Civilinės bylos Nr. e2-33-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00209-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.7.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-3901-852/2020 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui R. A. dėl vekselio ir notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys J. A., Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašo: 1) pripažinti atsakovui R. A. 2014 m. balandžio 15 d. išduotą vekselį negaliojančiu; 2) pripažinti Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. Palaimienės 2019 m. balandžio 17 d. vykdomąjį įrašą negaliojančiu.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovo pasirašyto 2014 m. balandžio 15 d. vekselio pagrindu atsakovui buvo išduotas vykdomasis įrašas 267 829,82 Eur sumos išieškojimui. Tačiau šis vekselis išrašytas fiktyviai, siekiant užtikrinti, kad atsakovo R. A. išleisti varžytinėse pinigai sugrįžtų atsakovui, pagal vekselį ieškovas jokių pinigų negavo, su atsakovu nėra sudaręs jokių sutarčių, kurių pagrindu atsirastų jo skolinis įsipareigojimas atsakovui, ieškovas taip pat nesiekė užtikrinti kažkieno prievolės įvykdymo. Todėl vekselio negalima vertinti kaip ieškovo skolos atsakovui patvirtinimo. Vekselis pasirašytas atsakovui panaudojus apgaulę.

3.       Ieškovas taip pat nurodė, kad J. įmonei „J.“ iškelta bankroto byla, kurioje ieškovas yra dalyvaujantis procese asmuo. Todėl ir šioje byloje ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovui J. J. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti už ieškinį 2 984 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir todėl privalo sumokėti žyminį mokestį, kuris šiuo atveju skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Aplinkybė, kad individualiai J. įmonei „J.“ yra iškelta bankroto byla ir individuali įmonė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nereiškia, jog ir ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

6.       Atsižvelgdamas į ieškinio 267 829,82 Eur sumą bei į tai, kad procesiniai dokumentai pateikiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP), teismas nurodė ieškovui sumokėti 2 984 Eur žyminį mokestį.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškinį atsakovui R. A. dėl vekselio ir notaro vykdomojo įrašo panaikinimo ieškovas pareiškė dėl to, kad suklydimo ir apgaulės būdu gautą vekselį šis pateikė vykdymui, buvo užvesta vykdomoji byla 0032/19/00536, kurioje buvo vykdomas išieškojimas, taip pat dalis pinigų, realizavus ieškovo turtą bankroto byloje, skirta R. A. naudai. 

7.2.                      Individualiai įmonei tapus bankrutuojančia (bankrutavusia), ieškovas bankroto byloje yra patrauktas atsakovu kaip įmonės savininkas ir subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis), o tai reiškia, kad ieškovas turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Atitinkamai, atsikirsdamas į ieškovui bei jo įmonei reiškiamus reikalavimus bankroto byloje, ieškovas turi teisę reikšti šį ieškinį.

7.3.                      Ieškovas, kaip individualios įmonės savininkas ir bendraatsakovis bankroto byloje, yra ieškovas procesine teisine prasme, taigi jis atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tiek remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto, tiek CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis.

7.4.                      Individualios įmonės bankroto byloje kreditorinių įsiskolinimų išieškojimas nukreipiamas ne tik į individualios įmonės, bet ir jos savininko, individualios įmonės bendraatsakovio J. J. turtą, tačiau individualios įmonės savininkas ir bendraatsakovis, reikšdamas ieškinį dėl savo ir įmonės turtinių teisių gynimo, yra pastatomas į nelygiavertę su bankrutuojančia įmonė padėtį – privalo mokėti žyminį mokestį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų

8.       Ieškovas J. J. prie savo atskirojo skundo pridėjo jam adresuotų nemokumo  administratoriaus UAB „Top Consult“ 2019 m. liepos 11 d. pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. lapkričio 4 d. pakartotinio prašymo „Dėl informacijos pateikimo“ kopijas. Ieškovas šiuos dokumentus prideda siekdamas pagrįsti teiginius, kad atsakovas R. A. kreipėsi į nemokumo administratorių UAB „Top Consult“. 

9.       Tačiau apeliantas nenurodo jokių aplinkybių naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme išimties, numatytos CPK 314 straipsnyje, taikymui. Be to, šių įrodymų turinys nei patvirtina, nei paneigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl apelianto pareigos sumokėti žyminį mokestį, kitaip tariant, tokie duomenys neatitinka ir  įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nepriima.  

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktų pagrindais

10.       Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už paduodamą ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.

11.       Apeliantas, teikdamas ieškinį, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. birželio 6 d., J. įmonei „J.“ iškelta bankroto byla. Apelianto įsitikinimu, kadangi minėtai įmonei iškelta bankroto byla ir apeliantas yra procese dalyvaujantis asmuo, laikytina, kad ir šioje byloje jis yra atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Atskirajame skunde apeliantas papildomai nurodo dar vieną jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindą – CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.  

12.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Vadinasi, esminė šios teisės normos taikymo sąlyga yra bankrutuojančio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – dalyvavimas toje pačioje byloje, kurioje keliamas atleidimo nuo žyminio mokesčio šios normos pagrindu taikymo klausimas. Nagrinėjamu atveju tokia faktinė aplinkybė neegzistuoja, nes civilinės bylos iškėlimą inicijuojantis subjektas (t. y. apeliantas) nebankrutuoja, tokia aplinkybė nustatyta patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis.         

13.       Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kuriais iš esmės tapatinamas jo ir pačios individualios įmonės statusas, siekiant pasinaudoti išimtinai bankrutavusiam subjektui (visų instancijų teismuose), o asmenims, kuriems šis subjektas nukreipia per teismą savo reikalavimus, aukštesnės instancijos teismuose nustatyta žyminio mokesčio lengvata, nėra pagrįsti. Kasacinis teismas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo aspektu yra pasisakęs, kad lygiateisiškumo principas reikalauja, jog išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Lietuvos apeliacinis teismas   savo praktikoje taip pat jau yra išaiškinęs, kad, nepaisant ieškovo įtraukimo į individualios įmonės bankroto bylą bendraatsakoviu fakto, kitoje byloje žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą jam netaikytina, nes šis pagrindas taikytinas tik pačiam bankrutuojančiam subjektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-255-302/2019). 

14.       Apelianto siekiamoje pradėti civilinėje byloje tiek ieškovas (apeliantas), tiek atsakovas yra fiziniai asmenys. Taigi, nors apeliantas ir nurodo esąs likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ savininkas, tai savaime nereiškia, kad bankrutuojančios įmonės savininkas prilygintinas bankrutuojančiam asmeniui atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo kontekste. Tokiu atveju pripažintina, kad sąlygų CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymui nėra.

15.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kuriuo taip pat remiasi apeliantas, yra nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus.  

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus jam pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, šia norma yra įgyvendinamas ir lygiateisiškumo principas, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013).

17.       Teismų praktikoje taip pat jau buvo pasisakyta, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019). CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios įmonės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Taigi, nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) įmonės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-999-516/2018; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo pripažinti negaliojančiais jo 2014 m. balandžio 15 d. išduotą atsakovui R. A. vekselį ir šio vekselio pagrindu Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. Palaimienės 2019 m. balandžio 17 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio ieškiniu nėra siekiama sukurti jokių likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „J.“ turtinių prievolių apeliantui, o reikalavimai yra pareikšti paties apelianto asmeniniais interesais. Tai reiškia, kad šio ieškinio patenkinimo atveju apeliantas netaptų minėtos individualios įmonės kreditoriumi, bet galbūt paneigtų savo, kaip atsakovo R. A. skolininko, statusą. Todėl reiškiami reikalavimai aiškiai neatitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos procesinės situacijos, o apeliantas šios teisės normos pagrindu nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą sumokėjimo.

19.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai išsprendė šį procesinį klausimą, pagrįstai nustatęs apeliantui terminą šiam ieškinio trūkumui ištaisyti. Kadangi pirmosios instancijos teismo žyminiam mokesčiui sumokėti paskirtas terminas jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui J. J. terminą iki 2020 m. sausio 25 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje, pašalinti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė