Civilinė byla Nr. e3K-3-119-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03694-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. P., P. P. ir S. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vadinika“ ieškinį atsakovams M. P., P. P. ir S. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, atstovavimo išlaidų atlyginimo ir baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 2896,20 Eur avansą, 8688,60 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, 14 481 Eur baudą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. spalio 15 d. su pardavėja J. P. sudarė Preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo (-ų) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (toliau – ir Preliminarioji sutartis). Pardavėja įsipareigojo atkūrus jai nuosavybės teisę į 2,1781 ha žemės (duomenys neskelbtini) parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį sklypą (-us) už 100 000 Lt (28 962 Eur). Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovė pardavėjai sumokėjo 2896,20 Eur (10 000 Lt, arba 2896,20 Eur). Pardavėja taip pat įsipareigojo suteikti ieškovei notariškai patvirtintą įgaliojimą dėl nurodyto turto nuosavybės teisių atkūrimo, atstovavimo VĮ Registrų centre, kitose įmonėse ir organizacijose.
4. 2010 m. spalio 15 d. pardavėja įgaliojo A. Ž. atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo. A. Ž. buvo specialiai ieškovės pasamdytas asmuo atstovauti jai atkūrimo procese; jam ieškovė sumokėjo 30 000 Lt (8688,60 Eur), kuriuos, kaip patirtus nuostolius, turi atlyginti atsakovai, atsisakę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
5. J. P. mirė 2014 m. balandžio 8 d. Ieškovė susisiekė su atsakovais, kurie patvirtino, jog jie, kaip J. P. įpėdiniai, perima teises ir pareigas pagal Preliminariąją sutartį ir kai tik bus gauti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, sudarys pirkimo–pardavimo sutartis.
6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 48S-574-(14.48.3.) J. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus (duomenys neskelbtini).
7. 2016 m. liepos 15 d. elektroniniu paštu atsakydami ieškovei į 2016 m. gegužės 31 d. pretenziją atsakovai nurodė, kad pagrindinės žemės sklypų sutarties sudaryti neketina ir neturi pareigos mokėti reikalaujamų sumų, tačiau pažymėjo, kad gali grąžinti pagal sutartį sumokėtus 10 000 Lt (2896,20 Eur). Atsakovai net ir šios sumos negrąžino ieškovei.
8. Preliminariosios sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pardavėja vengs sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, privalės grąžinti sumokėtus 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) baudą. Kadangi atsakovai atsisakė sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, tai iš jų ieškovei priteistina 50 000 Lt (14 481 Eur) bauda.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovų po 965,40 Eur avanso, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 965,40 Eur sumą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
10. Teismas nurodė, kad J. P. ir ieškovė 2010 m. spalio 15 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo (ų) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kurios pagrindu J. P. įsipareigojo atkūrus jai nuosavybės teisę į 2,1781 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (išvados Nr. 231), nepriklausomai nuo kainų pokyčio, parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį sklypą (-us)  už 100 000 Lt (28 962 Eur), pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po disponavimo žemės sklypais teisės įgijimo. Preliminariosios sutarties 7 punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki 2015 m. gegužės 20 d.
11. Preliminariosios sutarties 6 punktu pardavėja įsipareigojo suteikti ieškovei (jos nurodytam asmeniui) notariškai patvirtintą įgaliojimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atstovavimo VĮ Registrų centre bei kitose įmonėse ir organizacijose ir t. t. 2010 m. spalio 15 d. J. P. įgaliojo A. Ž. atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. liepos 25 d. išvadą Nr. 231.
12. 2014 m. balandžio 8 d. J. P. mirė. Jos vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į juos įregistruota pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 48S-574-(14.48.3.). Savo vardu Nekilnojamojo turto registre šiuos žemės sklypus atsakovai užregistravo po 1/3 dalį 2015 m. lapkričio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 10149 pagrindu.
13. 2016 m. gegužės 31 d. ieškovė kreipėsi į atsakovus su pretenzija dėl pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, nurodė, kad jei atsakovai neketina sudaryti sutarčių, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 5.1 punktu, privalo grąžinti ieškovei sumokėtus 10 000 Lt (2896,20 Eur), sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) baudą bei atlyginti 30 000 Lt (8688,60 Eur) tiesioginių nuotolių, patirtų samdant atkūrimo procese ieškovės interesams atstovaujantį asmenį. 2016 m. liepos 15 d. atsakovai informavo ieškovę, kad su pretenzija nesutinka, o siekdami išspręsti ginčą taikiai gali grąžinti ieškovei 2896,20 Eur.
14. Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktą preliminariajai sutarčiai nustatyta privaloma rašytinė sandorio forma. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas ar pildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Preliminariosios sutarties šalys raštu nesudarė susitarimo dėl sutarties termino pratęsimo. Šalys atsisakė sutarties sąlygos dėl preliminariosios sutarties galiojimo termino pratęsimo raštu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Ieškovas savo argumentų, kad po J. P. mirties ir po žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre buvo susisiekęs su atsakovais dėl Preliminariosios sutarties pratęsimo ir vykdymo, nepagrindė įrodymais, nenurodė tikslių kontaktavimo datų. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis veikla nekilnojamojo turto srityje, todėl turi profesionalių žinių, susijusių su šia sritimi, taip pat plėtoja veiklą nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo srityje, taigi turėjo visas galimybes įvertinti teisinių santykių situaciją ir numatyti galimus padarinius dėl Preliminariosios sutarties pasibaigimo. Ieškovė galėjo kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą, informuoti ir pareikšti savo reikalavimus įpėdiniams. Tokių įrodymų byloje nėra. Šalys patvirtino, kad galutinis nuosavybės teisės į žemės sklypų atkūrimą terminas priklausė nuo valstybės institucijų veiksmų ir skundų, teiktų kitų pretendentų, išnagrinėjimo terminų. Ieškovė neginčija, kad į atsakovus dėl Preliminariosios sutarties vykdymo su rašytine pretenzija kreipėsi tik 2016 m. gegužės 31 d. Atsakovai teisme paaiškino, kad apie Preliminariąją sutartį sužinojo tik po nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių dokumentų (tik 2016 m. gegužės 31 d. pretenziją), kad kreipėsi į visus atsakovus ar į kiekvieną iš jų atskirai. Taigi tikėtina, kad Preliminariosios sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2015 m. gegužės 20 d., jis nebuvo pratęstas ir pareigos sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Preliminariosios sutarties šalys nebeturėjo.
15. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad pagal tokią sutartį nėra atliekami jokie piniginiai mokėjimai (CK 6.165 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2005). Pagal šalių sutartį ieškovė sumokėjo J. P. 10 000 Lt (2896,20 Eur) avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į šalių sutartą 100 000 Lt (28 962 Eur) žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainą. Šalys susitarė pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinti notariškai iki 2015 m. gegužės 20 d., nes nebuvo sutvarkyti notarinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti būtini dokumentai (žemės sklypas buvo neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas).
16. Nei ieškovė, nei atsakovai neįrodė vieni kitų kaltės dėl notarinės sutarties nesudarymo, todėl šalys turi būti grąžintos į tokią padėtį, kurioje buvo prieš sudarant Preliminariąją sutartį. Ieškovei turi būti grąžintas 2896,20 Eur avansas.
17. Dėl baudos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėja, jog dėl atsakovų kaltės nebuvo įregistruota žemės nuosavybė iki sutarties galiojimo pasibaigimo, t. y. nėra ginčo dėl atsakovų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo iki 2015 m. gegužės 20 d. Pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė, kaip sutarties šalis, turėjo pareigą kreiptis į kitą sutarties šalį arba jos atstovą dėl sutarties pratęsimo. Po šio termino pabaigos ieškovė nesikreipė į mirusios J. P. įpėdinius, o teiginys, kad atsakovai žodžiu patikino, jog sutartis ir toliau galioja, neįrodyti. Didesnio apdairumo kriterijai ir rizika kyla ieškovei, kaip subjektui, kuris užsiima tokia verslo praktika, susijusia su žemės pirkimu ir pardavimu bei su tuo susijusiomis sutartimis. Nepratęsus šio termino, atsakovai nebeturėjo pareigos sudaryti sutartį arba pratęsti Preliminariąją sutartį nuo to momento, kai sutartis nustojo galioti formaliai. Todėl argumentai, kad atsakovai savo veiksmais vengė vykdyti tai, ko neprivalo vykdyti, yra logiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės atkurtos ir įregistruotos į ginčo sklypus jau po Preliminariosios sutarties pabaigos, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovų kaltės yra tik subjektyvūs samprotavimai. Be to, atsakovai pagrįstai prašė taikyti netesyboms ieškinio senatį. Preliminarioji sutartis pasibaigė 2015 m. gegužės 20 d., ieškinys teismui pareikštas tik 2016 m. rugpjūčio 31 d., todėl šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra praleistas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
18. 2010 m. spalio 15 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią A. Ž. įsipareigojo ieškovei atlikti darbus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į 2,1781 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išvados Nr. 231, atstovauti J. P. visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo per 10 dienų nuo jos pasirašymo sumokėti A. Ž. 10 000 Lt (2896,20 Eur) avansą, 20 000 Lt (5792,40 Eur) po sklypų išsirinkimų ir kitų būtinų veiksmų atlikimo, reikalingų siekiant atkurti nuosavybės teisę, ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) per 10 dienų nuo sprendimo įregistravimo VĮ Registrų centre, t. y. iš viso 40 000 Lt (11 584,40 Eur). Preliminariosios sutarties pagrindu pardavėja J. P. įsipareigojo suteikti ieškovei (ar jos nurodytam asmeniui) notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti pardavėjai nuosavybės teisių atkūrimo procese VĮ Registrų centre bei kitose įmonėse ir organizacijose (Preliminariosios sutarties 6 punktas). 2010 m. spalio 15 d. J. P. įgaliojo A. Ž. atstovauti jai nuosavybės teisių atkūrimo procese visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose. Taigi pavedimo sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų (CK 6.756, 6.758 straipsniai). Tokio pobūdžio sutarys yra neatlygintinės (CK 6.758 straipsnio 2 dalis). Įgaliojime taip pat nėra jokių užuominų apie atlyginimą, juolab apie ieškovės atlyginimą už bet kokias sutartis su trečiuoju asmeniu.
19. Ieškovė nurodė sumokėjusi 30 000 Lt (8688,60 Eur) A. Ž. už J. P. atstovavimą. Byloje pateiktas 2013 m. spalio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2013/13 dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) sumokėjimo A. Ž., nurodant pagrindą – avansas pagal 2010 m. spalio 15 d. paslaugų sutartį, ir kasos knygos išrašas. Ieškovė neįrodė, kad A. Ž. atstovavo J. P. visame nuosavybės teisių atkūrimo procese. A. Ž. dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2013 m. gegužės 9 d. susirinkime, pardavėjos vardu įvykdė pareigą pasirinkti žemės sklypus, bet neįrodyta, kad būtent jis atliko visus kitus būtinus veiksmus, reikalingus siekiant atkurti nuosavybės teisę į 2,1781 ha žemę. Jokių dokumentų, patvirtinančių A. Ž. faktiškai patirtas 30 000 Lt (8688,60 Eur) išlaidas, susijusias su atstovavimu J. P., nepateikta. Susitarimo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo pagal Preliminariąją sutartį nebuvo. J. P. ir jos įpėdiniai apie ieškovės su A. Ž. sudarytą paslaugų teikimo sutartį ir juolab apie tokio dydžio atlyginimą už atstovavimą nežinojo. Vertinant protingumo aspektu ieškovė šią sutartį sudarė savo rizika ir interesais. J. P. pagal Preliminariosios sutarties sąlygas buvo nesvarbu, į kokius sklypus bus atkurtos nuosavybės teisės, nes pagal sutartį pardavėjai numatyta ta pati suma – 100 000 Lt (28 962 Eur). Vertinant ieškovės poziciją susidarytų tokia situacija, kai pardavėja parduoda žemė sklypą pagal sudarytą Preliminariąją sutartį už 100 000 Lt (28 962 Eur), o už atstovavimą ji turėtų sumokėti net 40 000 Lt (11 584,40 Eur) (tokia atlyginimo suma nurodyta A. Ž. pagal paslaugų teikimo sutartį), tai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, yra nelogiška (CK 1.5 straipsnis). Nesant sutartinių atlygintinių santykių tarp J. P. ir A. Ž. ir įrodymų apie faktiškai atstovo A. Ž. patirtas atstovavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad su juo paslaugų teikimo sutartis sudaryta išimtinai ieškovės rizika dėl prisiimtos sutarties su trečiuoju asmeniu, atsakovai neturi pareigos atlyginti ieškovei 30 000 Lt (8688,60 Eur) atstovavimo išlaidų (CK 1.5 straipsnis, 6.758 straipsnio 2 dalis).
20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovų po 965,40 Eur avanso, 3000 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3965,40 Eur sumą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės panašios į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2016 m. birželio 17 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016 nustatytas aplinkybes, todėl rėmėsi nurodytoje byloje kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais. Preliminariojoje sutartyje nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2015 m. gegužės 20 d. Byloje nustatyta, kad Preliminariosios sutarties šalis – pardavėja J. P. mirė 2014 m. balandžio 8 d., o jos palikimas buvo priimtas tik 2015 m. lapkričio 17 d. Taigi penkerių metų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, pradėtas skaičiuoti nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, buvo sustabdytas dėl objektyvių priežasčių (mirus Preliminariosios sutarties šaliai ir nepaaiškėjus jos teisių perėmėjams) ir tęsėsi išnykus priežastims, dėl kurių jis buvo sustabdytas, t. y. po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Šiuo atveju nuo J. P. mirties iki Preliminariosios sutarties termino pabaigos buvo likę 1 metai ir 11 dienų, todėl Preliminariosios sutarties terminas pratęsiamas būtent šiam laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos (2015 m. lapkričio 17 d.). Taigi Preliminariojoje sutartyje įtvirtintas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsiamas iki 2016 m. lapkričio 28 d. Ieškovė į atsakovus su pretenzija dėl pagrindinės sutarties sudarymo kreipėsi 2016 m. gegužės 31 d., todėl terminas kreiptis į atsakovus dėl pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo praleistas.
22. Ieškovei iki 2015 m. gegužės 20 d. nebuvo galimybės inicijuoti Preliminariojoje sutartyje įtvirtinto termino pratęsimo dėl to, kad nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki Preliminarios sutarties termino pabaigos jai nebuvo žinomi mirusios J. P. paveldėtojai. Be to, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra atsakovų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ieškovės atstovas dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2013 m. gegužės 9 d. susirinkime su kitais pretendentais, parinko žemes, į šias nuosavybės teisė buvo atkurta 2015 m. liepos 24 d. Taigi visus sutartinius įsipareigojimus ieškovė įvykdė. Svarbu, kad Preliminariąją sutartį pasirašė ne tik pardavėja J. P., bet ir atsakovas bei paveldėtojas M. P.. Šiam atsakovui buvo žinomos visos Preliminariosios sutarties sąlygos ir, kaip nurodo ieškovė, jis nuolat buvo informuojamas apie nuosavybės į žemės sklypų atkūrimo procesą. Šis atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovei dėl netinkamai vykdomos sutarties ir pan., suėjus Preliminariojoje sutartyje įtvirtintam terminui nesikreipė į ieškovę su siūlymu pratęsti sutartį, nors būtent jam geriausiai buvo žinoma apie susiklosčiusią padėtį bei galimybes vykdyti toliau sutartį po J. P. mirties. Be to, nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo terminas priklausė ne nuo ieškovės, o nuo valstybės institucijų, atsakingų už šią veiklą, veiksmų bei įstatymuose nustatytų terminų. Dėl to atsakovai nepagrįstai atsisakė pasirašyti pagrindinę žemės sklypų sutartį, motyvuodami vien formaliu pagrindu, kad Preliminariojoje sutartyje yra praleistas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, neatsižvelgdami į aplinkybes, sutrukdžiusias ieškovei laiku kreiptis į atsakovus dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar Preliminariojoje sutartyje įtvirtinto termino pratęsimo.
