Civilinė byla Nr. 2S-271-124/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08628-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 129.19.2; 122.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. L. skundu (1 b. l.) kreipėsi į antstolę V. Š., prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą. Nurodė, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), mirusios bendrasavininkės A. B. vardu likęs turtas nėra paveldėtas, todėl negali būti parduotas. Antstolės veiksmai pažeidžia CPK 663 str. 3 d., kurioje nurodyta, jog išieškoti iš skolininko buto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 € (7000 Lt). Šiuo atveju pareiškėjui priklausanti ir neginčijama skolos dalis siekia 1448,10 € (5000 Lt).
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymą tenkino, sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų ir įsiteisės procesinis dokumentas (3–4 b. l.).
Antstolė V. Š. 2014-11-10 Patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą (8–10 b. l.) atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Skundą ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (27–31 b. l.).
Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas E. L. priėmė po A. B. mirties atsiradusį palikimą, kreipdamasis į palikimo atsiradimo vietos notarą: išieškotojo AS „Reverta“ atstovas UAB „NIF Lietuva“ įgaliotas asmuo antstolei V. Š. kartu su vykdomuoju raštu 2014-01-08 pateikė Šiaulių miesto antrojo notaro biuro 2012-04-19 raštą Nr. S-28, kuriame teigiama, kad pareiškimą priimti A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą padavė E. L., tačiau nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Be to, vykdomojoje byloje yra testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad mirusios A. B. palikimą 2010-04-08 priėmė E. L.. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas E. L. išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po A. B. mirties, ir palikimą priėmė pateikęs notarui pareiškimą.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7000 Lt (2030 €). Tačiau šie apribojimai netaikomi, kai išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.). Teismas, nustatęs išieškotiną sumą, kuri viršija 7000 Lt (2030 €), kad pareiškėjas priėmė po A. B. mirties atsiradusį palikimą, kad yra išieškoma iš hipotekos lakšte nurodyto įkeisto turto, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys apie tai, jog antstolė pažeidžia CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, yra nepagrįstas jokiais duomenimis ir neatitinka teisinio reglamentavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (49–50 b. l.) pareiškėjas E. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. nušalinti antstolę nuo bylos vykdymo ir nutraukti vykdomąją bylą, grąžinant ją išieškotojui. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad nutarties teiginiai, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus yra niekiniai, tai yra formalūs, neatitinkantys tikrovės ir tikrųjų antstolės veiksmų, nes antstolei visi prieštaravimai buvo pareikšti laiku ir tinkama forma, bet pati antstolė grubiai pažeidinėjo pareiškėjo teises ir tyčia neveikdama ar labai aktyviai veikdama išieškotojo naudai, vienaip ar kitaip pažeidinėjo įstatymus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (56–58 b. l.) AS „Reverta“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-11-04 nutartimi, nurodė, kad LR CPK 663 str. 3 d. nustatytas
įsiskolinimo sumos apribojimas 2030 € (7.000,00 Lt) vykdant skolos išieškojimą iš E. L netaikomas, nes išieškojimas šiuo atveju yra vykdomas iš įkeisto turto (LR CPK
663 str. 5 d.). Antstolė, areštuodama išieškotojui įkeistą turtą, procesinių normų nepažeidė, o atvirkščiai, ėmėsi visų priemonių, kad įkeistas turtas (butas) būtų objektyviai įvertintas ir parduodamas iš varžytynių, už pagrindą imant turto vertintojo nustatytą rinkos kainą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo vardu kol kas nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios A. B. palikimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus bei susiformavusią teismų praktiką negali būti kliūtis įkeisto turto pardavimui iš varžytynių vykdyti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (61–63 b. l.) antstolė V. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-20 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, taigi iš šios nuostatos galima daryti išvadą, kad hipotekos išieškotojas kad ir koks būtų skolos dydis jo naudai turi teisę išsiieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto vertės. Neegzistuoja nei vienas pagrindas dėl antstolės nušalinimo, o LR CPK 636 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė V. Š. 2014-01-10 priėmė vykdyti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2013-03-28 išduotą Vykdomąjį įraštą Nr. 2080 dėl 12585,36 Lt skolos išieškojimo iš E. L., parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AS „Reverta“ naudai (v. b l. 12), išsiuntė pareiškėjui raginimą per vieną mėnesį įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą (v. b. l. 13). Pareiškėjui per raginime nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. 2014-11-03 pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, nurodydamas, kad bendrasavininkės vardu likęs turtas nėra paveldėtas, todėl negali būti parduotas (v. b. l. 83).
Civilinio proceso kodekso 626 straipsnis apibrėžia atvejus, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Vykdomoji byla taip pat privalomai stabdoma, kai skolininkas netenka veiksnumo, kai iškeliama bankroto byla, kai skolų turinčiam fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės arba areštuojamas turtas. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir gavęs išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. Byla taip pat stabdoma atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo. Šiais bei kai kuriais kitais atvejais antstolis neturi teisės pasirinkti ir pats negali spręsti, ar reikia sustabdyti bylos vykdymą – tai daryti privaloma.
Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas E. L. prašė sustabdyti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad mirusios bendrasavininkės A. B. vardu likęs turtas nėra paveldėtas, todėl negali būti parduodamas iš varžytynių.
Iš bylos duomenų matyti, kad išieškotojo AS „Reverta“ atstovas UAB „NIF Lietuva“ įgaliotas asmuo, pateikdamas antstolei V. Š. vykdyti vykdomąjį dokumentą, pateikė Šiaulių miesto antrojo notaro biuro 2012-04-19 raštą Nr. S-28, kuriame teigiama, kad yra užvesta paveldėjimo byla į A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Minėtame rašte nurodyta, kad pareiškimą priimti A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą padavė E. L., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (3 v. b. l.). Vykdomojoje byloje yra testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad mirusios A. B. palikimą 2010-04-08 priėmė E. L. (80 v. b. l.). Taigi, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad A. B. turtą priėmė pareiškėjas E. L., todėl stabdyti vykdomąją bylą šiuo atveju nėra pagrindo. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.
Prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą, pareiškėjas nurodė, kad antstolės veiksmai pažeidžia LR CPK 663 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2030 EUR (7000 Lt), šiuo atveju išieškoma suma neviršija 1448,10 EUR (5000 Lt), nors išieškotojas nurodo, kad išieškoma suma yra 1822,29 EUR (6292 Lt).
LR CPK 663 straipsnio 3 dalis numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto (LR CPK 663 straipsnio 5 dalis).
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad priverstinis išieškojimas išieškotojo AS „Reverta“ naudai yra vykdomas iš hipotekos lakštu įkeisto turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju taikytina LR CPK 663 straipsnio 5 dalis, numatanti, jog apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą ir neatitinkantį teisinio reglamentavimo.
Pareiškėjas patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. nušalinti antstolę nuo bylos vykdymo ir nutraukti vykdomąją bylą, grąžinant ją išieškotojui.
Pažymėtina, kad pareiškėjas E. L. reiškia naują reikalavimą – nušalinti antstolę, kuris nebuvo pateiktas nei antstolei V. Š., nei pirmosios instancijos teismui. LR CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Kadangi pareiškėjas E. L. pirmosios instancijos teismui nereiškė reikalavimų nušalinti antstolę V. Š. ir nutraukti vykdomąją bylą, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, šie reikalavimai apeliacinės instancijos teismui pareikšti naujai, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, išdėstė jame faktines vykdomosios bylos aplinkybes, tačiau nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laisvė Aleknavičienė