Baudžiamoji byla Nr.1-243-827/2017
Proceso Nr. 1-01-1-16477-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,
sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Virginijai Miliauskienei, Rasai Pladaitei
prokurorui Gediminui Juknai,
kaltinamajam A. R.,
gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
nukentėjusiajam J. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu, ir teismas
n u s t a t ė :
A. R. tyčia iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
jis 2016-04-07 apie 16:55 val., būdamas viešoje vietoje 4G maršruto autobuse, stovėjusiame šalia "Lvovo" stotelės, adresu Šeimyniškių g. 1A, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,64 promilės alkoholio), be jokios priežasties, tyčia iš chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. B. ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam J. B. daugybinį skeveldrinį nosies kaulų ir pertvaros lūžį su kraujosruva dešinės akies vokuose ir nosies dešinės pusės nubrozdinimu, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas J. B. sveikatą. A. R. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatymą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino ir paaiškino, kad važiavo 4G autobusu link Europos, norėjo pasivaikščioti. Autobuse stovėjo maždaug per vidurį. Nukentėjusysis autobuse pradėjo rėkti, kažką sakė vairuotojui. Kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir liepė nusiraminti. Sudavė jam lyg vieną kartą ir viskas. Tiksliai visko neatsimena. Paskui išlipo iš autobuso ir ėjo link Europos PC, jį sulaikė policijos pareigūnai. Išėjo nukentėjusysis, ant kurio marškinėlių buvo kraujas, ir parodė į kaltinamąjį. A. R. sulaikė, pasakė, kad jis sulaužė nosį. Įvykio metu buvo vartojęs nemažai alkoholio. Gėrė Antakalnio rajone prie poliklinikos, neprisimena, kaip įsėdo į autobusą. Prisimena, kad nukentėjusysis rėkė ant vairuotojo, tačiau ką tiksliai, neprisimena. Nukentėjusysis norėjo, kad autobuso vairuotojas jį išleistų, o vairuotojas jo neišleido. Smūgiavo nukentėjusiajam lyg ir vieną kartą, lyg ir į veidą kumščiu. Priėjęs prie nukentėjusiojo kažką pasakė, neprisimena, ką. Kai jam trenkė, nukentėjusysis stovėjo. Nežino, ar alkoholis turėjo kokią nors įtaką jo elgesiui. Jeigu nebūtų buvęs išgėręs, to paties nedarytų. Nukentėjusiojo dėl įvykio atsiprašė, labai gailisi, kad taip pasielgė. Su pareikštu 5000 eurų civiliniu ieškiniu nesutiko, kadangi tai per didelė suma. Sutiktų atlyginti 300 eurų dalimis, kadangi šiuo metu neturi jokių pajamų. 300 eurų norėtų sumokėti per 4 mėnesius.
Apklaustas kaip nukentėjusysis J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną važiavo autobusu į registrų centrą. Šeimynykščių g. buvo didelis kamštis, jis labai vėlavo. Į Registrų centrą bandė patekti antrą kartą. Autobusui stovint paprašė vairuotojo, kad jis jį išleistų, nes dešinėje nebuvo jokio eismo ir buvo saugu išlipti. Vairuotojas griežtai atsisakė. Nukentėjusysis dėl to buvo šokiruotas. Vairuotojas pradėjo jį ignoruoti. Nukentėjusiajam buvo apmaudu, kad vėluoja ir jis pardėjo kalbėtis su vairuotoju, kodėl jis jo neišleidžia. Tuo metu priėjo kaltinamasis, patraukė jį ir pasakė, kad jis atstotų nuo vairuotojo. Pasakė jam, ko jis nori? Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam porą smūgių krūtinę. Tada pasakė jam ką jis daro. Kaltinamasis tada sudavė nukentėjusiajam porą smūgių į nosį. Kaltinamasis nebuvo girtas, nejautė alkoholio kvapo. O judesiai buvo tikslūs. Nukentėjusysis bandė rankomis užsidengti veidą, tačiau kaltinamasis pataikė jam į nosį. Ji traškėjo, nukentėjusysis laikė ją rankomis. Priėjo prie tų durų, kur galima išlipti ir jis su kaltinamuoju išlipo iš autobuso. Po nukentėjusiojo išėjo liudytojas, kuris kvietė policiją. Išlipęs nukentėjusysis iškvietė policiją. Pareigūnai greitai atvyko, nukentėjusysis tuo metu stebėjo kaltinamąjį, jį nurodė pareigūnams ir kaltinamąjį sulaikė. Jo nosis kraujavo, atvyko greitoji, nustatė lūžį, Lazdynų ligoninėje sutvarkė nosį. Nukentėjusiajam buvo sutraiškyta nosis, ji pajudėjo į šoną. Gydymas tęsėsi 3 mėnesius, tapo sunku kvėpuoti, kanalai sutraiškyti, jiems gyjant kanalai susiaurėjo, dabar sunkiau įkvėpti. Lazdynų ligoninėje nosį atstatė į vietą ir pasakė, kad turi sugyti savaime. Dabar bijo nosį liesti. Civilinį ieškinį palaikė, jį grindė tuo, kad nosis neatsistatys, po įvykio turi kvėpavimo sunkumų kanalai susiaurėjo ir dažniau serga sloga. Kartais pradeda galvą skaudėti, nes negauna šviežio oro, bijo liesti nosį. Moralinę žalą sudaro pergyvenimai. Nuotraukoje matyti, kad sutvarkius nosį į landas buvo sukišta tamponai ir nosis aprišta tvarsčiai aplinkui galvą ir veidą, mėnesį turėjo vaikščioti su tokiais tvarsčiais, atrodė niūriai ir kvailai. Visi į jį atkreipdavo dėmesį.
Teigė, kad jam buvo suduotas ne vienas smūgis, nosies sužalojimas padarytas nuo vieno tikslaus smūgio, dėl kitų smūgių buvo mėlynės, bet nieko rimto. Patyrė traumą, buvo šokiruotas, kad atsidūrė tokioje situacijoje, nežinojo, kas bus su jo nosimi. Vienas smūgis buvo į veidą, kitas į žandikaulį suduotas. Visi smūgiai buvo suduoti kumščiais. Kaltinamasis po įvykio jam neskambino ir nebandė susisiekti. Teisme praėjusio posėdžio metu siūlė kažką atlyginti. Fizinė žala yra sugadinta sveikata, sugadinta nosis, ir ji nebus tokia, kokia buvo, jis turės visada sunkumų. Žalos dydį grindžia teismų praktika, medicininėmis pažymomis.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. B. paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes. Jis nurodė, kad vyriškis, kuris prašė jo nekalbėti su autobuso vairuotoju, sudavė jam porą smūgių į kūną ir vieną smūgį į veidą, kur pataikė į nosį ją sulaužydamas (b. l. 10).
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte padarymo, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokuroras, nukentėjusysis, kaltinamasis ir jo gynėja sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tariami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2016-04-07 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 1 PK registruotas J. B. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2016-04-07 apie 16:55 val. ji vyko 4G autobusu, labai ilgai stovėjo Šeimynykščių ir Rinktinės, bei Šeimynykščių ir Slucko g. sankryžose. Jis kreipėsi į autobuso vairuotoją, prašydamas išleisti, nes labai vėlavo į Registrų centrą. Vairuotojas paaiškino, kad padarius tai, jis neteks darbo, tačiau nukentėjęs paklausė, kodėl jis neteks darbo. Vairuotojas paaiškino, kad keleivių išlaipinimą netinkamoje vietoje fiksuoja vaizdo kameros. Kalbantis su vairuotoju prie nukentėjusiojo priėjo nepažįstamas vyriškis ir paprašė nekalbėti su vairuotoju. J. B. atsisakė tai daryti, sakydamas, kad jis negali jam nurodyti nekalbėti su vairuotoju. Vyriškis įsiuto ir sudavė porą smūgių į kūną, bei vieną kartą į veidą, pataikė į nosį ir ją sulaužė. Nosis pradėjo kraujuoti, pakrypo į šoną ir traškėjo. Autobuso keleiviai pakraupo, vienas jų sutiko liudyti ir iškvietė policiją, J. B. taip pat kvietė policiją, atvykusi policiją sulaikė vyriškį (b. l. 2).
Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-04-07 17 val. 17 min. registruotas privataus asmens pranešimas, kuriame nurodyta, kad Vilniuje, Šeimynykščių g. 12, pranešėjas prieš 10 min. matė kaip 4G autobuse buvo sumuštas vyras, kuris turėtų būti Lvovo stotelėje (b. l. 3) Taip pat BPC fiksuotas J. B. pranešimas, jog jį prieš 4 min. 4 G autobuse sumušė, pranešėjas seka paskui mušeiką, kuris šiuo metu yra prie ginklų parduotuvės. 2016-04-07 18:54 val. registruotas RVUL slaugytojos G. pranešimas, kad 2016-04-07 17:55 val. į ligoninę dėl nosies kaulo lyžio pristatytas J. B., kuris paaikšino, kad 2016-04-07 apie 17:00 val. Vilniuje, Lvovo g. 4 G autobuse jį sumušė nepažįstami asmenys (b. l. 4).
Apklaustas kaip liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016 m. balandžio pradžioje dirbo 4G autobusu, važiuojant iš Saulėtekio link Pilaitės prie jo priėjo vyriškis ir prašė atidaryti duris ir jį išleisti. Liudytojas paaiškino, kad negali keleivių išleisti tam neskirtose vietose. Jis vis tiek primygtinai prašė atidaryti duris. Liudytojas paprašė, kad pasitrauktų nuo durų ir netrukdytų dirbti. Vyriškis elgėsi lyg negirdėtų vairuotojo. Tuo metu prie jo priėjo kitas keleivis ir pradėjo su juo rusiškai kalbėtis, kad pirmasis vyriškis apsiramintų ir nekibtų prie vairuotojo, tačiau vyriškis nieko nesiklausė, pradėjo ginčytis, siuntinėti, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu vaikinas iš kojos vieną kartą spyrė prie liudytojo lindusiam vyrui į galvą, pataikė į nosį. Sustojus Lvovo g. abu vyriškiai išlipo iš autobuso (b. l. 15).
Iš 2016-04-08 specialisto išvados Nr. G 956/2016 (01) matyti, kad J. B. padarytas nosies kaulų lūžis su nubrozdinimu nosies dešinėje pusėje bei kraujosruva dešinės akies vokuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-04-07) paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 17).
2019-05-18 apžiūros protokolu apžiūrėta J. B. medicininiai dokumentai. Apžiūroje dalyvavo specialistas teismo medicinos vyresnysis ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, kuris pateikė išvadą, jog J. B. nustatyta daugybiniai skeveldriniai nosies kaulų ir pertvaros lūžiai su kraujosruva dešinės akies vokuose ir nosies dešinės pusės nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus mąsto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 21-22).
Iš 2016-04-07 patrulės M. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016-04-07 apie 17 val. 03 min. dirbant kartu su patruliu V. M. buvo gautas pranešimas iš OVS, kad Lvovo g. jaunuolis sumušė vyriškį. Atvykus į minėtu adresu juos pasitiko V. J., kuris paaiškino, kad matė, kaip pilietis A. R. trenkė į veidą kumščiu piliečiui J. B. dėl to, kad J. B. važiuodamas 4G autobusu priėjo prie autobuso vairuotojos ir pradėjo reikalauti, kad jį išleistų Kalvarijų-Šeimynykščių g. sankryžoje, autobuso vairuotojui nesutiko to daryti, jis toliau reikalavo jį išleisti. A. R. norėjo užstoti vairuotoją, todėl trenkė kumščiu į veidą J. B.. GMP išvežė J. B. į ligoninę, o A. R. pristatytas į 1 PK (b. l. 49).
