Baudžiamoji byla Nr. 1-3613-1057/2018

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49792-2018-5

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Indrei Venckūnienei,

dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,

kaltinamajam B. M., jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

B. M. 2018 m. spalio 15 d., apie 21.03 val., Vilniuje, Centrinėje g. ties pastatu Nr. 52, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. M. teigė, kad pripažįsta kaltę. 2018-10-14 atšventė savo gimtadienį, pirmadienį darbuotojus pavaišino, vakare paskambino draugas, nuvyko pas draugą policija. Važiuojant Centrine g. jį pastebėjo. Žmonės pranešė, kad girtas važiuoja. Labai blogai vertina savo poelgį. Sūnus savarankiškai gyvena, turi šeimą, anūką, nuostabią žmoną, namą. Gyvena netoli sūnaus, už 4 kilometrų, dažnai bendrauja. Nuostabūs santykiai su sūnumi. Dirba nuo 07.00 val. iki 16.00 val. Gyvena soduose. Automobilis priklauso jam. Pas mamą su seserimi kiekvieną savaitę važinėja, mama gyvena Panevėžyje. Sutinka, kad sūnus laiduotų. Kaltinamasis gauna apie 1 000 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu B. M. parodė, jog 2018 m. spalio 14 d. švęsdamas savo gimtadienį, būdamas sodyboje, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie litrą alaus ir apie 200 g degtinės. Alkoholį vartojo dienos metu iki 18.00 val. 2018 m. spalio 15 d. nuvažiavęs į darbą, apie 07.00 val. ryto, su bendradarbiais išgėrė apie 50 g degtinės. Po darbo, apie 17.00 val., nuvyko pas draugą ir kartu su juo gėrė degtinę. Šio alkoholinio gėrimo išgėrė apie 250 g. Apie 21.00 val. sėdo į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo link namų. Važiuojant Centrine g. link Galgių pastebėjo, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Todėl sustojo šalikelėje. Priėję pareigūnai paprašė dokumentų, po to davė pūsti į alkotesterį, nuvežė į „narkologinį“, kur paėmė kraujo mėginį. Iš ten nuvežė į policijos komisariatą, o paskui į areštinę (b. l. 28). Papildomos apklausos metu B. M. patvirtino savo parodymus (b. l. 30).

Kadangi B. M., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaip galimas laiduotojas  apklaustas R. M. parodė, kad tėvas po dviejų – trijų dienų pats prisipažino apie įvykį. Jie ilgai kalbėjo apie tai, kad tai yra netoleruotina. Jų šeimoje alkoholis traktuojamas kaip blogis, visada aiškinama, kad reikia vartoti saikingai, jam buvo šokas, kad tėvas pats taip neatsakingai pasielgė. Tėvas gailėjosi dėl to. Mano, kad paklausys jo, jie pakankamai dažnai susitinka, tėvas visada klausia jo patarimo. Tėtis pas tetą važinėdavo. Jo atlyginimas 1 300 eurų į rankas. Pas tėvą namuose apie įvykį kalbėjosi. Tris kartus nuo spalio 15 d. buvo susitikę. Gali pažadėti, kad skirs daugiau laiko tėvui. Prisiima atsakomybę, kad tėvas daugiau nedarys pažeidimų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. I. parodė, jog 2018 m. spalio 15 d. dirbo kartu su tyrėja M. S. Apie 21.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Botanikos sodo link Galgių važiuoja automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį pastebėjo važiuojantį Centrine g. Įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė Centrinėje g. prie namo Nr. 52. Priėjus prie automobilio vairuotojo, kuriame jis buvo vienas, iš pateiktos asmens tapatybės kortelės buvo nustatyta, kad jį vairuoja B. M.. Bendraujant nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravo vairuotojo ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis atsakė, kad vakar, t. y. 2018 m. spalio 14 d., gėrė degtinę. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas. Atvykęs V1728 ekipažas nuvežė vairuotoją į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, o V1863 sulaukė evakuatoriaus, kurio pagalba automobilis „Toyota Avensis“, valst nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10331/2018(01) matyti, jog B. M. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 15 d. 22.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio (b. l. 45).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso B. M. (b. l. 18).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Avensis 2.0 D4D“ kaina su PVM Lietuvoje yra 1 740 eurų (b. l. 19).

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo

Šioje byloje kaltinamajam B. M. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtina, kad šios nusikalstamos veikos padarymas kaltinamajam inkriminuotas visiškai pagrįstai. Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 28, 30). Jo kaltę taip pat patvirtina liudytojo policijos pareigūno G. I. parodymai. Šis liudytojas sustabdė B. M. vairuojamą automobilį, patvirtino jutęs nuo vairuotojo alkoholio kvapą ir taip pat patvirtino, kad kitų asmenų automobilyje nebuvo (b. l. 22). Iš specialisto išvados matyti, kad B. M. kraujyje nustatyta koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio (b. l. 45). Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad neabejotinai būtent B. M. vairavo automobilį, o jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį

Šioje baudžiamojoje byloje yra pateiktas prašymas atleisti B. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). B. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 48). Jis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28, 30) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, savo poelgį vertino labai blogai. Įvykio metu jokia žala nebuvo padaryta.

Vertinant tai, ar B. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys jokių nusikalstamų veikų, pažymėtina tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartą tai buvo 2015 m. (b. l. 49). Ankstesni kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo šiurkštūs, sistemingi, nėra duomenų, kad B. M. anksčiau būtų vairavęs neblaivus. Po įvykio jis įgijo sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. Nors turi nustatytą 40 procentų darbingumą, tačiau dirba (b. l. 50), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog B. M. nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, o ne dėsningas pasirinkto gyvenimo būdo rezultatas, todėl teismui nėra abejonių, kad B. M. ateityje nedarys jokių naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

Vertindamas tai, pretenduojantis tapti  laiduotoju R. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, teismas pažymi, kad jis yra kaltinamojo B. M. sūnus;  anksčiau neteistas, per paskutinius metus laiko administracine tvarka nebaustas. R. M. dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Iš pretendento tapti laiduotoju paaiškinimų teisme galima spręsti, kad jis neigiamai vertina savo tėvo veiksmus. Kaip patvirtino R. M. ir B. M., jie palaiko santykius, reguliariai bendrauja,  jie gyvena netoli vienas kito. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės – šeimyninis ryšys, reguliarus bendravimas, požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, asmeninė charakteristika leidžia teigti, kad R. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam B. M.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas atleisti kaltinamąjį B. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, perduodant jį laiduotojo R. M. atsakomybėn be užstato ir nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo 

BK 72 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Šis automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam  (b. l. 18). Jo kaina su PVM Lietuvoje 2018 m. spalio mėnesį buvo 1740 eurų (b. l.19).

Svarstant ar konfiskuoti automobilį  „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-218-648/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-118-511/2018). Spręsdamas poveikio priemonių taikymo būtinumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis 2K-218-648/2018).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam B. M., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, gali būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė yra 1740 Eur, konfiskavimas iš kaltinamojo B. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Šiame kontekste akcentuotina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo neįgyja teistumo ir nepatiria kitų neigiamų padarinių, kuriuos paprastai sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Paprastai pirmą kartą analogišką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teismai skiria baudą, kurios dydis įstatymo nustatytas nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju B. M. taip pat nėra skiriama jokia kita turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis yra netekęs 60 proc. darbinumo, gauna nedideles pajamas, todėl taikyti tokią baudžiamojo poveikio priemonę kaip įmoka į  nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą būtų netikslinga ir tai neigiamai įtakotų kaltinamojo finansinę padėtį, įvertinus jo galimybes sumokėti tokią įmoką; teismo vertinimu, tokia priemonė būtų neproporcinga ir varžytų asmenį akivaizdžiai labiau, negu reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Nemokamus darbus, kaip baudžamojo poveikio priemonę, B. M. taip pat nėra tikslinga skirti, atsižvelgiant į jo darbingumo lygį. Todėl, teismo vertinimu, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo B. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad asmuo, pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Darytina išvada, kad B. M. kėlė ne hipotetinį, o realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. sąmoningai elgėsi neatsakingai. Nors B. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už greičio viršijimą ir kelio ženklo reiklavimų nesilaikymą. Taip pat svarbu pažymėti, jog ta aplinkybė, kad kaltinamasis turi tik 40 proc. neįgalumą, nesustabdė jo nuo įstatymu uždraustos veikos darymo; bet to B. M. (kol jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones) neturi kartu su juo gyvenančių šeimos narių, kurie galėtų naudotis transporto priemone ir jiems ji būtų išskirtinai būtina, kas galimai sudarytų prielaidas bent svarstyti klausimą dėl automobilio nekonfiskavimo šeimos narių interesais.  Tai, kad jis dažnai lankė kitame mieste gyvenančią motiną ir seserį, nesudaro pagrindo nekonfiskuoti automobilio. Konfiskuoto automobilio vertė yra 1740 Eur, todėl nėra pagrindo tokio turto konfiskavimą vertinti kaip neproporcingą padarytam nusikaltimui; B. M. gynėjo nurodytos aplinkybės, kad jis galėtų naudotis automobiliu po to, kai draudimas vairuoti transporto priemones nustotų galioti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad automobilio konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta ar nepagrįstai sukeltų didelius nepatogumus gyvenime, juo labiau, kad kaltinamasis nepateikė jokių duomenų, kad jis neturi daugiau jokio kito turto (įskaitant kitas transporto priemones), nors iš teisiamojo posėdžio metu galimo laiduotojo R. M. duotų paaiškinimų matyti, jog nutraukiant kaltinamojo santuoką buvo dalytas turtas. 

Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302-1073/2018  ir kt.) arba taikomas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-628/2018 ir kt.). Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei suformuota teismų praktika, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad teismas  automobilio konfiskavimą iš B. M. skiria prevencijos tikslais.

Teismas taip pat sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, jog B. M. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio (b. l. 45), o tai yra gerokai  daugiau, nei asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, kėlė didelį pavojų savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Nustatydamas konkretų baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo pozicija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018), atsižvelgia į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad už to paties straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas B. M. uždraudžia naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Šis terminas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo poziciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-7-144-628/2018) skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) paskyrimo momento, t. y. nuo 2018 m. spalio 25 d. (b. l. 33). Apie baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą praneština VĮ „Regitrai“.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 36-39) B. M. priklausančiam automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir ju disponuoti, paliekant teisę turtu naudotis,  paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.  

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32)., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.  

Kardomoji priemonė – dokumento (B. M. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 33) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.  

B. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitrai“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu B. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 25 d. Apie baudžiamojo poveikio priemonės taikymą pranešti VĮ „Regitrai“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu B. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – B. M. priklausančio turto (automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti be pakeitimų, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (B. M. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini)) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

B. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitrai“.

Laikiną dalinį  nuosavybės teisės apribojimą B. M. priklausančiam automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir ju disponuoti, paliekant teisę turtu naudotis,  palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.  

Išaiškinti  B. M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. M., kad:

Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: