Administracinė byla Nr. I-2696-644/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01679-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-6).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2017 m. sausio 19 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl procesinių dokumentų siuntimo per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. TR-139 informavo pareiškėją, kad jis gali naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismas.lt“ teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjas su prašymu dėl galimybės naudotis interneto prieiga kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorių ir Kalėjimų departamento direktorių, tačiau pastarųjų sprendimai pareiškėjui buvo nepalankūs. 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nesvarstė klausimo dėl ribotos prieigos suteikimo pareiškėjui. Mano, kad atsakovo teiginys, jog suteikus prieigą prie interneto, pareiškėjas galės daryti nusikaltimus, yra deklaratyvus. Pažymėjo, kad nesuteikus jam galimybės naudotis internetu, pareiškėjas negalėjo siųsti ir gauti procesinių dokumentų, sekti naujienų srautą internete, skaityti spaudą, domėtis užsienio politika. Tvirtino, kad tuo būdu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė bendravimo galimybių sumažėjimu, nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.
Skundo papildyme (b. l. 34) pažymėjo, kad pataisos namuose nėra galimybės naudotis teisės aktų duomenų baze, kadangi darbo vietos nėra įrengtos ir kompiuterių nėra. Laisvalaikio centre įrengtos gyvenamosios patalpos nuteistiesiems. Bibliotekoje teisinė literatūra pasenusi, nėra galimybės susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Būrio viršininkas neturi kompetencijos teikti teisinę informaciją.
Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį patikslino (b. l. 18-22, 50-52), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją, dėl galimybės naudotis interneto paslaugomis, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 5 punktą, „daiktai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių“. Pažymėjo, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 6 dalį, nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus ne per pataisos įstaigos administraciją. Bausmių vykdymo kodeksas, reglamentuojantis nuteistųjų laikymo sąlygas pataisos namuose, nenumato specialiosios teisės nuteistiesiems naudotis interneto prieiga įkalinimo vietose. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas tik informavo pareiškėją apie galimybę naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo teikiamomis paslaugomis, o ne suteikė teisę jomis naudotis. Pažymėjo, kad nuteistieji įstaigoje gali naudotis kompiuterinė programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas. Segtuvai su teisine informacija yra laikomi nuteistųjų bibliotekose, o naudojantis kompiuterine programa yra galimybė įsirašyti į skaitmeninę laikmeną. Pataisos namų pareigūnai visuomet sudaro sąlygas naudotis teisės aktais. Be to, nuteistųjų bibliotekoje yra sudaryta galimybė papildomai naudotis elektronine „Litlex“ teisės aktų baze. Pažymėjo, kad šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dar nėra įdiegta riboto interneto prieiga, kadangi nėra sukurtos teisinės bazės, kuri reglamentuotų riboto interneto naudojimą, kontrolę ir tinkamą jų administravimą, tačiau tokia galimybė artimiausiu metu bus sudaryta. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas ir kiti rekomenduotini vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašai numato individualią vartotojo registraciją, t. y. nuteistasis save identifikuoja ir užsiregistruoja, o tai prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pataisos namų pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui jo patirtą neturtinę žalą, kuri kildinama iš galimai neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau - ir Pravieniškių PN-AK) veiksmų (neveikimo) nesuteikiant pareiškėjui galimybės naudotis interneto paslaugomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. D. 2017 m. sausio 19 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl galimybės naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. TR-139 informavo pareiškėją, kad jis gali naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo teikiamomis paslaugomis per „e.teismas.lt“ (b. l. 7, 55, 69).
Pareiškėjas V. D. 2017 m. balandžio 18 d. prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl galimybės naudotis interneto paslaugomis (b. l. 27, 54). Pareiškėjas prie šio prašymo pateikė 2017 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo raštą Nr. TR-139 , kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo. Taigi, iš pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. prašymo matyti, kad iš esmės jis siekė, jog jam būtų suteikta galimybė Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismai.lt“ (b. l. 27, 54, 55).
Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija atsakydami į pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. prašymą (prašymas 2017 m. balandžio 25 d. persiųstas iš Kalėjimų departamento) informavo pareiškėją, kad Bausmių vykdymo kodeksas nenumato specialiosios teisės nuteistiesiems naudotis interneto prieiga įkalinimo vietose (b. l. 8, 56, 59, 72).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2S-3378 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo pareiškėją, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pataisos administracijai pareigos užtikrinti interneto prieinamumą nuteistiesiems. Akcentavo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojantys teisės aktai eliminuoja galimybę nuteistiesiems naudotis priemonėmis, suteikiančiomis galimybę identifikuoti elektroninių paslaugų vartotoją per išorines sistemas (b. l. 9-10, 57-58, 70-71).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmų (neveikimo) nesuteikiant pareiškėjui internetinės prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „e.teismai.lt“ bei kitų portalų, jog pareiškėjas galėtų sekti naujienų srautą internete bei susipažinti su naujausiais teisės aktais.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įdiegta ribota interneto prieiga, kadangi, kaip nurodoma atsakovo atsiliepime, pataisos namuose nėra įdiegti interneto prieigos taškai (b. l. 50-52). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK pagrįstai nesuteikė pareiškėjui galimybės naudotis interneto prieiga ir, ar dėl šių atsakovo atstovo veiksmų kilo žala pareiškėjui.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta teisė nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, kurių techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės tiesiogiai nenumato nuteistųjų teisės naudotis internetu.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nacionaliniais aktais nuteistųjų interneto prieiga iš esmės nereglamentuojama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-788/2007 yra konstatavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje numatyta teisė naudotis kompiuteriu, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles apima ir teisę naudotis internetine paslauga. Pastaroji teisė, lemianti ir tam tikras pareigas Pataisos įstaigų administracijoms (pavyzdžiui, sudaryti nuteistiesiems internetinės prieigos galimybes) Bausmių vykdymo kodekse nėra atskirai numatyta bei išskirta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją.
Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, be kita ko, turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punktą, su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę. Taigi, teismo vertinimu, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66).
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Jankovskis prieš Lietuvą pažymėjo, kad pareiškėjo teisės gauti informaciją apribojimo negalima laikyti būtinu demokratinėje visuomenėje, dėl ko pripažino, jog buvo pažeistas Konvencijos 10 straipsnis (žr. 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, Nr. 21575/08). Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgė į tai, kad Europos tarybos ir kituose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstama interneto nauda visuomenei ir jo svarba užtikrinant žmogaus teises. Interneto prieiga vis suvokiama kaip teisė <...> Lietuvos institucijos net nepasvarstė galimybės pareiškėjui suteikti ribotą arba kontroliuojamą prieigą tik prie šios konkrečios valstybės institucijos (Švietimo ir mokslo ministerijos) administruojamos interneto svetainės, kuri vargu ar galėjo suketi pavojų saugumui (žr. 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, Nr. 21575/08, 62 pastraipa). Taigi, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nuteistojo teisė ieškoti, gauti informaciją, tame tarpe ir internetu, turi būti suteikiama su tam tikromis išlygomis, jog ši informacija būtų gaunama per ribotas ar kontroliuojamas interneto prieigas iš tam tiktų nustatytų šaltinių, pavyzdžiui, valstybinių institucijų.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ribota interneto prieiga neįrengta, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis internetu informacijai gauti ir siųsti, tame tarpe ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu e.teismas.lt. Kita vertus, iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. TR-139 „Dėl prašymo“ bei pareiškėjo 2017 m. balandžio 14 d. prašymo „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad pareiškėjas savo prašymo dėl galimybės naudotis interneto paslaugomis nesieja su konkrečia Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla. 2017 m. balandžio 14 d. prašyme pareiškėjas nedetalizavo, kokią konkrečiai informaciją (dokumentus) jis siekė Vilniaus apygardos teismui siųsti ar gauti. Be to, teismas pažymi, kad atsakovui atsisakius suteikti pareiškėjui prieigą prie portalo e.teismas.lt, tai neužkirto kelio pareiškėjui teikti ir gauti dokumentus paprastu paštu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų uždrausta siųsti ir gauti dokumentus minėtu būdu.
Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pataisos namuose nėra galimybės gauti aktualios teisinės informacijos paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d. Prieigos prie teisės aktų paieškos sistemos nuteistiesiems paslaugos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-286TL5-180, Pravieniškių PK-AK 2017 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 63-2335 (b. l. 24-26, 77), iš kurių matyti, kad Pravieniškių PK-AK nuteistiesiems sudaroma galimybė naudotis Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų baze – Litlex. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo taip pat matyti, kad nuteistieji teisinės informacijos gali rasti bibliotekoje, įstaigoje taip pat gali naudotis kompiuterine programa, kurioje yra teisės aktų suvestinis katalogas. Segtuvai su teisine informacija yra laikomi nuteistųjų bibliotekose, o pataisos namų pareigūnai sudaro sąlygas pasinaudoti teisės aktais. Daroma išvada, kad su skunde išvardintais teisės aktais (Darbo kodeksas, Būsto kredito įstatymas ir pan.) pareiškėjas galėjo susipažinti per pataisos namuose esančią Litlex duomenų bazę, gauti informaciją iš pataisos įstaigos pareigūnų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnyje, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti kad Pravieniškių PN-AK nesuteikus pareiškėjui teisės sekti naujienas ir teisės aktus internete, dėl to jam galėjo kilti žala. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 10000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė bendravimo galimybių sumažėjimu, nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo sveikatą, emocinę, psichinę būklę, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos. Byloje nenustatyta, kad dėl nesuteiktos interneto prieigos pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, kurias galima būtų įvardinti kaip žalą.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius žalos atsiradimo fakto valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis