr. 23, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Eurotopas“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“ negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir priteisti iš UAB „Dusmenėliai“ 300 000 Lt sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš UAB „Eurotopas“ – 153 585,65 Lt sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo kreditorių teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriams UAB „Dusmenėliai" bei UAB „Eurotopas", kurie yra trečios eilės kreditoriai pagal išieškojimų eiliškumą. Ginčijamų susitarimų sudarymo metu UAB „Murena" buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, sandoriais buvo suteikta pirmenybė atsakovams prieš bendrovės darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekciją, socialinio draudimo fondo valdybą, kitus kreditorius, todėl pirmiausia buvo pažeistos šių kreditorių teisės ir Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Be to, 2008 m. įmonės balansas leidžia spręsti, kad įmonė buvo nemoki, o 2009-06-30 įmonės nemokumas buvo patvirtintas ir teismo sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009-02-03 bei 2008-12-22 sandorių sudarymo metu UAB „Murena" turtui galiojo laikinas areštas. Turto arešto aktas Nr. 0108006242 buvo įregistruotas 2008-12-16, laikina būsena. Turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-01-05 t.y. jau po sandorio sudarymo. Turto arešto aktas Nr. 0608002101 buvo įregistruotas 2008-12-17, laikina būsena. Turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-01-05 t.y. jau po sandorio sudarymo. 2009-02-03 sandorio sudarymo metu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena" turto areštas. Turto arešto aktas Nr. 0609000179 buvo įregistruotas 2009- 01-16, laikina būsena. Turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-02-06 t.y. jau po sandorio sudarymo. Vadinasi, UAB „Murena" tuo metu negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Atsiskaitydama su vienu iš kreditorių, UAB „Murena“ pažeidė imperatyvias įstatymo normas bei kitų kreditorių teises.
2. Teismas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad sandorį buvo privaloma sudaryti. UAB „Grand Spa Lietuva" ir UAB „Dusmenėliai" bei UAB „Eurotopas" nesiejo sutartiniai santykiai, nei rangos nei subrangos sutartyse nebuvo numatyta, kad užsakovas gali tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu. Be to, sandorių ne tik neprivalėjo sudaryti, tačiau ir neturėjo teisės, nes jų sudarymo metu Turto arešto aktų registre UAB „Murena" atžvilgiu buvo įregistruotas laikinas turto areštas.
3. Nepagrįsta teismo išvada, jog šalys buvo sąžiningos.Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Atsakovai negali būti laikomi sąžiningais, nes nepasidomėjo, ar Turto arešto aktų registre nėra įregistruoto arešto akto, ar UAB „Murena“ turi teisę disponuoti turtu.
4. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes šiuo atveju laikytina, kad sandoriai pažeidžia Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas.
5. Teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidė procesines teisės normas, t.y. LR CPK 12, 178, 185, 265, 270 straipsnių reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Dusmenėliai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui UAB „Dusmenėliai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl kreditorių teisių ginčijamais susitarimais pažeidimo. Ieškovas neįrodė, kad UAB „Murena“ ginčo santykiams aktualiu laikotarpiu buvo nemoki, taip pat kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo sumažėjo bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Murena“ trumpalaikiai įsipareigojimai buvo mažesni už bendrovės turimo turto vertę, jos pradelstųįsipareigojimų santykis su balanse apskaityto turto verte nerodė nemokumo būklės, po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovas ir toliau vykdė ūkinę - komercinę veiklą, mažino skolinius įsipareigojimus. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, taikytino bankroto atveju, ir nedraudžia vykdyti finansines prievoles savo kreditoriams, todėl skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, kai yra suėję kitų prievolių vykdymo terminai kitiems kreditoriams, įstatymų yra leidžiamas.
2. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Murena“ ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti ginčijamų sandorių, nes jų sudarymo metu Turto arešto aktų registre UAB „Murena“ atžvilgiu buvo įregistruotas laikinas turto areštas, kurio galiojimo metu ieškovas neturėjo teisės disponuoti visu turtu. Pažymėtina, kad disponavimas turtu, viršijančiu nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų disponavimo neindividualizuotu bendrovės turtu ribą, negali būti laikomas asmens, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudarytų sandorių teisėtumo ir/ar galiojimo sąlyga. Ginčijamo UAB „Dusmenėliai“, UAB „Murena“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“ sandorio sudarymo metu Turto arešto aktų registre registruotais turto arešto aktais Nr. 0108006242 ir Nr. 0608002101 ieškovui buvo nustatyti disponavimo ne didesniu kaip 2 140 214,46Lt vertės turtu ribojimai, kai ieškovo ilgalaikis ir trumpalaikis turtas tuo metu sudarė 21 125 000 Lt, todėl teigtina, kad ieškovas, sudarydamas 300 000 Lt vertės sandorį, nepažeidė jo atžvilgiu nustatytų disponavimo turtu ribojimų. Be to, sudarius ginčijamus sandorius, ieškovo kreditorių AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Junesta“, kurių iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareikštų turtinių reikalavimų vykdymas, priėmus jiems galimai palankius teismo sprendimus, buvo užtikrintas aprašant konkretų UAB „Murena“ kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, taigi šių kreditorių teisės ir/ar teisėti interesai bei teismų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudarius ginčo sandorius, pažeistos nebuvo.
3. Sprendžiant dėl sandorių šalių (ne)sąžiningumo svarbu pažymėti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu bendrovė vykdė statybos rangos darbus, bankroto byla jai buvo inicijuota tik po pusės metų, atsiskaitymas pagal ginčijamą trišalį susitarimą atitiko tiek versle, tiek teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.Pasisakant dėl apelianto argumentų, kad atsakovai nepateikė argumentų, jog domėjosi UAB „Murena“ finansine situacija, ar įmonei nėra inicijuotas bankroto bylos iškėlimas ir pan., svarbu pažymėti, kad pagal CPK 178 straipsnį ieškovas turėjo įrodyti atsakovų nesąžiningumą, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai pažeidė pareigą pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis.
4. Nors nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu, apeliaciniame skunde bankrutuojančios UAB „Murena“ bankroto administratorius kelia ir imperatyvių teisės normų pažeidimo klausimą. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas, nesant byloje nustatytų akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, kad sandoris yra niekinis, savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti jo negaliojimo teisines pasekmes.
5. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas apie ginčijamų sandorių priešingumą bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesams sprendė, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir juose esančią informaciją apie bylai reikšmingas aplinkybes: UAB „Murena“ finansinę padėtį apibūdinančius dokumentus, Turto arešto aktų registro informaciją, BUAB „Murena“ pareikštas pretenzijas, informaciją apie UAB „Murena“, skelbtą visuomenės informavimo priemonėse, ir kt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Eurotopas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui UAB „Eurotopas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. BUAB „Murena“ tiek iki ginčijamų susitarimų pasirašymo, tiek ir po to vykdė savo veiklą, dėl to UAB „Eurotopas“ neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovas tuo metu gali būti nemokus.Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-485/2010)net ir tuo atveju, jeigu ieškovo būklė yra bloga ir artima Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, nėra pakankama konstatuoti ieškovo nemokumą kaip actio Pauliana taikymui būtiną aplinkybę. Kol nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Kita vertus, jeigu laikytina, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu UAB „Murena“ jau buvo nemoki, tuomet UAB „Murena“ generalinis direktorius turėjo pareigą užtikrinti, kad nebūtų sudaromi sandoriai, kurie neva neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl dėl žalos kreditoriams yra atsakingas įmonės vadovas, bet ne atsakovai šioje byloje.
2. Atmestini apelianto argumentai, susiję su sandorio neprivalomumu. Ginčijamo 2009-02-03 susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų UAB „Eurotopas“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“ sudarymo metu UAB „Murena“ Kauno apygardos teismo 2009-02-02 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1002-601/2009 pagrindu turėjo pareigą sumokėti UAB „Eurotopas“ 153 585,65 Lt skolą. Taigi, ieškovui turint pareigą sumokėti UAB „Eurotopas“, buvo nuspręsta, kad skola bus grąžinama perleidžiant reikalavimo teisę į aukščiau minėtos skolos patenkinimą iš atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“.
3. Apeliantas nepagrįstai teigia atsakovus buvus nesąžiningais. Sandorio šalies sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovai buvo nesąžiningi, tačiau to nepadarė. UAB „Eurotopas“ Turto arešto aktų registro duomenys apie taikomus ieškovui areštus nebuvo žinomi, be to, atsakovas nelaikytinas turėjusiu pareigą patikrinti Turto areštų aktų registrą, kadangi pagal UAB „Murena“ atliekamus atsikaitymus nebuvo pagrindų abejoti įmonės mokumu. Atsakovas taip pat neturėjo pareigos tikrinti ieškovo finansinės atskaitomybės,nes verslo subjektai nėra įpareigoti kiekvieną kartą sudarant verslo sandorius reikalauti sandorio šalių pateikti finansinės atskaitomybės duomenis ar domėtis įmonei taikomais turto areštais, kurie nėra susiję su sudaromu sandoriu. Juo labiau, kad UAB „Murena“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 metus buvo patvirtinti tik 2009-04-28, o Juridinių asmenų registrui, iš kurio galima viešai sužinoti tokią informaciją, pateikti tik 2009-07-17.
4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčo sandoriai yra negaliojantys CK 1.80 str. prasme, kadangi sudarant ginčo sandorį buvo taikomas laikinas ieškovo turto areštas. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apygardos teismas, pagal Turto areštų registro tiek laikinos, tiek ir baigtinės areštų būklės duomenis ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovo turto areštas buvo apibrėžtas konkrečiu jo dydžiu, kurio bendra vertė sudarė 3 996 898,07 Lt, taigi tik 19 proc. įmonės turto vertės. Todėl laikytina,kad įmonė turėjo turto, kuriuo galėjo laisvai disponuoti ir ši neareštuota turto dalis galėjo būti panaudota kitų kreditorių reikalavimas užtikrinti.
5. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, įrodymus vertino visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, sprendime pateikė pareikštų reikalavimų faktinį ir teisinį įvertinimą.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. gegužės 3 d. gauti atsakovo UAB „Dusmenėliai“ papildomi paaiškinimai. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde yra keliami ne tik actio Pauliana instituto taikymo ir aiškinimo klausimai, bet ir pasisakoma dėl ginčo sandorių prieštaravimo imperatyvioms Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ir Turto arešto aktų registro įstatymų nuostatoms, nors tokie reikalavimai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareikšti nebuvo. Atsakovo manymu, pagrindas ginčo sandorius nagrinėjamoje byloje pripažinti niekiniais nėra akivaizdus, todėl teismas negali savo iniciatyva spręsti klausimo dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Dėl galimo Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pažeidimo atsakovas nurodo, jog vien aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas2010 m. kovo 19 d. nutartimi yra patvirtinęs BUAB „Murena“ darbuotojų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinius reikalavimus ieškovo bankroto byloje, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo šalys, sudarydamos ginčo susitarimą, pažeidė šį įstatymą, nes bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai galėjo atsirasti jau po ginčo dalyką sudarančių sandorių sudarymo, todėl svarbu sandorio sudarymo metu egzistavusiomis sąlygomis nustatyti, kurių bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisės galėjo būti pažeistos ir kokia apimtimi, ar jų piniginių prievolių terminai buvo suėję, ar BUAB „Murena“ nėra įvykdžiusi savo prievolių šių asmenų atžvilgiu po ginčijamų susitarimų sudarymo, ir pan. Dėl galimo Turto arešto aktų įstatymo nuostatų pažeidimo atsakovas nurodo, jog disponavimo turtu ribojimų atsiradimo pagrindas yra ne turto arešto aktų įregistravimas viešame registre, bet turto arešto akto(šiuo atveju - nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo )priėmimas. Lietuvos apeliacinis teismas2012 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2- 48/2012, pasisakymas dėl laikino turto arešto įtakos bendrovės, kurios atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sandorių teisėtumui taip pat pažymėjo, kad asmuo, kurio turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali disponuoti savo turtu tiek,kiek to neriboja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Taigi, nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, registracija Turto arešto aktų registre nekeičia ir negali pakeisti šia nutartimi taikytų disponavimo turtu ribojimų masto irvaržyti asmens teisių labiau nei nustato teisinis tokios registracijos pagrindas - turto arešto aktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Byloje sprendžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.80 straipsnio taikymas bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir bankroto administratoriaus teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį

Actio Pauliana– tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus,turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Byloje nėra ginčo, kad šalis siejantys tarpusavio sutartiniai santykiai ir ginčijamų sandorių sudarymo metu buvę tarpusavio įsiskolinimai patvirtina egzistavus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę skolininkui.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ieškovo (ne)mokumą pagrindžiančias aplinkybes ir pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių (ne)pagrįstumą.

Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju ginčijami susitarimai vertintini kaip pažeidžiantys kitų ieškovo kreditorių teises, nes jais UAB „Murena“, faktiškai būdama nemoki, suteikė prioritetą trečios eilės kreditoriams UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“. Sprendžiant dėl UAB „Murena“ faktinio nemokumo, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių įvykdymo terminai yra suėję, ginčo sandorių sudarymo dienai, t.y. 2008-12-22 ir 2009-02-03, svarbus byloje esančių įrodymų dėl įmonės finansinių prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu analizavimas ir vertinimas. Byloje esantis ieškovo 2007 m. balansas (c. b. Nr. 2-1575-413 t. II, b. l.107-110) patvirtina, kad ieškovas 2007 metais turėjo 19 517 486 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 696 111 Lt. Ieškovo 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaita (c. b. Nr. 2-1575-413 t. II, b. l. 111) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas patyrė 6 360 633 Lt nuostolių. Taigi, darytina išvada, jog pagal bylos duomenis ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos jam iškėlimo sunkėjo. Bylos duomenimis, ginčijamų susitarimų sudarymo laikotarpiu ieškovas buvo skolingas darbuotojams – pažymos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui ir Alytaus rajono apylinkės teismui (c. b. Nr. 2-1575-413 t. I, b.l. 37-42), valstybės biudžetui – Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai (c. b. Nr. 2-1575-413 t. I, b.l. 45-48), kitiems kreditoriams – kreditorių raginimai atsiskaityti (c. b. Nr. 2-1575-413 t. I, b.l. 64-81. BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus į bylą pateikta BUAB „Murena“ įsipareigojimų ginčijamo susitarimo Nr. 5 2008-12-22 dienai suvestinė (c. b. Nr. 2-1575-413 t. I, b.l. 112-117) patvirtina, kad ginčijamo sandorio Nr. 5 sudarymo dienai UAB „Murena“ įsipareigojimai sudarė iš viso 16 809 102,51 Lt. Byloje įrodymų, kad įmonė nagrinėjamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mažino savo įsipareigojimus ar didino turtą, nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijami susitarimai buvo sudaryti, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo nemokumas 2009 m. vasario 3 d. (ginčijamo susitarimo Nr. 23 sudarymo dieną) nustatytas kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pastaroji aplinkybė sukelia teisinius padarinius ir nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012 ir 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2012). Teisinis įmonės nemokumas buvo konstatuotas 2009-06-30 Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB „Murena“ bankroto bylą, taigi, praėjus tik keliems mėnesiams nuo ginčijamų susitarimų sudarymo.

