Civilinė byla Nr. e2-18675-845/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-13445-2023-2        

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valdantis“ dėl skolos priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

ieškovas T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Valdantis“ 212,58 Eur skolą, 3,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2021 m. sausio 26 d. sudarė Nekilnojamojo turto valdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas perdavė atsakovei valdyti, naudoti ir disponuoti ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o atsakovė įsipareigojo pagal Sutartį surasti nuomininkus, sudaryti ir pasirašyti nuomos sutartį ieškovo vardu ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įpareigojimus. Pagal Sutartį už suteiktas atsakovės paslaugas, ieškovas įsipareigojo mokėti mėnesinį atlyginimą, kuris yra lygus 10 % mėnesinio nuomos mokesčio, bet ne mažiau 40 Eur. Pagal Sutartį šalys taip pat susitarė, kad nuomos mokestis, atskaičius atsakovės atlyginimą, turi būti pervestas ieškovui iki kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, už kurį priklauso gauti nuomą, 15-os dienos. Ieškovo teigimu, atsakovė 2023 m. gegužės 5 d. pervedė ieškovui tik dalį nuomos mokesčio, paskaičiuoto už balandžio mėnesį, t. y. 117,42 Eur, todėl liko skolinga 212,58 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas prašo priteisti 3,35 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d.

Atsakovė UAB „Valdantis“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdydama 2021 m. sausio 26 d. šalių sudarytą Sutartį, atsakovė 2023 m. vasario 17 d. sudarė su S. M. ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto Patalpų Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, dėl to, kad nuomininkė S. M. nevykdė savo įsipareigojimų mokėti komunalinius mokesčius, atsakovė komunalines paslaugas teikiančiai bendrovei padengė savo sąskaita. Atsakovė nurodė, kad nuomininkės atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla, todėl ieškovui mokėtino nuomos mokesčio dalis atsakovės yra sulaikyta iki nuomininkė padengs susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas apie susidariusią situaciją buvo ne kartą informuotas elektroniniu paštu, be to, ir Sutartyje numatyta, jog ieškovas yra atsakingas už visas mokestines prievoles, kylančias jam dėl patalpų nuomos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Atsižvelgiant į tai, kad šalys neprieštaravo rašytiniam bylos nagrinėjimui, taip pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog tarp ieškovo T. G. ir atsakovės UAB „Valdantis“ 2021 m. sausio 26 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo turto valdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 4 punktą, ieškovas įsipareigojo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), perduoti atsakovei valdyti, naudotis ir juo disponuoti Sutartyje numatytais tikslais. Sutarties 3 skirsnyje šalys susitarė dėl atlyginimo ir atsiskaitymo sąlygų, o būtent Sutarties 27 punktu nustatė, kad atsakovės mėnesinis atlyginimas yra 10 % nuo mėnesinio mokesčio (bet ne mažesnis nei 40 Eur), kuris nagrinėjamu atveju sudarė 300 Eur, todėl remiantis minėtu Sutarties punktu, mėnesinis atsakovės atlygis – 40 Eur.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė su nuomininke S. M. 2021 m. vasario 17 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomininkė S. M. išsinuomavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nuomininkei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal Patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš pastarosios. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Valdantis“ iš atsakovės S. M. 888,61 Eur skolą, 705,27 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 593,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, susipažinęs su minėto sprendimo už akių turiniu nustatė, kad atsakovė savo pareikštą ieškinį grindė už suteiktas nuomos paslaugas išrašytomis sąskaitomis: 2021 m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini), kurių bendras neapmokėtas skolos likutis – 888,61 Eur. Į minėtas sąskaitas, remiantis Nuomos sutarties 40 punktu, taip pat priskaičiuotas pusės depozito dydžio (lygaus vieno mėn. nuomos mokesčiui) mokestis – 300,00 Eur. Be to, vadovaujantis Nuomos sutarties 34 punktu, teismas priteisė iš nuomininkės S. M. 0,5 proc. dydžio delspinigius už nesumokėtas sumas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, t. y. 705,27 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę siejo sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad atsakovė suteikė paslaugas ieškovui, taip pat atsakovė neginčija 212,58 Eur skolos fakto ieškovui. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad nurodyta pinigų suma yra sulaikyta, kol bus išieškota skola iš buvusios nuomininkės S. M.. Pažymėtina, kad CK 6.158 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. esminės paslaugų sutarties sąlygos yra paslaugų teikėjo pareiga suteikti klientui tam tikras paslaugas, o kliento – sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 str. 1 d.). Taigi, kiekvienas paslaugos teikėjas, sudarydamas paslaugų teikimo sutartį, turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį už suteiktas paslaugas gauti sutartą pinigų sumą, o klientas – gauti paslaugas.

Sprendžiant, ar atsakovė tinkamai vykdė sutartį, svarbu įvertinti sutarties turinį, o būtent nustatyti, kokias pareigas šalys prisiėmė Sutartimi. Išanalizavus Sutarties turinį, o būtent – atsakovei suteiktus įgaliojimus pagal Sutartį, šalių atsakomybę už mokestines prievoles, kylančias iš Sutarties bei atsakovės teisę daryti išskaitymus iš nuomos mokesčio atsiskaitymo, nustatyta, kad Sutarties 13 punktu valdytojas įsipareigojo valdyti, naudoti bei disponuoti Patalpomis Kliento vardu ir interesais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, profesiniais standartais ir principais, kad turi būti apsaugoti Kliento interesai. Sutarties 8 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog klientas atsako už mokestines prievoles kylančias jam dėl patalpų nuomos; 33 punkte apibrėžta atsakovės teisė daryti išskaitymus iš pervestinos nuomos mokesčio ieškovui <...> Valdytojas perveda Klientui nuomos mokestį, nustatytą nuomos sutartyje su nuomininku eurais, į Kliento sąskaitą banke, iki kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, už kurį priklauso gauti nuomą, 15-os dienos atskaičius Valdytojo atlyginimą ir kitus atskaitymus <...>. Taigi, Sutarties dalykas suponuoja išvadą, kad atsakovė prisiėmė pareigą administruoti ieškovui priklausantį turtą, o tai reiškia – surasti nuomininkus, bei prisiėmė atsakomybę, jog nuomos sutartys su nuomininkais būtų vykdomos tinkamai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Sutartis sudaryta tarp fizinio ir juridinio asmens, kuriam, kaip savo srities profesionalui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

Nagrinejamu atveju svarbu išanalizuoti ir atsakovės su nuomininke S. M. 2021 m. vasario 17 sudarytos Patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, kadangi būtent dėl nuomininkės S. M. nesumokėtos skolos atsakovei, pastaroji atsisako įvykdyti savo prievoles pagal Sutartį ieškovo atžvilgiu šioje byloje. Kaip jau nustatyta iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d, sprendimu už akių turinio, ieškovė (atsakovė) savo reikalavimą nuomininkei grindė pagal išrašytas sąskaitas: 2021 m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini). Remiantis Patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 40 punktu, Valdytojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pasilikti pusę depozito dydžio sumos baudą nesikreipiant į teismą nepasibaigus Nuomos terminui, apie tai informavęs nuomininką prieš 3 (dienas), o nuomininkas privalo atlaisvinti patalpas per dviejų dienų terminą nuo pranešimo gavimo, šiais atvejais: Nuomininkas vėluoja sumokėti Nuomos mokestį, bei kitus atsiskaitymus daugiau nei 14 (keturiolika) dienų. Nustatyta, kad Patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su nuomininke S. M. nutraukta 2021 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu, nors komunalinių ir nuomos mokesčių nuomininkė nemokėjo nuo 2021 m. birželio mėnesio, t. y. praleidus Patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įvirtintą 14 dienų terminą. Nustatytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį ieškovo atžvilgiu, t. y. nenutraukus laiku sudarytos Patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), leido didėti skolai, dėl kurios, kaip pati nurodė atsiliepime, sulaikė nuomos mokesčio mokėjimą ieškovui. Tokie atsakovės veiksmai vertinti kaip pažeidžiantys ieškovo interesus ir prieštaraujantys Sutarties nuostatoms.

Pažymėtina, kad atsakovė Sutarties sąlygas aiškina sau naudinga linkme, išimdama savo įsipareigojimus iš bendro Sutarties turinio. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir kilus ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią, taip pat turi būti atsižvelgta ir į šalių teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina sutartį ar jos atskirą sąlygą, teismas vadovaujasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintu pagrindiniu sutarčių aiškinimo principu, t. y. jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2013/2007).

Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal Sutartį turėjo teisę iš nustatyto nuomos mokesčio atskaityti iš Sutarties kylančius atskaitymus. Atsakovė remiantis šia suteikta teise, sulaikė nuomos mokesčio dalies mokėjimą.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Be to, pagal minėto straipsnio 2 dalį gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (išsamus), todėl prievolės gali būti užtikrinamos ir kitais sutarties šalių sutartais, CK 6.70 straipsnio normoje nenurodytais būdais. Tokią šalių teisę tiesiogiai įtvirtina CK 6.70 straipsnio 1 dalies norma ir 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisė sulaikyti mokėjimus taip pat gali būti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Teisė sulaikyti mokėjimą gali būti kvalifikuojama pagal CK 6.70 straipsnį kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė bet kokio pobūdžio sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad toks šalių susitarimas įstatymo yra leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Išanalizavus nagrinėjamoje byloje šalių sudarytą Sutarties turinį, jos sąlygas, teismas sprendžia, kad šalys nebuvo nei aptarę, nei sulygę dėl teisės sulaikyti mokėjimus, todėl atsakovės Sutarties aiškinimas, jog ji turėjo teisę daryti atskaitymus iš nuomos mokesčio bei teisę sulaikyti mokėjimus ieškovui, vertintinas kaip atsakovo siekis išvengti prievolių vykdymo ir prieštaraujantis Sutarties turiniui bei jos tikslams. Pabrėžtina, kad Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Byloje konstatuota, kad atsakovė sudarė Sutartį laisva valia, pagal kurią prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas. Tuo tarpu byloje įrodymų, kad ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pagal pateiktą 2023 m. balandžio 28 d. nuomos laikotarpio atskaitą, atsakovė privalėjo ieškovui sumokėti 330 Eur nuomos mokesčio; 2023 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog atsakovė pervedė ieškovui tik dalį nuomos mokesčio - 117,42 Eur, t. y. liko skolinga 212,58 Eur. Nors atsakovė atsiliepime teigė, kad ieškovas apie susiklosčiusią situaciją buvo informuotas elektroniniais laiškais, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovė taip pat nepateikė jokių paaiškinimų dėl 212, 38 Eur išskaitymo, atlikto tik 2023 m. gegužės 5 d., kai tuo tarpu Patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 3 d,  pranešimu., t. y, praėjus beveik dviem metams.

Ieškovo T. G. ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valdantis“, j. a. k. 305440914, ieškovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 212,58 Eur (dviejų šimtų dvylikos eurų ir 58 ct) skolą, 3,35 Eur (trijų eurų ir 35 ct) palūkanas, 5 proc. (penkių) dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (215,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valdantis“, j. a. k. 305440914, į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešių eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Lijana Le Huede