Iš 2016-04-07 18:14 val. alkotesterio kvito matyti, kad A. R. nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 51A)
Kaltinamojo A. R. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiojo J. B. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. R. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir paaiškinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis paaiškino, kad jis važiavo 4G autobusu iš Antakalnio prie Europos PC, pastebėjo, kad nukentėjusysis kalbėjo su vairuotoju, kažką šaukė. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir liepė jam nusiraminti, prisimena, kad vieną kartą jam sudavė į veidą kumščiu. Nukentėjusysis J. B. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Jis teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo 4G autobusu į VĮ Registrų centrą, vėlavo, buvo kamštis, todėl paprašė vairuotojo išleisti jį ne sustojime, tačiau vairuotojas atsisakė tai daryti. Jis bandė su vairuotoju toliau aiškintis, kodėl jis atsisako jį išleisti. Prie jo priėjo vaikinas, kuris paprašė nekalbėti su vairuotoju. Jis pasakė tam vaikinui, kad jis negali jam liepti nekalbėti su vairuotoju. Vaikinas supyko ir trenkė jam du kartus į kūną, krūtinės sritį ir du kartus į veidą, vieną kartą pataikė į nosį, nosis pakrypo, pradėjo kraujuoti, traškėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas autobuso vairuotojas A. R. ir specialisto išvada bei paaiškinimai. Iš specialisto išvados ir jo paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas daugybinis skeveldrinis nosies kaulų ir pertvaros lūžis su kraujosruva dešinės akies vokuose bei nosies dešinės pusės nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto buko daikto poveikiu ir atitinka nesunkaus mąsto sveikatos sutrikdymą. Taigi, šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2016-04-47 apie 16:55 val. viešoje vietoje 4G maršruto autobuse, stovėjusiame šalia "Lvovo" stotelės, esančio Šeimynykščių g. 1A, be jokios priežasties kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, taip padarydamas jam skeveldrinį nosies kaulų ir pertvaros lūžį su kraujosruva dešinės akies vokuose bei nosies dešinės pusės nubrozdinimu, kurie specialisto išvadoje buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smūgiavo į veidą po to, kai kaltinamasis paprašė nekalbėti autobuse su vairuotoju ir dėl to tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilo ginčas. Tokia smūgių sudavimo priežastis kaltinime vertinama kaip chuliganiškos paskatos. Teismų praktika laikosi pozicijos, kad veiksmai padaromi dėl chuliganiškų paskatų tada, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, kai juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą menkavertę dingstį. Šiuo atveju vertintina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė nemažiau kaip vieną smūgį dėl menkavertės priežasties, supykęs dėl to, kad nukentėjusysis atsisakė liautis kalbinti vairuotoją. Smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį atlikti viešoje vietoje – viešojo transporto autobuse, kuriame buvo kitų keleivių, taip pat ir vairuotojas, šiems asmenims stebint kaltinamojo veiksmus. Kaltinamojo reakcija į atsisakymą paklusti ir nekalbėti su vairuotoju, buvo neadekvati, dėl atsisakymo paklusti kaltinamojo prašymui, A. R. nukentėjusiajam sudavė smūgį kumščiu į veidą, kuriuo sukėlė daugybinį skeveldrinį nosies kaulų ir pertvaros lūžį su kraujosruva dešinės akies vokuose ir nosies dešinės pusės nubrozdinimą. Tai rodo, kad kaltinamasis be priežasties, viešoje vietoje, stebint aplinkiniams sužalojo nukentėjusįjį, šiais veiksmais pademonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės normų negerbimą, moralės ir visuotiniai priimto elgesio nepaisymą, dėl to kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip tyčinis nesunkus žmogaus sužalojimas, padarytas iš chuliganiškų paskatų.
Bausmės skyrimas
A. R. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35).
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis A. R. yra neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas darbo biržoje, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centre nestebimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, t. y. atlygino Teritorinės ligonių kasos ieškinį. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Iš karto po nusikaltimo padarymo kaltinamajam nustatytas 1,64 promilių girtumas. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad girtumas turėjo įtakos veiksmų padarymui, būdamas blaivus taip nepasielgtų, todėl darytina išvada, kad girtumas šiuo atveju įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.
Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziškai sveikas ir stiprus asmuo suprato, kad stipriai kumščiu suduodamas žmogui į veidą gali ne tik sukelti skausmą, bet ir sužaloti jį – padaryti kraujosruvas, taip pat ir sulaužyti nosies kaulą, žandikaulį ir pan., taigi, kaltinamasis suprato, kad smūgiuodamas kumščiais į veidą gali nesunkiai sužaloti žmogų ir nors nenorėjo tų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. A. R. nukentėjusiojo sužalojimo atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia. Smūgius kaltinamasis nekentėjusiajam sudavė iš chuliganiškų paskatų, kurios šiuo atveju turi kvalifikuojančią reikšmę, todėl skiriant bausmę papildomai nevertinamos, padarytas nusikaltimas yra apysunkis. Kaltinamasis yra neteistas, todėl skiriant bausmę turi būti vadovaujamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atrėminimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taip pat atsižvelgiama į 138 straipsnio 2 dalies sankciją, kurioje numatytas tik laisvės atėmimo bausmė. Įvertintinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime numatytą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį žalos, teisiamas pirmą kartą, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindo taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Civiliniai ieškiniai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 105,16 eurų dydžio ieškinį, kurį sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 105,16 eurų, šias išlaidas savanoriškai padengė kaltinamasis A. R., todėl ieškinys netenkinamas.
Nukentėjusysis J. B. byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 5000 eurų fizinės ir moralinės žalos atlyginimą.
Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl sužalojimo jis patyrė skausmą, buvo jam buvo sužalota nosis, sutraiškyti kanalai, nosis buvo pakrypusi, traškėjo. Jo nosis daugiau nebus tokia, kokia buvo, kadangi gyjant susiaurėjo kanalai, todėl pasidarė sunkiau kvėpuoti. Taip pat nepatogumais, atsiradusiais dėl sužalojimo - gydymas buvo tęsiamas 3 mėnesius, ligoninėje nosį atstatė, tačiau su tvarsčiais ant veido ir nosies jis turėjo vaikščioti mėnesį laiko, dėl to atrodė kvailai, į jį visi atkreipdavo dėmesį. Po sužalojimo net ir sugijus tapo sunkiau kvėpuoti, dažnai serga sloga, bijo liesti nosį. Po smūgio patyrė traumą, buvo šokiruotas, nežinojo, kas bus su jo nosimi.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl smūgio į veidą jam buvo padarytas daugybinis skeveldrinis nosies kaulų ir pertvaros lūžis su kraujosruva dešinės akies vokuose ir nosies dešinės pusės nubrozdinimu, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam dėl traumos buvo atlikta medicininės procedūros – nosies kaulų, pertvaros atstatymas, liko liekamieji reiškiniai – gyjant kanalams, jie susiaurėjo, tapo sunkiau kvėpuoti. Nukentėjusysis dėl traumos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – pažeminimą, nesaugumo jausmą, nes buvo sužalotas viešoje vietoje, autobuse, matant daugybei kitų žmonių, smūgis į veidą suduotas esant menkaverčiai priežasčiai, smūgius sudavė visiškai nepažįstamas asmuo. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją, kuris teisme su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 300 eurų žalą, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
n u s p r e n d ž i a :
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti A. R. nuteistu 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis darbo biržoje, bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje, t. y. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinio, kuriuo prašoma priteisti 105,16 eurų žalos atlyginimą, netenkinti.
Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. R. 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ieškovo J. B. naudai.
Kardomąją priemonę A. R. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Štuopienė