Dėl pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių nepagrįstumo pažymėtina, jog ginčijamų susitarimų sudarymo metu galiojęs LR Laikinasismokėjimų eilės tvarkos įstatymas reglamentavo mokėjimo eiliškumą, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturėjo pakankamai pinigų. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu, pirmiausia turėjo būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos, mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus. Kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos privalo laikytis, nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Nagrinėjamoje byloje šio įstatymo kontekste UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“ priskirtini ketvirtai mokėjimų eilei. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ginčo susitarimais šios nuostatos buvo ignoruotos, suteikiant nepagrįstą pirmenybę atsakovams UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“ taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmenybės teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises.

Dėl sandorių privalomumo

Teismų praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo (pvz. viešojo pirkimo sutartys – CK 6.380 str., energijos pirkimo-pardavimo sutartys – CK 6.383 str.), teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis siejo statybos rangos sutartiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas UAB „Murena“ buvo rangovas (generalinis rangovas), atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“- darbų užsakovas, atsakovai UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“ – subrangovai. Ginčijamais susitarimais šalys susitarė nebesilaikyti 2008 m. gegužės 29 d. sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06 nuostatų, pagal kuriasužsakovas turėjo atsiskaityti su rangovu ir susitarė, jog užsakovas už subrangovų atliktą darbą su jais atsiskaito tiesiogiai, o ne per generalinį rangovą. Pažymėtina, jog sutarčių laisvės principas nedraudžia šalims pakeisti sutartinių santykių, jeigu tai nepažeidžia kitų asmenų teisių bei interesų ir įstatymų nuostatų, tačiau vien šalių valios pakeisti sutartinius santykius negalima laikyti privalomumu sudaryti sandorį. Šiuo atveju jokių aplinkybių, kurios būtų įpareigojusios šalis pakeisti anksčiau sudarytose sutartyse numatytą atsiskaitymo tvarką, nebuvo. Dėl atsakovo UAB „Eurotopas“ argumento, kad egzistavo privalomumas sudaryti ginčijamą susitarimą Nr. 23, nes UAB „Murena“ Kauno apygardos teismo 2009-02-02 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1002-601/2009 pagrindu turėjo pareigą sumokėti UAB „Eurotopas“ 153 585,65 Lt skolą, pažymėtina, jog, pirma, šis preliminarus sprendimas ginčijamo susitarimo Nr. 23 sudarymo metu buvo neįsiteisėjęs ir neįsiteisėjo, nes UAB „Eurotopas“ pareiškė prieštaravimus, antra, pagal preliminarų teismo sprendimą atsiskaityti su UAB „Eurotopas“ turėjo UAB „Murena“ (be to, tuo metu egzistavo ir kiti kreditoriai, kuriems skolos buvo priteistos teismų sprendimais), todėl jokio privalomumo nustatyti atsiskaitymo tvarką, pagal kurią UAB „Murena“ skola UAB „Eurotopas“ grąžintina, perleidžiant reikalavimo teisę į skolos patenkinimą iš atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“, neegzistavo.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra šalių nesąžiningumas. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius. Byloje esantys duomenys – Turto arešto aktų registro išrašai patvirtina, kad teismai UAB „Murena“ atžvilgiu buvo pritaikę laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas bendrovės turtas. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės. Pagal byloje esančius ieškovo turto arešto duomenis, 2009-02-03 ginčijamo susitarimo Nr. 23 sudarymo metu Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ieškovo turto laikinas areštas pagal 2009-01-16 Turto arešto aktą Nr. 0609000179, o 2008-12-22 ginčijamo susitarimo Nr. 5 sudarymo metu buvo įregistruotas ieškovo turto laikinas areštas pagal 2008-12-16 Turto arešto aktą Nr. 0108006242 ir 2008-12-17 Turto arešto aktą Nr. 0608002101. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, privalėjo pasidomėti, ar UAB „Murena“ turtui nėra taikomas areštas, ar nėra kitų kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaityta ir kurių reikalavimo teisės būtų atsiradusios pirmiau už atsakovų, ar nėra pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių, su kuriais, vadovaujantis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatomis, turėtų būti atsiskaitoma pirmiau. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovaibūtų elgęsi apdairiai ir iki ginčijamo susitarimo sudarymo būtų domėjęsi kitos sandorio šalies patikimumu, prašę informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstę ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Ginčijamų sandorių sudarymo metu Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „Murena“ 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys, kurie, kaip minėta, sudarė pagrindą konstatuoti dideles įmonės mokumo problemas, todėl atsakovai, veikdami atidžiai ir rūpestingai, privalėjo paprašyti įmonės 2008 metų finansinių duomenų, kuriais remiantis galėtų spręsti dėl įmonės faktinio mokumo ginčijamų susitarimų sudarymo dienai. Atsakovai turėjo suabejoti bendrovės „Murena“ mokumu jau ginčo sandorių sudarymo metu, kai buvo pakeista tarpusavio atsiskaitymų tvarka ir atsiskaityti už UAB „Murena“, negalinčią atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriais, pasirinkta UAB „Grand SPA Lietuva“. Konstatuotina, jog tam, kad atsakovai, kaip verslininkai, būtų laikomi sąžiningaisdėl sandorio sudarymo, jie privalėjo pasidomėti UAB „Murena“ finansine būkle ir tik įsitikinę, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti, galėjo sudaryti ginčijamus sandorius.

Dėl ieškinio senaties termino

Kadangi atsakovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė taikyti ieškinio senatį ir, be kitų motyvų, atmesti ieškinį, kaip pareikštą suėjus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytam sutrumpintam vienerių metų ieškinio senaties terminui actio Pauliana pareikšti, teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu.

Vadovaujantis ĮBĮ11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, laikoma, jog apie ginčo sandorį bankroto administratorius sužinojo nuo įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo dienos ir šis momentas siejamas su ieškinio senaties termino pradžia. Bankroto byla UAB „Murena“ iškelta ir administratoriumi UAB „Forum regis“ paskirta Kauno apygardos teismo 2009-06-30 nutartimi. Iš Kauno apygardos teismo 2009-12-21 nutarties matyti, kad ĮBĮ nustatytais terminais UAB „Murena“ vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir apskaitos, balanso, finansinės atskaitomybės dokumentų ir už tai UAB „Murena“ vadovui buvo skirta bauda. Byloje esantys 2009-12-28 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas (civilinė byla Nr. 2-1575-413/2011 t. II b.l. 81-82) ir 2010-01-04 Bylų (dokumentų) perėmimo aktas (civilinė byla Nr. 2-1575-413/2011 t. II b.l. 83-88) patvirtina, kad su ginčo sandoriais susiję dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2009 m. gruodžio pabaigoje – 2010 m. pradžioje, todėl būtent nuo dokumentų perdavimo turėtų būti skaičiuojama senaties termino pradžia, nes tik nuo to momento administratorius objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamus sandorius. Bankroto administratoriaus ieškinys dėl ginčijamo 2008-12-22 susitarimo Nr. 5 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Kauno apygardos teisme gautas 2010 m. gruodžio 10d., ieškinys dėl ginčijamo 2009-02-03 susitarimo Nr. 23 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Kauno apygardos teisme gautas 2010 m. gruodžio 20 d., tad laikytina, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nustačius, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino actio Paulina instituto taikymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 330 str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas jau yra išnagrinėjęs kasacine tvarka civilines bylas, esant iš esmės tapačioms sąlygoms bei reikalavimams, kuriose dalyvaujantys byloje asmenys buvo tas pats užsakovas ir generalinis rangovas, tik kiti subrangovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Murena“ v. UAB „Alseka Kaunas“ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-398/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-508/2012). Esant iš esmės šių bylų tapačioms ratio decidendi, kasacinis teismas dėl bylos esmės ir išnagrinėtų reikalavimų padarė analogiškas išvadas. Atitinkamai analogiška išvada dėl ieškovo reikalavimų darytina ir nagrinėjamoje byloje.

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais action Pauliana pagrindu, taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Pagal pripažintiną negaliojančiu 2008-12-22 susitarimą Nr. 5 UAB „Dusmenėliai“ gavo 300 000 Lt sumą, o pagal pripažintiną negaliojančiu 2009-02-03 susitarimą Nr. 23 UAB „Eurotopas“ gavo 153 585,65 Lt sumą, todėl šios sumos iš jas gavusių asmenų priteistinos BUAB „Murena“. Šis turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka.

Dėl procesinių palūkanų

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovų UAB „Dusmenėliai“ ir UAB „Eurotopas“ ieškovui BUAB „Murena“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas yra palankus apeliantui, kuris prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos ieškovui nėra priteistinos.             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2008 m. gruodžio 22d. susitarimą Nr. 5, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir UAB „ Dusmenėliai”, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dusmenėliai” (įmonės kodas 149612737) ieškovui BUAB „Murena“ (įmonės kodas 149632768) 300 000 Lt (tris šimtus tūkstančių litų) sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško vykdymo.

Pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimą Nr. 23, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir UAB „Eurotopas”, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurotopas” (įmonės kodas 300057837) ieškovui BUAB „Murena“ (įmonės kodas 149632768) 153 585,65 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus šešiasdešimt penkis centus) sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško vykdymo.

Teisėjai                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                                                                                           

Marytė Mitkuvienė