23. Įvertinus aplinkybę, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytas 5 metų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo sustabdytas dėl objektyvių priežasčių (mirus Preliminariosios sutarties šaliai ir nepaaiškėjus jos teisių perėmėjams) ir tęsėsi išnykus priežastims, dėl kurių jis buvo sustabdytas, t. y. po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o ieškovė su pretenzija kreipėsi į J. P. teisių perėmėjus (atsakovus) dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nepraleidusi Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Taigi ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o atsakovai savo pareigų nevykdė, todėl jiems kyla Preliminariosios sutarties 5.1 punkte nustatytos su sutarties nevykdymu susijusios pasekmės.
24. Preliminariosios sutarties terminas baigėsi 2016 m. lapkričio 28 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti baudą nėra praleistas.
25. Preliminariojoje sutartyje šalys nustatė 14 481 Eur baudą tuo atveju, jeigu pagrindinė žemės sklypų sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjų kaltės. Tokio dydžio netesybos sudaro pusę sumos, už kurią pardavėja buvo įsipareigojusi parduoti žemės sklypus. Nors atsakovui M. P. buvo žinomos Preliminariosios sutarties nuostatos, tačiau kiti atsakovai tiesiogiai sudarant Preliminariąją sutartį nedalyvavo ir apie jos sąlygas nežinojo, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tikslinga ieškovės naudai priteistinas netesybas sumažinti iki 9000 Eur, t. y. po 3000 Eur netesybų iš kiekvieno atsakovo.
26. Iš Paslaugų sutarties turinio matyti, kad jos sudarymo tikslas buvo A. Ž. žinios dalyvaujant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, parenkant kuo geresnius bei tinkamesnius žemės sklypus ieškovei. Ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad pasirašius pagrindinę žemės sklypų sutartį jos atrinkti žemės sklypai atiteks būtent jai. Todėl, atsakovams atsisakius pasirašyti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, A. Ž. sumokėti 8688,60 Eur yra ieškovės nuostoliai, kuriuos ji patyrė atsakovams nevykdant Preliminariosios sutarties nuostatų. Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad visus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui reikalingus darbus atliko A. Ž., tačiau nepagrįstai jam sumokėtos sumos nelaikė ieškovės nuostoliais.
27. Pripažinus, kad teisingas ir optimalus netesybų dydis yra 9000 Eur, o ieškovės 8688,60 Eur nuostolių suma yra pagrįsta ir įrodyta, netesybos į nuostolius įskaitomos ir ieškovei priteisiama iš atsakovų 9000 Eur, t. y. po 3000 Eur iš kiekvieno (CK 6.73 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016, nes nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios į šio ginčo faktines aplinkybes. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016 ieškovės reiškiamiems reikalavimams Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi atnaujino terminą pareikšti reikalavimus palikėjo teisių perėmėjams pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad CK 1.5 straipsnio pagrindu turi būti stabdomas terminas mirus sutarties šaliai, kol išaiškės jos teisių perėmėjai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo, tokio reikalavimo nereiškė ir nagrinėjant šią bylą. Ieškovė galėjo kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą, informuoti įpėdinius ir pareikšti jiems savo reikalavimus. 
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016 konstatavo, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi įvertinti, ar kreditorius, pareikšdamas reikalavimą, tinkamai vadovavosi CK 5.63 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, ar nebuvo kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Nurodytoje kasacinio teismo byloje ginčo aplinkybės buvo panašios į šio ginčo aplinkybes, nes ieškovas toje byloje reiškė ieškinį palikėjo teisių perėmėjui, tačiau, pareikšdamas reikalavimus kaip kreditorius, nesivadovavo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, ir terminas tokiam reikalavimui nebuvo atnaujintas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad ieškovė nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šio motyvo, nepasisakė dėl atsakovų argumentų, išdėstytų atsiliepime į apeliacinį skundą, jog ieškovė nesikreipė į palikimo vietos notarą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 330 straipsnis). Ieškovė teismams teikė procesinius dokumentus nurodydama palikėjos mirties datą, tai reiškia, kad jai buvo žinomos šios aplinkybės, ir tik atsakovams priėmus palikimą ieškovė pateikė 2016 m. gegužės 31 d. pretenziją.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė didesnio apdairumo reikalavimą M. P., nors teigė, kad ieškovė negalėjo siūlyti pratęsti sutartį, nes nebuvo aiškūs paveldėtojai. Ieškovė yra juridinis asmuo, veikiantis nekilnojamojo turto srityje, todėl būtent jai ir taikomi didesni apdairumo reikalavimai. M. P. pasirašė, kad gavo pinigus iš ieškovės, tačiau tai negali būti vertinama taip, kad jis tapo Preliminariosios sutarties šalimi, kuriai kyla teisės ir pareigos.
4. Ieškovė nepateikė įpėdiniams savo reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl negalima taikyti Preliminariosios sutarties sąlygos atsakovams. Be to, ieškovei buvo žinomas vienas iš turto paveldėtojų M. P., tai ji nurodė procesiniuose dokumentuose. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nežinojo paveldėtojų ir kad turėjo būti vadovaujamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais sustabdant Preliminariosios sutarties termino skaičiavimą.
5. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ieškovės teiginį, kad A. Ž. dalyvavo visame nuosavybės teisių atkūrimo procese, atstovaudamas palikėjos interesams, nes ieškovė pateikė tik vieną įrodymą, patvirtinantį A. Ž. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2013 m. gegužės 9 d. susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dalyvavimas nurodytame susirinkime vieną kartą yra vertas net 30 000 Lt (8688,60 Eur) atlyginimo.
29. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o atsakovų kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė šioje byloje prašė, kad teismas, nustatęs, jog pareikštiems reikalavimams yra praleistas terminas, jį atnaujintų. Palikėja mirė 2014 m. balandžio 8 d. Ieškinys teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas 2016 m. lapkričio 14 d. Apeliacinis skundas pateiktas 2016 m. gruodžio 14 d. Taigi vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi prašymas atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti buvo pateiktas nepraleidus trejų metų termino. Būtent bylą nagrinėjantis teismas turėjo nustatyti, kokią normą taikyti sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, nes tik teismas vykdo ginčo santykių teisinį kvalifikavimą ir jo nesaisto ieškovės nurodytas teisinis pagrindas.
2. Nagrinėjamos bylos aplinkybės yra visiškai kitokios nei kasacinio teismo nustatytos civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016, nes nagrinėjamoje byloje naikinamasis terminas reikalavimams pareikšti nebuvo pasibaigęs.
3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės yra panašios į civilinės bylos Nr. 3K-3-319-248/2016 faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta joje nustatytu terminu dėl objektyvių priežasčių (kaip ir nurodytoje kasacinėje byloje), t. y. dėl vienos iš šalių mirties, vėliau šis terminas buvo pratęstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo

30. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka.
31. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios įtvirtintos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. P. mirė 2014 m. balandžio 8 d., paveldėjimo teisės liudijimas atsakovams išduotas 2015 m. lapkričio 17 d. Bylos duomenimis, po J. P. mirties ieškovė į atsakovus su pretenzija pirmą kartą kreipėsi 2016 m. gegužės 31 d., o ieškinį teisme pareiškė 2016 m. rugpjūčio 29 d. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą, tačiau nepraleido šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinto naikinamojo 3 metų termino. Todėl nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, ar ieškovė prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą ir ar bylą nagrinėję teismai sprendė dėl termino praleidimo pasekmių.
35. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė teigia, kad tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ji „nurodė, jog jeigu teismas manytų, kad tokiems reikalavimams pareikšti yra praleistas terminas, prašo jį atnaujinti, vadovaujantis procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti“. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė klaidingai tapatina ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų (baudos), nustatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte (dėl kurio praleidimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė skirtingai), ir terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, kurį ji praleido, atnaujinti neprašė ir dėl kurio praleidimo teisinių pasekmių teismai nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, atsakovai kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, nes minėtoje byloje teismo sprendimu palikėjos kreditoriui buvo atnaujintas praleistas terminas reikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016 17 punktą).
36. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nagrinėjamoje byloje negalima remtis ir dėl to, kad bylų faktinės aplinkybės nesutampa ne tik kreditoriaus veiksmų, atliktų siekiant atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, apimtimi (civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016 kreditorius prašė atnaujinti, o teismas atnaujino praleistą terminą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kreditorės praleisto termino atnaujinimo klausimas nebuvo sprendžiamas), bet ir Preliminariosios sutarties šalių teisių ir pareigų apimtimi. Pirmiau nurodytoje byloje pardavėjai pagal preliminariąją sutartį buvo atkurtos nuosavybės teisės į ketinamą parduoti žemės sklypą iki preliminariosios sutarties termino pabaigos (preliminarioji sutartis sudaryta 2007 m. spalio 3 d., terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nurodytas iki 2012 m. spalio 3 d., nuosavybės teisės į preliminariojoje sutartyje nurodytą pirkimo–pardavimo objektą pardavėjai atkurtos 2011 m. balandžio 18 d., pardavėja mirė 2011 m. spalio 26 d., terminas priimti pardavėjos palikimą įpėdiniui atnaujintas 2013 m. lapkričio 12 d.). Tai reiškia, kad visos prielaidos sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį atsirado dar galiojant preliminariajai sutarčiai, tik, mirus pardavėjai, tam tikrą laiko tarpą (iki paveldėjimo priėmimo) nebuvo subjekto, kuriam pirkėjas galėjo pareikšti reikalavimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pardavėja pagal Preliminariąją sutartį mirė 2014 m. balandžio 8 d., Preliminariojoje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas pasibaigė 2015 m. gegužės 20 d., o nuosavybės teisės į Preliminariojoje sutartyje nurodytą pirkimo–pardavimo objektą buvo atkurtos tik 2015 m. liepos 24 d., t. y. iki Preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos neatsirado prielaidų sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.
37. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą.
38. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai savo atsikirtimų į ieškinį ir į ieškovės apeliacinį skundą taip pat negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalių taikymu, t. y. neįrodinėjo, kad ieškovė neįgyvendino CK 5.63 straipsnio reikalavimų ir dėl to ieškinys yra atmestinas. Tokio pobūdžio argumentus atsakovai nurodė tik kasaciniame skunde. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ginčo dėl CK 5.63 straipsnio taikymo nebuvo, tuo tarpu pagal bendrąją taisyklę kasaciniame skunde negalima remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, minėta, kad teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas, jį iš dalies tenkindamas, to nepadarė.
39. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, CK 5.63 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad šioje byloje teismai nepagrįstai ex officio netaikė CK 5.63 straipsnio nuostatų, t. y. nepatikrino, ar kreditorė yra pareiškusi apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Tai sudaro pagrindą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš dalies patenkinti kreditoriaus reikalavimai, panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
40. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CK 5.63 straipsnis nustato tik kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, t. y. nustato procedūrą, pagal kurią kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus skolininko įpėdiniams. Tuo tarpu dėl pačių reikalavimų pagrįstumo, t. y. jų egzistavimo, sprendžiama atskirai. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrojo ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Nors kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su CK 5.63 straipsnio taikymu, t. y. tvarka, kuri taikoma kreditoriaus reikalavimams pareikšti, jame taip pat yra argumentų, susijusių su ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumu (žr. šios nutarties 28.5 punktą). Dėl šių kasacinio skundo argumentų kasacinis teismas nepasisako, nes pripažinus, kad priimdamas skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ex officio netaikė CK 5.63 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo turėtų būti kompleksiškai įvertintos aplinkybės, susijusios tiek su CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimu (ieškovei pareiškus prašymą – sprendžiamas šio termino atnaujinimo klausimas), tiek su ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gediminas Sagatys

                                                                      Algirdas Taminskas

                                                                      Dalia Vasarienė