Administracinė byla Nr. eAS-658-1047/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02893-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V3-17 „Dėl nurodymo ir poveikio priemonės skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalis dėl audito trūkumų, pareiškimo dėl išvadų neatitikimo ir poveikio priemonės pareiškėjos atžvilgiu.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos direktoriaus Įsakymo galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, ji patirs didelių finansinių nuostolių, nes staiga neteko galimybės verstis audito veikla. Ji yra pasirašiusi sutartis dėl audito paslaugų teikimo, kurias vykdyti būtinas auditoriaus pažymėjimas. Ji yra vienintelė auditorė I. R. audito įmonėje, todėl negalės įvykdyti pasirašytų sutarčių ir dėl to patirs žalą, negalės vykdyti tiesioginės veiklos, praras pragyvenimo šaltinį, klientus. Klientai taip pat negali greitai pakeisti auditoriaus. Galiojančios sutartys numato pareiškėjos pareigą įvykdyti sutartis (atlikti auditus ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų išlaidų teisėtumo ir panaudojimo tikslingumo tikrinimo paslaugas) iki 2022 m. pabaigos bei tuo pagrindu teisę gauti apie 26 200 Eur pajamų. Sustabdžius audito pažymėjimą, pareiškėja nebegali vykdyti sutarčių. Dvi iš minėtų sutarčių (Finansinių ataskaitų audito ir reguliuojamos veiklos ataskaitų patikros paslaugų teikimo sutartys) buvo sudarytos laimėjus konkursus, be to, reikalauja papildomų specifinių žinių, tad ir klientai negalėtų pakeisti paslaugų teikėjo per trumpą laiką. Pareiškėja auditoriaus pažymėjimo sustabdymo pasekmių eliminuoti kitaip kaip perlaikant egzaminą negali, o tai yra trunkamasis procesas. Tarnyba pareiškėjai paskyrė griežtesnę poveikio priemonę nei siūlyta komiteto ir prezidiumo posėdžiuose, skundžiamas Įsakymas yra nemotyvuotas ir sukels pareiškėjai didelę žalą, kurios neįmanoma atitaisyti.
Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nesutiko, motyvuodamas tuo, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog pareiškėjos audito įmonė taip pat teikia ir buhalterinės apskaitos paslaugas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėja patirs neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjos pažymėjimo galiojimas sustabdytas Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl pareiškėjos argumentai, kad jai buvo apribota teisė verstis darbine veikla ir gauti iš to pajamas, nepatikrinus skundžiamo Įsakymo teisėtumo teismine tvarka, yra nepagrįsti. Nustatyti pareiškėjos pažeidimai yra reikšmingi ir sistemingi, todėl kyla abejonių, ar pareiškėja yra pajėgi teikti kokybiškas paslaugas savo klientams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjos I. R. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Vertindamas pareiškėjos nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos pateiktų skundo priedų matyti, jog sutartys dėl finansinių ataskaitų audito, kurių, pareiškėjos teigimu, ji negalės įvykdyti, yra sudarytos ne su pareiškėja, bet su įmone, t. y. I. R. audito įmone, todėl už sutartinių prievolių, kylančių iš šių sutarčių vykdymą, yra atsakinga ne pati pareiškėja, bet juridinis asmuo. Ta aplinkybė, kad pareiškėja bendrovėje yra vienintelė auditorė, neriboja jos, kaip juridinio asmens vadovės, teisės ir galimybės priimti kitą fizinį asmenį, turintį teisės aktų nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą, siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį įmonės sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, atitinkamai eliminuojant ir galimus kilti nuostolius (negautos pajamos, netesybos ir pan.). Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos įmonė teikia ne tik audito, bet ir buhalterinės apskaitos paslaugas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja liks be pragyvenimo šaltinio.
Pareiškėjos skundo argumentus, kad, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, bus padaryta didelė ir neatitaisoma finansinė žala, teismas pripažino nepagrįstais, kadangi pareiškėja turi galimybes imtis priemonių, jog juridinio asmens (paslaugos vykdytojo) su klientais (užsakovais) pasirašytos sutartys būtų tinkamai įvykdytos, o tuo atveju, jeigu skundžiamas Įsakymas būtų panaikintas, pareiškėjos patirta žala (jeigu tokia atsirastų), galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, auditoriui gali būti skiriama tokia poveikio priemonė kaip pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir pavedimas perlaikyti egzaminą, todėl šios poveikio priemonės paskyrimas savaime nereiškia, kad pareiškėjos, kaip auditorės, veikla apribota nepagrįstai. Ginčijamo Įsakymo teisėtumas ir proporcingumas yra vertinami ne sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o nagrinėjant bylą iš esmės.
III.
Pareiškėja I. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V3-17 „Dėl nurodymo ir poveikio priemonės skyrimo“ galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas iš esmės neneigia aplinkybės, jog pareiškėjai gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala (žala dėl negautų pajamų, klientų nuostolių, klientų praradimas, reputacijos sumenkinimas), tačiau tik pateikia vieną teorinį galimą pareiškėjai ir jos įmonei kilsiančios neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos suvaldymo būdą iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo – galimybę įdarbinti asmenį, turintį galiojantį auditoriaus pažymėjimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad auditorių skaičius Lietuvoje yra ribotas (327 auditoriai šiuo metu), todėl ir šios profesijos atstovo skubaus bei laikino įdarbinimo galimybė yra ribota. Iš esmės visi auditoriai, turintys galiojančius auditoriaus pažymėjimus, yra aktyviai rinkoje veikiantys asmenys, kurie turi nuolatinę darbovietę audito įmonėse arba teikia paslaugas kitais pagrindais ir nėra suinteresuoti trumpalaikiu (ar neapibrėžto termino) darbu, kurį gali pasiūlyti I. R. audito įmonė. Reikšminga yra ir tai, kad I. R. audito įmonės veikla yra vykdoma Marijampolėje, o, remiantis Lietuvos auditorių rūmų viešai skelbiamu auditorių sąrašu, Marijampolėje yra vos du veiklą vykdantys auditoriai, kurie, be kita ko, veiklą vykdo kitose audito įmonėse. Dėl šios priežasties I. R. audito įmonei iki šiol nepavyko rasti auditoriaus, kuris galėtų ir norėtų laikinai dirbti I. R. audito įmonėje Marijampolėje.
Pareiškėjos teigimu, teismas neįvertino ir to, kad jos pateiktose audito sutartyse nurodyta, jog auditą atliks būtent pareiškėja („3.2. Užsakovui pritariant, auditą atliks auditorė I. R.“), o praktikoje auditoriaus kandidatūra iš anksto suderinama su klientu, todėl bet koks vienašalis pakeitimas yra nepageidaujamas ir klientų ypač neigiamai vertinamas. Tarp auditoriaus ir kliento susiklosto pasitikėjimo santykiai, atsiranda abiem pusėms priimtina dokumentų / informacijos teikimo ir darbo kultūra, todėl pakeitimai nėra lengvai ir greitai įgyvendinami. Priimant skundžiamą nutartį, teismas neįvertino ir to, kad dvi iš pareiškėjos pateiktų galiojančių ir vykdytinų sutarčių (Finansinių ataskaitų audito ir reguliuojamos veiklos ataskaitų patikros paslaugų teikimo sutartys) buvo sudarytos laimėjus konkursus, kuriuose kvalifikacija iš esmės buvo grindžiama pareiškėjos patirtimi ir profesine veikla, todėl auditoriaus pakeitimas gali lemti sutarčių nutraukimą iš perkančiosios organizacijos pusės.
Pareiškėja pažymi, kad finansinė žala yra neišvengiama net tuo atveju, jei I. R. audito įmonei pavyktų rasti laikiną darbuotoją, galintį vykdyti audito veiklos įsipareigojimus, kadangi įmonė mokėtų atlyginimą pasamdytam auditoriui už darbą, kurį būtų galėjusi atlikti pati pareiškėja, o pareiškėjai vis tiek neliktų pragyvenimo šaltinio (nes audito paslaugų atlygį tektų mokėti kitam auditoriui, kaip darbo užmokestį). Tai, kad pareiškėja neapibrėžtą laiko tarpą neturės teisės verstis auditoriaus veikla, neigiamai paveiks jos reputaciją ir tai turės tęstinį poveikį tiek pareiškėjai, tiek jos audito įmonei, dėl to kils neatitaisoma žala. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju egzistuoja reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtinos sąlygos, kurios teismo nebuvo tinkamai įvertintos.
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad pareiškėjos argumentai dėl didelės ir neatitaisomos žalos nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ar neginčijamais faktais, o deklaratyvūs teiginiai, esant teisiniam mechanizmui dėl žalos atlyginimo, negali būti laikomi pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjos audito įmonė teikia ir buhalterinės apskaitos paslaugas (pareiškėja šio fakto neginčija), o tai neleidžia nei prieiti išvados, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. nesustabdžius Įsakymo galiojimo, pareiškėjai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nei prieiti išvados, kad pareiškėja liks be pragyvenimo šaltinio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas, kuriame ji ginčija Įsakymo dalį dėl audito trūkumų, pareiškimo dėl išvadų neatitikimo ir poveikio priemonės, kuria sustabdytas pareiškėjos auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pavesta pareiškėjai perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos. Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja iš esmės grindė finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis (ji patirs didelių finansinių nuostolių, negalės vykdyti tiesioginės veiklos, praras pragyvenimo šaltinį, klientus, pablogės jos kaip auditorės ir jos valdomos įmonės reputacija).
Teisėjų kolegija pažymi, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.).
Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017 ir kt.).
Taigi, būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, skundžiamos nutarties turinį, pareiškėjos atskirojo skundo bei atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Tarnybos Įsakymo galiojimo iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Įsakymas būtų panaikintas, pareiškėjos patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien tai, jog pareiškėja jos valdomoje įmonėje yra vienintelė auditorė, neriboja jos, kaip juridinio asmens vadovės, teisės ir galimybės priimti kitą fizinį asmenį, turintį teisės aktų nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą, vykdyti pareiškėjos įmonės audito veiklos įsipareigojimus. Atskirajame skunde nurodyti argumentai apie auditorių skaičių ir ribotas galimybes įdarbinti kitus auditorius pareiškėjos audito įmonėje yra grindžiami prielaidomis ir nesudaro pagrindo spręsti apie prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, o pareiškėja to neneigia, kad jos audito įmonė teikia ne tik audito, bet ir buhalterinės apskaitos paslaugas, todėl, įvertinus ir šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad ji liks be pragyvenimo šaltinio.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl reputacijos pablogėjimo ir dėl to kilsiančios neatitaisomos žalos taip pat per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administarcinėje byloje Nr. AS-261-1048-14). Tai, kad, galiojant ginčijamam Įsakymui, pareiškėja ar jos audito įmonė gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindė savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Ričardas Piličiauskas