VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, UAB „Centro Kubas- nekilnojamasis turtas“, AB SEB bankas, bei pagal antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja A. S. su 2018 m. liepos 9 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-18-179-7686. Skunde nurodė, jog 2018 m. liepos 7 d. gavo antstolio Roberto Vasiliausko 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-18-179-7686 patvarkymą dėl areštuoto turto apžiūros. Pareiškėjos teigimu, antstolis, priimdamas patvarkymą, klaidingai nurodė esmines aplinkybes, kad vykdant išieškojimą buvo areštuotas pareiškėjai priklausiantis įkeistas turtas. Antstolis neteisėtai vykdo 2013 m. spalio 31 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą išieškotojo AB SEB bankas naudai, priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytinių.

2.       2018 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio Roberto Vasiliausko prašymas dėl leidimo priverstinai patekti į skolino gyvenamąsias patalpas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi teisėja vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi, nutarė civilinę bylą Nr. e2SP-29606-863/2018 sujungti su civiline byla Nr. 2YT-28994-863/2018, suteikiant bylai vieną numerį 2YT-28994-863/2018

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmėtė bei tenkino antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi, Vilanus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartis palikta nepakeista.

4.       2018 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas antstolio prašymas dėl apsirikimo klaidos nutartyje ištaisymo. Prašyme nurodo, jog tam, kad teismo nutartis nesukeltų dviprasmiško traktavimo ir galimų formalių ginčų ateityje dėl galimybės patekti apžiūrėti skolininkės patalpų, prašo ištaisyti apsirikimo klaidą ir rezoliucinėje nutarties dalyje nurodyti – kad leidžiama antstoliui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausiančias gyvenamąsias patalpas – butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (½ dalis iš 42,10), t. y. 21,05 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,10 kv. m statybos pabaigos metai 1941, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (½ dalis ir 42,10 kv. m) t. y. 21,05 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 32,50 kv. m, statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą civilinėje byloje 2YT-28994-863/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-22846-2018-2) 2018 m. rugsėjo 24 d. priimtoje nutartyje, rezoliucinėje dalyje dėl antstolio prašymo dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausiančias patalpas nurodant: Tenkinti antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas. Leisti antstoliui Robertui Vasiliauskui ir turto vertintojui (ekspertui) atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei A. S., priklausiančias gyvenamąsias patalpas – butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (½ dalis iš 42,10 kv. m), t. y. 21,05 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,10 kv. m. statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 23-1, 23-2, 23-5, 23-8, 23-9 (½ dalis ir 42,10 kv. m) t. y. 21,05 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 32,50 kv. m, statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6.       Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į viešo registro duomenis, pagal kuriuos pareiškėjai nuosavybės teisė priklauso visas butas esantis (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 21,10 kv. m statybos pabaigos metai 1941, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei visas butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 32,50 kv. m, statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį butams priklausančių bendro naudojimo patalpų, siekiant operatyvaus teismo nutarties įvykdymo bei užkertant kelia galimiems šalių ginčams dėl priimtos nutarties dalies vykdymo, prašymas dėl tikslių ginčo patalpos duomenų nurodymo tenkintinas, nes tai nekeičia nutarties esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Apeliantė (pareiškėja) A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl leidimo įeiti į skolininko patalpas nėra skundžiami apeliacine tvarka, šis rašymo apsirikimo ištaisymas taip pat nėra skundžiamas, nes priešingai pagal CPK nuostatas dėl teismo nutarties ištaisymų gali būti paduotas atskirasis skundas.

7.2. Teismas turėjo atsižvelgti į esmines faktines bylos aplinkybes, kad tokia teismo nutartis buvo neaiški, nesuprantama ir neįgyvendinama, todėl nutartį  priėmęs teismas turėjo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad jei vykdymo procese buvo pažeistos skolininkės teisės, tai ji gali apskųsti tokius antstolio veiksmus ir kad jai ginčijant įsiskolinimo dydį, ji turi pateikti skundą antstoliui, įrodinėdama jo veikimą ne pagal teismo procesinius dokumentus. 

7.3. Pareiškėja yra nukentėjusi nuo neteisėtų ir nesąžiningų banko ir antstolio veiksmų, o bankas ir antstolis yra siekiantys neteisėtos ir nesąžiningos materialinės naudos asmenys. Tokie veiksmai ir teismo nutartis prieštarauja įstatymo reikalavimams ir yra neteisėti, prieštaraujantys Europos sąjungos teisės aktams.

8.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

10.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria ištaisytos rašymo apsirikimo klaidos civilinėje byloje 2YT-28994-863/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-22846-2018-2) 2018 m. rugsėjo 24 d. priimtoje nutartyje, rezoliucinėje dalyje dėl antstolio prašymo dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausiančias patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliantė atskiruoju skundu visiškai nemotyvuoja, kuom pasireiškia skundžiamos nutarties neteisėtumas, o skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo ankstesnių nutarčių neteisėtumu. Kadangi šioje byloje sprendžiama tik dėl 2018 m. spalio 23 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti dėl atskirajame skunde apeliantės minimų argumentų dėl kitų pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų, , nes keliami klausimai išeina už apeliacijos dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties nagrinėjimo ribų.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, padarytą priimtos 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atmetė A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko bei tenkino antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo ištaisyta tik neesminė rašymo apsirikimo klaida (nurodyti išsamūs nekilnojamojo turto duomenys), kuri nepakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties.

13.       Pagal CPK 276 straipsnio nuostatas, teismas turi teisę savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, o ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutą, siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-134/2010).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš atskirojo skundo argumentų nenustatė, jog toks klaidos ištaisydamas būtų neteisėtas. Pažymėtina, jog apeliantė skunde nurodo tik procesinės teisės normų pažeidimus bei aplinkybes, neaktualias nagrinėjamu atveju, kadangi jos yra išimtinai susijusios su įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi. Pažymėtina, jog dėl šios nutarties teisėtumo priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis), kuria minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, jog skunde išdėstyti argumentai yra nesusiję su teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutu, jie atmestini, kaip nepagrįsti.

16.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė nurodė eilę prašymų, kurie jos manymu yra susiję su nagrinėjama byla, t. y. prašymą atidėti patvarkymo dėl areštuoto turto apžiūros vykdymą ir teismo nutarties vykdymą; sustabdyti vykdomąją bylą ir nutraukti pinigų išieškojimo nukreipimą į skolininkės turtą; išaiškinti arba patikslinti kaip gali ir turi būti įgyvendinta nutarties dalis leisti antstoliui ir turto vertintojui atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas ir kt., tačiau apeliacijos objektu esant nutarčiai, kuria buvo ištaisyta teismo padaryta klaida, apeliantės prašymai apeliacinės instancijos teismo nesprendžiami, kaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

Dėl procesinės bylos baigties

17.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimų procesiniame sprendime ištaisymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

        atskirąjį skundą atmesti.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas