Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-546-487-2013].doc
Bylos nr.: ATP-546-487/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 191688326 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)

Administracinė byla Nr

 

Administracinė byla Nr. ATP-546-487/2013

    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02806-2013-3

           Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.

                                             

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutarimo, kuriuo  P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. – 100 litų bauda;  pagal ATPK 130 str. 1 d. –3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutarimu P. M. nubaustas už tai, kad 2013 m. sausio 23 d., apie 18.56 val., Žygio g. 12, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, nepastebėjo gale stovinčio automobilio Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir sugadino, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali redakcija), 9 p. reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas toliau nepaliko tarpo iš šono, kliudė tvorą ir ją apgadino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali redakcija), 132 p. reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali redakcija), 234 p. reikalavimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti policijai apie eismo įvykį, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos išvažiavo, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.,  130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu P. M. prašo pakeisti teismo nutarimą ir paskirti jam švelnesnę   galutinę nuobaudą.

            Nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog jis pažeidimus padarė netyčia, nukentėjusieji didelės žalos nepatyrė, iš eismo įvykio pasišalino dėl didelio susijaudinimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad žalą nukentėjusiesiems atlygino, jie pretenzijų apeliantui neturi.

            Atkreipia dėmesį į tai, jog pilnai pripažino padaręs teisės pažeidimus, dėl to nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, kadangi jo anksčiau padarytas teisės pažeidimas yra formalus.

            Anot apelianto, skirdamas galutinę nuobaudą, teismas neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis - jog jis dirba, siekia mokslo, dorai gyvena. Prašo atsižvelgti į tai, jog jo šeimai bei darbui yra būtina teisė vairuoti, darbdavės charakterizuojamas teigiamai. Teigia, kad paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų.

            Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.          

            Apeliacinis skundas netenkintinas.

            Apylinkės teismo nutarimu P. M. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d. (sunkesnis iš jo padarytų administracinių teisės pažeidimų), kurioje  numatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo trijų iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

            Ginčo dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nėra. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad P. M. paskirta nuobauda yra per griežta.

            ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK  301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

 P. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, pažeisdamas KET reikalavimus, sugadino automobilį Opel Meriva v.n. (duomenys neskelbtini) bei tvorą ir pasišalino iš eismo įvykio. Padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra vienas iš pavojingiausių. Aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padaręs pažeidimą, apylinkės teismo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, apylinkės teismas nustatė ir P. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Su šia apylinkės teismo išvada sutiktina.

Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, kadangi jo anksčiau padarytas teisės pažeidimas yra formalus, yra nepagrįstas. Pagal teismų praktiką, vienarūšiais teisės pažeidimais ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo ankstesnio administracinio teisės pažeidimo, už kurį P. M. nubaustas, vertinti kaip formalaus ar dėl kitų priežasčių mažiau pavojingo.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas paprastai užkerta kelią taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Esant asmens atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, švelninti teisės pažeidėjo padėtį pagal minėtą straipsnį būtų galima, tik esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Apeliaciniame skunde apelianto nurodytus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis apylinkės teismas vertino ir, skirdamas P. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog jis jauno amžiaus, mokosi. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidimo pobūdį, į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas trims asmenims priklausantis turtas.

Apeliantas nurodo, jog jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, atliekant darbines funkcijas, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nelaikomas aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Todėl, nors nubaustasis dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė nelaikytina išskirtine.

       Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. M. galutinė administracinė nuobauda paskirta, laikantis ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutarimo nubaustojo P. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė :

 

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti P. M. apeliacinio skundo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                                            Jolanta Čepukėnienė